{"id":28468,"date":"2021-01-20T14:44:19","date_gmt":"2021-01-20T12:44:19","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28468"},"modified":"2023-02-25T16:50:37","modified_gmt":"2023-02-25T14:50:37","slug":"kaunas-maza-didelio-miesto-istorija-i","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/kaunas-maza-didelio-miesto-istorija-i\/","title":{"rendered":"Kaunas: ma\u017ea didelio miesto istorija (I)"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>I\u0161ties senaisiais laikais buvo \u0161is miestas didelis, turtingas ir prekybinis.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Juozapas Macianskis. \u201eKauno miestas\u201c. 1817\u20131819<\/p>\n<p>Pirmosios gyvenviet\u0117s Kauno senamies\u010dio teritorijoje datuojamos X\u2013XI\u00a0am\u017eiais. Prisimin\u0119, kiek toki\u0173 Europos kaimeli\u0173, anuomet, ankstyvaisiais viduram\u017eiais u\u017esimezgusi\u0173, greitai tapo miestais, kiek j\u0173 taip pat greitai v\u0117l virto kaimais, ir kiek\u00a0\u2013 tik keli\u00a0\u2013 su laiku tapo did\u00admies\u010diais, suprasime, kad Europos kontekste Kauno prad\u017eia neatrodo labai v\u0117lyva. Ai\u0161ku, nei m\u016brini\u0173 pastat\u0173, nei juo labiau \u201eeuropieti\u0161ko\u201c miesto u\u017euomazg\u0173 anuomet nebuvo. Ir nebuvo dar labai ilgai. Pirmosios Kauno pilies atsiradimas, nulemtas kar\u0173 su kry\u017eiuo\u010diais aplinkybi\u0173, datuojamas tik XIV\u00a0a. viduriu. O kur pilis, ten ir gyventojai, ne tiek kariaujantys, kiek gyvenim\u0105\u00a0\u2013 kar\u0173 trikdom\u0105 ir sykiu palaikom\u0105\u00a0\u2013 kuriantys. Ir v\u0117l netoliese pastebimi keli kaimeliai, kartu su kiekviena pilimi liepsnojantys, su naujai i\u0161kilusia\u00a0\u2013 v\u0117l atsistatantys; taip iki pat XV\u00a0a. prad\u017eios, o tai, lyginant su Europa, v\u0117lyvieji viduram\u017eiai. Ypa\u010d atkakliai \u017emon\u0117s k\u016br\u0117si prie Nemuno, kur jau atplaukdavo (i\u0161 tos pa\u010dios, nors ir netolimos, Europos) laivai, kur galima buvo persikelti \u012f kair\u012fj\u012f up\u0117s krant\u0105 ir b\u016bsimo Kauno \u0161irdyje, \u012f rytus nuo pilies, jau apgriautos, bet neskubamos atstatyti (karai baig\u0117si sulig 1404 m. taika), pagaliau buvo galima gyventi ir auginti miest\u0105. Steb\u0117tinai greitai jis prad\u0117jo augti, tarytum nekantraudamas pasivyti nueinan\u010dius Europos viduram\u017eius, i\u0161naudoti dar likusius kelis j\u0173 de\u0161imtme\u010dius ir pasitikti Renesans\u0105 auk\u0161tai pakelta galva\u00a0\u2013 savo pirmosiomis ba\u017eny\u010diomis ir pirmaisiais dviej\u0173 (o kartais net ir trij\u0173) auk\u0161t\u0173 m\u016briniais namais, prikrautais preki\u0173, gabenam\u0173 \u012f ir i\u0161 Nemuno uosto.<!--more--><\/p>\n<p>1408 m. \u0161i pora medini\u0173 gyvenvie\u010di\u0173, tarpusavyje dar tik dulk\u0117tais keliukais susiet\u0173, gavo Magdeburgo teises su visomis tikram miestui priklausan\u010diomis pareigomis bei privilegijomis. Tuo pasir\u016bpino Vytautas Didysis, m\u0117g\u0119s Kaun\u0105 ir neabejotinai laik\u0119s j\u012f lietuviams svarbia strategine vieta, kurioje pats da\u017enai apsistodavo. B\u016btent \u0161i data\u00a0\u2013 1408-ieji\u00a0\u2013 tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma tikruoju Kauno \u201egimtadieniu\u201c, o Vytautas\u00a0\u2013 jo \u012fk\u016br\u0117ju. Naujas \u201emiestas\u201c gavo herb\u0105 su tauru ir tur\u0117jo pasistatyti rotu\u0161\u0119, kuri\u0105, sprend\u017eiant i\u0161 to, kad joje laik\u0117 miesto antspaud\u0105 su aptariamu herbu, pirm\u0105 kart\u0105 minimu 1432 m., bent iki to laiko pasistat\u0117. Tik kur? Ir ar egzistavo pats miestas, \u0161i\u0173 teisi\u0173 ir privilegij\u0173 subjektas?