{"id":28305,"date":"2020-12-23T00:00:24","date_gmt":"2020-12-22T22:00:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=28305"},"modified":"2021-01-26T15:52:57","modified_gmt":"2021-01-26T13:52:57","slug":"vaizdo-ir-zodzio-galia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/vaizdo-ir-zodzio-galia\/","title":{"rendered":"VAIZDO IR \u017dOD\u017dIO GALIA"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Apie vaizdo ir \u017eod\u017eio gali\u0105 diskutuoja Ernestas Parulskis, Herkus Kun\u010dius ir pokalbio moderatorius Ignas Kazakevi\u010dius, jau pa\u010dioje jo prad\u017eioje visus \u0161io dialogo dalyvius pristat\u0119s kaip hibridinius menotyrininkus, tuos, kurie baig\u0119 menotyros studijas, bet neskiriantys jai daug laiko ir u\u017esiimantys kita veikla: ra\u0161antys romanus, pjeses, es\u0117, organizuojantys, kuruojantys, pristatantys parodas, vienaip ar kitaip dalyvaujantys visame kult\u016bros procese, stebintys j\u012f.<\/em><\/p>\n

Ignas Kazakevi\u010dius:<\/strong> D\u017eiaugiuosi, kad \u0161is susitikimas vyksta b\u016btent Klaip\u0117dos kult\u016br\u0173 komunikacij\u0173 centro parod\u0173 sal\u0117je, kur teksto ir vaizdo santykis yra nei\u0161vengiamas. Ypa\u010d \u0161ioje mano kuruojamoje parodoje \u201eWe can be heroes\u201c, kurioje pristatomi tiek darbai i\u0161 archyv\u0173, tiek nauji, sukurti specialiai \u0161iai ekspozicijai, kuriems reikia paai\u0161kinimo, tiek \u201eprocesiniai\u201c k\u016briniai, kurie bus baigti tik parodos pabaigoje. \u0160iuolaikin\u0117s kult\u016bros vartotojai labai \u012fvair\u016bs, kiekvienas j\u0173 turi sau artimesn\u0119 srit\u012f, kuri\u0105 traktuoja tarsi archeologai, atkasantys po sau \u012fdom\u0173 sluoksn\u012f ir j\u012f interpretuojantys. Kitu atveju, jis pateikiamas toks, koks yra, kok\u012f j\u012f matome. Apverskime min\u0117t\u0105 archeo\u00adlogij\u0105 auk\u0161tyn kojomis ir elkim\u0117s prie\u0161ingai. Ernestai, kaip j\u016bs \u012fsivaizduotum\u0117te u\u017ekaso, o ne atkaso strategij\u0105? K\u0105 mes tur\u0117tume u\u017ekasti, kad ateinan\u010dios kartos po m\u016bs\u0173 rast\u0173 tam tikr\u0105 \u012fdom\u0173 istorin\u012f sluoksn\u012f? Kaip reik\u0117t\u0173 formuoti tekst\u0105 ir vaizd\u0105, kad jie ir pra\u0117jus penkiasde\u0161im\u010diai met\u0173 neprarast\u0173 aktualumo?<\/p>\n

Ernestas Parulskis:<\/strong> Manau, tur\u0117tume i\u0161 karto pereiti prie teksto ir vaizdo, bet juos abu redukuoti \u012f ma\u017eesnius segmentus. Tai yra ir tekst\u0105, ir vaizd\u0105 redukuoti iki siu\u017eeto. Kai mano rankose atsiranda siu\u017eetas, i\u0161 karto pasidaro lengviau, nes siu\u017eet\u0105 galima permesti \u012f asmenines patirtis, j\u012f i\u0161skaidyti \u012f ma\u017eesnius vaizdus bei tekstus ir, prisiminus savas parod\u0173 rengimo patirtis, kartu prisiminti ir galyb\u0119 susierzinim\u0173, kurie i\u0161tinka tas parodas organizuojant. Ypa\u010d, kai reikia rengti tiesiogine prasme vaizd\u0173 ir tekst\u0173 ekspozicijas. Kalbu apie fotografijos parodas. \u017di\u016brint \u012f fotografijos pasi\u016bl\u0105 i\u0161 praeities, \u0161iuo atveju, vartojant Igno terminus\u00a0\u2013 i\u0161 u\u017ekaso kuriant atkasus, tas susierzinimas atsiranda i\u0161 nevilties ir, kita vertus, noro tur\u0117ti laiko ma\u0161in\u0105. Nes jei tur\u0117\u010diau laiko ma\u0161in\u0105, tikrai \u017eino\u010diau, k\u0105 reik\u0117t\u0173 \u012fam\u017einti, nusik\u0117lus ma\u017edaug 50\u201360 met\u0173 \u012f praeit\u012f. Netgi gal\u0117\u010diau padaryti reiting\u0105, ko tuomet nereik\u0117jo fiksuoti: portret\u0173, paradini\u0173 nuotrauk\u0173, beveik nereik\u0117jo fotografuoti industrin\u0117s kasdienyb\u0117s.