{"id":28725,"date":"2021-02-20T23:47:26","date_gmt":"2021-02-20T21:47:26","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28725"},"modified":"2023-02-25T16:53:53","modified_gmt":"2023-02-25T14:53:53","slug":"apie-fragmenta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/apie-fragmenta\/","title":{"rendered":"Apie fragment\u0105"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>&lt;&#8230;&gt; likimas m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 i\u0161leid\u017eia ant ka\u017ekoki\u0173 skraju\u010di\u0173, ka\u017ekokiais fragmentais. <\/em><br \/>\nI\u0161 kunigaik\u0161\u010dio P. A. Viazemskio lai\u0161ko<\/p>\n<p>1914 m. Kafkos dienora\u0161tyje yra toks \u012fra\u0161as: \u201ePrie\u0161kambario durys buvo atlapos, tad buvo ai\u0161kiai gird\u0117ti, kaip tarnas prane\u0161\u0117:<br \/>\n\u2013 Pone direktoriau, at\u0117jo naujas aktorius.<br \/>\n\u2013 A\u0161 dar tik noriu tapti aktoriumi,\u00a0\u2013 pasak\u0117 Karlas, patikslindamas tarno \u017eini\u0105.<br \/>\n\u2013 Kur jis?\u00a0\u2013 paklaus\u0117 direktorius ir i\u0161temp\u0117 kakl\u0105.\u201c<!--more--><\/p>\n<p>\u0160ias eilutes Kafka para\u0161\u0117 bir\u017eelio 11 dien\u0105, likus ma\u017eiau nei m\u0117nesiui iki Pirmojo pasaulinio karo prad\u017eios, de\u0161im\u010diai met\u0173 iki savo mirties. \u012esid\u0117m\u0117kime \u0161iuos skliaustus, u\u017edaran\u010dius, ne\u00a0\u2013 pertraukian\u010dius vienos istorin\u0117s epochos gyvenim\u0105 (pranc. <em>La Belle \u00c9poque, fin de si\u00e8cle<\/em>), vieno \u017emogaus gyvenim\u0105 (Franzo Kafkos, gimusio 1883 m. liepos 3 d., mirusio 1924 m. bir\u017eelio 3 d.); skliaustus, padaran\u010dius juos (epochos gyvenim\u0105, Kafkos gyvenim\u0105) fragmentais.<\/p>\n<p>Skaitydamas \u0161\u012f \u012fra\u0161\u0105, \u012fsivaizduoji es\u0105s archeologas, laikantis rankose ma\u017e\u0105 akmenuk\u0105, didingos \u0161ventyklos ar ne\u012fveikiamos tvirtov\u0117s nuoskil\u0105; did\u017eiausi\u0105 malonum\u0105 sukelia b\u016btent <em>vaizduot\u0117<\/em>; tik d\u0117l jos atsiduri ne\u017einomame, be p\u0117dsak\u0173 dingusiame pasaulyje, ka\u017ekokioje <em>visumoje<\/em>, kuriai b\u016bdinga dievi\u0161ka pilnatv\u0117, o akmenukas tavo rankose\u00a0\u2013 u\u017euomina, slaptas \u0161ios pilnatv\u0117s, \u0161io i\u0161baigtumo, \u0161ios harmonijos \u017eenklas. Bir\u017eelio 11-osios \u012fra\u0161as\u00a0\u2013 didelio romano \u201eAmerika\u201c, kur\u012f Kafka tuo metu jau buvo apleid\u0119s, taip ir nebaig\u0119s ra\u0161yti (kaip ir vis\u0173 savo roman\u0173), gabaliukas. Fragmento fragmentas; juk kankinantis vis\u0173 trij\u0173 Kafkos roman\u0173 patrauklumas yra j\u0173 nei\u0161baigtumas, tiksliau\u00a0\u2013 pseudonei\u0161baigtumas, nes jie nenumato u\u017ebaigimo. Visi Kafkos romanai\u00a0\u2013 \u201eAmerika\u201c, \u201eProcesas\u201c, \u201ePilis\u201c\u00a0\u2013 tokie svetimi paprastam \u017emogi\u0161kumui su jo aistra \u012ftraukti, \u012fsiurbti, suvir\u0161kinti, padaryti savimi visk\u0105, kas n\u0117ra \u201emano\u201c, kad atrodo kaip did\u017eiul\u0117s svetimo\u0303s planetos i\u0161 visai kitos galaktikos nuolau\u017eos, nety\u010dia nukritusios \u012f m\u016bs\u0173 \u017eem\u0119. \u0160ie meteoritai guli apgyvendintoje literat\u016brin\u0117je \u017eem\u0117je, o mes tiesiog ne\u017einome, k\u0105 su jais daryti\u00a0\u2013 jie gra\u017e\u016bs, bet ne\u017eemi\u0161ko, baisaus gro\u017eio; baisaus, nes \u0161is gro\u017eis nenumato m\u016bs\u0173, \u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173. Labiausiai nepaken\u010diama ir patraukliausia juose yra tai, kad mes <em>niekada<\/em> <em>nepamatysime<\/em> to pasaulio, i\u0161 kurio jie nukrito.