{"id":28834,"date":"2021-03-22T10:48:12","date_gmt":"2021-03-22T08:48:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28834"},"modified":"2023-02-25T16:55:25","modified_gmt":"2023-02-25T14:55:25","slug":"nerijus-cibulskas-negali-zinoti-kada-kovarnis-ikris-i-dazu-skardine","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/nerijus-cibulskas-negali-zinoti-kada-kovarnis-ikris-i-dazu-skardine\/","title":{"rendered":"Nerijus Cibulskas:  \u201eNegali \u017einoti, kada kovarnis  \u012fkris \u012f da\u017e\u0173 skardin\u0119\u201c"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Nors poetui Nerijui Cibulskui dar tik 34-eri, nesl\u0117psiu\u00a0\u2013 prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 maniau, kad jis jau kur\u012f laik\u0105 yra vidurin\u0117s kartos ra\u0161ytojas. Svarstau, kas tai l\u0117m\u0117, ir prisimenu atokesn\u0119 Nerijaus laikysen\u0105: kai atradau jo eil\u0117ra\u0161\u010dius, poetas jau gyveno Kai\u0161iadoryse. Tada neabejojau: palikti dinami\u0161k\u0105, galimybes atverian\u010di\u0105 sostin\u0119 ir i\u0161sikraustyti \u012f ma\u017e\u0105 miestel\u012f gali tik arba daug pasiek\u0119s, visko persisotin\u0119s \u017emogus, arba keistuolis, atsiskyr\u0117lis, netik\u0117tai nu\u0161vitusi, prareg\u0117jusi asmenyb\u0117. Apie permainas, hermeti\u0161k\u0105 jo tre\u010di\u0105j\u012f eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkin\u012f \u201eVeneros\u201c, nuolatines savito poetinio balso paie\u0161kas, ne\u017einomyb\u0117s keliam\u0105 nuovarg\u012f bei reik\u0161mingus l\u016b\u017eius \u0161iandien su Nerijumi ir kalbam\u0117s.<\/em><!--more--><\/p>\n<h6>Apie vidurin\u0117s, kaip ir jaunosios bei vyresn\u0117s kartos poetus eil\u0117ra\u0161tyje \u201ePoetai\u201c Ale\u0161as \u0160tegeris ra\u0161\u0117: \u201eJaunas poetas smalsiai stebi visus savo geidulius ir tro\u0161kimus. \/ Senas poetas i\u0161kilniai \u017evelgia atgal, \u012f tai, k\u0105 para\u0161\u0119s. \/ Vidurin\u0117s kartos poetas ra\u0161o, jis ne\u017ei\u016bri\u201c (i\u0161 slov\u0117n\u0173 kalbos vert\u0117 Antanas A. Jonynas). Kurios kartos kategorija Tau artimiausia \u0161iuo metu? Ir ar tikrai atokesn\u0117 laikysena susijusi su prareg\u0117jimu?<\/h6>\n<p>Matyt, tas \u201ekartinis\u201c skirstymas yra gan s\u0105lyginis reikalas. Tik skaitmenys ir nu\u017eymi, kada per\u017eengi vienos ar kitos kartos rib\u0105. Kardinaliai bei pastebimai tai niekad ne\u012fvyksta. Nenubundi, nepa\u017evelgi \u012f veidrod\u012f ir nepasakai, kad \u0161tai, jau pasenau, per\u0117jau \u012f kit\u0105 am\u017eiaus tarpsn\u012f. Taip paprastai nesimato. Visada \u017ei\u016briu i\u0161 savo pama\u017eu kintan\u010dios perspektyvos. Tie\u00a0\u2013 jaunieji, tie\u00a0\u2013 vyresnieji. O a\u0161 pats ka\u017ekur tarp j\u0173. Kol vien\u0105 dien\u0105 staiga nei\u0161eina suprast, kaip viskas persislinko ir persid\u0117liojo. Sakai, kad man 34-eri; nujau\u010diu, jog i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nor\u0117tum klausti apie tuos keistuosius 35-erius. Am\u017ei\u0173, kur\u012f pasiek\u0119s jaunasis ra\u0161ytojas neva tampa suaugusiu, vidurin\u0117s kartos ar pan. Bet \u010dia vyresni\u0173 u\u017e mus sugalvotas skirstymo principas. Neretai pagalvoju, kad jis labai miglotas ir nevyk\u0119s. Netgi kaip formalumas.