[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Kai man\u0119s papra\u0161\u0117 para\u0161yti straipsn\u012f apie lig\u0173 vaizdavim\u0105 kine, vienareik\u0161mi\u0161kai sutikau, juolab kad nereikalauta akademini\u0173 tyrim\u0173, tod\u0117l tai bus es\u0117 arba asociacijos ir apm\u0105stymai, kaip filmuose vaizduojamos ligos ir kod\u0117l tiek daug re\u017eisieri\u0173 apie jas kalba. Viena i\u0161 klasikini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra ta, kad liga gali tapti pasakojimo branduoliu arba dramos centru jo strukt\u016broje, o \u0161itai rei\u0161kia, jog prarandama buvusi pusiausvyra ir siekiama j\u0105 atgauti (pastarasis teiginys, \u017einoma, yra nuoroda \u012f Tzvetan\u0105 Todorov\u0105). Kitaip tariant, liga yra viena i\u0161 kulminacijos atram\u0173, kad \u017ei\u016brovas neprarast\u0173 susidom\u0117jimo filmo pasakojimu. Tad, jei man suteikta tokia laisv\u0117, kod\u0117l ja nepasinaudoti? Ta\u010diau dera i\u0161kart pridurti, jog film\u0173 pasirinkimas paremtas taip pat tik mano, kaip kino \u017ei\u016brovo, patirtimi, kad ir kokia ji b\u016bt\u0173. Bandysiu susilaikyti nuo beprasmi\u0161k\u0173 kino produkt\u0173 aptarimo, ta\u010diau akivaizdu, jog ne visi \u0161ie filmai bus vienodai svarb\u016bs meno k\u016briniai. Nors man jau seniai atrod\u0117, kad pama\u017eu art\u0117ja laikas, kai turiu atsisakyti ra\u0161ymo apie kin\u0105, nes b\u0117gant metams galima pakli\u016bti \u012f rutinos sp\u0105stus, tai man netrukdo reguliariai \u017ei\u016br\u0117ti filmus ir kartkart\u0117mis ka\u017ek\u0105 br\u016bk\u0161tel\u0117ti; \u0161iame ra\u0161inyje stengsiuosi i\u0161vengti vieno i\u0161 savo tr\u016bkum\u0173\u00a0\u2013 nepilnaverti\u0161kumo komplekso. Kokyb\u0119 tegul vertina skaitytojai, nes dabar egzistuoja pla\u010dios galimyb\u0117s save i\u0161reik\u0161ti \u012fvairiose socialin\u0117se platformose.<\/p>\n
Leisiu sau prad\u0117ti \u0161\u012f (Dievas \u017eino, kuo tai virs pabaigoje) straipsn\u012f dviem sapnais, nes sap\u00adnuose da\u017enai atsiskleid\u017eia pagrindinio herojaus ar heroj\u0117s fobijos, kalt\u0117s jausmas, dezorientacijos poj\u016btis ir, gali b\u016bti, lig\u0173 u\u017euomazgos, bet visa parodoma taip vaizdingai, kad \u017ei\u016brovas tik v\u0117liau susieja sapn\u0105 su veik\u0117jo negalavimais ar ydomis.<\/p>\n
Pirmasis sapnas mano, j\u012f i\u0161vydau prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173. I\u0161 esm\u0117s situacija labai \u012fprasta\u00a0\u2013 sap\u00adnavau, kad esu mir\u0119s, ir t\u0105 akimirk\u0105 supratau, jog nebesutiksiu n\u0117 vieno savo draugo ar artimo pa\u017e\u012fstamo, bet pasima\u010diau su mo\u010diute ir t\u0117vu. Kur tuo metu buvo mano mama, taip ir nesu\u017einojau. Sapnas buvo toks pat tikras, kaip Carlo Dreyerio filme \u201eVampyr\u00a0\u2013 Der Traum des Allan Gray\u201c (1932), da\u017enai vadinamame tiesiog \u201eVampyru\u201c. Pagrindinis veik\u0117jas Alanas Gr\u0117jus sapnuoja, kad i\u0161\u0117jo Anapilin ir buvo paguldytas \u012f karst\u0105, kuriame d\u0117l velionio patogumo (neabejoju, jog istorin\u0117s to \u0161aknys aptinkamos laidotuvi\u0173 tradicijoje) \u012ftaisytas nedidelis stiklo langelis, pro kur\u012f Alano akimis mes stebime aplink\u0105, kol karstas ne\u0161amas \u012f laidojimo viet\u0105. Bent jau mano sapne karst\u0173 nebuvo, ta\u010diau pabud\u0119s i\u0161piltas \u0161alto prakaito pa\u0161okau ant koj\u0173, tyliai pasikalb\u0117jau su savimi ir supratau, kad esu gyvas. Nebandysiu remtis Freudu, nes apie tai yra kitas sapnas, tik jau i\u0161 kino.<\/p>\n
