[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Ka\u017ekuris praeities i\u0161min\u010dius ateities kartoms paliko fraz\u0119: \u201eMuzika prasideda ten, kur \u017eodis netenka galios.\u201c \u0160iai min\u010diai pritar\u0117 ir Leonardas Bernsteinas (XX a. amerikie\u010di\u0173 muzikos klasikas, \u017eymus kompozitorius, dirigentas, pianistas, garsiosios \u201eVestsaido istorijos\u201c autorius): \u201eMuzika\u00a0\u2013 tai jud\u0117jimas, visada kur nors einantis, nuolat kintantis, ver\u017eliai tekantis ar pama\u017e\u0117l sruvenantis nuo vienos natos link kitos. Apie m\u016bs\u0173 jausmus \u0161is jud\u0117jimas gali pasakyti daugiau nei milijonas \u017eod\u017ei\u0173.\u201c Tikrai taip, ta\u010diau su s\u0105lyga, kad klausytojas supranta tai, kas jam sakoma. Juk, nors ir kokia skambi bei i\u0161rai\u0161kinga b\u016bt\u0173 kin\u0173 kalba, pa\u0161nekovai turi j\u0105 mok\u0117ti, idant gal\u0117t\u0173 susikalb\u0117ti.<\/p>\n
Ka\u017ekada artimai pa\u017einojau ne vien Kaune itin gerbiam\u0105 ir vertinam\u0105 V. Ch. S.\u00a0\u2013 neprilygstam\u0105 intelektual\u0105, prisiekus\u012f meloman\u0105, kurio plok\u0161teli\u0173 kolekcij\u0105 sudar\u0117 daugiau nei 10 t\u016bkst. vienet\u0173. Kart\u0105 paklausiau, kuris kompozitorius jam artimiausias, o kuris\u00a0\u2013 ma\u017eiausiai mielas. Atsak\u0117 \u017eaibi\u0161kai: m\u0117gstamiausias\u00a0\u2013 Johannesas Brahmsas (nes itin melodingas), nem\u0117gstamiausias\u00a0\u2013 Johannas Sebastianas Bachas (nes visai nemelodingas). Suglumau, net nust\u0117rau… Bachas nemelodingas??? Juk tai dosniausias \u201emelodistas\u201c! Jo temos visuomet itin rai\u0161kios, reljefingos, \u012fdomios, informatyvios. Be to, jis tikras melodini\u0173 pyni\u0173, polifonijos meistras. Ilgai galvojau apie tai. Kaip manasis bi\u010diulis klausosi, kad negirdi ir nevertina Bacho melodingumo?<\/p>\n
L. Bernsteino tautie\u010dio ir kolegos Aarono Coplando (beje, jo t\u0117vai kil\u0119 i\u0161 Lietuvos) nuomone, pirm\u0105 kart\u0105 ne\u017einomo k\u016brinio vienodai klausosi ir profesionalai, ir m\u0117g\u0117jai, o \u0161tai nuo antrojo karto klausymosi pob\u016bd\u017eiai ima skirtis. Galb\u016bt… (Kiek abejoju, nes ve\u0161in\u010di\u0173 jav\u0173 lauk\u0105 \u016bkininkas ir tapytojas i\u0161kart mato skirtingai.) Ta\u010diau tokiu atveju b\u016btina patikslinti s\u0105vokas. Visur ir visada muzikos profesionalas yra asmuo, \u012fgij\u0119s vienok\u012f ar kitok\u012f profesin\u012f pasirengim\u0105, muzika jam\u00a0\u2013 pagrindinis pragyvenimo \u0161altinis. O m\u0117g\u0117jas?<\/p>\n
Bacho laikais profesionali muzika skamb\u0117davo tik kilming\u0173j\u0173 namuose (protestanti\u0161kuose kra\u0161tuose\u00a0\u2013 dar ir ba\u017eny\u010diose). Klausytoj\u0173 muzikinis pasirengimas buvo nemenkesnis (neretai\u00a0\u2013 \u017eenkliai solidesnis) nei pripa\u017eint\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 bei atlik\u0117j\u0173. \u0160tai Pr\u016bsijos kaizeris Friedrichas II (Didysis) buvo ne tik genialus karvedys, kurio armijos bijojo visa Europa, bet ir vienas geriausi\u0173 savojo laikme\u010dio fleitinink\u0173, puikus kompozitorius. Tai \u012frodo ir manojoje kolekcijoje esanti vinilin\u0117 plok\u0161tel\u0117, kurioje \u012fgroti jo koncertai fleitai ir kelios sinfonijos (nepainioti su v\u0117lesn\u0117mis simfonijomis; baroko epochoje sinfonijomis vadintos oper\u0173 ar kantat\u0173 \u012f\u017eangos, uverti\u016bros). \u0160ie k\u016briniai liudija, jog valdovas buvo auk\u0161to lygio k\u016br\u0117jas.<\/p>\n