<\/p>\n<p>Manau, atokesn\u0117 laikysena neb\u016btinai yra nuoroda \u012f am\u017ei\u0173 ar \u012f viet\u0105. Klaidinga b\u016bt\u0173 tik\u0117ti, jog aktyvesnieji susitelkia didmies\u010diuose, o vangesnieji pasirenka ma\u017eus miestelius. \u0160iandien jaunos \u0161eimos noriai kraustosi \u012f provincijas, bet tai nerei\u0161kia, kad tie \u017emon\u0117s per greitai virsta senjorais. Gali b\u016bti labai jaunas i\u0161or\u0117je ir tuo pat metu labai senas viduje. Laikymasis atokiau yra labiau vidinis judesys. Kad tok\u012f padarytum, turb\u016bt reikia ka\u017ek\u0105 suprasti. Ar tai prareg\u0117jimas? Sud\u0117tinga atsakyti. Tarkim, tai tik menkas aki\u0173 vok\u0173 prapl\u0117\u0161imas. Teori\u0161kai atsiskyr\u0117liu, jei labai panor\u0117\u010diau, galiu b\u016bti ir gyvendamas sostin\u0117s centre. O \u012f Kai\u0161iadoris gr\u012f\u017eau d\u0117l tam tikr\u0173 aplinkybi\u0173. Tai neretai b\u016bdavo ir kartais vis dar b\u016bna pats tinkamiausias pasiteisinimas tiek sau, tiek kitiems. \u0160iandien galvoju, kad tiesiog at\u0117jo metas, kai ta Vilniaus dinamika mane i\u0161derino, i\u0161mu\u0161\u0117 i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173, ir \u0161is persikraustymas \u012f provincij\u0105 tartum nukrito i\u0161 dangaus. \u010cia gyvenu ir ra\u0161au jau \u0161e\u0161tus metus, man artimos visos A. \u0160tegerio i\u0161vardintos stadijos. Tikrai \u012fmanoma, kad per \u0161\u012f laik\u0105 apaugau ir keistuolio, ir atsiskyr\u0117lio, ir nu\u0161vitusiojo luobais. Dar \u012fdomiau, kai tave tok\u012f pamato kiti \u017emon\u0117s.<\/p>\n<h6>Kalbant apie \u017evilgsn\u012f i\u0161 \u0161alies, prisimenu Mariaus Buroko ap\u017evalg\u0105 \u201eKosmosas ir poliaroidai\u201c, kurioje Tavo tre\u010di\u0105j\u012f eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkin\u012f \u201eVeneros\u201c (Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019) jis vadina s\u0105moningai pasirinktos vienatv\u0117s ir i\u0161siskyrim\u0173 knyga. Chronologijos at\u017evilgiu, po jaunojo Jotvingio premija apdovanotos \u201eArcheologijos\u201c (Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2016) pasirod\u017eiusi\u0173 \u201eVener\u0173\u201c eil\u0117ra\u0161\u010diai i\u0161 ties\u0173 buvo sukurti b\u016btent min\u0117tos provincijos erdv\u0117je. Paradoksalu, nes Kai\u0161iadorys\u00a0\u2013 gimtasis Tavo miestelis, kuriame teori\u0161kai esi ar\u010diau \u0161akn\u0173. Ar Mariaus \u012f\u017evelgiamas s\u0105moningas apsiribojimas gal\u0117jo lemti \u201eVener\u0173\u201c hermeti\u0161kum\u0105? O gal atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 \u0161is besiformav\u0119s u\u017edaras poetinio kalb\u0117jimo b\u016bdas ir pasufleravo pasitraukim\u0105\u00a0\u2013 vienatv\u0119, vert\u0105 eil\u0117ra\u0161\u010dio?