Alfredo Hitchcocko filmo \u201eU\u017ekeiktas\u201c (Spellbound<\/em>, 1945) pagrindin\u0117 veik\u0117ja Konstancija (akt. Ingrida Bergman) yra \u017einoma vienos klinikos psichoterapeut\u0117. Vyriausiajam \u012fstaigos gydytojui ruo\u0161iantis i\u0161eiti \u012f pensij\u0105, ji nekantraudama laukia naujo vadovo (akt. Gregory\u2019is Peckas), garsaus psichoanalitiko, kuris, vis\u0173 nuostabai, yra \u017eymiai jaunesnis, nei tik\u0117tasi. Ta\u010diau netrukus Konstancija supranta, jog G. Pecko herojus ne\u017eino, koks jo vardas ir kas jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra, tada moteris atskleid\u017eia, kad jis\u00a0\u2013 ne daktaras Entonis Edvardsas. Ne\u012fprastas naujoko elgesys (veide pasirodanti baim\u0117) leid\u017eia suprasti, kad jis serga ka\u017ekokia psichine liga. \u017dinoma, Konstancija nepa\u017e\u012fstam\u0105j\u012f \u012fsimyli ir yra pasirengusi viskam, kad pad\u0117t\u0173 jam atgauti atmint\u012f ir pagyti. Ko tik \u017emon\u0117s nepadaro d\u0117l meil\u0117s\u00a0\u2013 net pa\u017eeid\u017eia \u012fstatymus, pakenkia savo karjerai bei darbams.<\/p>\n Hitchcocko filme yra \u017ead\u0117tasis antrasis sapnas, kurio vizualin\u012f dizain\u0105 suk\u016br\u0117 Salvadoras Dal\u00ed, o paskutin\u0117je sapno scenoje D\u017eonas (galb\u016bt tai tikrasis G. Pecko herojaus vardas) lygia, nuo\u017eulnia plok\u0161tuma b\u0117ga nuo j\u012f persekiojan\u010dio mil\u017eini\u0161ko drugelio. Paties drugelio mes nematome, tik did\u017eiul\u012f jo \u0161e\u0161\u0117l\u012f, kuris simbolizuoja ne tik D\u017eono baim\u0119 d\u0117l slaptos kalt\u0117s\u00a0\u2013 t\u0105 tams\u0173 atspind\u012f galime suvokti ir kaip lig\u0173 bei t\u0173, kurie serga, baim\u0117s metafor\u0105; nesvarbu, koks negalavimas juos kankina\u00a0\u2013 \u017emon\u0117ms nepatinka turintys problem\u0173, tod\u0117l d\u0117l sunkios ligos individas da\u017enai tampa vieni\u0161as.<\/p>\n Hitchcocko filmas, be abejo, netur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas kaip trumpas Freudo psichoanaliz\u0117s teorijos \u012fvadas\u00a0\u2013 tai i\u0161skirtinis meno k\u016brinys, kuriame re\u017eisierius gali sau leisti laisvai disponuoti teorin\u0117mis s\u0105vokomis ir medicinos terminais, o ne dokumentin\u0117 juosta.<\/p>\n \u0160iek tiek pana\u0161us (amnezijos) leitmotyvas yra Christopherio Nolano trileryje \u201eMemento\u201c (2000). Pagrindinis herojus Leonardas geba prisiminti tik pastar\u0105sias de\u0161imt minu\u010di\u0173, tod\u0117l visk\u0105 fiksuoja momentiniu fotoaparatu. Filmo pasakojimas juda nuo s\u0105lygin\u0117s pabaigos \u012f prad\u017ei\u0105, ta\u010diau trumpalaik\u0119 protagonisto atmint\u012f galima ai\u0161kinti kalt\u0117s suvokimu, nes jo \u017emonos \u017eudikas tikriausiai (ir grei\u010diausiai) yra jis pats.