{"id":29201,"date":"2021-06-22T12:03:09","date_gmt":"2021-06-22T10:03:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=29201"},"modified":"2023-02-25T17:52:59","modified_gmt":"2023-02-25T15:52:59","slug":"besotyste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/besotyste\/","title":{"rendered":"Besotyst\u0117"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Stanis\u0142awaS Ignacy\u2019as Witkiewiczius (Witkacy\u2019is) gim\u0117 1885\u00a0m. vasario 24 d. Var\u0161uvoje. 1939 m. rugs\u0117jo 18 d., su\u017einoj\u0119s apie soviet\u0173 kariuomen\u0117s agresij\u0105 prie\u0161 Lenkij\u0105, nusi\u017eud\u0117 Jezioruose, kur buvo pasitrauk\u0119s kartu su savo drauge. Witkacy\u2019is\u00a0\u2013 ra\u0161ytojas ir dailininkas, kil\u0119s i\u0161 vienos seniausi\u0173, \u201esenovi\u0161kiausi\u0173\u201c ir reik\u0161mingiausi\u0173 \u0161eim\u0173, priskiriam\u0173 Lietuvos karmazininiams bajorams. \u0160is menininkas priklauso ry\u0161kiausiems ir \u012fdomiausiems lenk\u0173 tarpukario k\u016br\u0117jams\u00a0\u2013 Witoldas Gombrowiczius j\u012f laik\u0117 vieninteliu europinio lygio to laikotarpio autoriumi (kukliai nutyl\u0117damas apie save).<\/em><!--more--><\/p>\n<p><em>\u201eBesotyst\u0117\u201c\u00a0\u2013 antrasis Witkacy\u2019io romanas, para\u0161ytas i\u0161radingu, keistuoli\u0161ku juodosios komedijos stiliumi, i\u0161spausdintas 1930\u00a0m., kritik\u0173 laikomas geriausiu ra\u0161ytojo k\u016briniu. 2003\u00a0m. jis buvo ekranizuotas, o \u0161i\u0173 met\u0173 ruden\u012f pasirodys lietuvi\u0161kai (leidykla \u201eOdil\u0117\u201c). Tai antiutopin\u0117 fantazija, pasakojanti apie did\u017eiai disciplinuot\u0105 kin\u0173 komunistin\u0119 valstyb\u0119, kuri \u012fveikia \u012fsivaizduojam\u0105 kontrrevoliucin\u0119 Rusij\u0105 ir ruo\u0161iasi u\u017eimti pavir\u0161utini\u0161kai komunizuotas Vakar\u0173 Europos \u0161alis. \u0160iame dramati\u0161kame fone\u00a0\u2013 chaose paskendusi Lenkija, apsupta bol\u0161evikini\u0173 respublik\u0173, Rusijoje nugal\u0117j\u0119 \u201ebaltieji\u201c, \u010dia pat pasidav\u0119 bedvasi\u0173 kin\u0173 galybei, tvyrantis slogus dekadansas\u00a0\u2013 pasakojama jaunuolio istorija: valdingo barono aludario s\u016bnus \u017denezypas baig\u0119s mokykl\u0105 gr\u012f\u017eta \u012f gimt\u0105j\u012f dvar\u0105, ir \u012fvykiai pasipila vienas po kito&#8230;<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Vert\u0117ja<\/p>\n<hr \/>\n<p>(<em>Romano i\u0161trauka<\/em>)<\/p>\n<p>Kone stumdama dvigub\u0105 Did\u017eiosios kalvos vir\u0161\u016bn\u0119, greitai leidosi didel\u0117 geltona \u017eiemos saul\u0117. Akinama \u0161viesa visk\u0105 sulyd\u0117 \u012f virpan\u010di\u0105 \u012fkaitusio aukso ir vario mas\u0119. Violetiniai \u0161e\u0161\u0117liai vis labiau t\u012fso, o mi\u0161kas spind\u0117jo saul\u0117je juodu purpuru, pama\u017eu virsdamas bly\u0161kia, akla \u017ealuma. \u017dem\u0117 nebuvo kasdienyb\u0117s vieta, nebuvo tuo, kas \u017einoma apie j\u0105 ir jos santyk\u012f