<\/h6>\n<p>Visi knygos \u201eVeneros\u201c eil\u0117ra\u0161\u010diai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sukurti jau gyvenant Kai\u0161iadoryse. \u010cia pabaigiau ir nu\u0161lifavau ir Tavo min\u0117t\u0105 rinkin\u012f \u201eArcheologija\u201c\u00a0\u2013 dal\u012f jo rankra\u0161\u010dio parsive\u017eiau i\u0161 Vilniaus. Bet negaliu tvirtinti, kad buvimas provincijoje ka\u017ekaip specifi\u0161kai veik\u0117 ra\u0161ytus ar veikia \u0161iuo metu ra\u0161omus eil\u0117ra\u0161\u010dius. Tiesa, gyvendamas ma\u017eame miestelyje nei\u0161vengiamai jau\u010diu jo diktuojam\u0105 ritm\u0105. Laikas \u010dia l\u0117tesnis, klampesnis savuoju rutini\u0161kumu ir vienodumu, o erdv\u0117 iki skausmo pa\u017e\u012fstama nuo vaikyst\u0117s ir paauglyst\u0117s. Gatv\u0117je prasilenkiu su \u017emon\u0117mis, su kuriais prasilenkdavau prie\u0161 beveik pus\u0119 savo nugyvento gyvenimo. Regiu pilkus sovietme\u010dio pastatus, j\u0173 fasadai nekinta ir turb\u016bt nesikeis dar kok\u012f de\u0161imtmet\u012f. Bet jau seniai esu pasteb\u0117j\u0119s, kad b\u016btent \u0161ie statiniai (iki \u0161iol veikiantis restoranas su centus kainuojan\u010dia kava ir kaip ty\u010dia savaitgaliais i\u0161puolan\u010diais gedulingais pietumis, savoti\u0161ku prekybos ir paslaug\u0173 kompleksu virtusios \u201eBuitin\u0117s prek\u0117s\u201c, nugriauta senoji duonos kepykla) man sukelia nepaai\u0161kinam\u0105 nostalgij\u0105. Banaliai sakant, t\u0105 neapibr\u0117\u017eiam\u0105 ilges\u012f laik\u0173, kuriais negyvenau, bet kuri\u0173 man ka\u017ekod\u0117l tr\u016bksta. O ir visos naujov\u0117s \u0161iame mieste ateina nedr\u0105siai, \u012f jas \u017evelgiama \u012ftariai.<\/p>\n<p>Ta\u010diau \u0161is monotoni\u0161kas erdv\u0117laikis man turi vien\u0105 didel\u012f privalum\u0105\u00a0\u2013 nesibla\u0161kym\u0105. Tai, turb\u016bt kaip ir daugeliui ra\u0161an\u010di\u0173, yra svarbi s\u0105lyga k\u016brybai. Tod\u0117l tam tikrus tekstus neabejotinai maitina ir gimtojo miesto \u0161aknys, nepasaky\u010diau, kad jos visi\u0161kai nukapotos, praradusios gyvybingum\u0105. Ai\u0161ku, laikui b\u0117gant maitinan\u010dios med\u017eiagos jomis sr\u016bva nebe taip ver\u017eliai. Asmenine Kai\u0161iadori\u0173 metafora gal\u0117t\u0173 b\u016bti netoli nam\u0173 tekantis Lomenos upelis. Vaikyst\u0117je i\u0161 artim\u0173j\u0173 nugirdau, jog kadaise \u0161ioje up\u0117je gyventa netgi up\u0117taki\u0173 ir v\u0117\u017ei\u0173. Tai\u00a0\u2013 labai \u0161varaus vandens po\u017eymis. Bet ankstyvoje paauglyst\u0117je savo akimis reg\u0117jau, kaip beveik u\u017epelk\u0117j\u0119s upelis grem\u017eiamas ir valomas gelton\u0173 ekskavatori\u0173. Tri\u016bsas nedav\u0117 pastebim\u0173 rezultat\u0173. Kaip ir bandymas vien\u0105 \u017eiem\u0105 tarp daugiabu\u010di\u0173 atgaivinti sen\u0105 ledo \u010diuo\u017eykl\u0105. I\u0161 balkono steb\u0117jau gaisrininkus, pumpuojan\u010dius tos pa\u010dios Lomenos vanden\u012f ir besistengian\u010dius juo u\u017epildyti suai\u017e\u0117jusi\u0105, nelygi\u0105 aik\u0161t\u0119. Galiausiai vanduo tiesiog sutek\u0117jo \u012f vien\u0105 jos kamp\u0105 ir ten su\u0161alo didel\u0117 bala. Tiek to m\u0117ginimo prikelti sen\u0173j\u0173 \u017eiem\u0173 pramogas.