{"id":28895,"date":"2021-03-22T20:17:52","date_gmt":"2021-03-22T18:17:52","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28895"},"modified":"2023-02-25T16:55:21","modified_gmt":"2023-02-25T14:55:21","slug":"izengimas-i-nusvitimo-kelia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/izengimas-i-nusvitimo-kelia\/","title":{"rendered":"\u012e\u017dENGIMAS \u012e NU\u0160VITIMO KELI\u0104"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]VII\u2013VIII a. Indijos m\u0105stytojo \u015a\u0101ntidevos filosofin\u0117 poema \u201e\u012e\u017eengimas \u012f nu\u0161vitimo keli\u0105\u201c ar tiesiog \u201eBodhisatvos kelio vadovas\u201c (sanskr. Bodhicary\u0101vat\u0101ra) yra vienas reik\u0161mingiausi\u0173 sanskrito poetikos ir budistin\u0117s filosofijos k\u016brini\u0173, deramai priskiriamas pasaulinei religin\u0117s literat\u016bros klasikai. I\u0161versta \u012f daugyb\u0119 Azijos ir Europos kalb\u0173, poema tapo ypa\u010d reik\u0161minga tibetieti\u0161kojo budizmo kult\u016broje, kur ligi pat \u0161i\u0173 dien\u0173 yra \u012fd\u0117miai studijuojama visuose vienuolynuose, jos atmintinai mokosi jauni vienuoliai, ja nuolat remiamasi scholastiniuose debatuose, ji cituojama didaktiniuose mokytoj\u0173 pamoksluose. \u0160ios poemos statusas mahajanos budizme prilygsta Dhammapadai theravados budizmo pali kanone ar Bhagavad-g\u012btai hinduizmo tradicijoje.<\/em><\/p>\n

\u015a\u0101ntideva buvo bene did\u017eiausio ir reik\u0161mingiausio Indijoje budistinio vienuoli\u0161kojo Nalandos universiteto mokytojas. Jis atstovavo filosofin\u0117s madhjamikos mokyklos prasangikos at\u0161akai, akcentuojan\u010diai vis\u0173 rei\u0161kini\u0173 ir savasties (nair\u0101tmya) tu\u0161tumos princip\u0105. \u0160i mokykla tapo dominuojan\u010dia Tibete, Mongolijoje ir oficialia geltonkepuri\u0173 (Ge-lug-pa) lam\u0173 vienuoli\u0161kos at\u0161akos filosofija. Esminiai mahajanos budizmo filosofijos bei praktikos, tad ir \u0161ios knygos, rakta\u017eod\u017eiai\u00a0\u2013 i\u0161sivadavimo i\u0161 kent\u0117jimo kelias ir bodhisatvos idealas. Bodhisatva\u00a0\u2013 tai b\u016btyb\u0117 (sattva), pasi\u0161ventusi siekiui patirti nu\u0161vitim\u0105 (bodhi) d\u0117l vis\u0173 \u0161iame pasaulyje ken\u010dian\u010di\u0173 gyvybi\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo. \u0160iuo keliu \u017eengiant, svarbu puosel\u0117ti konkre\u010dias etines-psichologines savybes ar dorybes, vadinamas tobulyb\u0117mis (p\u0101ramit\u0101): dosnum\u0105, dor\u0105, pakantum\u0105, atkaklum\u0105, sutelktum\u0105 ir tikrov\u0117s \u012f\u017evalg\u0105. Detaliam \u0161i\u0173 tobulybi\u0173 aptarimui bei j\u0173 ugdymo b\u016btinyb\u0117s pagrindimui ir skirtas pastarasis poetinis \u015a\u0101ntidevos traktatas, da\u017enai vadinamas mahajanos budizmo etiniu vadovu.<\/em><\/p>\n

