[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]1967 m. gegu\u017e\u0119 brit\u0173 grup\u0117 \u201eThe Kinks\u201c i\u0161leido vinil\u0105, kurio pirmoje pus\u0117je klausytojams pateiktas k\u016brinys, pavadinimu \u201eWaterloo Sunset\u201c (\u201eSaul\u0117lydis Vaterlo\u201c). Nuo tada nenustojama jo klausytis ir groti; nepaisant to, u\u017e palyginti nedidel\u0117s (many\u010diau, koki\u0173 dviej\u0173 milijon\u0173) \u017emoni\u0173 grup\u0117s rib\u0173 niekas apie \u0161io \u0161edevro egzistavim\u0105 ne\u017eino. \u010cia neketinu i\u0161taisyti \u0161ios akivaizd\u017eios neteisyb\u0117s, nes toliau pateiktame tekste kalb\u0117siu apie k\u0105 kita\u00a0\u2013 apie tai, k\u0105 galima pavadinti \u201eidealia vis\u0173 laik\u0173 ir taut\u0173 popdaina\u201c, i\u0161 ko \u0161i konstrukcija susideda, pagaliau,\u00a0\u2013 ir svarbiausia\u00a0\u2013 kaip veikia kult\u016brin\u0117s gamybos bei reprodukcijos mechanizmas pokarin\u0117je Britanijoje ir Europoje bei kaip tai susij\u0119 su aplinkiniu pasauliu.<\/p>\n
Bet pirmiausia atsakysiu tiems, kurie, perskait\u0119 du pirmuosius pastraipos sakinius, jau pasireng\u0119 paleisti \u012f autoriaus galv\u0105 \u017eaibus ir griausmus. Koks dar, po velni\u0173, \u201eWaterloo Sunset\u201c? Kod\u0117l ne \u201eMichelle, ma belle\u201c? Arba \u201eYesterday\u201c? O dar \u201e(I Can’t Get No) Satisfaction\u201c? Kur dingo pustuzinis \u201ePink Floyd\u201c dain\u0173? Grup\u0117s \u201eThe Cure\u201c \u201eLovesong\u201c? Michaelas Jacksonas? Kate\u2019\u0117 Bush? Taylor Swift? Neminint dar anks\u010diau atsiradusi\u0173 Edith\u2019os Piaf, Elvio Presley\u2019io ir Josephine\u2019os Baker. Klausim\u0173 kyla daugyb\u0117, o priekai\u0161t\u0173\u00a0\u2013 dar daugiau, jau nekalbant apie ty\u010diojim\u0105si ir kaltinimus snobizmu. Ma\u017edaug, tik u\u017ekiet\u0117j\u0119 snobai i\u0161 u\u017emar\u0161ties sutem\u0173 i\u0161sitraukia ka\u017ekokius keistus, nenaudingus daiktus ir imasi juos apdainuoti. Atsakymas paprastas: tai ne provokacija, ne snobizmas ir, tikiuosi, ne kvailyst\u0117. \u201eWaterloo Sunset\u201c\u00a0\u2013 tikrai idealiausia vis\u0173 laik\u0173 ir taut\u0173 popdaina; klausimas tik tas, k\u0105 tiksliai rei\u0161kia toks apibr\u0117\u017eimas ir kiek minimas k\u016brinys j\u012f atitinka, o visos kitos\u00a0\u2013 ir anks\u010diau i\u0161vardytos, ir t\u016bkstan\u010diai, de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 kit\u0173\u00a0\u2013 ne.<\/p>\n
Vis\u0173 pirma, \u0161i es\u0117 neturi nieko bendra su Napoleonu, Velingtono hercogu ir garsiuoju m\u016b\u0161iu, kur\u012f taip i\u0161auk\u0161tintai apra\u0161\u0117 Viktoras Hugo knygoje \u201eVargdieniai\u201c. Vaterlo\u00a0\u2013 tiltas Londone, vedantis \u012f to paties pavadinimo stot\u012f, esan\u010di\u0105 pietiniame Temz\u0117s krante. Taigi, ir \u201eThe Kinks\u201c dainoje kalba eina apie saul\u0117lyd\u012f, stebim\u0105 i\u0161 stoties apylinki\u0173 bei nuo tilto. Tai Londono centras (tiksliau, vienas j\u0173). Bet kuriuo atveju, \u017ei\u016brint i\u0161 pietinio kranto, de\u0161in\u0117je nuo Vaterlo tilto yra Dominikon\u0173, kair\u0117je\u00a0\u2013 Gele\u017einkelio tiltas, jungiantis \u010caringo Kry\u017ekel\u0119 (\u0161iauriniame krante; kaip \u017einote, jos stoties laukiamajame ka\u017ekoks piktavalis i\u0161mu\u0161\u0117 dant\u012f \u0160erlokui Holmsui) ir Vaterlo stot\u012f. \u0160alia Gele\u017einkelio tilto \u012fsik\u016br\u0119s Vestminsterio tiltas, kurio pavadinimas rodo statinio prad\u017eios viet\u0105. Taip, tas pats, juo turistai paprastai eina nuo Did\u017eiojo Beno iki t\u016bkstantme\u010diui sukurto ker\u0117pli\u0161ko ap\u017evalgos rato ir atgal.<\/p>\n