<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> O ko labiausiai tr\u016bksta \u0161iandien?<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Normaliosios, netgi banaliosios kasdienyb\u0117s nuotrauk\u0173. \u017di\u016brint \u012f t\u0105 pasi\u016bl\u0105, kuri\u0105 ne\u012ftik\u0117tinais kiekiais pateikia dabartiniai fotografai, ir, v\u0117lgi, gr\u012f\u017etant laiko ma\u0161ina \u0161iek tiek atgal, 30 procent\u0173 instagramini\u0173<\/em> nuotrauk\u0173, ypa\u010d padaryt\u0173 nakt\u012f, kai kyla r\u016bkas, prie\u0161 50 met\u0173 b\u016bt\u0173 nedelsiant patekusios \u012f albumus ir gavusios prizus. Tiesiog d\u0117l technini\u0173 galimybi\u0173 toki\u0173 atvaizd\u0173 nebuvo galima u\u017efiksuoti. Dabar instagramini\u0173<\/em> filtr\u0173 pasi\u016bla mil\u017eini\u0161ka, o paklausa\u00a0\u2013 nedidel\u0117 ir dar labiau ma\u017e\u0117s. Prie ko a\u0161 vedu? Kad beveik ne\u012fmanoma pamatyti, k\u0105 reikia fotografuoti dabar, jog po 50 met\u0173 b\u016bsimasis kuratorius, kuris rengs siu\u017eet\u0173, tekst\u0173 ir vaizd\u0173 parod\u0105, gaut\u0173 t\u0105 med\u017eiag\u0105, i\u0161 kurios gal\u0117t\u0173 sukonstruoti sav\u0105j\u012f siu\u017eet\u0105. Pavyzd\u017eiui, u\u017esimu\u0161damas ie\u0161kau vienos fotografijos, nes jau turiu ir siu\u017eet\u0105, ir tekst\u0105 jam. O jos man reikia tokios: nor\u0117\u010diau, kad b\u016bt\u0173 padaryta 1978\u00a0m., joje stov\u0117t\u0173 du mokiniai su mokyklin\u0117mis uniformomis, vienas i\u0161 j\u0173 laikyt\u0173 rankose plastikin\u012f mai\u0161el\u012f su u\u017era\u0161u \u201eMarlboro\u201c, kitas\u00a0\u2013 mai\u0161el\u012f su \u201eWrangler\u201c d\u017eins\u0173 nuotrauka. Jei toki\u0105 nuotrauk\u0105 tur\u0117\u010diau, b\u016bt\u0173 bombinis<\/em> tekstas. Bet tokio atvaizdo n\u0117ra! Nes ka\u017ekas tuo metu turb\u016bt fiksavo bendrybes, pozuotojai steng\u0117si pozuoti be mai\u0161eli\u0173, kadangi galvojo, kad tai bus banalu. Taigi, matote, kaip dingsta ir vaizdas, ir siu\u017eetas. \u0160iandien, be abejo, yra tokia pati situacija, ir duoti patarim\u0105, k\u0105 reik\u0117t\u0173 daryti, beveik ne\u012fmanoma. Bet d\u0117l vieno esu tikras: niekam niekada nebus \u012fdom\u016bs nei portretai, nei autoportretai, nei gra\u017e\u016bs vaizdai.<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> Nor\u0117\u010diau gr\u012f\u017eti prie meno ir tikrov\u0117s santykio, prie atsitiktinumo, kuris juos vienija. Kalbant apie atsitiktinum\u0105, a\u0161 jo ie\u0161ko\u010diau Herkaus Kun\u010diaus romanuose. Juose, man regis, i\u0161 vis\u0173 autoriaus i\u0161gyvent\u0173, permalt\u0173<\/em>, \u012fsivaizduot\u0173 fragment\u0173 sulipintas skiautinys, kur\u012f perskait\u0119s susikuri vaizd\u0105, anos ir dabartin\u0117s visuomen\u0117s santyk\u012f. Jo knygose visada vedamos kelios paralelin\u0117s siu\u017eeto linijos. Herkus galb\u016bt s\u0105moningai savo k\u016bryboje daro u\u017ekas\u0105 tam, kad ka\u017ekas po kiek laiko rast\u0173 atkas\u0105. Tokia literat\u016bra niekada nenustos vert\u0117s, nes b\u016btent joje ne per fakt\u0105, bet per papasakot\u0105 istorij\u0105, tai yra per tekst\u0105, galime susikurti vaizd\u0105 to, ko jau neb\u0117ra. Jeigu tai sovietmetis\u00a0\u2013 neb\u0117ra to laikotarpio architekt\u016bros, interjero ir, ai\u0161ku, tos virtuvin\u0117s estetikos, joje cigare\u010di\u0173 d\u016bmais kybojusi\u0173 ir besimezgusi\u0173 santyki\u0173.<\/p>\n

