{"id":29097,"date":"2021-05-21T09:52:06","date_gmt":"2021-05-21T07:52:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=29097"},"modified":"2023-02-25T17:52:05","modified_gmt":"2023-02-25T15:52:05","slug":"jonas-maciuika-architekto-darbas-yra-irodyti-kad-jis-butinas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/jonas-maciuika-architekto-darbas-yra-irodyti-kad-jis-butinas\/","title":{"rendered":"Jonas Ma\u010diuika: \u201eArchitekto darbas yra \u012frodyti, kad jis b\u016btinas\u201c"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]JAV gim\u0119s ir aug\u0119s architekt\u016bros istorikas, d\u0117stytojas Jonas Ma\u010diuika savo veikloje stengiasi \u017ei\u016br\u0117ti tiek i\u0161 istoriko, tiek i\u0161 meno istoriko perspektyv\u0173, architekt\u016broje j\u012f domina sankirta tarp politikos, meno, ekonomikos, socialini\u0173 aspekt\u0173. 1987 m. baig\u0119s istorijos bakalauro studijas, 1992 m. jis prad\u0117jo architekt\u016bros istorijos doktorant\u016br\u0105 ir atva\u017eiavo \u012f Lietuv\u0105 pasikalb\u0117ti su architektais, paklausti, kiek laisvai sovietme\u010diu jie gal\u0117jo kurti, kaip juos veik\u0117 tuometin\u0117 politin\u0117 situacija. I\u0161girdusi, kad J. Ma\u010diuika turi \u0161i\u0173 pa\u0161nekesi\u0173 \u012fra\u0161\u0173, Nacionalin\u0117s dail\u0117s galerijos vadov\u0117 Lolita Jablonskien\u0117 paskatino min\u0117tais interviu pasidalinti su platesne auditorija\u00a0\u2013 2020 m. leidykla \u201eLapas\u201c juos i\u0161leido kaip knyg\u0105 \u201eLietuvos architektai pasakoja apie sovietmet\u012f: 1992 m. \u012fra\u0161ai\u201c. O mes dalijam\u0117s pokalbiu su pa\u010diu J. Ma\u010diuika, kuriame pa\u0161nekovas atskleid\u017eia ne tik min\u0117to tyrimo kontekst\u0105, bet ir kit\u0173 \u012f\u017evalg\u0173, \u012fmanom\u0173 tik \u017ei\u016brint i\u0161 toliau.<\/em><\/p>\n

Studijuodamas nor\u0117jote tyrin\u0117ti socialinius meno istorijos aspektus. Ar l\u016bkes\u010diai i\u0161sipild\u0117?<\/h6>\n

Kai vedu \u012f\u017eangines \u0161ios disciplinos paskaitas, ai\u0161kinu studentams, kad, nors kalb\u0117sime apie meno istorij\u0105, kadangi turiu istoriko ir architekt\u016bros istoriko laipsnius, kursas bus kaip \u0161vytuok\u00adl\u0117: vienoje pus\u0117je\u00a0\u2013 meno, k\u016brybos, estetikos analiz\u0117, o tada \u0161vytuokl\u0117 staiga \u0161vystel\u0117s \u012f kit\u0105 pus\u0119, ir jau \u017ei\u016br\u0117sime \u012f politin\u012f, ekonomin\u012f, socialin\u012f kontekstus, kuriuose menininkai bei architektai dirba. Tai ypa\u010d aktualu architekt\u016broje, nes viena, kai esi tapytojas, kita\u00a0\u2013 kai projektuoji pastat\u0105 ir turi prisitaikyti prie socialin\u0117s, ekonomin\u0117s ar politin\u0117s sistem\u0173.<\/p>\n

