{"id":29002,"date":"2021-04-21T14:43:31","date_gmt":"2021-04-21T12:43:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=29002"},"modified":"2023-02-25T17:40:57","modified_gmt":"2023-02-25T15:40:57","slug":"gerda-liudvinaviciute-suvokiu-dizaina-kaip-zaidima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/gerda-liudvinaviciute-suvokiu-dizaina-kaip-zaidima\/","title":{"rendered":"Gerda Liudvinavi\u010di\u016bt\u0117: \u201eSuvokiu dizain\u0105 kaip \u017eaidim\u0105\u201c"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Pastaruosius 15 met\u0173 netyla kalbos apie lietuvi\u0161k\u0105 dizaino identitet\u0105, jo turin\u012f ir form\u0105. Jei jums kas nors sak\u0117 ar kur nors gird\u0117jote, jog \u0161iuo metu kuriame save i\u0161 naujo, \u017einokite, tai\u00a0\u2013 netiesa. Po teisybei, mes save tiesiog perkonstruojame, lyg \u017eaisdami kalad\u0117l\u0117mis, visai kaip tuomet, kai buvome ketveri\u0173. Skirtumas tik toks, kad dizaine yra kelios kanonin\u0117s \u017eaidimo taisykl\u0117s: arba tiek med\u017eiagas, tiek form\u0105 kuri futuristi\u0161kai, arba dekonstruoji tai, kas jau yra, ir lyg perkuri klasik\u0105 su naujai pamatytomis med\u017eiagomis. Viena i\u0161 pastar\u0105j\u012f metod\u0105 taikan\u010di\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 yra Gerda Liudvinavi\u010di\u016bt\u0117. Ji jaunosios kartos lietuvi\u0173 dizainer\u0117, savo darbus pristatanti CELSIUS 273 vardu. Daugiausiai tyrin\u0117dama architekt\u016bros ir miesto erdves kaip procesus, j\u0173 s\u0105sajas su visuomene bei atskirais individais, naujosios kartos juvelyr\u0117 siekia atgaivinti retrospektyv\u0173 \u017evilgsn\u012f \u012f sovietin\u0119 meno koncepcij\u0105. Kalb\u0117damasi su \u0161ia kauniete \u017einojau, kad mudviej\u0173 pa\u0161nekesys nebus tik apie dizaino apibr\u0117\u017etis\u00a0\u2013 nepavyks i\u0161vengti gilesni\u0173 u\u017ekabori\u0173, nes Gerda k\u016bryb\u0105 ir aplink\u0105 suvokia itin daugiasluoksni\u0161kai. G. Liudvinavi\u010di\u016bt\u0117s juvelyrikos kolekcijose, lyg autonomi\u0161kai veikian\u010diuose tarpdisciplininiuose projektuose, akivaizd\u017eiai pastebimas \u017evitrus, gaivalingas \u017evilgsnis \u012f kult\u016brin\u012f palikim\u0105 bei architekt\u016br\u0105 per antropologijos, sociologijos ir atminties kult\u016bros prizmes.<\/em><!--more--><\/p>\n<p><em>Bendraujant su Gerda ne kart\u0105 teko prisiminti, jog vienas i\u0161 jungiam\u0173j\u0173 atminties ir u\u017emar\u0161ties ry\u0161i\u0173 yra tai, kad abu \u0161ie rei\u0161kiniai sukuria tik\u0117jimo praeities \u012fvykiais paradigm\u0105, ta\u010diau esminis juos tolinantis skirtumas\u00a0\u2013 apie atmint\u012f daug lengviau kalb\u0117ti nei apie u\u017emar\u0161t\u012f. \u017dvelgiant \u012f jaunosios k\u016br\u0117jos darbus neretai i\u0161kildavo Frankfurto atminties studij\u0173 platformos iniciator\u0117s Astridos Erll kalb\u0173 fragmentai. U\u017emar\u0161t\u012f ji \u012fvardija kaip b\u016btin\u0105 atminties proceso dal\u012f, leid\u017eian\u010di\u0105 ekonomi\u0161kai konfig\u016bruoti prisiminimus ir j\u0173 sunkius, taip pat sukurti strukt\u016bras, leid\u017eian\u010dias