{"id":28881,"date":"2021-03-22T17:37:03","date_gmt":"2021-03-22T15:37:03","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28881"},"modified":"2023-02-25T16:55:24","modified_gmt":"2023-02-25T14:55:24","slug":"nematomi-vaizdu-kurejai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/nematomi-vaizdu-kurejai\/","title":{"rendered":"NEMATOMI VAIZD\u0172 K\u016aR\u0116JAI"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Steb\u0117dami spektaklius visuomet \u017einome, kas j\u0173 re\u017eisierius ir kas atlieka pagrindinius vaidmenis, ta\u010diau ar da\u017enai atkreipiame d\u0117mes\u012f \u012f toliau i\u0161rikiuotas pavardes? Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais tiek operos, tiek dramos teatrai scenografus, kostium\u0173, \u0161vies\u0173 ir vaizdo projekcij\u0173 k\u016br\u0117jus \u0117m\u0117 vertinti individualiai\u00a0\u2013 lyg i\u0161trauk\u0117 juos i\u0161 re\u017eisieriaus \u0161e\u0161\u0117lio. K\u016brybinio bendradarbiavimo principai ir laisv\u0117 pad\u0117jo ne tik i\u0161ry\u0161kinti \u0161i\u0173 meninink\u0173 svarb\u0105, bet ir atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kiekvieno i\u0161 j\u0173 kuriam\u0105 teatrin\u012f pasaul\u012f.<\/em><!--more--><\/p>\n<p><em>\u201eVilnius City Operos\u201c (VCO) spektaklio \u201eTrubad\u016bras\u201c dekoracijomis gr\u012fsta paroda \u201eI\u0161 tos operos\u201c b\u016btent spektaklio vaizdin\u012f sukurian\u010dius menininkus sukviet\u0117 pokalbiui apie nepa\u017eint\u0105 j\u0173 darb\u0173 specifik\u0105. Susitikim\u0105 moderavo Julijus Grickevi\u010dius (J. G.), o skirtingomis patirtimis dalinosi gerai \u017einomas scenografas Marijus Jacovskis (M. J.), garsus videomenininkas Rimas Sakalauskas (R. S.), taip pat sve\u010diai i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos\u00a0\u2013 \u201eOlivier\u201c apdovanojim\u0105 peln\u0119s kostium\u0173 dailininkas Jonas Morrellis (J. M.) ir legendin\u0119 \u201eBohem\u0105\u201c sukurti pad\u0117j\u0119s \u0161vies\u0173 dailininkas Peteris Mumfordas (P. M.), dirbantis tokiuose teatruose kaip Niujorko Metropoliteno opera ir Milano \u201eLa Scala\u201c.<\/em><\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> Kok\u012f pirm\u0105 klausim\u0105 u\u017eduodate re\u017eisieriui, kai jums paskambina ir papra\u0161o pagalbos dirbant prie vieno ar kito spektaklio?<\/p>\n<p><strong>M. J.:<\/strong> \u201eKada premjera?\u201c<\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> O antras?<\/p>\n<p><strong>M. J.:<\/strong> \u201eKoks pavadinimas, tema?\u201c V\u0117liau pradedame bendrauti, bandome ie\u0161koti bendr\u0173 ta\u0161k\u0173, kuriuos sujungus gal\u0117t\u0173 ka\u017ekas gautis. Prad\u017eioje scenografo darbas yra u\u017eduoti daugyb\u0119 klausim\u0173, kuo anks\u010diau ir kuo detaliau i\u0161siai\u0161kinti, kaip re\u017eisierius mato b\u016bsim\u0105 spektakl\u012f. Man patinka toks formatas, kada visi spektaklio k\u016brybin\u0117s grup\u0117s nariai daugiau ar ma\u017eiau yra re\u017eisieriaus tarnai,\u00a0\u2013 ger\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme. Jie padeda \u012fgyvendinti re\u017eisieriaus id\u0117jas, ir kuo anks\u010diau jas supranti, tuo geriau.<\/p>\n<p><strong>J. G.<\/strong>: Rimai, koks j\u016bs\u0173 pirmasis klausimas re\u017eisieriui?