<\/p>\n<p>\u010cia istorik\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskiria. Vieni j\u0173 abejoja aktualiu miesto buvimu ir teigia, kad jis kaip tik tuo metu buvo specialiai sukurtas, kaip tu\u0161\u010dia erdv\u0117, suplanuota tam reikalui paskirto \u201elokatoriaus\u201c\u00a0\u2013 tik imk ir statyk. Rodos, gav\u0119 europieti\u0161kas miesto teises, b\u016bsimieji kaunie\u010diai staiga u\u017esimojo pasistatyti tikr\u0105 europieti\u0161k\u0105 miest\u0105. Bet nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 miesto buvimo p\u0117dsak\u0173 neranda nei archeologai, nei archyv\u0173 tyrin\u0117tojai, joki\u0173 \u017eini\u0173 apie tok\u012f viduram\u017ei\u0173 urbanistikos heroj\u0173, kuris, valdovui paliepus, akimoju b\u016bt\u0173 sugalvoj\u0119s taisykling\u0105 naujo miesto plan\u0105, arba apie tokio plano \u012fgyvendinim\u0105 irgi neaptikta.<\/p>\n<p>Bet \u0161tai, Renesansui \u012fsib\u0117g\u0117jus, jei ne toks planuotojas, tai bent atitinkamus nurodymus dav\u0119s istorijos persona\u017eas atsirado: nuo seno tarp istorik\u0173 labiausiai paplitusi nuomon\u0117, kad nuoseklus planavimas buvo pasitelktas karalien\u0117s Bonos Sforzos\u00a0\u2013 tikrosios miesto savinink\u0117s, ateinan\u010di\u0173 am\u017ei\u0173 legendose \u012fra\u0161ytos kaip mylimiausios Kauno valdov\u0117s ir mesijin\u0117s gelb\u0117tojos, kurios vardas ir mitas ilgam i\u0161liko pilies griuv\u0117siuose\u00a0\u2013 \u012fsakymu, dalinai m\u016briniam miestui jau kelis kartus sudegus. Tai \u012fvyko XVI\u00a0a. viduryje, o iki tol Kaunas augo savaime. Nuo atsakymo \u012f klausim\u0105, ar jis buvo statomas ty\u010dia tam sukurto pirminio plano ribose, ar toks planas atsirado v\u0117liau, miestui jau esant, priklauso \u0161iandieninis m\u016bs\u0173 tam tikr\u0173 sen\u0173j\u0173 Kauno urbanistini\u0173 erdvi\u0173 \u201epirmumo\u201c, o sykiu\u00a0\u2013 ir j\u0173 pana\u0161umo \u012f kit\u0173 europini\u0173 miest\u0173 seniausi\u0105 topografij\u0105 suvokimas.<\/p>\n<p>Ko a\u0161 \u010dia vis apie Europ\u0105 ir apie Europ\u0105? Toli \u0161iaur\u0117s rytuose atsirad\u0119s miestas, tikr\u0173j\u0173 Senojo \u017eemyno viduram\u017ei\u0173 nemat\u0119s, netur\u0117jo ner\u016bpestingos, \u017eingeid\u017eios vaikyst\u0117s, jis gim\u0117 tarytum jau suaug\u0119s: tuo metu, kai Vakar\u0173 Europos gyventojai m\u0117gavosi (nors ir s\u0105lygine, bet juk ir vaikyst\u0117s ner\u016bpestingumas yra s\u0105lyginis) auk\u0161t\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 ramybe, krik\u0161\u010dioni\u0161kos kult\u016bros, mokslo, amat\u0173 bei prekybos klest\u0117jimu, \u0161io kra\u0161to gyventojai dar buvo pagonys ir kariavo u\u017e savo \u017eemes. Kariauja jie iki \u0161iol, o nei\u0161gyventi \u201emokyklos\u201c (tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme, scholastikos) metai skaud\u017eiai atsiliepia. Gal tod\u0117l mums taip norisi tur\u0117ti savo, \u201ekaunieti\u0161kus\u201c viduram\u017eius\u00a0\u2013 spalvingus, \u0161lovingus, riteri\u0161kus\u00a0\u2013 ir ie\u0161kome j\u0173 tarp pirm\u0173j\u0173 gotikini\u0173 m\u016br\u0173, kuriais Kaunas turtingas kaip n\u0117 vienas kitas Lietuvos ir artimesni\u0173 kra\u0161t\u0173 miestas.