{"id":28329,"date":"2020-12-23T00:28:24","date_gmt":"2020-12-22T22:28:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28329"},"modified":"2021-01-20T18:24:55","modified_gmt":"2021-01-20T16:24:55","slug":"nerijus-milerius-taip-rezisuojama-filosofija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/nerijus-milerius-taip-rezisuojama-filosofija\/","title":{"rendered":"Nerijus Milerius.  Taip re\u017eisuojama  filosofija"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<h6>Taigi, kas Tu esi?<\/h6>\n<p>K\u0105 rei\u0161kia\u00a0\u2013 kas? Atsimenu, kai siejau save vien su filosofija, radijo ar TV laidose man\u0119s klausin\u0117davo, kaip \u010dia jus \u012fvardyti, pavyzd\u017eiui, \u201eVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas\u201c?<\/p>\n<h6>O dabar dar docentas, ar?..<\/h6>\n<p>Taip, docentas, docentas. Bet visada pra\u0161ydavau, kad pristatyt\u0173 mane vien tik kaip filosof\u0105. Nors anks\u010diau d\u0117l to kildavo labai daug debat\u0173. Ir vienas mano mokytoj\u0173, Arvydas \u0160liogeris, sakydavo\u00a0\u2013 kaip \u010dia taip, prisistatyti filosofu yra labai pretenzinga, nes tik koks Sokratas ar jam prilygstantys buvo filosofai. O man, vien i\u0161girdus titul\u0105 \u201edocentas\u201c, galvon ateidavo \u0161ypsen\u0105 keliantys prisiminimai. Kai dar buvau mokinys, klasioko t\u0117vas Istorijos institute dirbo su tokiom odiozin\u0117m fig\u016brom kaip Jarmalavi\u010dius ir Burokevi\u010dius\u00a0\u2013 li\u016bdnai pagars\u0117jusiais \u201ebi\u010dais\u201c, kurie \u012fstrigo laike ir vykstant Atgimimui dar kabinosi \u012f sovietin\u0119 ideologij\u0105 ir praeit\u012f. Dar iki Atgimimo klasioko t\u0117vas apie juos pasakojo daug \u012fvairiausi\u0173 istorij\u0173, vien\u0105\u00a0\u2013 apie Jarmalavi\u010di\u0173 kol\u016bkyje. Nuva\u017eiavo Jarmalavi\u010dius su student\u0173 grupe \u012f kol\u016bk\u012f, kaip vadovas&#8230;<!--more--><\/p>\n<h6>Prie bulvi\u0173 rinkimo (<em>juokiasi<\/em>).<\/h6>\n<p>B\u016btent, prie bulvi\u0173. Ir ateina kol\u016bkietis, brigadininkas, vardu, tarkim, Petras. Prieina prie Jarmalavi\u010diaus, duoda jam rank\u0105, sako: \u201ePetras.\u201c\u00a0\u2013 \u201eDocentas\u201c,\u00a0\u2013 atsako Jarmalavi\u010dius ir nueina. Ir tada brigadininkas studentams stebisi: \u201eKeistas vardas j\u016bs\u0173 vadovo\u00a0\u2013 Docentas&#8230;\u201c Tod\u0117l ir man prisistatin\u0117ti \u201edocentu\u201c atrodo visi\u0161kas Jarmalavi\u010diaus lygio fiasko. \u010cia, \u017einoma, juokais, bet esu tikras, kad titulai n\u0117ra svarb\u016bs. Svarbu, kas esi.<\/p>\n<h6>Tai va\u00a0\u2013 kas Tu esi?<\/h6>\n<p>Ne\u017einau, manau, kad svarbu, prie ko esi link\u0119s. M\u0117gstu m\u0105styti, m\u0117gstu filosofij\u0105. Esu para\u0161\u0119s por\u0105 trejet\u0105 knyg\u0173, o pastaruoju metu daugiau save sieju ir su kinu. Tokia dviguba tapatyb\u0117 man\u0119s netrikdo. Sakykim taip, esu filosofijos ir kino \u017emogus.<\/p>\n<h6>Ar atsimeni, kok\u012f klausim\u0105 sugalvojai Peteriui Greenaway\u2019ui? \u201eKokia yra gyvenimo prasm\u0117?\u201c Jis gudriai i\u0161sisuko, o dabar \u0161is klausimas bumerangu sugr\u012f\u017eta Tau.<\/h6>\n<p>Ne\u017einau, tikrai rimta tema&#8230; Bet, kadangi laikas b\u0117ga,\u00a0\u2013 turiu omeny, visi mes judam mirties link,\u00a0\u2013 vis tiek reikia ka\u017ekada atsakyti ir nesimaivyti. Man atrodo, prasm\u0117\u00a0\u2013 gyventi \u0161variai, nesukeliant kitiems skausmo, kiek tai \u012fmanoma, nes gyvenimas trumpas, o daugelio \u017emoni\u0173\u00a0\u2013 ir taip labai skausmingas bei li\u016bdnas. Deja, ne visada pavyksta; k\u0105 \u012f\u017eeid\u017eiau ir \u012fskaudinau\u00a0\u2013 labai atsipra\u0161au. Svarbu b\u016bti s\u0105\u017einingam tiek su kitais, tiek su pa\u010diu savimi. Gal banalu, bet taip yra: esm\u0117\u00a0\u2013 nemeluoti sau ir kitiems. Manau, tai vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173, bet visko \u012f \u0161i\u0105 form\u0105, ai\u0161ku, nesuki\u0161i.