<\/p>\n<p><strong>R. S.:<\/strong> Teisingai pasteb\u0117ta\u00a0\u2013<em> deadline\u2019as<\/em> yra labai opi problema, nes videomenininkas da\u017eniausiai (ka\u017ekod\u0117l) prie viso kolektyvo prisijungia paskutinis. B\u016bna, kad re\u017eisieriai su scenografais dirba pus\u0119 met\u0173 ir, likus dviem m\u0117nesiams iki premjeros, staiga man skambina ir sako: \u201e\u017dinai, mes \u010dia svarst\u0117m ir nusprend\u0117m, kad ka\u017eko tr\u016bksta&#8230;\u201c<\/p>\n<p>O pirmas mano klausimas \u012fprastai b\u016bna \u201eAr tik\u00adrai reikia t\u0173 <em>video<\/em>?\u201c Manau, kartais atsiranda \u0161iek tiek inercijos, kai \u017emon\u0117s nori, nors ne\u017eino, ar tai b\u016btina. Da\u017eniausiai viskas i\u0161ai\u0161k\u0117ja tik premjeros dien\u0105. Teatras\u00a0\u2013 toks menas, kuris gali labai greitai pasikeisti. Ai\u0161ku, scenografija, kiti dalykai yra brang\u016bs, j\u0173 per vien\u0105 dien\u0105 nepakeisi, bet vis tiek lieka daug netik\u0117tum\u0173, eksperiment\u0173.<\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> Nuo ko tuomet prasideda kostium\u0173 dizainerio darbas?<\/p>\n<p><strong>J. M.:<\/strong> \u012eprastai pirmiausia pamatau scenografijos id\u0117j\u0105, tuomet, atsi\u017evelgiant \u012f tai, ar su scenografu esame toje pa\u010dioje \u0161alyje, vyksta kiek \u012fmanoma daugiau susitikim\u0173, bendrai gvildenant sumanym\u0105. Kostium\u0173 koncepcij\u0105 kartais pristatau pasitelkdamas fotografijas, kartais\u00a0\u2013 film\u0173 scenas. \u017dinoma, jei m\u016bs\u0173 kuriamas pasaulis n\u0117ra realus, konkretus, nuorod\u0173 rasti sunkiau. Bet kuriuo atveju, nuo \u0161io pavyzd\u017ei\u0173 etapo v\u0117liau pereinu prie konkre\u010di\u0173 eskiz\u0173 k\u016brimo.<\/p>\n<p>Tuomet pirmas dalykas, k\u0105 darau\u00a0\u2013 i\u0161siai\u0161kinu, kas \u012fk\u016bnys persona\u017e\u0105 scenoje. Ar tai bus vokalistas, \u0161ok\u0117jas, aktorius&#8230; Svarbu \u017einoti ir konkret\u0173 asmen\u012f,\u00a0\u2013 juk operoje gali tekti kurti kostium\u0105 25-eri\u0173 met\u0173 vyrui, vaidinan\u010diam \u017eymiai vyresn\u012f persona\u017e\u0105, arba atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> O kada ateina laikas \u012fjungti \u0161vies\u0105?<\/p>\n<p><strong>P. M.:<\/strong> Na, tam tikra prasme \u0161vieso\u0303s visada yra, nes be jos nieko nematai (<em>juokiasi<\/em>).<\/p>\n<p>Mano pasirengimo laikotarpis \u0161iek tiek kitoks. Pirmiausia kuriu palet\u0119, su kuria gal\u0117siu dirbti. Projektuojame br\u0117\u017einius, juose \u017eymime, kur bus sumontuoti \u0161viestuvai, kartais\u00a0\u2013 kokios spalvos jie gal\u0117t\u0173 b\u016bti. \u0160iais laikais naudojame ap\u0161vietimo technik\u0105, kuri gali pakeisti spalv\u0105 be filtr\u0173 ar geli\u0173, bet a\u0161 ruo\u0161iuosi kiekvienai situacijai atskirai, atsi\u017evelgdamas \u012f turim\u0105 informacij\u0105 apie scenografijos planus, kostiumus.<\/p>\n<p>\u017dinojimas, kokia bus scenografija, mano darbe suteikia tapybos ant drob\u0117s jausm\u0105. A\u0161 \u017einau, kad galiu pakeisti dekoracij\u0105, naudodamas daug skirting\u0173 rai\u0161kos priemoni\u0173, pradedant nuo papras\u010diausios nakties ar dienos meto \u0161viesos, arba techni\u0161kai pasiruo\u0161ti didesniems poky\u010diams, kai spektaklis linksta \u012f, tarkime, ekspresionizm\u0105. Nema\u017eai Lietuvoje daryt\u0173 darb\u0173 krypo b\u016btent \u012f t\u0105 pus\u0119, ir kartais d\u0117l kitokio \u012fsp\u016bd\u017eio tikrai verta atsisakyti nat\u016bralizmo.