{"id":28697,"date":"2021-02-20T17:55:57","date_gmt":"2021-02-20T15:55:57","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28697"},"modified":"2023-02-25T16:53:57","modified_gmt":"2023-02-25T14:53:57","slug":"kaunas-maza-didelio-miesto-istorija-ii","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/kaunas-maza-didelio-miesto-istorija-ii\/","title":{"rendered":"Kaunas: ma\u017ea didelio miesto istorija (II)"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Vienas kaunietis, neseniai gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 Pary\u017eiaus, pasakojo tok\u012f b\u016bding\u0105 dalyk\u0105. Kart\u0105 i\u0161eidamas i\u0161 vie\u0161bu\u010dio vestibiulyje pamat\u0117 grup\u0119 vie\u0161bu\u010dio gyventoj\u0173, kurie nusteb\u0119 \u017ei\u016brin\u0117jo ka\u017ekokius atvirukus. \u201eKaip, ar tai Kaunas?\u201c\u00a0\u2013 klausin\u0117jo kauniet\u012f smalsuoliai rodydami jam pa\u010diam adresuotus i\u0161 Kauno du atvirukus. Viename j\u0173 buvo m\u016bs\u0173 Vytauto Did\u017eiojo Muziejaus r\u016bmai, kitame\u00a0\u2013 Laisv\u0117s Al\u0117jos vaizdas su \u201ePienocentro\u201c ir \u201ePa\u017eangos\u201c r\u016bmais. Pranc\u016bzai netik\u0117jo, kad tai Kauno vaizdai. \u201eJuk tai didmiestis\u201c\u00a0\u2013 \u012ftikin\u0117jo jie\u00a0\u2013 did\u017eiausiam kaunie\u010dio pasitenkinimui.<\/em><\/p>\n<p>\u201eLietuvos aidas\u201c, 1937-12-17<!--more--><\/p>\n<p>Kauno atgimimas prasid\u0117jo 1843-aisiais, kai Rusijos provincijos miestelis, iki tol beveik n\u0117 neatstatytas, tapo gubernijos centru. Tais metais mieste v\u0117l b\u016bta vir\u0161 14 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173: pasiekti XVII a. vidurio skai\u010di\u0173 prireik\u0117 beveik dviej\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p>XIX a. viduryje caro vald\u017eia leido \u012f Kaun\u0105 gr\u012f\u017eti \u017eydams. Tiesa, i\u0161 prad\u017ei\u0173 planuota steigti atskir\u0105 \u201e\u017eyd\u0173 kvartal\u0105\u201c nuo\u0161alioje Jonavos gatv\u0117je, bet galiausiai nuspr\u0119sta, kad \u017eydai gali pirkti ir statytis namus, kur panor\u0117j\u0119, o dauguma j\u0173 nor\u0117jo gyventi senamiestyje, kur\u012f greitai atstat\u0117 ir pavert\u0117 tikruoju \u201e\u017eyd\u0173 kvartalu\u201c su sinagogomis bei maldos namais, varg\u0161\u0173 valgyklomis, prieglaudomis ir ligonine; su daugybe ma\u017e\u0173 krautuv\u0117li\u0173 pirmuose nuomojam\u0173 nam\u0173 auk\u0161tuose, su pirkli\u0173 \u0161eimomis, kuri\u0173 at\u017ealos jau i\u0161va\u017eiuodavo \u012f geriausius Europos universitetus,\u00a0\u2013 antruose, kur ved\u0117 mediniai laiptai ir galerijos, juosian\u010dios t\u0173 nam\u0173 kiemus, u\u017egriozdintus sand\u0117liais ir dirbtuv\u0117mis; su visur, kur tik \u012fmanoma, prisiglaudusia b\u0117dnuomene\u00a0\u2013 tokiu, koks jis i\u0161 esm\u0117s ir liko vis\u0105 ateisiant\u012f \u0161imtmet\u012f, iki Katastrofos.<\/p>\n<p>Tos pa\u010dios caro vald\u017eios sumanytas bei \u012fvykdytas \u017demai\u010di\u0173 vyskupijos kurijos ir kunig\u0173 seminarijos perk\u0117limas i\u0161 Varni\u0173 \u012f Kaun\u0105 1864 m. pakeit\u0117 Kauno savimon\u0119 i\u0161 pagrind\u0173 ir ilgam: prad\u0117j\u0119s nuo savo vyskupo, savo katedros ir savo seminarijos, miestas galiausiai tapo visos Lietuvos katalikyb\u0117s centru. O \u0161alia senojo Kauno, tarsi i\u0161 jo sugniau\u017eto kum\u0161\u010dio, i\u0161augo Naujas miestas.