su \u017emoni\u0173 pasauliu,\u00a0\u2013 buvo planeta, matoma tarsi pro teleskop\u0105, i\u0161 begalini\u0173 toli\u0173. Dantytu, rai\u017eytu kaln\u0173, kylin\u010di\u0173 kair\u0117je, toli u\u017e sl\u0117n\u0173 Did\u017eiosios kalvos at\u0161lai\u010di\u0173, rentiniu ji, regis, linko \u012f art\u0117jan\u010dias tarp\u017evaig\u017edines ne\u017einia kod\u0117l \u201egedulingos\u201c nakties erdves. Saul\u0117, dabar jau ai\u0161kiai judanti, kartais tapdavo juodu ir \u017ealiu skrituliu su raudonu aukso apvadu. Staiga ji baimingu u\u017edelstu judesiu kliud\u0117 kruvinai i\u0161grau\u017et\u0105 lau\u017eyt\u0105 tolim\u0173 mi\u0161k\u0173 linij\u0105. Raudonas su juodu aksomas virto tamsiai m\u0117lynu, paskutinis spindulys, pa\u017eir\u0119s vaivoryk\u0161t\u0117s pluo\u0161tu, paskutin\u012fkart spingstel\u0117jo pro sunki\u0105 egli\u0173 tankm\u0119. \u012e begalyb\u0119 mestas \u017evilgsnis, masinamas akinamo \u0161vyt\u0117jimo, atsir\u0117m\u0117 \u012f tvirt\u0105 ni\u016braus, begalybi\u0161kai realesnio pasaulio kli\u016bt\u012f. Kr\u016btin\u0117je \u017denezypas pajuto tarsi kok\u012f buk\u0105 skausm\u0105. Pra\u0117jo stebuk\u00adlinga suvoktos paslapties valand\u0117l\u0117, ir realus paprastumas i\u0161ki\u0161o i\u0161 po kauk\u0117s pilk\u0105, nuobodulio kupin\u0105 veid\u0105. K\u0105 su \u0161iuo vakaru daryti? \u0160is klausimas primin\u0117 jam ankstesniuosius, ir jis giliai susim\u0105st\u0117, taip giliai, kad visi\u0161kai prarado \u0161ios valand\u0117l\u0117s poj\u016bt\u012f. Nesuprato, jog kaip tik tai kartais yra did\u017eiausia laim\u0117.<\/p>\n<p>Jo vaizduot\u0117je kaip gyva stojo kunigaik\u0161tien\u0117. Bet tas vaizdas nebuvo vakaryk\u0161t\u0117s tikrov\u0117s atspindys. Primin\u0117 nepadorias gravi\u016bras, matytas ka\u017ekurio t\u0117vo bi\u010diulio bibliotekoje, kai jis, pasitaikius progai, kada pon\u0173 d\u0117mesys nukryp\u0119s kitur, \u017evilgtel\u0117jo \u012f ne visai u\u017estumt\u0105 stal\u010di\u0173. Nuog\u0105 jos k\u016bn\u0105, u\u017eliet\u0105 tamsiai rud\u0173 plauk\u0173 srov\u0117s, i\u0161vydo tarsi beg\u0117di\u0161kame paveiksl\u0117lyje. Nelaim\u0119 lemian\u010diai i\u0161siviepusios be\u017ed\u017eion\u0117s, su i\u0161tvirk\u0117li\u0161ku \u017eavesiu sukan\u010dios apie j\u0105 ratus (kiekviena j\u0173 laik\u0117 po ma\u017e\u0105 elips\u0117s formos veidrod\u0117l\u012f), ai\u0161kiai \u012fk\u016bnijo ka\u017ekok\u012f koncentrini\u0173 rat\u0173, simbolizuojan\u010di\u0173 gyvenimo sferas pagal j\u0173 svarb\u0105, pie\u0161in\u012f. Negi esminis buvo b\u016btent vidurinis ratas? I\u0161ry\u0161k\u0117jo du nesulyginami po\u017ei\u016brio ta\u0161kai ir i\u0161 to kylantis kankinantis skirtumas. Grubiai t\u0105 buvo galima i\u0161reik\u0161ti \u0161tai taip: programinis t\u0117vo idealizmas ir noras patirti u\u017edraustus malonumus, o tai nesuvokiamu b\u016bdu siejosi su motina. \u017denezypas kone fizi\u0161kai jaut\u0117 tai kr\u016btin\u0117je ir apa\u010dioje. Prie\u0161 