<\/p>\n<p>Bir\u017eelio 11-osios dienora\u0161\u010dio \u012fra\u0161as\u00a0\u2013 vieno i\u0161 \u0161i\u0173 meteorit\u0173 gabaliukas, atsiskyr\u0119s, pasimet\u0119s ir staiga patrauk\u0119s skaitytojo d\u0117mes\u012f. I\u0161eit\u0173, jis yra dalies dalis, fragmento fragmentas, jei norite\u00a0\u2013 fragmentas kvadratu; jis svetimumo ir nei\u0161baigtumo simbolis, visos Kafkos k\u016brybos simbolis.<\/p>\n<p>Bet tai dar ne viskas. Bir\u017eelio 11-osios \u012fra\u0161as\u00a0\u2013 koncentruo\u010diausias, iki keli\u0173 eilu\u010di\u0173 suspaustas Kafkos ra\u0161ymo manieros pavyzdys. Jau pati prad\u017eia \u201ePrie\u0161kambario durys buvo atlapos, tad buvo ai\u0161kiai gird\u0117ti, kaip tarnas prane\u0161\u0117&#8230;\u201c \u012fveda mus (kaip ir pat\u012f Karl\u0105, kuris po keli\u0173 akimirk\u0173 tur\u0117t\u0173 pasirodyti prie\u0161ais direktori\u0173, bet niekada nepasirodys) \u012f kafki\u0161kos miesto architekt\u016bros pasaul\u012f ir vidaus i\u0161d\u0117stym\u0105, kur nesibaigian\u010dios kambari\u0173 anfilados baigiasi ap\u0161iurusiomis kanceliarijomis, kur visi visada girdi, kas kalbama kaimyniniuose kambariuose, kur ne\u012fmanoma pasisl\u0117pti, kur tu\u0161\u010dia, o tuo pa\u010diu ank\u0161ta ir, vis\u0173 svarbiausia,\u00a0\u2013 baisu.<\/p>\n<p>Durys i\u0161 prie\u0161kambario veda \u012f direktoriaus kabinet\u0105. Ties\u0105 sakant, i\u0161 jo mes ir stebime vis\u0105 scen\u0105, i\u0161 \u0161ios vald\u017eios sutelkties vietos, \u012f kuri\u0105 Karlas at\u0117jo pra\u0161yti darbo. Mes\u00a0\u2013 pilyje, Karlas\u00a0\u2013 apa\u010dioje, prieangyje, nor\u0117damas j\u012f pamatyti, direktorius \u201ei\u0161tempia kakl\u0105\u201c. Mizanscena i\u0161 horizontalios pavirsta vertikalia. Kol kandidatas rop\u0161\u010diasi \u012f metafizin\u012f vir\u0161\u0173, vyksta labai svarbus apsikeitimas replikomis. Tarnas prane\u0161a, kad at\u0117jo naujas aktorius. Ir \u0161tai \u010dia visu svaiginan\u010diu gro\u017eiu pasirodo Kafkos-ra\u0161ytojo (ir Kafkos-\u017emogaus) aistra nesibaigiantiems patikslinimams; aistra, pavertusi j\u012f tikru genijumi, o jo k\u016brinius\u00a0\u2013 i\u0161tisais gin\u010dytinais atvejais. Kafki\u0161kasis herojus nuolat k\u0105 nors tikslina, visi jo teiginiai\u00a0\u2013 ne \u012fvardijimas (daikt\u0173, poelgi\u0173, nor\u0173), o patikslinimai, pastangos \u012fvardyti; niekas nepasakoma tiesiai, niekas neu\u017ebaigiama iki galo, apie kokius paprastus dalykus besisukt\u0173 kalba. Achilas niekaip negali pavyti v\u0117\u017elio. \u201eA\u0161 dar tik noriu tapti aktoriumi.\u201c<\/p>\n<p>Visas fragmentas atrodo kaip filmo, perkelto \u012f popieri\u0173, scena. Kamera pastatyta u\u017e direktoriaus, s\u0117din\u010dio prie stalo. Prie\u0161ais j\u012f\u00a0\u2013 atidarytos prie\u0161kambario durys. I\u0161 ten pasigirsta neai\u0161k\u016bs balsai, paskui nematomas tarnas ai\u0161kiai ir tvirtai taria: \u201ePone direktoriau, at\u0117jo naujas aktorius.\u201c Jam nesp\u0117jus pabaigti, \u012fsijungia auk\u0161tas, beveik linksmas (d\u0117l nepasitik\u0117jimo) balsas: \u201eA\u0161 dar tik noriu tapti aktoriumi.\u201c Re\u017eisierius kilsteli, pasiremia kaire ranka, i\u0161tempia kakl\u0105, bando pa\u017evelgti \u012f t\u0105 prieangio dal\u012f, kuri\u0105 nuo jo slepia dur\u0173 stakta, ir reikalaujamai, beveik gr\u0117smingai klausia: \u201eKur jis?