Glaustai tariant, baroko epochoje klausytojai puikiai \u017einojo ir i\u0161man\u0117 \u201e\u017eaidimo taisykles\u201c. \u0160iam teiginiui vaizd\u017eiau iliustruoti pasitelksiu m\u016bs\u0173 tautie\u010di\u0173 \u201eantr\u0105j\u0105 religij\u0105\u201c. Tarkime, kad tarp krep\u0161inio var\u017eybas stebin\u010di\u0173 prisiekusi\u0173 aistruoli\u0173 atsitiktinai atsid\u016br\u0117 \u017eaidimo taisykli\u0173 ne\u017einantis, su jo subtilyb\u0117mis visi\u0161kai nesusipa\u017ein\u0119s asmuo. Jam beliks tik steb\u0117ti \u0161vieslent\u0117je rodom\u0105 rezultat\u0105 ir reaguoti \u012f bi\u010diuli\u0173 emocijas. Krep\u0161inio teikiamo gro\u017eio pilnatv\u0119 patirti ir \u012fvertinti jis, deja, nepaj\u0117gus. Kaip ir \u0161achmatinink\u0173 dvikov\u0105 stebintis atsitiktinis pra\u0161alaitis, languotoje lentoje matantis jam nesuprantamus gra\u017eiai rai\u017eyt\u0173 fig\u016br\u0173 \u0117jimus. Tai tinka ir \u201eauk\u0161tosios\u201c muzikos atveju.<\/p>\n
\u0160tai fugos forma savo klest\u0117jimo metu\u00a0\u2013 XVIII a.\u00a0\u2013 buvo sunkiausiai \u012fkandama sritis kompozitoriams parodyti savo sugeb\u0117jimus. \u017dinia, \u010dia J. S. Bachas i\u0161lieka nepranoktas iki \u0161iol. Ar sonatos form\u0105 perprat\u0119s \u0161iuolaikinis melomanas patirs ir fugos vingrybi\u0173 teikiam\u0105 d\u017eiaugsm\u0105? Galb\u016bt, ta\u010diau tik tuo atveju, jei \u017einos pagrindines taisykles. \u0160tai labai supaprastinta fugos pl\u0117tot\u0117s schema. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tik vienas balsas atlieka fugos tem\u0105, bet ir v\u0117liau, kai pagrindin\u0119 tem\u0105 perima antrasis, jis nenutyla, o atlieka \u0161alutines melodijos linijas. Paskui pirmajam ir antrajam balsams tenka \u0161alutin\u0117s temos, o pagrindin\u0119 perima tre\u010diasis ir t.\u00a0t. Fugoje turi b\u016bti ne ma\u017eiau kaip du trys balsai, bet pasitaiko ir keturi ar penki. Temos i\u0161d\u0117stymas visais balsais vadinamas ekspozicija, po kurios eina vidurinioji dalis. Jai b\u016bdingos moduliacijos, kai balsai daug kart\u0173 pereina i\u0161 vienos tonacijos \u012f kit\u0105. Pagrindin\u0117 fugos tema skamba ir dabar, bet kartais smarkiai pakeista. Fugos pabaiga (repriza) visuomet d\u017eiugi, i\u0161kilminga. Pagreitintai kartojama pagrindin\u0117 tema\u00a0\u2013 pirmin\u0117s nuotaikos ir tonacijos.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-03-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors muzika n\u0117ra tiesmukas pasakojimas, i\u0161 kult\u016bros istorijos matyti, kad laikas kartais radikaliai kei\u010dia tai, kaip klausytojas girdi ir supranta muzikin\u012f k\u016brin\u012f. Pavyzd\u017eiui, kompozitorius J. Haydnas niekada nera\u0161\u0117 valstybini\u0173 himn\u0173, ta\u010diau viena jo Stygini\u0173 kvarteto Nr. 77 tem\u0173 v\u0117liau virto nacionaliniu Vokietijos himnu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28843,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[459,148,110,549],"tags":[124],"class_list":["post-28842","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Alfredas Kukaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28842","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28842"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28842\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28844,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28842\/revisions\/28844"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28843"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28842"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28842"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28842"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}