<\/p>\n<p>Visada sakau, kad ap\u0161vietimas yra spektaklio, scenografijos, kostium\u0173 ir kit\u0173 dizaineri\u0173 sukurt\u0173 objekt\u0173 susiliejimas, lyg visk\u0105 sulipdantys klijai. \u017dinoma, prie\u0161akyje\u00a0\u2013 pats spektaklis, jo id\u0117ja. Juk esame ne tik tam, kad kurtume gra\u017eius paveiksliukus, bet ir tam, kad pad\u0117tume pamatyti, kas vyksta scenoje, tuo pa\u010diu prapl\u0117sdami k\u016brinio suvokim\u0105, sustiprindami jo ir publikos rezonans\u0105.<\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> Marijau, viename interviu esate sak\u0119s: \u201eKiekvienas naujas k\u016brinys prasideda nuo egzistencinio siaubo.\u201c Ar jis aplank\u0117, kai \u012f\u017eeng\u0117te \u012f Kongres\u0173 r\u016bm\u0173 sal\u0119 ir supratote, kad \u010dia reiks kurti?<\/p>\n<p><strong>M. J.:<\/strong> Tada mane aplank\u0117 egzistencinis siaubas kubu ar dar ka\u017ekelintuoju laipsniu! \u201eEgzistencinis siaubas\u201c kyla i\u0161 baim\u0117s nesugalvoti nieko padoraus, \u012fdomaus. Ir ta baim\u0117 su patirtimi niekur nei\u0161nyksta, kaip tik kas kart\u0105 darosi vis didesn\u0117, niekada nepalieka.<\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> Pasak Dalios Ibelhauptait\u0117s, \u201ejeigu nori nubausti bet kok\u012f scenograf\u0105, reikia si\u0173sti j\u012f \u012f <em>Kongresus<\/em>\u201c.<\/p>\n<p><strong>M. J.:<\/strong> Ji visi\u0161kai teisi. Toje erdv\u0117je moka susitvarkyti tik kitas VCO bendradarbis, brit\u0173 scenografas Dickas Birdas. Jis sugeba t\u0105 scen\u0105 paversti \u012f ka\u017ekok\u012f <em>transformer\u012f<\/em>. I\u0161 ties\u0173, ji visi\u0161kai nepana\u0161i \u012f teatro: ne\u017emoni\u0161kai plati, sekli\u00a0\u2013 neturi gylio, erdv\u0117s vir\u0161 scenos,\u00a0\u2013 tad negali \u201ei\u0161skraidinti\u201c dekoracij\u0173 ir nuleisti nauj\u0173. Esi \u012fstatomas \u012f labai konkre\u010dius ir <em>\u017eiaurius<\/em> r\u0117mus. Tai pati ned\u0117kingiausia erdv\u0117, kurioje man teko dirbti. Bet tokias aplinkybes priimi kaip duotyb\u0119 ir tai tampa nauju, papildomu k\u016brybiniu i\u0161\u0161\u016bkiu; \u012fdomu su erdve galyn\u0117tis\u00a0\u2013 kol nesutramdyta, ji b\u016bna tavo prie\u0161e.<\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> Peteri, j\u016bs Vilniaus Kongres\u0173 r\u016bmuose suk\u016br\u0117te \u201eFausto\u201c, \u201ePik\u0173 damos\u201c, \u201eVerterio\u201c, \u201eOnegino\u201c, \u201eSvynio Todo\u201c spektakli\u0173 ap\u0161vietimo dizainus. Dirbote tokiuose teatruose kaip \u201eLa Scala\u201c, Metropoliteno opera, o tada atvykote \u012f viet\u0105, kur net n\u0117ra tikros scenos. Kokia tai patirtis?<\/p>\n<p><strong>P. M.:<\/strong> Kai stat\u0117me \u201eBohem\u0105\u201c, visi buvo labai paslaug\u016bs ir leido man atlikti nema\u017eai pakeitim\u0173 pa\u010dioje sal\u0117je tam, kad apskritai gal\u0117tume sukabinti \u0161viestuvus. Mes patobulinome \u0161onines konstrukcijas, kurios ten kaba iki \u0161iol, taip pat suprojektavome esan\u010di\u0105 vir\u0161 scenos. Tur\u0117jome visk\u0105 pasidaryti patys, nes kitu atveju galimyb\u0117s b\u016bt\u0173 buvusios labai ribotos.