Kalb\u0117jome apie veiksmo viet\u0105. Daugiau apie tai, kas ten buvo tada, 1967-aisiais, ir kas\u00a0\u2013 m\u016bs\u0173 dienomis. Dabar apie muzik\u0105. Neketinu u\u017esiimti muzikos kritika, ypa\u010d roko, u\u017e kuri\u0105, mano manymu, blogesn\u0117\u00a0\u2013 tik restoranin\u0117. Tad tik keli formal\u016bs pasteb\u0117jimai. \u201eWaterloo Sunset\u201c\u00a0\u2013 l\u0117ta, labai gra\u017ei, neskubriai tekanti balad\u0117\u00a0\u2013 kaip Temz\u0117 dainos tekste, ta\u010diau kelis kartus \u012fsib\u0117g\u0117ja ne vien garsu, bet vis\u0173 pirma tempu. Tai ne pertr\u016bkis ir ne visai kita dalis, o tik \u0161iek tiek transformuojama pagrindin\u0117 melodija; jei t\u0119sime \u0161i\u0105 metafor\u0105, tokie \u201eWaterloo Sunset\u201c momentai tikrai primena didel\u0119 neskuban\u010di\u0105 up\u0119, kuri staiga pasiekia dirbtin\u012f \u017eem\u0105 slenkst\u012f ir nuo jo krinta, neprarasdama ry\u017etingos t\u0117km\u0117s bei vientisumo; krinta, kad tokiu pat grei\u010diu gal\u0117t\u0173 t\u0119sti savo keli\u0105. Joki\u0173 pursl\u0173.<\/p>\n
Tipi\u0161ka 1960-\u0173j\u0173 brit\u0173 roko muzika; tais metais \u010dia i\u0161sivyst\u0117 vienas galingas stilius. Jo de\u0161inysis ir kairysis sparnai buvo \u201eThe Beatles\u201c ir \u201eThe Rolling Stones\u201c, o k\u016bn\u0105 sudar\u0117 de\u0161imtys komand\u0173, kuri\u0173 pavadinimai paprastai prasid\u0117davo \u017eymimuoju artikeliu the<\/em>. \u0160iandien jas labai sunku atskirti. Tai buvo puik\u016bs laikai, kai angl\u0173 liaudies muzikos ir miuzikhol\u0173 melodika susimai\u0161\u0117 su amerikie\u010di\u0173 bliuzo \u012ftaka. Mi\u0161inys pasirod\u0117 galingas\u00a0\u2013 jis iki \u0161iol maitina ne tik vietin\u0119 muzik\u0105, bet ir apskritai Vakar\u0173 popmuzik\u0105, tiksliau, t\u0105 jos dal\u012f, kur vis dar kuriamos \u201edainos\u201c (o ne kompozicijos ar burbeklyn\u0117s<\/em> ir pan.). \u0160iame kontekste \u201eThe Kinks\u201c u\u017e\u0117m\u0117 ypating\u0105 viet\u0105, kaip ir \u201eThe Who\u201c bei pora kit\u0173 grupi\u0173. Jos vienu metu buvo tiek mainstrymo<\/em> viduje, tiek u\u017e jo rib\u0173. Did\u017eioji dalis \u201eThe Kinks\u201c septintojo de\u0161imtme\u010dio produkcijos \u0161iandien klausoma kaip mielas garso takelis dokumentiniam filmui apie \u201esi\u016bbuojant\u012f London\u0105\u201c. Da\u017enai net ne\u012fmanoma nustatyti, kieno tai dainos, kurio i\u0161 stipri\u0173j\u0173 to laikme\u010dio brit\u0173 muzikos geruli\u0173. Ta\u010diau yra keli muzikiniu po\u017ei\u016briu i\u0161siskiriantys \u201eThe Kinks\u201c gabalai<\/em>, tarsi sukurti kitu laiku, tiksliau\u00a0\u2013 tarpulaikiu<\/em>. Nepaisant bendro lyri\u0161ko (kartais net \u0161iek tiek saldoko) tono, grup\u0117 kartais \u012fkrisdavo \u012f ka\u017ekok\u012f anuomet dar neegzistavus\u012f sunk\u0173j\u012f metal\u0105; gitaristas Dave\u2019as Davisas, Ray\u2019aus Daviso, suk\u016brusio \u201eWaterloo Sunset\u201c, brolis, sugalvodavo tokius rifus, kurie iki \u0161iol d\u017eiugina metalistus. Ta\u010diau buvo dar vienas skirtumas\u00a0\u2013 ne ma\u017eiau svarbus nei muzikinis. R. Davisas mok\u0117jo dainoms ra\u0161yti nuostabius tekstus, kurie skyr\u0117si nuo linksm\u0173 ankstyv\u0173j\u0173 bei tariamai rimt\u0173 v\u0117lesni\u0173 \u201eThe Beatles\u201c nes\u0105moni\u0173, nuo testosteronini\u0173 \u201eThe Rolling Stones\u201c u\u017ekeikim\u0173 ir nuo hipi\u0161k\u0173 himn\u0173 ideologi\u0161kai nuosekliam antrosios septintojo de\u0161imtme\u010dio pus\u0117s promiskuitetui. Geriausiuose \u201eThe Kinks\u201c gabaluose<\/em> pasakojamos istorijos. Ir \u0161ios istorijos buvo artimesn\u0117s Patricko Hamiltono, Evelynos