<\/p>\n<p>Tiesa, iki tol Kaune nematyti prospektai labiau primin\u0117 didelio kaimo gatves su grioviais ir lentiniais \u0161aligatviais. U\u017e tvor\u0173 pasisl\u0117pusi\u0173 sodyb\u0173 \u0161eimininkai puosel\u0117jo sodus, tvartuose augino gyvulius; vienaauk\u0161\u010diai medinukai su mansardomis \u012f gatv\u0119 atverdavo krautuvi\u0173 duris bei langines. Rus\u0173 valdininkai ir labiau prakut\u0119 \u017eydai Naujame mieste pasistat\u0117 pirmuosius dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 m\u016brinukus, kuriuose, kaip ir senamiestyje statomuose, tilpdavo begal\u0117 nuomojam\u0173 kambari\u0173 bei krautuvi\u0173, o j\u0173 fasaduose atsispind\u0117davo besikei\u010dian\u010dios did\u017eiosios imperijos architekt\u016brin\u0117s mados\u00a0\u2013 nuo klasicizmo iki vadinamojo istorizmo: trikampiai ir ties\u016bs sandrikai, pusapskrit\u0117s \u201evenecijieti\u0161kos\u201c arkos ir neo\u00adbarokiniai fronton\u0117liai, smulkios kolon\u0117l\u0117s ir maskaronai\u00a0\u2013 vis\u0173 \u0161i\u0173 element\u0173 mi\u0161iniu dabino Kauno fasadus gubernijos in\u017einieriai\u00a0\u2013 bent dvi naujos, \u201eautorin\u0117s\u201c architekt\u016bros epochos k\u016br\u0117j\u0173 kartos. \u201eArkad\u0173 stilius\u201c (<em>Rundbogenstil<\/em>) ir \u201eplyt\u0173 stilius\u201c (<em>Materialstil<\/em>),\u00a0\u2013 pastarasis su b\u016bdingais raudon\u0173 plyt\u0173 fasadais ir gotik\u0105 primenan\u010diu profiliuot\u0173 plyt\u0173 dekoru,\u00a0\u2013 \u012f Rusij\u0105 atkeliav\u0119 i\u0161 Vokietijos, i\u0161 Rusijos \u201egr\u012f\u017eo\u201c atgal \u012f \u201eeuropin\u0119\u201c Lietuv\u0105. Ne veltui Leonui Potockiui XIX a. vidurio Strasb\u016bras ir Kelnas primin\u0117 Kaun\u0105, o \u012f am\u017eiaus pabaig\u0105 Subotinas lygino Nikolajaus prospekt\u0105 su Berlyno Unter den Linden bulvaru.<\/p>\n<p>Ma\u017eas buvo \u0161is miestas ir kuklus: nei \u012fmantrios neogotikos, nei prabangios secesijos, tuo metu puo\u0161usi\u0173 Vilni\u0173, Kaune nebuvo. Ta\u010diau u\u017eklydusio (nors da\u017eniau u\u017estrigusio) keliautojo lauk\u0117 nema\u017eai vie\u0161bu\u010di\u0173, parduotuv\u0117se nestigo preki\u0173, o sen\u0173j\u0173 kapini\u0173 vietoje \u012fveistame miesto sode\u00a0\u2013 pramog\u0173. \u017dydai atidar\u0117 (pagaliau) pirmuosius knygynus, tik \u0161tai teatro reikalai klost\u0117si prastai: i\u0161tisus 10 met\u0173 (1879\u20131889) buvo pra\u0161oma leidimo teatro statybai, ir tik 1892-aisiais jis pagaliau atidarytas. Miesto gyventoj\u0173 skai\u010dius tuo metu jau vir\u0161ijo 70 t\u016bkstan\u010di\u0173; j\u012f, anot Subotino, sudar\u0117 keturios etnin\u0117s grup\u0117s\u00a0\u2013 rusai, lenkai, \u017eydai ir vokie\u010diai,\u00a0\u2013 visos laik\u0117si \u201eatokiai viena nuo kitos\u201c; o lietuvi\u0173 \u0161is rus\u0173 valdininkas i\u0161 viso nemini, nes, reikia manyti, gr\u012f\u017eo prie XVI a. vartosenos, kai \u017eodis \u201elietuvis\u201c rei\u0161k\u0117 \u201evalstietis\u201c.