Herkus Kun\u010dius:<\/strong> Kai va\u017eiavau \u012f Klaip\u0117d\u0105 ir buvo suformuluota \u0161ios diskusijos tema \u201eVaizdai ir \u017eod\u017eiai\u201c, band\u017eiau perm\u0105styti savo patirt\u012f ir tai, kaip gyvenimas mus supa ir kokius i\u0161\u0161\u016bkius mums kelia. Ernestas pamin\u0117jo \u017eod\u012f \u201esusierzinimas\u201c, o a\u0161 vartoju \u017eod\u017eius \u201epavojus\u201c ir \u201egr\u0117sm\u0117\u201c. Manau, \u0161iuolaikiniame pasaulyje vaizdas ir \u017eodis v\u0117l tampa ypa\u010d pavojingais rei\u0161kiniais, turint galvoje tuos \u017emones, kurie ra\u0161o \u017eod\u012f arba kuria vaizd\u0105. Nor\u0117\u010diau iliustruoti keletu pavyzd\u017ei\u0173. Man tenka vadovauti Lietuvi\u0173 PEN centrui (Tarptautinio PEN klubo padalinys Lietuvoje\u00a0\u2013 lietuvi\u0173 kalba kurian\u010di\u0173 prozinink\u0173, poet\u0173, eseist\u0173, dramaturg\u0173, vert\u0117j\u0173, leid\u0117j\u0173, literat\u016bros kritik\u0173 ir mokslinink\u0173 asociacija\u00a0\u2013 I.\u00a0K.). Mes kasdien susiduriame su faktais i\u0161 viso pasaulio, kad \u017eurnalistai, ra\u0161ytojai u\u017e \u017eod\u012f yra nu\u017eudomi arba \u012fkalinami. I\u0161tartas ar para\u0161ytas \u017eodis tampa gana pavojingu dalyku, turint galvoje civilizacij\u0173 konfliktus ar prie\u0161prie\u0161as. Pavyzd\u017eiui, Salmanas Rushdie\u2019is d\u0117l savo romano \u201e\u0160\u0117toni\u0161kos eil\u0117s\u201c iki \u0161iol yra priverstas slapstytis, nes jam paskelbtas mirties nuosprendis u\u017e \u017eod\u012f, u\u017e islamo kult\u016bros interpretacij\u0105. O keli S.\u00a0Rushdie\u2019io knygos vert\u0117jai netgi buvo nu\u017eudyti. \u017dodis ir tekstas tampa pavojingi kurian\u010diam \u017emogui.<\/p>\n

Kalbant apie vaizd\u0105, jis irgi darosi labai pavojingu rei\u0161kiniu. Gyvename itin susierzinusioje visuomen\u0117je, kurioje atvaizdo autori\u0173 neretai i\u0161tinka gr\u0117sm\u0117. Noriu prisiminti \u201eCharlie Hebdo\u201c \u017eurnalo istorij\u0105, kai Mahometo karikat\u016bra i\u0161\u0161auk\u0117 toki\u0105 reakcij\u0105, kad buvo nu\u017eudyta 12 \u017emoni\u0173. Pabandykim sulyginti\u00a0\u2013 Lietuvoje per Sausio 13-osios \u012fvykius \u017euvo pana\u0161us skai\u010dius. Ir \u0161tai vien d\u0117l vaizdo, d\u0117l karikat\u016bros gyvybi\u0173 neteko toks pat b\u016brys. Taigi, vaizdas ir \u017eodis tampa pavojingais dalykais.<\/p>\n

Darosi pavojinga kurti tam tikrus \u017eenklus, pa\u0161iepian\u010dius Kinij\u0105, Rusij\u0105 ir kitas totalitarines valstybes. Vaizdo, \u017eod\u017eio pad\u0117tis \u0161iuolaikiniame pasaulyje n\u0117ra paprasta ir komfortabili, nes jie gali sukelti tam tikr\u0173 problem\u0173 pa\u010diam kurian\u010diam \u017emogui ar netgi jo aplinkai. Dar nor\u0117\u010diau pamin\u0117ti Dievo \u017eod\u012f ir Dievo atvaizd\u0105. Kalbant apie dviej\u0173 civilizacij\u0173\u00a0\u2013 islami\u0161kosios ir krik\u0161\u010dioni\u0161kosios\u00a0\u2013 susid\u016brim\u0105, akivaizdu, kad islami\u0161kojoje Dievo atvaizdas yra negalimas, ir kai j\u012f vaizduoji, vienokiu ar kitokiu b\u016bdu, gali sulaukti tam tikr\u0173 padarini\u0173. Krik\u0161\u010dioni\u0161koji, \u017eydi\u0161koji civilizacija remiasi