valand\u0117l\u0119 to dar nebuvo, o dabar visa praeitis\u00a0\u2013 ir gyvenimas mokykloje, ir vaikyst\u0117\u00a0\u2013 nutolo sujungti \u012f nedalom\u0105 visum\u0105\u00a0\u2013 negatyvi\u0105 vien d\u0117l negeb\u0117jimo i\u0161spr\u0119sti kilusios naujos, neap\u010diuopiamos prob\u00adlemos. Galimyb\u0117 realiai spr\u0119sti tuos klausimus jam visada buvo paslaptis\u00a0\u2013 nuo tos valand\u0117l\u0117s, kai juos suvok\u0117,\u00a0\u2013 ka\u017ekas keliantis nerim\u0105 ir bloga lemiantis. Nesveikas (kod\u0117l, po perk\u016bnais, nesveikas?) smalsumas u\u017eliejo j\u012f tarsi koks drungnas, \u0161leik\u0161\u010diai malonus purvas. Kr\u016bptel\u0117jo ir tik dabar staiga prisimin\u0117 k\u0105 tik sapnuot\u0105 sap\u00adn\u0105. Beasmenio \u017evilgsnio\u2013 \u017evilgsnio, \u012fsismelkusio \u012f j\u012f su mirtinu klausimu, \u012f kur\u012f negal\u0117jo rasti atsakymo,\u00a0\u2013 bedugn\u0117je i\u0161girdo ka\u017ekieno bals\u0105. Jaut\u0117si taip, lyg b\u016bt\u0173 nepasiruo\u0161\u0119s egzaminui. O tasai balsas buvo greitas, \u016bbaujantis,\u00a0\u2013 \u0161tai sakinys i\u0161 to sapno: \u201eMeduvali\u0161kiai pa\u0161ers pamat\u0119 juod\u0105j\u012f beat\u0105, piecitos buvaj\u0173.\u201c J\u012f apgl\u0117b\u0117 gele\u017ein\u0117s rankos, o po \u0161onkauliais pajuto kutenant\u012f skausm\u0105. Su tuo nemaloniu poj\u016b\u010diu ir nubudo, bet nusakyti jo negeb\u0117jo. [Ir ar verta tai i\u0161gyventi ir \u012f tai gilintis, ir i\u0161sita\u0161kyti, kad paskui&#8230; brrr\u00a0\u2013 bet apie tai v\u0117liau.]<\/p>\n<p>Kone nud\u017eiugo tik dabar prisiminim\u0173 paveiksle t\u0105 pat\u012f slapting\u0105 susidvejinim\u0105, kur\u012f k\u0105 tik viduje i\u0161gyveno, i\u0161vyd\u0119s barzdotame muziko Tengiero (su kuriuo vakar vakare susipa\u017eino) snukyje. Suvar\u017eyta j\u0117ga, kaip ant delno regima to patino akyse, ne\u012fmanomai sl\u0117g\u0117. Staiga i\u0161 esm\u0117s suvok\u0117 vakar gird\u0117t\u0173 (ir nesuprast\u0173) jo \u017eod\u017ei\u0173 visum\u0105 kaip nei\u0161analizuojam\u0105 mas\u0119, nors labiau tik j\u0173 bendr\u0105 ton\u0105. Apie supratim\u0105 negal\u0117jo b\u016bti n\u0117 kalbos. Dviguba gyvenimo prasm\u0117 dusliai dund\u0117jo po mandagi\u0173 \u201emokyk\u00adlini\u0173\u201c paslap\u010di\u0173 luobu. B\u016btent t\u0105 luob\u0105 trai\u0161k\u0117 beprasm\u0117s fraz\u0117s:<\/p>\n<p>\u201eTegu visa nutinka. Visk\u0105 \u012fstengsiu apr\u0117pti, \u012fveikti, sugrau\u017eti ir suvir\u0161kinti: bet kok\u012f nuobodul\u012f ir did\u017eiausias nelaimes. Kod\u0117l taip manau? Tai banalybi\u0173 banalyb\u0117, ir i\u0161juok\u010diau t\u0105j\u012f, kuris imt\u0173 man dalyti patarimus. O dabar sakau tai pats sau kaip did\u017eiausi\u0105 ties\u0105, esmin\u0119 naujien\u0105.