v\u0117liau prisiminimus prikelti. \u201eTai teisyb\u0117, jog prisiminimai yra ma\u017eos salos, pl\u016bduriuojan\u010dios u\u017emar\u0161ties j\u016broje. Kasdienyb\u0117s apsvarstymuose ir realyb\u0117s suvokime u\u017emar\u0161tis yra daugiau taisykl\u0117, o atmintis\u00a0\u2013 i\u0161imtis\u201c,\u00a0\u2013 teigia A. Erll. Labai pana\u0161iai atmint\u012f, u\u017emar\u0161t\u012f, patirtis ir j\u0173 dekonstrukcij\u0105 regi ir G. Liudvinavi\u010di\u016bt\u0117.<\/em><\/p>\n<p><em>Nenuostabu, kad \u0161i autor\u0117, b\u016bdama dar itin jauna, jau yra tiek nacionalinio \u201eLietuvos dizaino forumo\u201c nar\u0117, tiek k\u016br\u0117ja, turinti meninink\u0117s status\u0105, kuris veikia lyg valstybinis pripa\u017einimas, kad jos k\u016bryba\u00a0\u2013 profesionali. Jau vien 2020 m. G. Liudvinavi\u010di\u016bt\u0117 susi\u0161lav\u0117 dvi pirm\u0105sias vietas nacionaliniame konkurse \u201eGeras dizainas\u201c, nuskyn\u0117 laurus \u201eWorld Jewellery Design Awards 2020\u201c, buvo pasteb\u0117ta ir pripa\u017einta \u201eDFA Design for Asia\u201c parodoje bei sudalyvavo pirmoje lietuvi\u0161koje dokumentikoje apie dizain\u0105 (\u201eDizaino dokumentika\u00a0\u2013 trumpametra\u017eiai pasakojimai apie \u0161iuolaikin\u012f lietuvi\u0161k\u0105 dizain\u0105\u201c, re\u017e. Aist\u0117 M. Grajauskait\u0117 ir Mikas Zabulionis). Gerdos juvelyrikos reg\u0117jimas kaip indo, geban\u010dio sutalpinti sustabdyto laiko ir traum\u0173 fenomenus, \u017eavi. \u0160iai k\u016br\u0117jai istorija, kuri\u0105 ji gali panardinti ir i\u0161saugoti betoniniuose papuo\u0161aluose, sykiu tampa atminties ir u\u017emar\u0161ties moneta.<\/em><\/p>\n<h6>Gerda, kaip, tavo manymu, suvokiamas mados aksesuaras ir jo dizainas Lietuvoje?<\/h6>\n<p>Regis, t\u0173 suvokim\u0173 gali b\u016bti labai \u012fvairi\u0173. Neegzistuoja viena tiesa, vienas \u017einojimas. \u0160iandien, \u0161i\u0105 akimirk\u0105, man aksesuaras yra laisv\u0117, bet juk viskas gali b\u016bti kitaip. Suvokimas kinta, ir t\u0105 pokyt\u012f esamuoju laiku neretai sunku ap\u010diuopti, tam reikia nuotolio. Individualiam poky\u010diui gal kiek ma\u017eiau, kolektyviniam\u00a0\u2013 kartais ir de\u0161imtme\u010di\u0173&#8230; Galiausiai, net kolektyvinis \u017einojimas neatskleist\u0173 viso suvokimo, nes kiekvienas, kuriantis dizain\u0105 ar j\u012f vartojantis, turi savit\u0105 pri\u0117jimo kamp\u0105. Man labai svarbu kartkart\u0117mis sau priminti, kad matymas ir suvokimas yra riboti konstruktai, nes atkeliauja i\u0161 asmenin\u0117s patirties, tam tikro i\u0161mokimo. Juk kur kas daugiau nesuvokiam, nei suvokiam. Tad atrodo nat\u016bralu nuolat sav\u0119s klausti\u00a0\u2013 o kas, jeigu pabandytum\u0117m dar laisviau, kitoni\u0161kiau? O kas, jei prapl\u0117stum\u0117m m\u0105stym\u0105 iki \u012fsivaizduojam\u0173 fikcij\u0173, ne\u012fmanom\u0173 scenarij\u0173 ar, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, absurdo? Nors galiausiai viskas ir nugula \u012f paprast\u0105, galb\u016bt net tradicin\u012f papuo\u0161al\u0105, bet \u0161ie ie\u0161kojimai, kuriant bet k\u0105 naujo, man atrodo labai svarb\u016bs. Tad