<\/p>\n<p>***<\/p>\n<p>Su m\u016brais viskas buvo gerai: i\u0161 net penki\u0173 gotikini\u0173 Kauno ba\u017eny\u010di\u0173 (i\u0161liko visos, kiek buvo pastatyta), keturios atsirado dar viduram\u017eiais. Tiesa, tik dvi i\u0161 j\u0173\u00a0\u2013 ir abi <em>i\u0161 tikr\u0173j\u0173<\/em> susietos su Vytauto Did\u017eiojo vardu\u00a0\u2013 i\u0161kilo \u201etikrajame\u201c to meto Kaune. Kitos dvi i\u0161dygo kaimeliuose \u0161alia augan\u010dio miesto, o ir \u0161is buvo viso labo trys keliai,\u00a0\u2013 vienas ved\u0117 Nemuno, kitas\u00a0\u2013 Neries, tre\u010dias\u00a0\u2013 sostin\u0117s Vilniaus link,\u00a0\u2013 virt\u0119 trimis gatv\u0117mis, sueinan\u010diomis \u012f pirm\u0105 Kauno aik\u0161t\u0119\u00a0\u2013 t\u0105 ma\u017e\u0105 plotel\u012f, ties kuriuo, kaip ir pridera, prad\u0117ta statyti miestui ne ma\u017eiau nei rotu\u0161\u0117 b\u016btina parapijos ba\u017eny\u010dia. Stat\u0117 j\u0105, tiesa, taip pat kaip pridera\u00a0\u2013 bema\u017e 500 met\u0173, kol galiausiai i\u0161kilo didinga katedra. Antroji ba\u017eny\u010dia, ne\u0161iojanti paties Vytauto vard\u0105, buvo sum\u016bryta prie pat Nemuno, svarbiausioje Kaunui vietoje, svarbiausiu jo augimui bei klest\u0117jimui tikslu\u00a0\u2013 priimti bei aptarnauti \u201esve\u010dius\u201c\u00a0\u2013 svarbiausia miesto upe atplaukian\u010dius pirmuosius u\u017esienio pirklius, nuo kuri\u0173 i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 priklaus\u0117 miesto gyvenimas. Toje pa\u010dioje pagrindin\u0117je gatv\u0117je, veikiausiai, reikia ie\u0161koti ir pirmosios rotu\u0161\u0117s p\u0117dsak\u0173. Tiek to planavimo.<\/p>\n<p>Renesanso laikai, tokie neram\u016bs Europoje, Kaunui buvo ypa\u010d s\u0117kmingi (tarytum, netur\u0117j\u0119s tikros \u201evaikyst\u0117s\u201c, jis i\u0161veng\u0117 ir \u201epereinamojo\u201c am\u017eiaus). Klestinti prekyba bei ry\u0161iai su artimiausiais Europos kaimynais\u00a0\u2013 \u0161tai kas i\u0161augino \u0161\u012f miest\u0105 ir visiems laikams suformavo jo komercin\u0119 dvasi\u0105. Paskutiniais viduram\u017ei\u0173 metais koj\u0105 \u012f nauj\u0105 rink\u0105 sp\u0117jo \u012fkelti Hanzos pirkli\u0173 s\u0105junga, o su ja atplauk\u0117 ir vokie\u010di\u0173 pirkliai, kuri\u0173 nema\u017eai \u010dia apsigyveno. Prad\u017eioje lietuviai su kitatau\u010diais, rodos, sutardavo, bent tol, kol pastarieji buvo \u201esve\u010diai\u201c, ne\u0161\u0119 miestui ekonomin\u0119 naud\u0105, ta\u010diau XVI\u00a0a., kai daugelis atvyk\u0117li\u0173 pasidar\u0117 miestie\u010diai, o greitai\u00a0\u2013 ir \u201ekitatikiai\u201c (t. y. liuteronai), be to, pasirod\u0117 es\u0105 s\u0117kmingesni u\u017e lietuvius verslininkai ir u\u017e\u0117m\u0117 vietas savivaldoje, konflikt\u0173 kilo. Pretekstas da\u017eniausiai b\u016bdavo konfesinis, bet tikroji prie\u017eastis\u00a0\u2013 auganti konkurencija.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-01-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tokios intriguojan\u010dios ir kompakti\u0161kos Kauno istorijos dar niekad nebuvo! Filosofijos moksl\u0173 daktar\u0117s ir puikios miesto \u017einov\u0117s M. Oni\u0161\u010dik pirmojoje teksto dalyje ap\u017evelgiamas Kauno likimas nuo pa\u010dios prad\u017eios iki pirm\u0173j\u0173 XIX a. de\u0161imtme\u010di\u0173. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28469,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[433,148,110,549],"tags":[128],"class_list":["post-28468","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-proza"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Marija Oni\u0161\u010dik","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28468","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28468"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28468\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28490,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28468\/revisions\/28490"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28469"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28468"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28468"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28468"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}