vaizdu, ir vyksta tam tikras konfliktas. Pavyzd\u017eiui, vienas i\u0161 pastar\u0173j\u0173 \u012fvyki\u0173\u00a0\u2013 Konstantinopolyje \/ Stambule esan\u010diame \u0160v. Sofijos sobore, kuriame teko lankytis prie\u0161 n met\u0173, atvaizdai v\u0117l u\u017edengti. Vaizdo n\u0117ra, yra tik Korano citatos, t. y. \u017eod\u017eiai. Nors dabar koronavirusas u\u017ego\u017e\u0117 \u0161ias civilizacines kovas, bet tokioje b\u016bsenoje, man atrodo, gyvename ir gyvensime. Kit\u0105 kart\u0105 sunku susikalb\u0117ti, nes tu, kaip krik\u0161\u010dioni\u0161kosios civilizacijos atstovas, gali vartoti ir \u017eod\u012f, ir vaizd\u0105. O kitos civilizacijos \u017emogus gali pasitelkti tik ornament\u0105 ar \u017eod\u012f.<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Herkaus suformuluotas gr\u0117sm\u0117s ir pavojaus kontekstas visi\u0161kai ai\u0161kus\u00a0\u2013 tai tradicin\u0117s baim\u0117s, nes jis kalba apie tradicin\u012f siu\u017eet\u0105, tradicin\u012f tekst\u0105 ir tradicin\u012f vaizd\u0105 arba jo nebuvim\u0105, \u017ei\u016brint i\u0161 vienokios ar kitokios kult\u016bros perspektyvos. O paradoksaliai \u0161iandien atsiranda dar vienas absoliutus pavojus\u00a0\u2013 netikras vaizdas ir netikras tekstas. \u0160iuo atveju a\u0161 kalbu ne apie fake\u2019ines<\/em> istorijas, kas, ai\u0161ku, irgi yra svarbu, bet apie gerokai gr\u0117smingesn\u012f dalyk\u0105\u00a0\u2013 big fake<\/em>, t. y. skaitmenines galimybes sugeneruoti absoliu\u010diai netikr\u0105 vaizd\u0105, kuris atrodo kaip absoliu\u010diai tikras. Iki \u0161iol egzistavusios vaizdo gr\u0117sm\u0117s, apie kurias pasakojo Herkus, yra analogin\u0117s realyb\u0117s gr\u0117sm\u0117s. Skait\u00admenin\u0117s realyb\u0117s akivaizdoje jos i\u0161nyksta pa\u010dios savaime, suponuodamos mums dar visi\u0161kai ne\u012fsivaizduojam\u0105 netikro vaizdo, kuris yra absoliu\u010diai tikras, pavoj\u0173. Kaip atrodys tas b\u016bsimasis pasaulis? Analoginis yra ai\u0161kus: blogas vaizdas\u00a0\u2013 kulka \u012f kakt\u0105, ir viskas. O ateities pasaulyje, kai vaizdai ir tekstai bus absoliu\u010diai netikri, bet visi\u0161kai \u012ftikinami\u00a0\u2013 net ne\u012fsivaizduoju, ko tik\u0117tis. Geriausiu atveju, u\u017e virtual\u0173 big fake\u2019\u0105<\/em> gausime virtuali\u0105 kulk\u0105.<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> Arba atjungs elektr\u0105. Bet gal toks variantas yra panac\u0117ja nuo prie\u0161prie\u0161os? Tiek dirbtin\u0117s, tiek emocin\u0117s, kurias sukelia pasaulini\u0173 kult\u016br\u0173 rudimentai, \u012fsitikinimai, i\u0161vestin\u0117s kli\u0161\u0117s ar aprioriniai nusistatymai, ir atpalaiduoja mus nuo dabar viruso sustabdyt\u0173 reali\u0173 kelioni\u0173 \u012f pasaulio mekas, \u012f kult\u016brinio pa\u017einimo centrus, kuriose i\u0161 esm\u0117s matome pana\u0161ius kuratorinius modelius, pana\u0161ius k\u016brinius, pana\u0161ias citatas. Gyvas bendravimas daug k\u0105 buvo i\u0161vargin\u0119s, miestai kent\u0117jo nuo turist\u0173, gyventojai sak\u0117: \u201eJie \u010dia visk\u0105 sugadina, norisi pab\u0117gti i\u0161 t\u0173 miest\u0173.\u201c Dabar jie tvirtina: \u201eNeb\u0117ra to, kas dar\u0117 t\u0105 miest\u0105 miestu. Tai buvo \u017emon\u0117s, o \u017emon\u0117s yra svarbiausia.