<\/p>\n<h6>Ka\u017ekada pasakojai, kaip nor\u0117jai tapti re\u017eisierium, bet i\u0161\u0117jai \u012f filosofij\u0105. Nestojai ar nebuvo renkamas re\u017eis\u016bros kursas?<\/h6>\n<p>N\u0117ra taip, kad tapau tuo, kuo nenor\u0117jau. Bet paskutiniais mokyklos metais, 1989-aisiais, i\u0161 ties\u0173 rinkausi tarp kino ir filosofijos. Tuo metu Lietuvoj negal\u0117jai studijuoti kino re\u017eis\u016bros. Mano sesuo gyveno Maskvoje, tad masino galimyb\u0117 stoti \u012f \u0161i\u0105 specialyb\u0119 VGIK, apie tai galvojau, bet kaip tik prasid\u0117jo Atgimimo banga. Tada atrod\u0117, kad studijuoti blogio imperijos sostin\u0117je, nors ir geid\u017eiam\u0105 srit\u012f, vis tiek nei \u0161is, nei tas. Atgimimas ir pakitusi emocin\u0117 nuotaika \u0117m\u0117 kreipti svarstykles filosofijos naudai, tuo labiau, kad kaip tik tada Vilniuje atsik\u016br\u0117 Filosofijos fakultetas\u00a0\u2013 tarybiniais laikais j\u0105 buvo leid\u017eiama studijuoti tik Maskvoje ir Leningrade.<\/p>\n<h6>Soviet\u0173 Lietuvoje \u017emon\u0117s mok\u0117si filosofijos, tik ji buvo kitokia. Dialektinis materializmas. Netiesa?<\/h6>\n<p>Ne ne, turiu omeny, kad Lietuvoje nuo pirmo kurso neegzistavo filosofijos studijos. Buvo galima ginti, pavyzd\u017eiui, daktaro darb\u0105. \u017dmon\u0117s baigdavo kit\u0105 specialyb\u0119\u00a0\u2013 istorij\u0105, matematik\u0105 ar chemij\u0105, kaip \u0160liogeris,\u00a0\u2013 ir stodavo \u012f vadinam\u0105j\u0105 filosofijos aspirant\u016br\u0105. Ir tik 1989\u00a0m. Vilniaus universitete atsik\u016br\u0117 Filosofijos fakultetas. Tai ir buvo Gorba\u010diovo \u201eperestroikos\u201c laisv\u0117jimo pavyzdys, kad filosofijos fakultetams leista gyvuoti ne tik imperijos centruose, bet ir jos periferijoje. Viskas sutapo\u00a0\u2013 va\u017eiuoti \u012f Maskv\u0105 nebetrauk\u0117, nors objektas\u00a0\u2013 kinas\u00a0\u2013 domino, o \u010dia, Vilniuje, atsidar\u0117 Filosofijos fakultetas. Po to dar ilg\u0105 laik\u0105 \u017ei\u016br\u0117jau daug film\u0173, nes 1989, 1990, 1991\u00a0m. \u012f Lietuv\u0105 da\u017enas ve\u017edavo juos kino juostomis. Pasolinis, Fellinis, Antonionis, Bergmanas, Fasbinderis\u00a0\u2013 \u017einojom vis\u0105 klasik\u0105. V\u0117liau man prad\u0117jo atrodyti, kad reikia rinktis\u00a0\u2013 arba kinas, arba filosofija, nes vienu atveju esi labiau panir\u0119s \u012f vaizdus, o kitu\u00a0\u2013 \u012f s\u0105vokas. Ir tik po ka\u017ekiek met\u0173, jau ir apgynus daktaro disertacij\u0105, nat\u016braliai v\u0117l labai intensyviai sugr\u012f\u017eau prie kino, nors niekada nebuvau visi\u0161kai nustoj\u0119s juo dom\u0117tis. Tada Filosofijos fakultete sumaniau kino filosofijos kurs\u0105. Man\u0119s dar perklaus\u0117: \u201eKin\u0173 filosofijos?\u201c Pirmais metais jo nepatvirtino, bet paskui id\u0117ja prigijo. Tiesa, prie\u0161 tai VU Religijos studij\u0173 centre buvau pasi\u016bl\u0119s religinio kino kurs\u0105, j\u012f pri\u0117m\u0117 anks\u010diau nei kino filosofij\u0105.<\/p>\n<h6>Anuomet, jei b\u016btum at\u0117j\u0119s, pavyzd\u017eiui, kad ir su Deleuze\u2019o knygele, ir sak\u0119s: \u201eVa \u010dia tai dalykas!\u201c, tikrai neb\u016bt\u0173 atsirad\u0119 j\u012f skai\u010diusi\u0173, nes niekas nei versdavo, nei gilinosi \u012f \u0161io m\u0105stytojo id\u0117jas.<\/h6>\n<p>Tiesa. Tie, kurie labiau dom\u0117josi kino studijomis, klaus\u0117, kod\u0117l si\u016blau \u201efilm philosophy\u201c, o ne \u201efilm studies\u201c&#8230; Reik\u0117davo pagr\u012fsti, kuo tai \u0161iek tiek skirtingi dalykai.