[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Regis, kaip ir bet kurioje k\u016brybos srityje, muzik\u0105 komponuojantis \u017emogus visuomet siekia autoryst\u0117s pripa\u017einimo bei tikisi teis\u0117to atlygio\u00a0\u2013 Lietuvoje ir pasaulyje tuo r\u016bpinasi gausios Autori\u0173 teisi\u0173 asociacijos bei agent\u016bros. Ta\u010diau taip buvo ne visada.<\/p>\n
Iki XVIII a. prad\u017eios muzikos k\u016br\u0117j\u0173 ir u\u017esakov\u0173 santykiai gal\u0117jo b\u016bti itin \u012fvair\u016bs, tai priklaus\u0117 nuo j\u0173 asmenini\u0173 susitarim\u0173. Tad net ir didysis Johannas Sebastianas Bachas nesidrov\u0117damas gausiai ir produktyviai perdirbin\u0117jo garsi\u0173j\u0173 am\u017einink\u0173\u00a0\u2013 Alessandro Marcello, Georgo Philippo Telemano, Giuseppe\u2019\u0117s Torellio ar Antonio Vivaldio\u00a0\u2013 k\u016brinius. Anuomet galvos sopulio tai niekam nek\u0117l\u0117, nekelia ir dabar. Sukurta Bacho, ir ta\u0161kas. Tik 1710 m. Did\u017eiojoje Britanijoje buvo priimtas pirmasis autori\u0173 teisi\u0173 \u012fstatymas (dar \u017einomas kaip Karalien\u0117s Anos statutas), jau reglamentav\u0119s publikuojam\u0173 k\u016brini\u0173 autoryst\u0119.<\/p>\n
Tiesa, gana da\u017eni autori\u0173 ir plagijuotoj\u0173 \u201ekontaktai\u201c tebesit\u0119sia iki \u0161iol. Pamin\u0117siu vos kelis skandalingus, nors ir skirtingus, atvejus. \u0160tai 2005 m. teismas Belgijoje nustat\u0117, kad Madonnos daina \u201eFrozen\u201c\u00a0\u2013 tiksli menkai \u017einomo muziko Salvatore\u2019o Acquavivos k\u016brinio \u201eMa vie fout le camp\u201c kopija, o amerikie\u010di\u0173 rokeriams \u201eThe Smashing Pumpkins\u201c pavyko i\u0161sisukti, mat \u012frod\u0117, kad \u201eTonight, Tonight\u201c yra reveransas grupei \u201eCheap Trick\u201c.<\/p>\n
Taigi, metas prad\u0117ti \u012fdomiausi\u0105 \u0161io pasakojimo dal\u012f, prilygsian\u010di\u0105 pa\u0161\u0117lusiai intriguojan\u010di\u0173 detektyv\u0173 serijai. Naujausioje muzikos istorijoje \u017einoma nema\u017eai pavyzd\u017ei\u0173, kai d\u0117l \u012fvairi\u0173 (neretai\u00a0\u2013 itin skirting\u0173) prie\u017eas\u010di\u0173 pasaulini\u0173 \u0161edevr\u0173 k\u016br\u0117jai savanori\u0161kai atsisako autoryst\u0117s, o drauge\u00a0\u2013 ir galimos \u0161lov\u0117s bei nemenk\u0173 honorar\u0173. Da\u017eniausiai tokie k\u016briniai priskiriami seniai mirusi\u0173 kompozitori\u0173, realiai niekada negyvenusi\u0173 asmen\u0173 arba anonim\u0173 plunksnoms, re\u010diau\u00a0\u2013 ka\u017ekurios tautos folklorui. Tokiems atvejams \u012fvardyti angl\u0173 kalboje net yra specialus terminas \u201emusical hoax\u201c (muzikin\u0117 apgaul\u0117).<\/p>\n