\u201c Galb\u016bt ta panac\u0117ja leist\u0173 k\u016br\u0117jui atrasti ka\u017ek\u0105 daugiau nei, kaip sak\u0117 Herkus, senovin\u0119 alchemij\u0105, kuomet vaizdas ar tekstas buvo sustabdomi kanonais, pavyzd\u017eiui, kaip ikonoje ar islami\u0161kame \u012fra\u0161e yra tik kelias nuo alfos iki omegos, ir ne kitaip. A\u0161 tiesiog ie\u0161kau i\u0161sigelb\u0117jimo, iliuzin\u0117s apsaugos. Gal dabartinis akvariumas n\u0117ra blogai?<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Akvariumas n\u0117ra blogai. Jei \u017ei\u016br\u0117tume visi\u0161kai pragmati\u0161kai, a\u0161 matau t\u0105 pat\u012f i\u0161sigelb\u0117jim\u0105, kuris egzistavo nuo pat vaizdo ir teksto atsiradimo prad\u017eios. Tai gera istorija. Gera istorija, nesvarbu, ar ji i\u0161galvota, ar paremta realiais \u012fvykiais,\u00a0\u2013 vis tiek yra gera istorija. Ir visuomet tur\u0117s paklaus\u0105. \u0160iandienin\u0117je aplinkoje nenoriu utriruoti katastrofini\u0173 nuotaik\u0173, bet jos norom nenorom atsiranda. Ai\u0161ku, tai ma\u017eos katastrofos, bet analoginiais laikais sutikus \u017emog\u0173, sugr\u012f\u017eus\u012f i\u0161 kelioni\u0173, jis rodydavo album\u0105 su 300 nuotrauk\u0173. Ir kai tik nusisukdavo, b\u016bdavo galima dal\u012f puslapi\u0173 paslap\u010dia perversti ir tokiu b\u016bdu sutrumpinti proces\u0105. Dabar, sutikus gatv\u0117je \u017emog\u0173, nebe\u012fmanoma atsitraukti, kol \u0161is neprasklaido visos pasi\u016blos, esan\u010dios jo telefone. Tas pat yra su instagramu, kuris jau prakti\u0161kai tampa \u0161anta\u017eo \u012frankiu. Nes jei pasakai, kad nepamatei prie\u0161 ka\u017ekiek laiko ten \u012fkelto vaizdo, tampi \u017emogumi, kuris to vaizdo nemat\u0117, vadinasi, tu nebedalyvauji tame siu\u017eete. Bet \u0161i amorfi\u0161ka mas\u0117 yra ne siu\u017eetin\u0117, ji neturi pasakojimo. Kaip supratot, bi\u010diuliai, a\u0161 v\u0117l vedu prie vaizdo, prie teksto, ir v\u0117l bandau visa tai sud\u0117ti \u012f siu\u017eet\u0105, nes, pasikartosiu, gera istorija ir geras pasakotojas ir Apokalips\u0119 i\u0161gyvens.<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> Kitaip tariant, yra atsitiktinumo vengimas ir yra atsitiktinumas. A\u0161 prisimenu Herkaus Kun\u010diaus fluxus\u2019inius<\/em> \u017eaidimus\u00a0\u2013 savadarbes knygas, bendradarbiavim\u0105 su K\u0119stu\u010diu Grigali\u016bnu\u00a0\u2013 menininku, grafiku ir, i\u0161 dalies, performeriu. Tai buvo \u012fdom\u016bs dalykai. Pavyzd\u017eiui, reng\u0117te parod\u0105, kurioje suk\u016br\u0117te alternatyvios istorijos vizualin\u0119 versij\u0105. Toki\u0105, kaip Perruchot ra\u0161ydavo savo knygose: gim\u0117 van Goghas, pasaulyje \u012fvyko tas ir tas, van Goghas padar\u0117 t\u0105 ir t\u0105. Ir taip atpasakojama visa van Gogho ar kit\u0173 meninink\u0173 istorija. K\u0119stutis padar\u0117 savo m\u0117gstamus spalvotus medinukus, o Herkus, jei neklystu, sura\u0161\u0117 tekstus. Man tai primena ind\u0117ni\u0161kus kipu, jie skirti tik tiems, kurie pa\u017e\u012fsta t\u0105 ra\u0161t\u0105. Nes reikia tur\u0117ti ka\u017ekoki\u0173 kult\u016bros atskaitos ta\u0161k\u0173, \u017einoti, u\u017e ko kabintis, su kuo lyginti. O \u0161tai Ernesto variantas galb\u016bt teigia alternatyv\u0105; atsitiktinumas tuo \u017eavus, kad jis lemia pokyt\u012f. Kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 tarsi suteikiama galimyb\u0117 t\u0119sti istorij\u0105, ir to meno k\u016brinio likimas iki galo n\u0117ra ai\u0161kus. An\u0173 laik\u0173, ikimedijin\u0117 kult\u016bra buvo unikali tuo, kad tur\u0117davo ai\u0161ki\u0105 pabaig\u0105. Nors prad\u017eia ne visada b\u016bdavo ai\u0161ki. Tuo ji skiriasi nuo t\u0173 vis\u0173 jau Herkaus \u012fvardint\u0173 kanon\u0173 istorij\u0173. Kur\u012f variant\u0105 rinktis?<\/p>\n