\u201c Dar vakar \u0161ie \u017eod\u017eiai b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119 kit\u0105, \u012fprast\u0105, reik\u0161m\u0119\u00a0\u2013 \u0161iandien jie tapo nauj\u0173, tarsi visi\u0161kai kitame matmenyje atsiverian\u010di\u0173 horizont\u0173 simboliais. Gimties ir pasaulio ne\u012fsivaizduojamumo, nepriimant savojo \u201ea\u0161\u201c, paslaptys\u00a0\u2013 vieninteliai \u0161vies\u016bs ni\u016brios akimirk\u0173 voros ta\u0161kai. Viskas taip baisiai surizgo. Ir kod\u0117l? Juk galas tur\u0117jo b\u016bti toks&#8230; bet apie tai v\u0117liau. Dar vakar visa ankstesnioji jaunyst\u0117 buvo be galo ry\u0161ki, kaip gyva, be perstojo tampanti dabartimi. Kadangi ji buvo begalini\u0161kai smulkiai sudalyta, ne\u012fmanoma buvo kurti epoch\u0173, nepaisant (\u0161iuo metu menam\u0173) epochini\u0173 \u012fvyki\u0173. Slapto nuosprend\u017eio u\u017etamsintas ir atitolintas, visas tas \u201eilgas\u201c (?) gyvenimo ruo\u017eas dabar smego \u012f ka\u017ekoki\u0105 nekintamumo ir baigtinumo sfer\u0105, \u0161itaip \u012fgaudamas menko, sunkiai suvokiamo ir pirm\u0105 kart\u0105 tragi\u0161kai pajausto praeities negr\u012f\u017etamumo \u017eavesio. T\u0173 neramiai banguojan\u010di\u0173 permain\u0173, atsirandan\u010di\u0173 tarsi pa\u010diame mediume, kuriame vyko senasis gyvenimas,\u00a0\u2013 permain\u0173, visk\u0105 paliekan\u010di\u0173 absoliu\u010diai taip pat, bet nesulyginamai su vakaryk\u0161\u010diu savimi,\u00a0\u2013 fone k\u0105 tik prisimintasis sapnas buvo tarsi grie\u017et\u0173, tamsi\u0173 ir rai\u0161ki\u0173 apybr\u0117\u017e\u0173 sampyna, sumi\u0161usi i\u0161 vidaus abejingame, vandeni\u0161kai skaidriame, tu\u0161tuma spindin\u010diame dabarties ekrane. Nei\u0161matuojamoje tolyb\u0117je \u017eaibi\u0161kai i\u0161siskirian\u010dios perspektyvos, kai nuvarg\u0119s \u017evilgsnis staiga visk\u0105 mato kaip ma\u017ea ir nepasiekiama, o ka\u017ekoks vienas daiktas vis d\u0117lto i\u0161lieka nat\u016bralaus dyd\u017eio, bet \u0161is faktas ka\u017ekokiu paslaptingu b\u016bdu nepakei\u010dia bendros objektyvios proporcijos, kuri\u0105 leng\u00advai galima matyti, kiek tik apr\u0117pia akis. [Gebos \u012fvertinti atstum\u0105 sutrikimas, apgaulingas tikro daikt\u0173 dyd\u017eio matymas netaikant ai\u0161kaus distancijos koeficiento, kuris galimus jutim\u0173 \u012fsp\u016bd\u017eius ver\u010dia tiesioginiais erdviniais dviej\u0173 mat\u00admen\u0173 \u012fsp\u016bd\u017eiais.\u00a0\u2013 Bet tai nesvarbu.]<\/p>\n<p>\u017denezypas \u0117m\u0117 prisiminti sapn\u0105 atvirk\u0161tine tvarka, nei viskas jame vyko i\u0161 tikr\u0173j\u0173. [Juk sap\u00adnas niekada n\u0117ra i\u0161gyvenamas i\u0161 tikr\u0173j\u0173, realiai jis egzistuoja tik ir vien tik kaip prisiminimas. Kaip tik d\u0117l to pats papras\u010diausias jo turinys atrodo keistas, savoti\u0161kas. Tod\u0117l prisiminimai, kuri\u0173 negalime tiksliai lokalizuoti praeityje, \u012fgauna tok\u012f neai\u0161ki\u0173 specifini\u0173 svaj\u0173 atspalv\u012f.] Paslaptingoje \u012fsivaizduojamo pasaulio gelm\u0117je rasdavosi \u012fvyki\u0173, i\u0161 pa\u017ei\u016bros menk\u0173 ir nereik\u0161ming\u0173, tarsi nepriskirtin\u0173 niekieno