<\/p>\n Kokia b\u016bt\u0173 j\u016bs\u0173 reakcija, jei kas pasi\u016blyt\u0173 nueiti \u012f tok\u012f film\u0105: pagrindinis veik\u0117jas Ramonas d\u0117l avarijos yra visi\u0161kai paraly\u017eiuotas, jo k\u016bnas nejautrus nuo kaklo iki koj\u0173 pir\u0161t\u0173, ir jau daugyb\u0119 met\u0173 vyras bando gauti leidim\u0105 eutanazijai, o advokat\u0117 Julija, serganti nepagydoma liga\u00a0\u2013 CADASIL sindromu\u00a0\u2013 sutinka jam pad\u0117ti? Kita Ramono gyvenimo moteris\u00a0\u2013 Roza, kuri savo ruo\u017etu bando j\u012f atkalb\u0117ti nuo tokio \u017eingsnio, ta\u010diau supranta, kad Ramonas ir Julija vienas kit\u0105 \u012fsimyl\u0117j\u0119. Tai Alejandro Amen\u00e1baro filmas \u201eJ\u016bros gelm\u0117se\u201c (Mar Adrento<\/em>, 2004). Pagal \u0161\u012f apra\u0161ym\u0105 vargu ar nedvejodami eitum\u0117te \u012f kin\u0105, ta\u010diau min\u0117t\u0105 juost\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117ti verta\u00a0\u2013 tai nesuprantamai platus ir gilus kaip j\u016bra vidinis vaizduot\u0117s bei jausm\u0173 pasaulis. Amen\u00e1baras yra ne tik \u0161ios romantin\u0117s dramos re\u017eisierius, bet ir scenarijaus bei muzikos autorius. Deja, po \u201eJ\u016bros gelm\u0117se\u201c, kaip pasitaiko daugeliui meninink\u0173, j\u012f i\u0161tiko k\u016brybin\u0117 kriz\u0117.<\/p>\n Mano nuomone, viena i\u0161 filmo kulminacij\u0173\u00a0\u2013 epizodas, kai Ramonas, lik\u0119s vienas savo kambaryje, klausosi Puccinio operos \u201eTurandot\u201c, o prasid\u0117jus arijai \u201eNesun Dorma\u201c staiga pradeda jud\u0117ti, nustumia lov\u0105 \u012f kambario pakra\u0161t\u012f ir i\u0161skrenda pro lang\u0105. Vis intensyviau skambanti arija organi\u0161kai susipynusi su jo \u012fsivaizduojamu skryd\u017eiu, kuris \u017eymi \u017emogaus vaizduot\u0117s triumf\u0105 prie\u0161 k\u016bno laikinum\u0105. Tada mes pakli\u016bname \u012f vandenyno ar j\u016bros pakrant\u0119, kur vaik\u0161tin\u0117ja Julija, o Ramonas jai taria: \u201eMan pasak\u0117, kad tu i\u0161\u0117jai prie j\u016bros, taigi a\u0161 atskridau.\u201c Jie aistringai bu\u010diuojasi, bet paskui vizija u\u017egesta ir mes sugr\u012f\u017etame \u012f Ramono kambar\u012f; muzika nutilusi, gird\u0117ti tik patefono adatos \u0161vok\u0161\u010diantis, su operos arija disonuojantis garsas, nes plok\u0161tel\u0117 dar kur\u012f laik\u0105 sukasi. Stebint skryd\u017eio scen\u0105, vykstan\u010di\u0105 svaiginan\u010diu grei\u010diu, kyla jausmas, kad tai mes, \u017ei\u016brovai, skrendame, nes epizodas nufilmuotas i\u0161 Ramono \u017ei\u016bros ta\u0161ko. Nors ir koks dramati\u0161kas, net tragi\u0161kas pasakojimo siu\u017eetas, jo pabaigoje Amen\u00e1baras sugeba sukurti tai, kas paprasta kalba gali b\u016bti \u012fvardijama ne\u012fveikiamu noru gyventi. \u0160is filmas\u00a0\u2013 gyvybingas ir \u012fkvepiantis, kai kuriuos \u017ei\u016brovus net gali privesti iki katarsio, o bent jau paverkimui yra visos galimyb\u0117s.<\/p>\n Pranc\u016bz\u0173 re\u017eisieri\u0173 Olivier Nakache ir \u00c9rico Toledano \u201eNelie\u010diamieji\u201c (Intouchables<\/em>, 2011)\u00a0\u2013 tai pasakojimas apie paraly\u017eiuot\u0105 turtuol\u012f Filip\u0105, gyvenant\u012f prabangiame dvare ir m\u0117gstant\u012f klasikin\u0119 muzik\u0105\u00a0\u2013 Vivald\u012f, Mozart\u0105 bei daugel\u012f kit\u0173. Jam nieko netr\u016bksta, ta\u010diau vyras visi\u0161kai nesugeba pasir\u016bpinti savimi. Jo pasaulis\u00a0\u2013 absoliuti prie\u0161ingyb\u0117 aplinkyb\u0117ms, supan\u010dioms Dris\u0105, kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrodo cini\u0161kas, nei\u0161silavin\u0119s ir net prie\u0161i\u0161kas rafinuotam Filipo gyvenimo b\u016bdui. Filipas ie\u0161ko naujos slaug\u0117s, o tarp