Waugh prozai, \u201epikt\u0173 jaun\u0173 \u017emoni\u0173\u201c dramai ir apskritai viskam, k\u0105 tuo metu vadino kitchen sink realism<\/em>\u00a0\u2013 virtuv\u0117s kriaukl\u0117s realizmu. Tai yra: \u0161ios dainos buvo skirtos tartum ne bohemai, ne hipiams, ne t\u016bs\u0173<\/em> lankytojams, ne tuo metu besiformavusiai gausiai kontrkult\u016brinei armijai, bet ir ne tiems, kurie jaut\u0117si visi\u0161kai patenkinti sen\u0105ja popmuzika, balsingaisiais kruneriais, vodeviliais, miuziklais ir lengvuoju d\u017eiazu. Jos buvo apie \u0161iuolaikin\u012f gyvenim\u0105 ir skirtos paprastiems \u0161iuolaikiniams \u017emon\u0117ms, vidurinei klasei, tuometin\u0117s Did\u017eiosios Britanijos atramai, ypa\u010d \u017eemesnei klasei, \u201esmulkiajai bur\u017euazijai\u201c, kaip b\u016bt\u0173 pasak\u0119s Marxas. Ir dar\u00a0\u2013 kas labai svarbu\u00a0\u2013 \u201eThe Kinks\u201c dainavo ne tik paaug\u00adliams, pagrindiniams tuometinio roko vartotojams; prasmingiausios j\u0173 kompozicijos skirtos vyresniems, tiems, kurie sugeba, pirma, pasinerti \u012f melancholij\u0105 ir, antra, dom\u0117tis socialin\u0117mis problemomis. Septintajame de\u0161imtmetyje \u201eThe Kinks\u201c i\u0161siskyr\u0117 melancholijos ir a\u0161trios socialin\u0117s nuojautos deriniu. Tad jei jie ir turi \u012fp\u0117din\u012f, tai jis\u00a0\u2013 pagrindinis pastar\u0173j\u0173 dvide\u0161imties met\u0173 popmelancholikas Damonas Albarnas.<\/p>\n Bet gr\u012f\u017ekime prie muzikin\u0117s \u201eWaterloo Sunset\u201c pus\u0117s. Tai tikrai labai gra\u017ei balad\u0117 su \u012fsimenan\u010dia melodija, kuri\u0105 galima dainuoti ar \u0161vilpiniuoti, o \u0161itai yra vienas pagrindini\u0173 tobulos popdainos element\u0173. Skamba kiek senamadi\u0161kai? Teisingai. Nepaisant to, daugyb\u0117s gra\u017ei\u0173 (be ironijos) popmuzikos k\u016brini\u0173 ne\u012fmanoma \u201egroti\u201c galvoje arba d\u0117l melodijos sud\u0117tingumo, arba d\u0117l to, kad j\u0173 patrauklumas, \u201eu\u017ekabinimas\u201c labiau susij\u0119 su aran\u017euote, o ne melodija. Be to, tobula<\/em> popdaina visai nerei\u0161kia geriausia<\/em>; \u010dia kalbame ne apie tos ar kitos kompozicijos ar jos sumanymo didingum\u0105, tik apie tipi\u0161k\u0105, bet idealiai \u012fk\u016bnyt\u0105 gabal\u0105<\/em>. Populiarioms dainoms b\u016bdinga tai, kad ir eilinis \u017emogus jas gali ni\u016bniuoti sau ar net garsiai dainuoti.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-01-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Apie London\u0105 galima skaityti, galima \u017ei\u016br\u0117ti filmus, galima ten nuva\u017eiuoti, ta\u010diau net ir visk\u0105 kartu sud\u0117jus \u0161io megapolio esm\u0117 slypi kitur\u00a0\u2013 brit\u0173 grup\u0117s \u201eThe Kinks\u201c 1967 m. dainoje, pavadinimu \u201eWaterloo Sunset\u201c. Pasak teksto autoriaus, tai ne tik Londono kvintesencija, bet ir geriausia vis\u0173 laik\u0173 popdaina.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28455,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[433,148,110,549],"tags":[124],"class_list":["post-28454","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28454","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28454"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28454\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28486,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28454\/revisions\/28486"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28455"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28454"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28454"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28454"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}