jeigu reik\u0117t\u0173 vienu \u017eod\u017eiu \u012fvardyti, koks tas lietuvi\u0161kas dizainas, gal tai\u00a0\u2013 ie\u0161kojimas? Atrodo, \u017emogus i\u0161 prigimties link\u0119s ie\u0161koti, tik kartais bijo ir leid\u017eia id\u0117joms sud\u016bl\u0117ti lentynose. O tai kone \u0161ventvagyst\u0117! Kita vertus, lietuvi\u0161kuose aksesua\u00adruose galima \u012f\u017evelgti ir daug kult\u016brin\u0117s tradicijos\u00a0\u2013 brangakmeni\u0173, tauri\u0173j\u0173 metal\u0173, kartais\u00a0\u2013 gintaro, balti\u0161k\u0173 motyv\u0173, ma\u017eiau eksperiment\u0173. Nenoriu spr\u0119sti, gerai tai ar blogai.<\/p>\n<p>Tikiu, kad gerame dizaine pirmiausia turi b\u016bti kuo ma\u017eiau dizaino. \u0160i mintis ne mano, ji garsaus XX a. dizainerio Dieterio Ramso. Antra, dizainas privalo i\u0161reik\u0161ti id\u0117j\u0105, nesvarbu, kalbame apie papuo\u0161al\u0105, k\u0117d\u0119 ar \u0161viestuv\u0105. Tik tos minties, kaip ir k\u016bno, nereikia apnuoginti per daug, kad netapt\u0173 vulgaru. Tai puikiai i\u0161mano japon\u0173 k\u016br\u0117jai. \u0160tai Naoto Fukasawa yra ne kart\u0105 sak\u0119s, kad dizainas\u00a0\u2013 tarytum poezija, o kai poeto jausmai ir po\u017ei\u016bris pasidaro pernelyg gerai matomi, \u017ei\u016brovams gali pasidaryti nejauku. Atrodo, kai kurios gero dizaino taisykl\u0117s yra globalios, \u0161iais laikais suvokimas apie dizain\u0105 apskritai gana globalus. Galima pasteb\u0117ti ne\u017eymi\u0173 skirtum\u0173 tarp skirtinguose kontinentuose kurian\u010di\u0173 meistr\u0173, bet turb\u016bt \u0161i profesija i\u0161 esm\u0117s yra gana individuali, tad kiekvieno pri\u0117jimas kitoni\u0161kas, nors \u017einios\u00a0\u2013 gana pana\u0161ios.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-04-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jaunosios kartos lietuvi\u0173 dizainer\u0117, geriau \u017einoma CELSIUS 273 vardu, pasakoja apie savo retrospektyv\u0173 \u017evilgsn\u012f \u012f sovietin\u0119 meno koncepcij\u0105. Antropologijos, sociologijos, kult\u016bros istorijos discip\u00adlinos juvelyrei padeda \u012fkv\u0117pimo rasti net sovietini\u0173 daugiabu\u010di\u0173 architekt\u016broje.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29003,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[462,148,110,549],"tags":[140],"class_list":["post-29002","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-04","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-dizainas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Aist\u0117 M. Grajauskait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29002","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29002"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29002\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29004,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29002\/revisions\/29004"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29003"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29002"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29002"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29002"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}