Pirm\u0105 knyg\u0105 ir disertacij\u0105 apie architekt\u0105 Hermann\u0105 Muthesi\u0173 ra\u0161iau b\u016bdamas Vokietijoje. Jis man\u00a0\u2013 idealaus architekto pavyzdys, visus 10 met\u0173 darbo buvau kupinas entuziazmo juo dom\u0117tis. Muthesius dirbo sankirtoje tarp architekt\u016bros, politikos ir ekonomikos, iki Pirmojo pasaulinio karo buvo centrin\u0117 Vokietijos vystymosi fig\u016bra. Pavyzd\u017eiui, 1896 m. Pr\u016bsijos vald\u017eia j\u012f nusiunt\u0117 \u012f London\u0105, kur \u0161is dirbo kult\u016bros ata\u0161\u0117, ra\u0161\u0117 knygas, susira\u0161in\u0117jo su Anglijos ir \u0160kotijos architektais. Gali min\u0117ti bet k\u0105\u00a0\u2013 Charles\u0105 Rennie Mackintosh\u0105, Norman\u0105 Shaw, William\u0105 Richard\u0105 Lethaby\u2019\u012f\u00a0\u2013 Muthesius visus pa\u017einojo ir su visais susira\u0161in\u0117jo. Vokietija susivienijo tik 1870-aisiais, o Anglija jau tur\u0117jo did\u017eiul\u0119 imperij\u0105, taigi Vokietija siunt\u0117 \u017emones mokytis, kaip \u0161ioji veikia. Gr\u012f\u017e\u0119s Muthesius gavo u\u017eduot\u012f modernizuoti 30 Kunstgewerbeschulen<\/em> (taikomosios dail\u0117s mokykl\u0173), kad jos tarnaut\u0173 moderniai ekonomikai, jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 i\u0161mokyti galvoti kaip \u201eArts & Crafts\u201c jud\u0117jimo meistrus. Vokietijoje j\u0173 \u012frankiai tur\u0117jo b\u016bti ne tik plaktukai, bet ir industrin\u0117s ma\u0161inos, ekonomika prival\u0117jo kilti per meno, dizaino intervencijas. Taigi, jis kartu su politiku Friedrichu Nauman\u00adnu ir dizaineriu-verslininku Karlu Schmidtu 1907 m. \u012fk\u016br\u0117 \u201eDeutscher Werkbund\u201c asociacij\u0105, pad\u0117jusi\u0105 pamatus Bauhauzui.<\/p>\n

Kod\u0117l jums \u012fdomi sankirta tarp skirting\u0173 disciplin\u0173? Kaip tai atsispindi j\u016bs\u0173 veikloje?<\/h6>\n

Kiekviena disciplina pasaul\u012f supranta vienpusi\u0161kai, pagal savas metodologijas ir tendencijas. Jeigu kalbame apie tyrin\u0117jimus bei akademin\u0119 strategij\u0105, mano disertacijos ra\u0161ymas buvo tarpdisciplininis darbas. I\u0161 akademin\u0117s pus\u0117s reik\u0117jo skaityti vis\u0105 architekt\u016bros istorio\u00adgrafij\u0105 apie \u201eDeutscher Werkbund\u201c, Muthesi\u0173, Bauhauz\u0105, \u201eArts & Crafts\u201c, \u017ei\u016br\u0117ti kaip architekt\u016bros istorikui ir paraleliai skaityti vokie\u010di\u0173 istorij\u0105, o tai plati sritis, nes visiems \u012fdomu Pirmasis pasaulinis karas, kaip jis atveria duris Antrajam, Hitleriui. Besigilindamas ma\u010diau, kad dvi sritys tyrin\u0117ja ta pat\u012f laikotarp\u012f, bet nesikalba tarpusavyje: pasakoja Vokietijos istorij\u0105, \u0161iek tiek palie\u010dia architekt\u016br\u0105, simbolius, men\u0105, ta\u010diau nesupranta, kas tame mene darosi. Ir atvirk\u0161\u010diai, tie, kurie ra\u0161o apie tokius architektus kaip Peteris Behrensas, Walteris Gropius, Le Corbusier, Ludwigas Mies van der Rohe ir visas tos srities \u017evaig\u017edes, nepakankamai skaito ir nepakankamai gerai suvokia, kas dedasi Vokietijos istorijoje. Man atrod\u0117, kad mano knyga gali b\u016bti tam tikras tiltas, konstruktyvus pokalbis tarp dviej\u0173 disciplin\u0173.<\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 tur\u0117jote min\u010di\u0173 ra\u0161yti savo disertacij\u0105 apie Lietuv\u0105. Kod\u0117l j\u0173 atsisak\u0117te?<\/h6>\n