<\/p>\n<p>Vartais \u012f pasaul\u012f ir sykiu pramon\u0117s \u201evarikliu\u201c tapo gele\u017einkelis. Su juo vyst\u0117si ir pramoniniai priemies\u010diai\u00a0\u2013 \u017demieji \u0160an\u010diai bei Karmelitai; pastarieji jau 1871 m. tap\u0119 miesto dalimi. Vokie\u010di\u0173 statytos gamyklos irgi buvo raudon\u0173 plyt\u0173, o aplink jas spiet\u0117si mediniai darbinink\u0173 namukai. Tuo metu \u0161iaur\u0117je, ant Ragin\u0117s kalno, savo medinukus lipd\u0117 neturtingi \u017eydai, ar\u010diau Sankt Peterburgo trakto k\u016br\u0117si bajor\u0173 sodybos,\u00a0\u2013 taip miestas pasiek\u0117 dabartin\u0119 \u017demai\u010di\u0173 gatv\u0119. Ir tik rusams paskelbus Kaun\u0105 \u201etvirtove\u201c bei apjuosus j\u012f fort\u0173 ir baterij\u0173 grandine dar neu\u017estatytame \u017daliakalnyje tikrais gele\u017einiais vartais (ties dabartine \u201eHyper Maxima\u201c) buvo pa\u017eym\u0117ta galutin\u0117 miesto riba.<\/p>\n<p>***<\/p>\n<p>XIX a. pabaigos Kaunas\u00a0\u2013 tai daugiausiai valdi\u0161k\u0173 \u012fstaig\u0173 nuomoti trij\u0173 auk\u0161t\u0173 namai (per pus\u0119 am\u017eiaus toki\u0173 buvo pastatyta net 17), nuo gele\u017einkelio stoties per vis\u0105 miest\u0105 b\u0117giais dundanti \u201ekonk\u0117\u201c, u\u017e grem\u0117zdi\u0161ko soboro kupol\u0173 atsiveriantis vaizdas \u012f nauj\u0105 populiari\u0105 \u201eliaudies vaik\u0161tin\u0117jim\u0173\u201c (<em>\u043d\u0430\u0440\u043e\u0434\u043d\u044b\u0435 \u0433\u0443\u043b\u044f\u043d\u0438\u044f<\/em>) viet\u0105\u00a0\u2013 Pet\u00adro kaln\u0105,\u00a0\u2013 toks keistas, tarp Rusijos ir Europos \u012fstrig\u0119s miesti\u016bk\u0161tis, kuriame jau budo lietuvi\u0161kumas. \u0160i\u0105 rus\u0173 \u201etvirtov\u0119\u201c 1915 m. vokie\u010diai u\u017e\u0117m\u0117 per 11 dien\u0173, liko \u010dia iki 1918-\u0173j\u0173 pabaigos ir padar\u0117 daugyb\u0119 to meto miesto nuotrauk\u0173.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-02-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p> Antroji trumpos Kauno istorijos dalis, apimanti period\u0105 nuo miesto tapimo gubernijos centru XIX a. viduryje iki pat Antrojo pasaulinio karo prad\u017eios. Visas \u0161is laikotarpis\u00a0\u2013 Kauno s\u0117km\u0117s metai, kuri\u0173 rezultatais miestas, besigiriantis \u017eydi\u0161ku paveldu ir modernistine architekt\u016bra, gyvena iki \u0161iol.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28698,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[456,148,110,549],"tags":[363],"class_list":["post-28697","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Marija Oni\u0161\u010dik","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28697","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28697"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28697\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28699,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28697\/revisions\/28699"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28698"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28697"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28697"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28697"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}