<\/p>\n<p>Ra\u0161ydamas tre\u010di\u0105j\u0105 knyg\u0105, sau k\u0117liau paprastesn\u012f ir jokia mistika neapipint\u0105 tiksl\u0105: kiek \u012fmanoma labiau nutolti nuo kalb\u0117jimo ir stiliaus, kur\u012f buvau pagav\u0119s bei \u012fvald\u0119s \u201eArcheologijoje\u201c. Man tiesiog pabodo sl\u0117ptis u\u017e gamtos detali\u0173 ir kurti \u0161iaurieti\u0161k\u0105 nuotaik\u0105. Sau galiu pasakyti, kad nuo to balso atitr\u016bkti pavyko, nors kai kuriems skaitytojams galb\u016bt taip ir neatrodo. Sutinku su M. Buroku, kad \u201eVeneros\u201c yra i\u0161siskyrim\u0173 knyga. Kaip ir vienatv\u0117s, melancholijos ar nusivylimo. \u0160i\u0173 komponent\u0173 \u010dia tikriausiai ne daugiau negu da\u017ename lietuvi\u0173 poezijos rinkinyje.<\/p>\n<p>Kai, besimokydamas Vilniuje, savaitgaliais gr\u012f\u017edavau \u012f t\u0117v\u0173 namus, vos i\u0161lip\u0119s i\u0161 traukinio sau da\u017enai sakydavau, kad Kai\u0161iadorys yra eil\u0117ra\u0161tis, kurio niekada nepara\u0161ysiu. Tai studentui sukurdavo ypating\u0105 nuotaik\u0105. Juk gyvenau vyksmu ir pramogomis pulsuojan\u010dioje sostin\u0117je, su gimtuoju apsn\u016bdusiu miestu palaikydavau distancij\u0105. Taip jau susiklost\u0117, kad dabar, juokais tariant, tame nepara\u0161ytame eil\u0117ra\u0161tyje gyvenu. Tikriausiai tai turi \u012ftakos mano tekst\u0173 hermeti\u0161kumui, ta\u010diau ne per daugiausiai. Kai kam \u201eVeneros\u201c gali pasirodyti u\u017evertos, u\u017eskliaustos. Bet \u012fsiskai\u010dius jos tikrai leid\u017eiasi atrakinamos.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-03-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pokalbyje poetas atskleid\u017eia didmies\u010di\u0173 ir provincijos miesteli\u0173 poveikio k\u016brybai skirtumus, pasakoja apie miest\u0105 kaip eil\u0117ra\u0161t\u012f bei poreik\u012f u\u017emegzti dialog\u0105 su literat\u016bros tradicija. Darosi smalsu, kas nutikt\u0173 eil\u0117se apsigyvenusius gyv\u016bnus suleidus \u012f vien\u0105 viet\u0105. Negi jie i\u0161kart vienas kitam perk\u0105st\u0173 gerkles?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28840,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[459,148,110,549],"tags":[120],"class_list":["post-28834","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Lina Simutyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28834","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28834"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28834\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28841,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28834\/revisions\/28841"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28840"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28834"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28834"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28834"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}