<\/p>\n<h6>\u201eFilm studies\u201c\u00a0\u2013 labiau profesija.<\/h6>\n<p>Tai gali b\u016bti kino teorija, kinotyra, kuri yra menotyros dalis.<\/p>\n<h6>O dar Vakaruose \u201efilm studies\u201c priskiriami ir praktiniai dalykai\u00a0\u2013 re\u017eis\u016bra, monta\u017eas, operatoryst\u0117. Viskas, kas susij\u0119 su kinu: nuo ap\u0161vietimo iki filosofijos. Tau b\u016bt\u0173 galima u\u017eduoti tok\u012f klausim\u0105: kur kine baigiasi filosofija ir prasideda menas?<\/h6>\n<p>A\u0161 taip filosofijos ir kino nebedalinu. Tikriausiai, ir Tavo pirmojo klausimo potekst\u0117 tokia\u00a0\u2013 kur mano tapatyb\u0117je filosofija, o kur\u00a0\u2013 kinas? Tarkim, kai su Jurgiu Matulevi\u010diumi ir Saule Bliuvaite ra\u0161\u0117me scenarij\u0173 kino filmui \u201eIzaokas\u201c, tikrai negalvojau\u00a0\u2013 \u0161tai, dabar b\u016bsiu filosofas, o paskui\u00a0\u2013 scenarijaus k\u016br\u0117jas. Studijuojant kokiam tre\u010diam filosofijos kurse atrod\u0117, kad vaizdai ir s\u0105vokos manyje i\u0161stumia vienas kit\u0105,\u00a0\u2013 tai tada vaizdai nu\u0117jo \u012f antr\u0105 plan\u0105 ir susitelkiau labiau \u012f filosofij\u0105. Bet paskui sugeb\u0117jau savyje \u0161iuos dalykus suderinti, nebeliko tokios skirties, kad dabar asociatyviai d\u0117liosiu vaizdus, o tada m\u0105stysiu s\u0105vokomis. Taip n\u0117ra, nes intuityviai vienas dera su kitu, kaip kair\u0117 ir de\u0161in\u0117 rankos. Kartais man\u0119s bi\u010diuliai i\u0161 kino lauko pra\u0161o paskaityti j\u0173 scenarijus ir klausia: \u201eTai tu \u010dia kaip teoretikas ai\u0161kini?\u201c O a\u0161 sakau, kad ne, ne kaip teoretikas\u00a0\u2013 papras\u010diausiai turiu \u017eodyn\u0105 savo intuicijai i\u0161reik\u0161ti. Filosofijos studijos ir tyrimai suteikia \u0161\u012f \u017eodyn\u0105, bet tai nerei\u0161kia, kad b\u016btent teorin\u0117s studijos ir yra inspiracijos \u0161altinis. K\u016brybiniai sumanymai gali kilti spontani\u0161kai, o paskui gal\u0117siu tai i\u0161komunikuoti ir teorine kalba. K\u016bryba su teorija nesipjauna.<\/p>\n<h6>K\u016bryba ir yra reflektavimas&#8230; Toks trumpas ekskursas \u012f \u0161al\u012f\u00a0\u2013 labai gerai moku ne dvi, o, sakykim, tris kalbas, jos jau grynai mano k\u016bne. Vienas i\u0161 mano pirm\u0173 rus\u0173 kalbos mokytoj\u0173 sak\u0117: \u201eKai j\u016bs, mokiniai, pajusit, kad m\u0105stot rusi\u0161kai, vadinas, jau mokat kalb\u0105.\u201c Angl\u0173 kalba man, kaip ir rus\u0173, artima, joki\u0173 problem\u0173 skaityti, bendrauti ir t. t., bet nem\u0105stau n\u0117 viena j\u0173,\u00a0\u2013 veikiau jau s\u0105vokom, poj\u016b\u010diais; tiesiog kalb\u0173 skirtumai man visi\u0161kai netrukdo i\u0161sireik\u0161ti. Anglui, rusui, lietuviui galiu t\u0105 pat\u012f taip pat pasakyti. Apriboja tik mano paties kaip \u017emogaus galimyb\u0117s, o ne kalba. Kaip manai, \u017emogus m\u0105sto \u017eod\u017eiais, vaizdiniais ar jausmais, potyriais?<\/h6>\n<p>Banalyb\u0117, bet viskas yra individualu. A\u0161 t\u0105 skirtum\u0105 tarp vaizd\u0173 ir s\u0105vok\u0173 tikrai buvau pajut\u0119s studij\u0173 metais, kai \u017ei\u016br\u0117jau daug film\u0173, bet kartu ir labai intensyviai gilinausi \u012f filosofijos istorij\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 maniau, kad vienas dalykas yra vaizdin\u0117 rai\u0161ka, vaizduot\u0117, o kitas\u00a0\u2013 abstraktus m\u0105stymas, darbas su s\u0105vokomis. Tada \u0161iek tiek nutolau nuo kino, nes \u0117m\u0117 atrodyti, jog vaizd\u0173 lavina suspenduoja m\u0105stym\u0105. Bet, b\u0117gant laikui ir kaupiantis patir\u010diai, \u0117miau mokytis suderinti \u0161iuos dalykus. Prisimenu, studijuojant Pranc\u016bzijoje, Pary\u017eiuje\u00a0\u2013 ten gavau pagilint\u0173j\u0173 studij\u0173 diplom\u0105 (DEA)\u00a0\u2013 po mano darbo gynimo vyko vakar\u0117lis. Draug\u0173 b\u016bryje sutikau pranc\u016bz\u0105, tas pranc\u016bzas ir klausia: \u201eK\u0105 tu studijuoji?