H.\u00a0K.:<\/strong> A\u0161 joki\u0173 recept\u0173 neturiu, bet, kiek stebiu kult\u016brin\u0119 ir kit\u0105 erdv\u0119, matau, kaip kei\u010diasi pasaulis. Silpsta stor\u0173 knyg\u0173 skaitymo \u012fg\u016bd\u017eiai\u00a0\u2013 tai vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173. Tekstai trump\u0117ja, a\u0161 pats pastebiu, kad internetin\u0117je erdv\u0117je galiu \u012fveikti tik ma\u017edaug pus\u0117s puslapio tekst\u0105, bet ne ilgesn\u012f. Nes tada pavargstu ir man pasidaro nebe\u012fdomu. Juo labiau kad tai i\u0161 tik\u00adr\u0173j\u0173 ne\u012fdomu. \u017dod\u017eiu, tekstas trump\u0117ja, tada reikia t\u0105 tekst\u0105 ka\u017ekuo kompensuoti, atsiranda j\u012f papildan\u010dios iliustracijos. Ir tuomet kei\u010diasi \u017emogaus m\u0105stymas, jo \u012fg\u016bd\u017eiai, nes mes jau nemokam suvokti dideli\u0173 knyg\u0173 ir mums reikia vaizd\u0173, iliustruojan\u010di\u0173 sakin\u012f ar du. K\u016br\u0117jui atsiranda tam tikras i\u0161\u0161\u016bkis\u00a0\u2013 sugeb\u0117ti dviem trimis sakiniais papasakoti istorij\u0105. Nes istorija b\u016btinai turi b\u016bti, tik ja galima \u017emog\u0173 sudominti. Ernestas sak\u0117\u00a0\u2013 \u012fvykis, a\u0161 tai vadinu istorija. Ernestas nuo sen\u0173 laik\u0173 yra komiks\u0173 fanas. Man keista, kad Lietuvoje neprigijo komiksai. Nes juose yra pasakojimas, istorija, yra vaizdas ir \u017eodis. O m\u016bsuose \u0161is dalykas nei\u0161plito, skirtingai nei Amerikoje, Pranc\u016bzijoje ar kitur. Netgi intelektualai skaitydavo komiks\u0173 knygas ir jos dar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 lygiai taip pat, kaip ir svarbiausi klasikiniai meno k\u016briniai.<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Komiks\u0173 situacija susijusi su menotyra, ir j\u016bs patys puikiai \u017einot \u0161\u012f atsakym\u0105. Lietuvos menas neturi iliustravimo mokyklos. Ir kalti d\u0117l to yra arsininkai<\/em> bei visi kiti, kurie pasirinko postimpresionizm\u0105, o ne art deco<\/em>. Tod\u0117l pas mus n\u0117ra iliustravimo kult\u016bros ir iliustravimo mokyklos. Jei n\u0117ra tokios mokyklos, tekstas, kad ir koks jis b\u016bt\u0173, negal\u0117jo virsti komiksu. Nes tekstas n\u0117ra iliustracij\u0173 papildinys, komiksas\u00a0\u2013 sintetinis k\u016brinys. Kai stinga vieno i\u0161 element\u0173, n\u0117ra ir mokyklos. Ir n\u0117ra rei\u0161kinio.<\/p>\n

Nors, visgi, \u0161iokia tokia komiks\u0173 pasi\u016bla Lietuvoje egzistuoja, bet ji turi tam tikr\u0173 specifini\u0173 bruo\u017e\u0173. \u0160iandien\u0105 susiformavus\u012f lietuvi\u0161k\u0173 komiks\u0173 specifi\u0161kum\u0105 galima apib\u016bdinti keliais raktiniais \u017eod\u017eiais: nevirtuozi\u0161kas, bet ne nemok\u0161i\u0161kas, o specialiai nevirtuozi\u0161kas pie\u0161inys, did\u017eiulis d\u0117mesys tekstui, kuris savo ruo\u017etu turi labai didel\u012f edukacin\u012f ir netgi, pasaky\u010diau, moralizuojant\u012f svor\u012f. Lietuvi\u0161kas komiksas yra sunki knyga\u00a0\u2013 sunk\u016bs ir tekstai, ir vaizdai. Tai n\u0117ra pramoga, tai n\u0117ra kitos realyb\u0117s k\u016brimas. Pavyzd\u017eiui, amerikieti\u0161ki ar pranc\u016bzi\u0161ki komiksai\u00a0\u2013 didel\u0117s knygos, kuriose kalbama apie alternatyvius pasaulius, tai ir fantastika, ir fantasy<\/em>, ir kt. Kai per iliustracij\u0173 