\u201c<\/p>\n<p>I\u0161 ties\u0173, \u0161is fragmentas\u00a0\u2013 Alefas, kuriame \u012fmanoma pamatyti visk\u0105, kas sud\u0117ta trijuose Franzo Kafkos k\u016brini\u0173 tomuose: apsakymuose, aforizmuose, pasak\u0117\u010diose, nebaigtuose romanuose, lai\u0161kuose ir dienora\u0161\u010diuose. Ai\u0161ku, tai suprasti galima tik perskai\u010dius visus tris tomus, kurie, kaip jau sakiau, taip pat yra tik fragmentai to, kas niekada nebuvo para\u0161yta. Ar tai\u00a0\u2013 ne vien jo ypatingos psichikos bei ra\u0161ymo b\u016bdo, bet ir kai kuri\u0173 kit\u0173 aplinkybi\u0173 pasekm\u0117?<\/p>\n<p>Pa\u017evelkime \u012f pat\u012f fragment\u0105 kaip \u012f \u017eanr\u0105; pirmiausia\u00a0\u2013 \u012f jo apibr\u0117\u017eim\u0105.<\/p>\n<p>K\u0105 \u012fprastin\u0117je kalboje rei\u0161kia \u017eodis \u201efragmentas\u201c? K\u0105 tik nori, bet ne \u201evisum\u0105\u201c. \u201eFragmento\u201c s\u0105vokos turinys gimsta i\u0161 opozicijos s\u0105vokai \u201evisuma\u201c (arba tiesiog tai aidin\u010diai begalybei, \u012f kuri\u0105 suvystytas \u0161is \u017eodis). Tad frag\u00admentas gali b\u016bti bet kas ir bet kokio dyd\u017eio.<\/p>\n<p>Literat\u016broje fragmentas gali rastis d\u0117l skaitymo aplinkybi\u0173 arba autoriaus strategijos. Pirmuoju (ir chronologiniu po\u017ei\u016briu ankstesniu) atveju, fragmentas nutinka atsitiktinai: didiko pamir\u0161ta ir klimato ar sustingusios lavos sarkofago kruop\u0161\u010diai i\u0161saugota traktato i\u0161trauka, dvi trys eil\u0117ra\u0161\u010dio eilut\u0117s, stebuklingai i\u0161vengusios lau\u017eo, kur\u012f \u012fpliesk\u0117 turbanuotas turkas ar \u0161arvuose \u012fkalintas kry\u017eiuotis, \u012ftraukianti istorija, perra\u0161ant mechani\u0161kai patekusi \u012f rankra\u0161t\u012f, archyvinis aplankas, neatsargaus kag\u0117bisto pad\u0117tas ne ton lentynon\u00a0\u2013 \u0161tai ginklai nenumaldomo Laiko, abejingai malan\u010dio miriadus para\u0161yt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, bet kartais, b\u016bsim\u0173j\u0173 skaitytoj\u0173 sumi\u0161usiam d\u017eiaugsmui, pasigailin\u010dio kokio niekniekio. B\u016btent d\u0117l \u0161i\u0173 nieknieki\u0173 \u017einome Heraklit\u0105, Apul\u0117j\u0173, Nenij\u0173, v\u0117lyv\u0105j\u012f Gogol\u012f, de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 kit\u0173 k\u016br\u0117j\u0173. Fakti\u0161kai, tai\u00a0\u2013 visi\u0161kai kiti autoriai, nei buvo i\u0161 tik\u00adr\u0173j\u0173; kas \u017eino, <em>kas<\/em> ten i\u0161ties buvo para\u0161yta&#8230; Tiksliau sakant, did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u017einomos literat\u016bros sugalvojome mes, skaitytojai, o ne patys ra\u0161ytojai.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-02-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Literat\u016bros paslaptis\u00a0\u2013 kuo ma\u017eiau pasakyta, tuo geriau, nes platesn\u0117 erdv\u0117 skaitytojo vaizduotei. \u012evair\u016bs ra\u0161ytojai \u0161\u012f d\u0117sn\u012f pavert\u0117 savo k\u016brybos dalimi, mums palikdami ne i\u0161baigtus tekstus, o menamus fragmentus, i\u0161 kuri\u0173 rekonstruoti visum\u0105 turime patys. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[456,148,110,549],"tags":[120],"class_list":["post-28725","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28725","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28725"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28725\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28728,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28725\/revisions\/28728"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28727"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28725"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28725"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28725"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}