<\/p>\n<p>Ties\u0105 sakant, visuomet dom\u0117jausi neteatrin\u0117mis erdv\u0117mis. Savo keli\u0105 prad\u0117jau nuo eksperimentinio teatro kompanijos Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, nema\u017eai met\u0173 mes net nedirbome tikrame teatre. Iki \u0161iol manau, kad netgi kuriant scenografij\u0105 Metropoliteno teatre ar Londono operoje yra nepaprastai svarbu ir toliau nepamir\u0161ti ma\u017e\u0173 erdvi\u0173. \u0160is darbas primena, kad ir jos turi bei atlieka savo funkcij\u0105.<\/p>\n<p>Mano manymu, D. Birdas Kongres\u0173 r\u016bmuose fantasti\u0161kai padirb\u0117jo. Juk ten nepaprastai plati ir negili scena, n\u0117ra orkestro duob\u0117s, jokios ma\u0161inerijos. O jis suk\u016br\u0117 be galo i\u0161radingas erdves, k\u0105 tur\u0117tume daryti mes visi. Kongres\u0173 r\u016bmai tikrai n\u0117ra lengva u\u017eduotis, ir a\u0161 nor\u0117\u010diau ten daug k\u0105 pakeisti, ta\u010diau tai verta i\u0161\u0161\u016bkio vieta, ver\u010dianti suabejoti savimi, neturin\u010diu did\u017eiuli\u0173 operos teatro galimybi\u0173, bet visuomet dirbti ir tik\u0117tis, kad sugeb\u0117si sukurti jaudinan\u010dius vaizdus.<\/p>\n<p><strong>J. G.:<\/strong> Rimai, kokios jums kyla kli\u016btys? Ar vaizdo projekcij\u0173 <em>mapping\u2019ui<\/em> pasitaiko nepatogi\u0173 viet\u0173?<\/p>\n<p><strong>R. S.:<\/strong> Taip, \u012fprastai did\u017eiausia prie\u0161\u0117 yra \u0161viesa: da\u017eniausiai tr\u016bksta galingumo, rai\u0161kos, nesimato vaizdo. Ai\u0161ku, laikai kei\u010diasi, bet \u0161i problema i\u0161lieka. Pavyzd\u017eiui, jei naudojami LED ekranai, jie per \u0161vies\u016bs ir nesubtil\u016bs, tuomet turi labai \u017eemo <em>bitrate\u2019o\u00a0<\/em>\u2013 negra\u017eiai atrodant\u012f\u00a0\u2013 vaizd\u0105. O \u0161tai projektorius gerai tvarkosi su spalvomis, bet jam tr\u016bksta galios. Tad vis\u0105 laik\u0105 kovoji su tuo, k\u0105 gauni. I\u0161 kitos pus\u0117s, kartais gali pasisl\u0117pti\u00a0\u2013 jei projektorius nelabai gerai rodo, padeda nebaigtus dalykus u\u017emaskuoti.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-03-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Steb\u0117dami spektak\u00adlius visuomet \u017einome, kas j\u0173 re\u017eisierius ir kas atlieka pagrindinius vaidmenis, ta\u010diau ar da\u017enai atkreipiame d\u0117mes\u012f \u012f toliau i\u0161rikiuotas pavardes? Apie savo darb\u0105 pasakoja scenografas Marijus Jacovskis, videomenininkas Rimas Sakalauskas, kostium\u0173 dailininkas Jonas Morrellis ir \u0161vies\u0173 dailininkas Peteris Mumfordas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28882,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[459,148,110,549],"tags":[146],"class_list":["post-28881","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Julijus Grickevi\u010dius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28881","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28881"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28881\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28883,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28881\/revisions\/28883"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28882"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28881"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28881"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28881"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}