Jeigu b\u016b\u010diau nor\u0117j\u0119s para\u0161yti ger\u0105 disertacij\u0105 apie Lietuvos architekt\u016br\u0105, man b\u016bt\u0173 prireik\u0119 ne tik lietuvi\u0173, angl\u0173, vokie\u010di\u0173, bet ir rus\u0173, lenk\u0173 kalb\u0173. Antraip b\u016bt\u0173 gav\u0119sis gana provincialus darbas.<\/p>\n

Vienas labai geras Jeilio universiteto d\u0117stytojas Timothy\u2019is Snyderis skaito de\u0161im\u010dia kalb\u0173. Jis nemoka lietuvi\u0161kai, bet vis tiek para\u0161\u0117 puiki\u0105 knyg\u0105 \u201eThe Reconstruction of Nations. Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus, 1569\u20131999\u201c (angl. \u201eTaut\u0173 rekonstrukcija. Lenkija, Ukraina, Lietuva, Baltarusija, 1569\u20131999\u201c), kuri\u0105 skai\u010diau du ar tris kartus, nes \u0161ioji gana gausiai argumentuota, joje labai daug sud\u0117tingos informacijos. \u012esigilin\u0119 \u012f \u0161\u012f veikal\u0105 suvokiame, kaip sud\u0117tinga kalb\u0117ti apie Lietuvos istorij\u0105, kaip stipriai viskas susipyn\u0119, tod\u0117l, norint j\u0105 giliai suprasti, reikia mok\u0117ti daugiau negu tik lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n

Nors disertacijos apie Lietuv\u0105 nera\u0161\u0117te, 1992-aisiais atva\u017eiavote daryti interviu su architektais. Kaip pavyko su jais susitikti?<\/h6>\n

1991 m. prad\u0117jau studijuoti Kalifornijos universitete Berklyje (University of California Berkeley<\/em>), o 1992 m. pavasar\u012f lankiau d\u0117stytojo Nezaro Al Sayyado i\u0161 Egipto kurs\u0105 apie apgyvendinim\u0105 besivystan\u010diame pasaulyje. Jam pasakiau, kad galb\u016bt Lietuvos kaip naujos valstyb\u0117s statusas daro j\u0105 besivystan\u010dio pasaulio dalimi ir paklausiau, ar galima ra\u0161yti apie \u0161i\u0105 \u0161al\u012f.<\/p>\n

Kalbant apie susitikimus, tai neb\u016bt\u0173 buv\u0119 paprasta ir lengva, jei ne mano d\u0117d\u0117 Vytautas Ma\u010diuika. Jis buvo skulptorius, tod\u0117l vis\u0105 savo profesin\u012f gyvenim\u0105 bendradarbiavo su architektais, tokiais kaip Algimantas ir Vytautas Nasvy\u010diai, Vytautas Edmundas \u010cekanauskas ir t. t. 1992-\u0173j\u0173 bir\u017eel\u012f nuva\u017eiavus pas d\u0117d\u0119 \u012f sve\u010dius, \u0161iam tereik\u0117jo paskambinti ir pasakyti architektams, kad giminaitis nori su jais pakalb\u0117ti. Tai visi\u0161kai kita situacija, nei kad vienas atvyk\u010diau kaip visai svetimas \u017eurnalistas ar istorikas. B\u016bnant kartu su Vytautu, manau, jie pernelyg nesisaugojo, kai klausin\u0117davau apie asmenin\u0119 istorij\u0105, profesin\u012f vystym\u0105si Lietuvos TSR laikais.<\/p>\n