Nors \u015a\u0101ntideva tur\u0117jo puik\u0173 scholastin\u012f budistin\u012f i\u0161silavinim\u0105, jo knygoje nerasime nei sausos filosofijos, nei pikanti\u0161k\u0173 tantrini\u0173 pratyb\u0173 apra\u0161\u0173, kurie yra tap\u0119 tokie populiar\u016bs Vakaruose. Poema paperka asmeni\u0161ku autoriaus santykiu, tai it savoti\u0161ka i\u0161pa\u017eintis ir nuo\u0161ird\u016bs apm\u0105stymai jautriais egzistenciniais klausimais. Vienas pateiktame skyriuje \u015a\u0101ntidevos pl\u0117tojam\u0173 budizmo mokymo aspekt\u0173 yra bodhisatvos pratybos, mokan\u010dios \u017evelgti \u012f kitas gyvas b\u016btybes kaip \u012f save pat\u012f ir empati\u0161kai i\u0161gyventi kit\u0173 patiriamas kan\u010dias bei d\u017eiaugsmus, tarsi apsikei\u010diant su jais vietomis. Nuolatin\u0117 malonum\u0173 paie\u0161ka ir aklas prisiri\u0161imas prie laikin\u0173 d\u017eiaugsmeli\u0173 nei\u0161vengiamai didina egzistencines frustracijas bei nepasitenkinim\u0105, kuris nusakomas sanskrito terminu duhkha\u00a0\u2013 kan\u010dia, kent\u0117jimas. Egocentrin\u0117s motyvacijos atpa\u017einimas savo gyvenime, \u0161ios laikysenos atsisakymas suvokiant kit\u0173 individ\u0173 svarb\u0105 ir yra bene svarbiausias bodhisat\u00advos kelio ypatumas, griaunantis praraj\u0105 tarp dirbtini\u0173 darini\u0173\u00a0\u2013 \u201ea\u0161\u201c ir \u201ekitas\u201c. O to padaryti be sutelktumo puosel\u0117jimo vienumoje, be sumai\u0161tingos proto veiklos nuraminimo, be vidini\u0173 savo proto prie\u0161\u0173-ter\u0161al\u0173 atpa\u017einimo\u00a0\u2013 ne\u012fmanoma,\u00a0\u2013 a\u0161tuntame knygos skyriuje \u201eSutelktumo tobulyb\u0117\u201c teigia \u015a\u0101ntideva.<\/em><\/p>\n

Vert\u0117jas<\/em><\/p>\n

\n

(i\u0161trauka<\/em>)<\/p>\n

A\u0161tuntas skyrius<\/p>\n

Sutelktumo tobulyb\u0117
\n(Dhy\u0101na p\u0101ramit\u0101<\/em>)<\/p>\n

    \n
  1. I\u0161ugd\u0119s \u0161itaip atkaklum\u0105 savyje,
    \nSutvirtinki proto sutelktum\u0105.
    \nNes kieno protas i\u0161bla\u0161kytas,
    \nTas patenka tarp savo aistr\u0173 dant\u0173.<\/li>\n
  2. I\u0161bla\u0161kumas nebetrikdo,
    \nKai protas ir k\u016bnas atskirti.
    \nTad vert\u0117t\u0173 atsi\u017ead\u0117ti pasaulio
    \nIr vengti trikdan\u010di\u0173 min\u010di\u0173.<\/li>\n
  3. Nuo pasaulio atsiskirti neleid\u017eia
    \nPrierai\u0161umas ir kaupimo tro\u0161kimas.
    \nTai apm\u0105stydami i\u0161mintingieji
    \nSiekia atsiriboti nuo \u0161i\u0173 dviej\u0173.<\/li>\n
  4. Pa\u017ein\u0119s, jog proto rimtis \u017eadina skvarbi\u0105
    \n\u012f\u017evalg\u0105
    \nIr su \u0161aknimis ter\u0161alus i\u0161rauna,
    \nTur\u0117tum pirmiausia siekti ramyb\u0117s,
    \nAtmet\u0119s \u0161io pasaulio d\u017eiaugsmelius.<\/li>\n
  5. Kod\u0117l gi laikinos b\u016btyb\u0117s
    \nTaip prisiri\u0161a prie nykstan\u010di\u0173 dalyk\u0173?
    \nJuk, atgimdamos t\u016bkstan\u010dius syki\u0173,
    \nDaugiau nei\u0161vys jos sav\u0173 mylim\u0173j\u0173.<\/li>\n
  6. J\u0173 nereg\u0117damas jautiesi nelaimingas
    \nIr susitelkti nebegali.
    \nBet juos i\u0161vyd\u0119s \u2013 nenurimsti,
    \nKamuojamas ankstesni\u0173 tro\u0161kim\u0173.<\/li>\n
  7. Nebematai tikrov\u0117s, kokia ji yra,
    \nI\u0161sivadavimo siek\u012f prarandi.
    \nLi\u016bdesys tave degina nuolatinis,
    \nVis trok\u0161tant susitikt su mylimais.<\/li>\n<\/ol>\n

    [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-03-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    VII\u2013VIII a. Indijos m\u0105stytojo \u015a\u0101ntidevos filosofin\u0117 poema \u201e\u012e\u017eengimas \u012f nu\u0161vitimo keli\u0105\u201c yra vienas reik\u0161mingiausi\u0173 sanskrito poetikos ir budistin\u0117s filosofijos k\u016brini\u0173, deramai priskiriamas pasaulinei religin\u0117s literat\u016bros klasikai. Skelbiame i\u0161trauk\u0105, Audriaus Beinoriaus verst\u0105 i\u0161 sanskrito kalbos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28896,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[459,148,110,549],"tags":[132],"class_list":["post-28895","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-filosofija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"\u015a\u0101ntideva","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28895","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28895"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28895\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28897,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28895\/revisions\/28897"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28896"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28895"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28895"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28895"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}