\u201c A\u0161 atsakau, kad filosofij\u0105. \u201eAaa,\u00a0\u2013 sako,\u00a0\u2013 tai a\u0161 beveik t\u0105 pat\u012f\u00a0\u2013 kin\u0105.\u201c Ir tada pagalvojau, kad toks suvokimas veikiausiai \u012fmanomas tik Pranc\u016bzijoje. Ten yra ir filosofinis kinas, Godard\u2019as, ir Deleuze\u2019as su savo knygom.<\/p>\n<h6>Dumont\u2019as.<\/h6>\n<p>Ir Dumont\u2019as. Tai \u0161tai, \u0161iam sutiktajam pranc\u016bzui filosofija ir kinas buvo beveik tas pats. Tokia pozicija nat\u016braliai plaukia i\u0161 Deleuze\u2019o nuostat\u0173. Deleuze\u2019as buvo filosofas, kino nek\u016br\u0117, bet jo gerai \u017einomame interviu, kur\u012f i\u0161 pranc\u016bz\u0173 kalbos ver\u010diau \u012f lietuvi\u0173, jo paties klausiama\u00a0\u2013 kaip atsitiko, kad filosofija ir kinas nesidom\u0117jo ar ignoravo vienas kit\u0105? Pasak Deleuze\u2019o, filosofija ir kinas yra kaip du skirtingi \u017emon\u0117s, kurie s\u0117di \u0161alia ir \u017ei\u016bri ne tiesiai, bet \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105. Jie vienas kito gali nematyti, bet juos jungia bendra \u017evilgsnio kryptis, bendras objektas\u00a0\u2013 tai laikas. Tiek filosofijai, tiek kinui laikas yra pats svarbiausias dalykas. Taigi, b\u0117gant laikui a\u0161 pats t\u0105 filosofijos ir kino bendryst\u0119 patyriau savo kailiu. Nors filosofijos ir kino derm\u0117 tikrai neprivalo vesti prie kino, kuriame daug filosofijos tiesiogine \u0161io \u017eod\u017eio prasme. Man asmeni\u0161kai dabar nepatinka filmai, kuriuose daug \u0161nekama, labiau norisi vaizd\u0173 kalbos ir tylos.<\/p>\n<h6>Pats sieki b\u016bti ne ka\u017ekokio filosofavimo, bet naratyvo d\u0117liojimo re\u017eisierius, dirbti su vaidybiniu kinu?<\/h6>\n<p>Tiek dokumentinis, tiek vaidybinis kinas man yra artimas ir atliepia mano intuicijas. Dokumentinis kinas ypatingas tuo, kad ugdo jautrum\u0105 paties gyvenimo dramaturgijai. Jau esu min\u0117j\u0119s, jog mano bi\u010diulio Audriaus Mickevi\u010diaus kurto filmo \u201ePavyzdingas elgesys\u201c, kur\u012f po Aud\u00adriaus mirties jo pra\u0161ymu man teko pabaigti, situacija liudija tok\u012f scenarij\u0173, kok\u012f b\u016bt\u0173 sunku sugalvoti. Net jei pavykt\u0173, sakytum, kad tai\u00a0\u2013 pernelyg dramati\u0161ka. Bet gyvenimas nesirenka priemoni\u0173 ir nesivadovauja saiko ar proporcij\u0173 principais, jo tragedijos gali per\u017eengti \u012fprastas ar net \u012fsivaizduojamas ribas. Kai jau netek\u0119 Audriaus dar kuriam\u0105 film\u0105 kartu su prodiusere Rasa Mi\u0161kinyte pristatin\u0117jome Triesto mieste Italijoje, kalb\u0117jome su Europos kino r\u0117mimo fondo \u201eEurimages\u201c atstovu, nes jie tur\u0117jo nuspr\u0119sti, ar mirus re\u017eisieriui m\u016bs\u0173 filmas vis dar yra tas, kuriam buvo nuspr\u0119sta skirti param\u0105. \u201eEurimages\u201c atstovas, jaunas, geranori\u0161kai nusiteik\u0119s \u017emogus, pra\u0161\u0117: \u201ePalaukit, palaukit, man reikia pagalvoti.\u201c Jis negal\u0117jo prisiminti atvejo, kada b\u016bt\u0173 tek\u0119 spr\u0119sti toki\u0105 problem\u0105\u00a0\u2013 filmo perdavim\u0105 kitam re\u017eisieriui po jo sumanytojo, pirmojo re\u017eisieriaus, mirties.<\/p>\n<h6>Kiek procent\u0173 \u201ePavyzdingo elgesio\u201c Audrius buvo nufilmav\u0119s ?