atmin\u010diai, ta\u010diau priklausan\u010di\u0173 jam, \u017denezypui,\u00a0\u2013 \u012fvyki\u0173, toki\u0173 galing\u0173 ka\u017ekokia anapusine j\u0117ga, kad atrod\u0117, jog jie, nesvarbu, kad vienalaiki\u0161kai menki, met\u0117 gr\u0117sming\u0105, nuojaut\u0173 ir priekai\u0161t\u0173 d\u0117l nei\u0161sipild\u017eiusi\u0173 kal\u010di\u0173 kupin\u0105 \u0161e\u0161\u0117l\u012f ant poabit\u016brinio ner\u016bpestingumo dabarties ir temd\u0117 auksaspalv\u012f g\u0119stan\u010dios dienos spindes\u012f purpuriniuose \u017eiemos saul\u0117s mi\u0161kuose. \u201eKraujas\u201c,\u00a0\u2013 su\u0161nib\u017ed\u0117jo, ir raudonos spalvos vizija staiga sugniau\u017e\u0117 \u0161ird\u012f. I\u0161vydo paskutin\u0119 nusikaltimo grand\u012f ir dar daugiau\u00a0\u2013 paslapting\u0105 jo prad\u017ei\u0105, i\u0161tirpstan\u010di\u0105 juodame mieguistos neb\u016bties menkume. \u201eI\u0161 kur kraujas, jeigu sapne jo n\u0117 nebuvo?\u201c\u00a0\u2013 pusbalsiu paklaus\u0117 sav\u0119s. T\u0105 akimirk\u0105 saul\u0117 u\u017egeso. Tik Did\u017eiosios kalvos \u0161laito mi\u0161kas bly\u0161kiai oran\u017einio dangaus fone \u0161viet\u0117 nelygiais, auksu \u0161vytuliuojan\u010dio egli\u0173 pj\u016bklo dantimis. \u017dydrai violetin\u0117je prieblandoje pasaulis pilko, o dangus akimirk\u0105 nu\u0161vito ugnine \u017eiemos \u017eara, kurioje tarsi \u017ealia kibirk\u0161tis mirks\u0117jo tekanti Venera. Anekdotinis sapno turinys vis ry\u0161k\u0117jo, o tikrasis, neap\u010diuopiamas ir nei\u0161rei\u0161kiamas jo turinys nyko prisimenam\u0173 \u012fvyki\u0173 konkretyb\u0117je, atskleisdamas vos suvokiam\u0105 \u017eini\u0105, kad egzistuoja kitas, nepasiekiamas, s\u0105mon\u0117s paribiuose nykstantis gyvenimas.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-06-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Garsaus XIX\u2013XX a. sand\u016bros lenk\u0173 dailininko ir ra\u0161ytojo Stanis\u0142awo Ignacy\u2019o Witkiewicziaus romano, \u0161i\u0173 met\u0173 ruden\u012f pasirodysian\u010dio lietuvi\u0173 kalba, i\u0161trauka. Globali\u0173 istorini\u0173 \u012fvyki\u0173 apsuptyje viename Lenkijos dvare besirutuliojanti istorija atrodo menka, ta\u010diau b\u016btent joje atsiskleid\u017eia ne tautos, bet \u017emogus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29208,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[468,148,110,549],"tags":[128],"class_list":["post-29201","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-proza"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Stanis\u0142aw Ignacy Witkiewicz (Witkacy)","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29201","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29201"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29201\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29209,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29201\/revisions\/29209"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29208"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}