Bene \u017eymiausios ir iki \u0161iol populiariausios mistifikacijos autorius\u00a0\u2013 ital\u0173 muzikologas Remo\u2019as Giazotto\u2019as. 1958 m. jis paskelb\u0117 atsitiktinai surad\u0119s iki tol ne\u017einom\u0105 ital\u0173 baroko klasiko Tomaso Albinonio Adagio g-moll styginiams ir vargonams. K\u016brinys i\u0161kart su\u017eav\u0117jo pla\u010di\u0105sias klausytoj\u0173 mases. Akademin\u0117 muzikos bendruomen\u0117 reagavo kiek sant\u016briau, ta\u010diau tai nesutrukd\u0117 \u0161iai apgaulei atsidurti pasaulini\u0173 \u0161edevr\u0173 lobyne\u00a0\u2013 Adagio bema\u017e pus\u0119 \u0161imtme\u010dio puikavosi svarbiausi\u0173 baroko epochos k\u016brini\u0173 s\u0105vaduose, kataloguose. Turb\u016bt visoje planetoje n\u0117ra \u017emogaus, daugyb\u0119 kart\u0173 negird\u0117jusio \u0161ios tikrai jaudinan\u010dios kompozicijos. Ji skamba devyniolikos kino film\u0173 garso takeliuose, k\u016brinio melodijos pagrindu para\u0161yta daugiau nei 50 populiari\u0173 dain\u0173 (\u012fdomu, kad \u201eThe Doors\u201c pateik\u0117 net dvi skirtingas versijas\u00a0\u2013 vokalin\u0119 ir instrumentin\u0119). Beje, Adagio nei\u0161vengiamas ir laidojant \u017eymius asmenis.<\/p>\n
Nors R. Giazotto\u2019as buvo pasaulinio garso muzikologas, pirmosios solid\u017eios T. Albinonio biografijos autorius, jo kolegoms ne kart\u0105 kilo abejoni\u0173 d\u0117l Adagio autoryst\u0117s. Nuolat atsikartojantiems a\u017eiota\u017eams apraminti, italas buvo priverstas pateikti kiek pakoreguot\u0105 k\u016brinio kilm\u0117s versij\u0105. Es\u0105 1945 m., bevaik\u0161tin\u0117damas po subombarduoto Drezdeno bib\u00adliotekos griuv\u0117sius, surad\u0119s kelis Albinonio juodra\u0161\u010dio lapelius, kuriuose buv\u0119 basso continuo<\/em> ir \u0161e\u0161i melodijos smuikui taktai. Neva jis \u0161iuos fragmentus kruop\u0161\u010diai atk\u016br\u0117 ir i\u0161pl\u0117tojo, siekdamas sudominti Albinonio palikimu. Tik 1998-aisiais, did\u017eiajam mistifikatoriui mirus, keli muzikologai i\u0161 Liuneburgo universiteto (Saksonija) atliko nuosekl\u0173 problemos tyrim\u0105 ir solid\u017eiame \u017eurnale \u201ePraxis des Musikunterrichts\u201c paskelb\u0117 galutin\u012f verdikt\u0105: \u0161edevro autoriumi laikytinas pats Remo\u2019as Giazotto\u2019as.<\/p>\n Kitas kiek ma\u017eiau \u017einomas, ta\u010diau labai \u012fdomus atvejis\u00a0\u2013 XX a. 5\u20136-ajame de\u0161imtme\u010diuose Soviet\u0173 S\u0105jungos komunist\u0173 partija aktyviai \u201est\u016bm\u0117\u201c nauj\u0105 kult\u016bros politikos kurs\u0105, kurio pagrindinis postulatas buvo \u201eremtis SSRS taut\u0173 nacionaliniu paveldu\u201c. 1948 m. \u017einomas odesietis (!) smuikininkas Michailas Gold\u0161teinas patyr\u0117 kairiosios rankos traum\u0105, tad \u0117m\u0117si mistifikuoti rus\u0173 klasik\u0173 k\u016bryb\u0105. Sek\u0117si puikiai…<\/p>\n S\u0117km\u0117s padr\u0105sintas, talentingas muzikas paskelb\u0117 Odesos teatro archyve rad\u0119s neva XIX a. Ukrainoje gyvenusio dvarininko\u00a0\u2013 melomano Nikolajaus Ovsianiko-Kulikovskio\u00a0\u2013 para\u0161ytos Simfonijos Nr. 21 rankra\u0161t\u012f. \u012edomu, kad, pasak mistifikatoriaus, i\u0161galvotas dvarininkas tur\u0117j\u0119s b\u016bti \u017eymaus rus\u0173 filologo, sanskrito \u017einovo Dmitrijaus Ovsianiko-Kulikovskio senelis.