<\/h6>\n<p>Ma\u017edaug 3\/4 ar 4\/5. Dabar kuriu kit\u0105 dokumentin\u012f film\u0105\u00a0\u2013 \u201eGyvenimas po mirties\u201c,\u00a0\u2013 kuris taip pat nesivysto pagal linijin\u012f scenarij\u0173. Kai gal 2012\u00a0m. ra\u0161iau knyg\u0105 \u201eApokalips\u0117 kine\u201c, dirbdamas prie penkto jos skyriaus \u201eKinas kaip mokymasis mirti\u201c, prad\u0117jau galvoti apie mirties \u012fvaizd\u012f kine. Su bi\u010diuliais buvome suman\u0119 susukti edukacin\u012f film\u0105 \u0161ia tema, net u\u017epild\u0117me parai\u0161k\u0105 Kult\u016bros r\u0117mimo fondui (toliau\u00a0\u2013 KRF), patys filmavome Igno Jonyno \u201eLo\u0161\u0117jo\u201c k\u016brimo proces\u0105, nes ten viskas baigiasi protagonisto mirtimi. Ta\u010diau kaip tik tuo metu KRF visas su kinu susijusias parai\u0161kas perdav\u0117 naujai sukurtam Lietuvos kino cent\u00adrui, ir visi \u201em\u0117g\u0117ji\u0161ki\u201c edukaciniai sumanymai net nebuvo svarstomi. Taigi, to projekto nebevys\u010diau. Bet baigdamas filmuoti ir montuoti \u201ePavyzding\u0105 elges\u012f\u201c, pajutau poreik\u012f realizuoti ir \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105. Tai\u00a0\u2013 taip pat nelinijin\u0117 gyvenimo dramaturgija. Pradedi 2012-aisiais, o tada sugr\u012f\u017eti prie sumanymo po koki\u0173 septyneri\u0173 met\u0173. Dokumentinio kino stipryb\u0117 ir yra ta, kad gyvenimo dramaturgija da\u017enai gerokai ma\u017eiau nusp\u0117jama ir \u012ftaigesn\u0117 u\u017e sugalvot\u0105. Bet kod\u0117l mane traukia ir \u201esugalvotas\u201c, vaidybinis kinas? Kartu su XX a. kino klasikais Antonioniu, Tarkovskiu, Felliniu ir kitais tikiu, kad kinas yra ne kas kita kaip pasaulio suk\u016brimas: jame tu modeliuoji ne fiktyvi\u0105 tikrov\u0119, o tam tikr\u0105 galim\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n<h6>O Audrius Tave pasikviet\u0117 kaip draug\u0105 ar jis buvo skait\u0119s Tavo knygas?<\/h6>\n<p>Su Audriumi prie\u0161 keliolika met\u0173 susipa\u017einome kino teatre. Po ka\u017ekurio \u201eKino pavasario\u201c filmo prie man\u0119s pri\u0117jo vienas \u017emogus ir parei\u0161k\u0117, jog nori man padovanoti savo filmo DVD.\u00a0Jis kalb\u0117jo taip, tarytum b\u016btume seniai pa\u017e\u012fstami, nors a\u0161 buvau tikras, kad niekada nebuvome bendrav\u0119. Sako: \u201ePa\u017ei\u016br\u0117k, pasakysi, k\u0105 galvoji\u201c, ir a\u0161 sutinku. Jis nu\u0117jo, a\u0161 pasi\u017ei\u016br\u0117jau \u012f DVD\u00a0\u2013 tai buvo Audriaus Mickevi\u010diaus dokumentinis filmas \u201e\u017dmogus-arklys\u201c. Paskui metams i\u0161va\u017eiavau \u012f Niujork\u0105, Audrius man para\u0161\u0117, kad t\u0105 juost\u0105 atrinko \u012f Lietuvos kino retrospektyv\u0105, papra\u0161\u0117, gal pad\u0117\u010diau paskleisti \u017einut\u0119 apie filmo per\u017ei\u016bras Niujorke. V\u0117liau kolegi\u0161kai bendravome ir Lietuvoje. O vien\u0105 kart\u0105 paskambino ir pasak\u0117 nor\u012fs man pristatyti savo kuriam\u0105 film\u0105 \u201ePavyzdingas elgesys\u201c. Beje, jau v\u0117liau vienas i\u0161 montuotoj\u0173, Armas Rudaitis, i\u0161dav\u0117, kad Audrius tik\u0117josi, jog man, kaip filosofui, labai patiks, kad \u0161itame jo filme kalba pranc\u016bz\u0173 m\u0105stytojas Bernard\u2019as Stiegleris. Ta\u010diau mane labiau patrauk\u0117 pats Audriaus santykis ir jo asmenin\u0117 patirtis, o Stiegleris svarbus ne tod\u0117l, kad yra filosofas&#8230;<\/p>\n<h6>O d\u0117l to, kad s\u0117d\u0117jo kal\u0117jime.<\/h6>\n<p>Taip, Audrius j\u012f pasirinko b\u016btent kaip \u017emog\u0173, ne tik m\u0105stant\u012f apie kal\u0117jimo sistem\u0105, bet ir turint\u012f \u012fkalinimo patirt\u012f. Da\u017enai filmuose b\u016bna i\u0161oriniai ekspertai, o \u0161iuo atveju Stiegleris ne tik galvoja, bet ir \u017eino, k\u0105 rei\u0161kia nusikalsti, met\u0173 metus kal\u0117ti. Svarstoma, kas filme Aud\u00adriaus, kas\u00a0\u2013 jau mano. Gird\u0117jau sp\u0117jimus, neva Stieglerio linija\u00a0\u2013 tikrai mano, kaip filosofo. Bet \u201ePavyzdingame elgesyje\u201c a\u0161 neprid\u0117jau n\u0117 vieno \u017eod\u017eio. Visi interviu buvo nufilmuoti Audriaus, mano ind\u0117lis\u00a0\u2013 vaizdai, nes nor\u0117jau sustiprinti vizuali\u0105 sek\u0105.