Dar vien\u0105 interviu su tuometiniu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architekt\u016bros fakulteto dekanu Vytautu Di\u010diumi padariau 1994 m., ta\u010diau ne\u012fra\u0161iau, tai buvo labiau pokalbis, tad niekur jo ir nepublikavau. Tuomet man jau reik\u0117jo rinktis doktorant\u016bros tem\u0105, paskui buvau Vokietijoje, ilgokai netur\u0117jau laiko prat\u0119sti prad\u0117t\u0105 tyrim\u0105. Po doktorant\u016bros Amerikoje i\u0161leidau por\u0105 trump\u0173 straipsni\u0173 apie Lietuvos TSR architekt\u016br\u0105, v\u0117liau gr\u012f\u017eau prie doktorant\u016bros temos apie Vokietij\u0105 ir modernizmo \u0161aknis. Galiausiai 2005-aisiais su \u201eCambridge University Press\u201c i\u0161leidau knyg\u0105 \u201eBefore the Bauhaus: Architecture, Politics, and the German State, 1890\u20131920\u201c (angl. \u201ePrie\u0161 Bauhauz\u0105: architekt\u016bra, politika ir Vokietijos valstyb\u0117, 1890\u20131920\u201c). O kai 2017 m. vie\u0161\u0117damas Lietuvoje \u0161nek\u0117jausi su Lolita Jab\u00adlonskiene, i\u0161\u0117jo kalba apie \u0161iuos interviu, kurie dabar taip pat tapo knyga.<\/p>\n

Kaip jums atrodo, kas gali geriau pakalbinti 1992 m. lietuvi\u0173 architektus\u00a0\u2013 tas, kuris pats gyvena tame kontekste, ar ka\u017ekas i\u0161 \u0161alies?<\/h6>\n

Turb\u016bt tur\u0117\u010diau paklausti atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 kaip atrod\u0117 skaitant knyg\u0105? Kad klausin\u0117ja svetimas naivus amerikonas<\/em>, mokantis lietuvi\u0161kai, ar ka\u017ekas, truput\u012f suprantantis Lietuv\u0105 ir jos istorij\u0105?<\/p>\n

Kaip kada. Kartais atrodydavo, kad klausimai geri, nes lietuvis j\u0173 nesugalvot\u0173, o kartais pasitaikydavo ir, kaip sakote, naivesni\u0173 klausim\u0173.<\/h6>\n

T\u0119siant b\u016bt\u0173 galima pa\u017evelgti atgalios. Alexis de Tocqueville\u2019is, garsus XIX a. pranc\u016bz\u0173 aristokratas, ra\u0161\u0117 apie JAV istorij\u0105 tuoj po Nepriklausomyb\u0117s paskelbimo, ma\u017edaug 1830 metais. Jis apie pusmet\u012f keliavo po Amerik\u0105, galiausiai i\u0161leido knyg\u0105 \u201eDemocracy in America\u201c (angl. \u201eDemokratija Amerikoje\u201c). Tocqueville\u2019iui atrod\u0117, jog reikia neleisti istorikams ra\u0161yti apie sav\u0105 \u0161al\u012f, i\u0161 j\u0173 privalu reikalauti, kad dom\u0117t\u0173si kokiu nors kitu kra\u0161tu, nes tik i\u0161 \u0161ono gali pamatyti tam tikrus dalykus, u\u017eduoti klausim\u0173, kurie ten gyvenantiems \u017emon\u0117ms neateit\u0173 \u012f galv\u0105\u00a0\u2013 jiems viskas atrodyt\u0173 nat\u016bralu.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-05-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kartais tiesa geriausiai i\u0161ry\u0161k\u0117ja pa\u017evelgus i\u0161 \u0161alies,\u00a0\u2013 pokalbyje sako JAV gim\u0119s ir aug\u0119s architekt\u016bros bei meno istorikas Jonas Ma\u010diuika. Tod\u0117l jo \u012f\u017evalgos apie Lietuvos architekt\u016bros istorij\u0105, ypa\u010d XX a. pabaigoje u\u017efiksuoti pokalbiai su svarbiausiais sovietin\u0117s Lietuvos architektais, yra ne\u012fkainojami, padedantys \u201eperskaityti\u201c pastatus kaip socialin\u0117s ir politin\u0117s situacijos i\u0161rai\u0161kas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29098,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[465,148,110,549],"tags":[332],"class_list":["post-29097","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-architektura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Elena Paleckyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29097","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29097"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29097\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29099,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29097\/revisions\/29099"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29098"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29097"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29097"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29097"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}