<\/p>\n Simfonija susilauk\u0117 itin palanki\u0173 vertinim\u0173, plok\u0161tel\u0117je j\u0105 \u012fgrojo Leningrado filharmonijos simfoninis orkestras, diriguojamas garsiojo Jevgenijaus Mravinskio. \u0160ia tema keli muzikologai para\u0161\u0117 ir apgyn\u0117 disertacijas, o pats M. Gold\u0161teinas peln\u0117 vyriausybin\u012f apdovanojim\u0105. Viskas klost\u0117si daugiau nei palankiai, ta\u010diau 1959 m. simfonija sudomino ir budr\u0173j\u012f KGB. Apgaul\u0117s autorius pateko nemalon\u0117n. Po ketveri\u0173 met\u0173 jam mandagiai pasi\u016blyta emigruoti i\u0161 \u0161alies.<\/p>\n Kalbant apie autoryst\u0117s klasto\u010di\u0173 gaus\u0105, absoliutus lyderis buvo ir teb\u0117ra austr\u0173 kilm\u0117s smuiko virtuozas Fritzas Kreisleris. \u0160\u012f itin \u012fdom\u0173 bei keist\u0105 asmen\u012f am\u017eininkai titulavo legendinio Niccol\u00f2 Paganinio \u012fp\u0117diniu. M\u0117nesi\u0173 m\u0117nesius jis gal\u0117davo neliesti instrumento, ta\u010diau bet kuri\u0105 akimirk\u0105, be joki\u0173 repeticij\u0173, ry\u017etingai \u017eengdavo scenon ir su visi\u0161kai nepa\u017e\u012fstamais akompaniatoriais ar orkestrais puikiai atlikdavo sud\u0117tingiausius k\u016brinius. Buvo apdovanotas fenomenalia atmintimi, laisvai kalb\u0117jo a\u0161tuoniomis kalbomis, tad visur jaut\u0117si tarsi namie. Beje, niekada netur\u0117jo nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos, daugyb\u0119 kart\u0173 keit\u0117 pilietybes. B\u016bdamas \u0161lov\u0117s vir\u0161\u016bn\u0117je, \u0117m\u0117 studijuoti medicin\u0105, v\u0117liau tapo karininku Austrijos-Vengrijos armijoje. Dvylika paskutini\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173 praleido belaukdamas mirties.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-01-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Iki pat XVIII a. prad\u017eios niekas nesuko galvos d\u0117l muzikos k\u016brini\u0173 autoryst\u0117s, ta\u010diau v\u0117liau \u012fvairius mistifikatorius imta grie\u017etai persekioti. Paradoksas, jog kartais b\u016bdavo ne pasisavinamas garsaus kompozitoriaus k\u016brinys, bet jam priskiriamas svetimas, nes taip tik\u0117tasi greitesnio melodijos i\u0161populiar\u0117jimo. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28458,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[433,148,110,549],"tags":[124],"class_list":["post-28457","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Alfredas Kukaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28457","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28457"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28457\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28487,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28457\/revisions\/28487"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28458"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28457"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28457"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28457"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}