<\/p>\n<h6>A\u0161 Tave daugiau pa\u017e\u012fstu kaip rom\u0173 \u017emog\u0173, filosof\u0105, o dabar \u017einau, kad planuoji imtis vaidybinio kino. Re\u017eisierius yra demagogas\u00a0\u2013 kaip galvoji su tuo susitvarkyti?<\/h6>\n<p>Man atrodo, \u017emon\u0117s tam tikrose veiklose atsiveria skirtingais b\u016bdais. Kol neprad\u0117jau aktyviau dalyvauti kine, pats nenumaniau, koks esu despotas. Siekis kontroliuoti, kaip turi b\u016bti, mano atveju yra labai didelis. Bet b\u016btina nustatyti jo ribas. \u201ePavyzdingam elgesy\u201c po Audriaus mirties svarbiausias buvo moralinis klausimas, kiek turiu k\u016brybos laisv\u0117s, kiek\u00a0\u2013 ne. \u017dinojau, kad buvo daug viet\u0173, d\u0117l kuri\u0173 pats Audrius abejojo. Tokiais atvejais leidau sau daugiau. Bet kur jau\u010diausi tik\u00adras, kad Audriaus pasirinkimai padiktuoti moralini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, visk\u0105 ir palikau, nors pats gal b\u016b\u010diau dar\u0119s kitaip. Moraliniai dalykai buvo absoliu\u010diai nelie\u010diami. Pokalbio prad\u017eioje min\u0117jau, jog mano tikslas yra b\u016bti s\u0105\u017einingam sau ir kitiems\u00a0\u2013 \u0161ia prasme jau\u010diuosi gerai, nes \u017einau, kad u\u017ebaigdamas film\u0105 \u201ePavyzdingas elgesys\u201c visus Audriaus moralinius priesakus \u012fvykd\u017eiau, k\u0105 gal\u0117jau padaryti, padariau. Ten, kur sprendimai buvo atviresni, teko kovoti su despotu savyje. Po pirminio monta\u017eo Lietuvoje reik\u0117jo va\u017eiuoti \u012f Bulgarij\u0105 u\u017ebaigti darb\u0105. Pamenu net kiek komi\u0161k\u0105 situacij\u0105, kai su monta\u017eo re\u017eisiere bulgare Ema ilgai diskutavom d\u0117l dviej\u0173 kadr\u0173. Ji nor\u0117jo su\u017eadinti daugiau empatijos vienam i\u0161 filmo veik\u0117j\u0173 kalini\u0173. Buvo stambus aki\u0173 planas ir superstambus vyzd\u017eio planas. Ema nor\u0117jo rodyti ir vien\u0105, ir kit\u0105. Galiausiai pri\u0117jom kompromis\u0105\u00a0\u2013 dedam vien stamb\u0173 aki\u0173 plan\u0105, nes antrasis \u0161iuo atveju yra kaip \u201eboldas\u201c knygoje\u00a0\u2013 pary\u0161kintas \u017eodis ar fraz\u0117. Taip primygtinai rodai, jog ka\u017ekas itin svarbu, tiesiog privalu atkreipti d\u0117mes\u012f. Bet esu \u012fsitikin\u0119s, kad to negalima daryti. Jeigu kas i\u0161ties taip svarbu, \u017ei\u016brovas pats turi pamatyti, kaip ir skaitytojas.<\/p>\n<h6>Kad suprast\u0173 ir i\u0161skirt\u0173, jeigu jam reikia.<\/h6>\n<p>Taip, bet jokiu b\u016bdu ne \u201eboldas\u201c, negalima priki\u0161amai rodyti pir\u0161tu. Tai yra detal\u0117, bet itin svarbi. Labai ai\u0161kiai jauti, kas tur\u0117t\u0173 b\u016bti, o kas\u00a0\u2013 ne. A\u0161 kaip ir truput\u012f bijau to despotizmo savyje, bet kartu puikiai \u017einau\u00a0\u2013 jei turiu labai ai\u0161kius kriterijus, ir stengsiuosi juos i\u0161pildyti. Tik\u0117tina, kad jeigu nuo studij\u0173 laik\u0173 b\u016b\u010diau buv\u0119s kino re\u017eisierius, dabar kalb\u0117tumeis su visi\u0161ku despotu.<\/p>\n<h6>Tai filosofija kine Tau duos brandos?<\/h6>\n<p>Bent to tikiuosi. Gal, jei b\u016b\u010diau nuo jaun\u0173 dien\u0173 k\u016br\u0119s, dabar suk\u010diau absoliu\u010diai ne\u017ei\u016brimus ir baisiai vidutini\u0161kus filmus. Gerai pagalvojus, kiek makabri\u0161ka\u00a0\u2013 \u201ePavyzdingo elgesio\u201c gamybos procese mir\u0117 re\u017eisierius ir tur\u0117jau pabaigti jo darb\u0105, o dabar filmas, kur\u012f mudu darome kartu, \u201eGyvenimas po mirties\u201c\u00a0\u2013 apie aktorius, vaidinusius mirt\u012f kine. Man atrodo, nebegaliu sau leisti kalb\u0117ti \u201edrungnomis\u201c temomis. Tai susij\u0119 ne vien su kinu. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 sirgau tokia liga, kuri dabar jau pagydoma, bet tada prognoz\u0117s buvo kur kas li\u016bdnesn\u0117s. Prisimenu, kai mane diagnozavo\u00a0\u2013 buvo saul\u0117ta diena, a\u0161 \u0117jau Universiteto gatve ir prasilenkiau su vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 grupe. Pamat\u0119s j\u0173 veid\u0173 rauk\u0161les, ai\u0161kiai pajutau am\u017eiaus skirtum\u0105. Tada mane persmelk\u0117 mintis, kad tokios patirties ir brandos pats tikrai nepasieksiu, nes papras\u010diausiai tiek ilgai negyvensiu. Tokiu b\u016bdu u\u017e\u010diuopi netolim\u0105 gyvenimo rib\u0105, jo pabaig\u0105. Ir malti \u0161\u016bdo, \u0161vaistyti laiko\u00a0\u2013 nebesinori, nes tas laikas kiekvien\u0105 akimirk\u0105 gali pasibaigt.<\/p>\n<h6>Pakalb\u0117kim apie minties ir i\u0161rai\u0161kos galimybi\u0173 vystym\u0105si. Ar filosofija turi ka\u017ekoki\u0105 kit\u0105 ateit\u012f, nei b\u016bti u\u017era\u0161yta, aptarin\u0117jama? Ar antikos m\u0105stytoj\u0173 pasakojimai \u0161iais laikais gal\u0117t\u0173 tapti kino pasakojimas? Nes a\u0161 nemanau, jog Dumont\u2019as prad\u0117jo kurti filmus vien tam, kad i\u0161gars\u0117t\u0173, va\u017ein\u0117t\u0173 po festivalius ir bendraut\u0173 su gra\u017eiom aktor\u0117m. Mano manymu, pasakojimo pasirinkimas yra jo kitas etapas. Ar gal\u0117tumei t\u0105 pat\u012f pasakyti apie save?<\/h6>\n<p>Tai, ko klausi, labiausiai tikt\u0173 a. a. \u0160liogeriui. Tik vietoj \u017eod\u017eio \u201ekinas\u201c reik\u0117t\u0173 min\u0117ti \u017eod\u012f \u201efotografija\u201c. Ir netgi ne \u201efotografija\u201c, o \u201efotosofija\u201c. Kaip \u017einia, \u0160liogeris daug fotografavo, bet vietoj \u201efotografijos\u201c vartojo \u201efotosofijos\u201c termin\u0105. Fotografija\u00a0\u2013 \u0161viesos ra\u0161menys, o fotosofija\u00a0\u2013 m\u0105stymas \u0161viesa. Jam tai buvo mil\u017eini\u0161kas skirtumas. \u0160liogeris yra skait\u0119s vie\u0161\u0105 paskait\u0105, kurioje sak\u0117, jog reikia u\u017edrausti s\u0105vokas \u201efotografija\u201c, \u201emenas\u201c, \u201ek\u016bryba\u201c, nes fotografavimas yra ne menas, o fotosofavimas. Jam priklauso skambi fraz\u0117, kad jei Sokratas b\u016bt\u0173 gyven\u0119s laikais, kai yra fotoaparatai, veikiausiai jis b\u016bt\u0173 ne m\u0105st\u0119s \u017eod\u017eiais, o fiksav\u0119s vaizdus\u00a0\u2013 m\u0105st\u0119s vaizdais. Bet a\u0161 nemanau, kad filosofijos evoliucija b\u016btinai veda prie filosofijos konversijos \u012f vaizd\u0105, o bet kokia filosofija privalo b\u016bti filmosofija. Puikiai matau, kaip kinas ir filosofija gali funkcionuoti tiek atskirai, tiek kartu. Iki \u0161iol d\u0117stau kino filosofij\u0105 ir Vilniaus universitete, ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mokau re\u017eisierius, garsistus, operatorius&#8230; Svarbiausia u\u017eduotis\u00a0\u2013 kad po pradini\u0173 mano paskait\u0173 jie patys pasirinkt\u0173 tam tikr\u0105 tem\u0105 ir tam tikr\u0105 teorij\u0105, kuri pad\u0117t\u0173 j\u0173 darb\u0105 nors truput\u012f past\u016bm\u0117ti \u012f priek\u012f. Pavyzd\u017eiui, jeigu tai yra re\u017eisierius, kad koks nors teorinis tekstas leist\u0173 jam labiau i\u0161vystyti savo sumanym\u0105. Ir a\u0161 matau, kad vieniems kino k\u016br\u0117jams tikrai nereikia jokios filosofijos, o kiti puikiai konvertuoja savo vaizdinius sumanymus \u012f \u017eod\u017eius. Ir paskui pasako\u00a0\u2013 a\u010di\u016b, man tikrai labai pad\u0117jo. Ne tiek \u017eod\u017eiais i\u0161reik\u0161ti savo id\u0117j\u0105, bet gerokai tiksliau j\u0105 i\u0161gryninti ir nufilmuoti. Tai tarsi toks filosofijos \u012fskiepas \u012f vaizdin\u0119 k\u016bryb\u0105\u00a0\u2013 jis arba k\u016br\u0117jui reikalingas, arba ne. Jeigu ne, jo ir nereikia brukti. Tai individualus pasirinkimas.