kandidat\u0173 yra ir Drisas, kuriam darbo i\u0161 ties\u0173 visai nereikia, tik pa\u017eymos, kad jo kandidat\u016bra buvo atmesta, b\u016btinos norint gauti bedarbio pa\u0161alp\u0105. Kit\u0105 dien\u0105 vaikinui at\u0117jus min\u0117to patvirtinimo, jo ir Filipo gyvenimai kardinaliai pasikei\u010dia, nes pastarasis pagalbininku nusprend\u0117 pasirinkti Dris\u0105 b\u016btent tod\u0117l, kad \u0161is, nors ir atrodo vulgarus, skiriasi nuo vis\u0173 kit\u0173, veidmaini\u0161k\u0173, galb\u016bt profesionali\u0173, ta\u010diau nuobod\u017ei\u0173 \u017emoni\u0173. Filipas intuityviai nujau\u010dia, jog Drisas visk\u0105 apvers auk\u0161tyn kojomis, taip ir nutinka. Naujasis slaugytojas su\u017eino, kad Filipas slapta susira\u0161in\u0117ja su internete sutikta moterimi, ta\u010diau bijo, kad d\u0117l jo negalios \u0161i atsisakys draugyst\u0117s. Driso dr\u0105sa galingesn\u0117 u\u017e Filipo kompleksus, tod\u0117l galb\u016bt \u012fmanomas naujas gyvenimo etapas. Visa klasikin\u0117 muzika, kurios nam\u0173 koncerte klausosi rafinuoti sve\u010diai, Drisui asocijuojasi tik su reklamomis ar animaciniais filmais. Kai jis paleid\u017eia savo m\u0117giam\u0105 repertuar\u0105 (hiphop\u0105 ar rep\u0105, apie muzik\u0105 man geriau patyl\u0117ti), sve\u010diai staiga atgyja ir \u012fsitraukia \u012f beproti\u0161k\u0105 ritm\u0105. Filipo gyvenimo \u012f\u0161alas pama\u017eu tirpsta. Jis v\u0117l skrenda valdomu para\u0161iutu, priversdamas t\u0105 pat\u012f padaryti Dris\u0105, kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 mirtinai bijo, ta\u010diau v\u0117liau m\u0117gaujasi laisvu skryd\u017eiu vir\u0161 kaln\u0173 ir sl\u0117ni\u0173. Jiedu automobiliu lekia beproti\u0161ku grei\u010diu, apgauna policininkus, r\u016bko \u201e\u017eol\u0119\u201c, o Filipas po ilgo laiko v\u0117l i\u0161moksta juoktis. Tarp heroj\u0173 u\u017esimezga ne\u012fprasta draugyst\u0117 be apsimetin\u0117jim\u0173 ir apgaul\u0117s.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-06-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kinematografin\u0117s ligos\u00a0\u2013 ne tokia da\u017ena tema. Viena yra sirgti, ta\u010diau visi\u0161kai kas kita\u00a0\u2013 lig\u0105 parodyti taip, kad \u017ei\u016brovas ne tik patik\u0117t\u0173, bet ir suprast\u0173, kaip ji kei\u010dia veik\u0117j\u0173 poelgius bei mintis. Koki\u0105 istorij\u0105 dera parodyti apie v\u0117\u017eiu sergant\u012f persona\u017e\u0105? O apie kamuojam\u0105 \u0161izofrenijos?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29193,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[468,148,110,549],"tags":[130],"class_list":["post-29192","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-kinas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Viktors Freibergs","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29192","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29192"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29192\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29194,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29192\/revisions\/29194"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29193"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29192"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29192"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29192"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}