ir tekst\u0173 sintez\u0119 kuriama nauja tikrov\u0117 ir visi\u0161kai nauja patirtis. Lietuvi\u0161kas komiksas yra, sakykim, iliustruojantis istorij\u0105, kuri daugiau ar ma\u017eiau \u012fdomi, ir jo k\u016br\u0117jai tiki, kad b\u016btent tokia forma gali duodam\u0105 turin\u012f paskleisti pla\u010diau. A\u0161 abejoju, ar tai pasiteisins, nors tira\u017eai rodo, kad juos po truput\u012f i\u0161perka, jie laimi ir \u0161ioki\u0173 toki\u0173 tarptautini\u0173 priz\u0173, vien\u0105 kit\u0105 i\u0161ver\u010dia \u012f u\u017esienio kalbas. Vadinasi, tai gali suveikti. O ar suveiks? Mano atsakymas yra toks: komikso forma pati savaime, be kitokio prane\u0161imo, dar n\u0117ra garantas, kad pavyks. Bet jokiais b\u016bdais n\u0117ra prie\u017easties to nedaryti.<\/p>\n

H.\u00a0K.:<\/strong> O tu \u012fsivaizduoji popierin\u012f ar internetin\u012f komikso variant\u0105?<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Jei gera istorija ir geras pie\u0161inys, prakti\u0161kai jokio skirtumo n\u0117ra. Juo labiau kad komiksai\u00a0\u2013 stori, jie u\u017eima labai daug vietos. Man priimtinesni skaitmeniniai komiksai. Ir skaitmenin\u0117s knygos.<\/p>\n

H.\u00a0K.:<\/strong> Dar vienas svarbus dalykas\u00a0\u2013 realyb\u0117: anks\u010diau \u017eodis atsirasdavo popieriuje, pergamente, o dabar\u00a0\u2013 internetin\u0117je erdv\u0117je. Ten pat atsiranda ir vaizdas. I\u0161 \u010dia kyla ir suvok\u0117jo, ir paties autoriaus m\u0105stym\u0105 kei\u010diantys niuansai. A\u0161 esu senosios kartos \u017emogus, kuriam knyga turi b\u016bti popierin\u0117. Virtualios knygos ekrane skaityti negaliu, man reikia klasikinio vaizdo varianto\u00a0\u2013 reikia muziejaus, ant sienos pakabinto paveikslo ir t. t. Tuomet galiu suvokti siu\u017eet\u0105, pasakojim\u0105. Ir man tai didelis malonumas bei d\u017eiaugsmas. Pasaulis, mano galva, kei\u010diasi labai smarkiai, o su dabartiniais i\u0161\u0161\u016bkiais, fizinis santykis ir su \u017eod\u017eiu, ir su vaizdu irgi stipriai kinta. Nes, vienaip ar kitaip, d\u0117l viruso esam priversti u\u017esidaryti savo namuose ir pasaul\u012f suvokti labiau per internet\u0105 ar tai, k\u0105 transliuoja ekranai.<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> Ir tuomet ateina reklama. Man atrodo, tai pati geriausia teksto ir vaizdo sintez\u0117. Ji gali b\u016bti ir subjektyvi, ir objektyvi vienu metu.<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Tu visi\u0161kai teisus. Ypa\u010d kalbant apie \u201eNetflix\u201c reklam\u0105, tai yra tikr\u0105j\u012f pasakojim\u0105, kuris pateikiamas kaip siu\u017eetas, bet i\u0161 ties\u0173 yra reklama. A\u0161 nematau ypatingos gr\u0117sm\u0117s, kylan\u010dios d\u0117l tekst\u0173 ir vaizd\u0173 skaitmenizavimo, bet manau, kad siu\u017eetas absoliu\u010diai laimi net ir tokiose, sakykim, nenat\u016braliose pozicijose, kaip, pavyzd\u017eiui, instagramo juosta, kurioje \u012fvairaus talento ir gabum\u0173 \u017emon\u0117s deda nuotraukas. Jeigu pasektum\u0117t toki\u0105 juost\u0105, tu\u0161\u010dias kadras be teksto ir be paai\u0161kinimo yra ma\u017eiau populiarus, negu ta nuotrauka, kuri turi bent ka\u017ekokio siu\u017eeto u\u017euomazg\u0105. O tas instagrameris<\/em>, kuris sugeba i\u0161 juostos ar story\u2019io<\/em> padaryti tikr\u0105 istorij\u0105, tikr\u0105 pasakojim\u0105, tikr\u0105 siu\u017eet\u0105, nedelsiant tampa karaliumi. Kartais tai b\u016bna lokalus siu\u017eeto pasakojimo karalius, kartais, jei moka ra\u0161yti ne tik lietuvi\u0173 kalba, ir globalesnis. Bet kuriuo atveju, pasakojimas yra pagrindinis katalizatorius, varantis vaizd\u0105 pirmyn ir i\u0161ple\u010diantis jo pasiekiamum\u0105 visose aplinkose.