<\/p>\n<h6>Dauguma ger\u0173 re\u017eisieri\u0173 nat\u016braliai sugalvoja, i\u0161jau\u010dia ir \u012fgyvendina savo sumanymus. Ar nemanai, kad Tau, kaip m\u0105stytojui, gresia ne pajusti, o vykdyti filosofo sugalvot\u0105 literat\u016br\u0105? Filmas gaut\u0173si \u0161altas. Nebijai?<\/h6>\n<p>Nebijau. \u0160altinis, kai ka\u017ek\u0105 sugalvoji, yra ne teorija, ji tik padeda intuicij\u0105 ar sumanym\u0105 i\u0161sakyti \u017eod\u017eiais, nugludinti. Kad ir mano min\u0117tasis stambaus ir superstambaus plan\u0173 pavyzdys\u00a0\u2013 ne i\u0161 teorijos \u017einojau, ko reikia filmui, o intuityviai jau\u010diau. Atid\u017eiau \u017ei\u016brint, akivaizdu, jog tai nebuvo vien techninis klausimas. Viena vertus, atrodo, kad jei statai film\u0105 apie nuteistuosius iki gyvos galvos, turi tarsi atsistoti \u012f j\u0173 pus\u0119 ir bent pabandyti sukelti jiems nors la\u0161el\u012f empatijos. Kita vertus, yra daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, kuriems nuteistieji iki gyvos galvos suk\u0117l\u0117 sunkiai suvokiam\u0105 skausm\u0105. Tai itin jautri tema, kurioje pusiausvyra tarp \u017eudik\u0173, \u017emogi\u0161ko santykio su jais ir tarp auk\u0173 artim\u0173j\u0173 bei pagarbos j\u0173 skausmui\u00a0\u2013 labai trapi. Dilemos, kaip i\u0161laikyti \u0161\u012f subtil\u0173 balans\u0105, nebuvo \u012fmanoma i\u0161spr\u0119sti teoriniu b\u016bdu. Nors mano naujojo filmo \u201eGyvenimas po mirties\u201c tema ai\u0161kiai susijusi su teoriniais tyrimais, ta\u010diau negal\u0117\u010diau pasakyti, kad mirtis man\u00a0\u2013 teorinio intereso dalykas. Susitikimo su ja patirtis man yra gerokai stipresnis impulsas kurti nei teoriniai tekstai apie mirt\u012f. Mirtis man\u00a0\u2013 gyvenimo gylio matas, i\u0161ry\u0161kinantis gyvenimo intensyvum\u0105, kuriam parodyti teorija neb\u016btina. Tam, kad tai suprastum ir patirtum, Platono ar Aristotelio, Kanto ar Hegelio nereikia.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2020%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pokalbis su \u017einomu filosofu apie filosofij\u0105 ir kin\u0105 kaip m\u0105stymo b\u016bdus, apie klaid\u017eiojim\u0105 akademin\u0117s disciplinos bei meno labirintuose ie\u0161kant, k\u0105 \u010dia pasirinkus, ir apie sprendim\u0105 gal\u0173 gale \u017eod\u012f ir atvaizd\u0105, teorij\u0105 ir k\u016bryb\u0105 sutaikyti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28310,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[430,148,110,442],"tags":[132],"class_list":["post-28329","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-12","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-filosofija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Stasys Baltakis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28329","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28329"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28329\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28330,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28329\/revisions\/28330"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28310"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28329"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28329"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28329"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}