<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> Kas vis d\u0117lto laimi: tekstas, vaizdas ar steb\u0117tojas, vartotojas?<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Dailinink\u0173 s\u0105jungos leidykla prie\u0161 pusmet\u012f i\u0161leido Algimanto Kun\u010diaus naujausi\u0173 fotografij\u0173 album\u0105, ra\u0161iau jam \u012f\u017eangin\u012f tekst\u0105. \u0160is albumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti tiesiogine \u0161ios diskusijos iliustracija, nes jame yra ir tekstas, ir vaizdas, ir tekstas apie vaizdus. Paskaitykite \u0161i\u0105 \u012f\u017eang\u0105, bet skaitykite j\u0105 ne kaip siu\u017eet\u0105, bet kaip \u0161iandienini\u0173 mano teigini\u0173 \u012frodym\u0105: kad nuotraukos, \u0161iuo atveju\u00a0\u2013 Kun\u010diaus nuotraukos, i\u0161 kuri\u0173 galima padaryti siu\u017eetus, suteikia visai kitoki\u0105 prasm\u0119 ir visai kitokius akcentus visam albumui.<\/p>\n

H.\u00a0K.:<\/strong> Ignas u\u017esimin\u0117 apie alternatyvias istorijas. A\u0161 savo alternatyvias istorijas kuriu pasitelkdamas istorinius tekstus ar \u0161altinius. Viena i\u0161 naujausi\u0173\u00a0\u2013 \u201eGele\u017ein\u0117 Stalino pir\u0161tin\u0117\u201c\u00a0\u2013 apie Nikolaj\u0173 Je\u017eov\u0105, NKVD vad\u0105. O Ernesto min\u0117tas Algimantas Kun\u010dius n\u0117ra mano gimin\u0117, nors mes pa\u017e\u012fstami. Man padar\u0117 didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ka\u017ekada Kaune jo surengta paroda i\u0161 Palangos laikotarpio. Jis Palangos plia\u017e\u0105 fotografavo nuo 1958\u00a0met\u0173. Ir b\u016btent, kaip Ernestas ir sak\u0117, kiekviena nuotrauka\u00a0\u2013 tai siu\u017eetas, tu gali kurti novel\u0119, ra\u0161yti roman\u0105 ar k\u0105 tik nori. \u010cia turb\u016bt ir yra toji vaizdo inspiracija. Dar prisiminiau Goyos litografijas su tekstais ir vaizdais. Turb\u016bt ir XVII\u2013XIX\u00a0a. pabaigoje tur\u0117jom pana\u0161ius dalykus\u00a0\u2013 trump\u0105 tekst\u0105 ir labai plataus profilio vaizd\u0105, kur\u012f gali interpretuoti.<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Absoliu\u010diai tiksli pastaba, tikslus bakstel\u0117jimas. Nes yra jung\u010di\u0173 tarp instagramo ir ankstyvosios tipografijos leidini\u0173. Jei \u017ei\u016br\u0117tume \u012f XIX\u00a0a. tipografin\u012f \u012fsigal\u0117jim\u0105 iki ofsetinio rinkimo, nes jis daugiau automatinis, tai buvo lygiai toks pat mil\u017eini\u0161kas mentalinis ir informacinis l\u016b\u017eis, kok\u012f dabar daro viso tipo socialiniai tinklai\u00a0\u2013 ir iliustraciniai, ir tekstiniai. Ta jungtis egzistuoja, bet ji tokia tolima, kad n\u0117ra akivaizdi. Bet kadangi ji yra, si\u016blau neakcentuoti apokaliptini\u0173 nuotaik\u0173, nes, be abejo, \u0161iandienin\u0117 pozicija mums, analogininkams<\/em>, atrodo g\u0105sdinanti taip pat, kaip m\u016bs\u0173 prot\u0117vius XIX\u00a0a. baugino atsirad\u0119 laikra\u0161\u010diai. Bet esu \u012fsitikin\u0119s, kad po ka\u017ekiek laiko ta baim\u0117, kuri dabar ap\u0117musi, galiausiai virs ka\u017ekokiu kitu rezultatu, kuris bus nepaprastai geras. Bet mes ne\u017einom, kokiu.<\/p>\n

H.\u00a0K.:<\/strong> A\u0161 pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais ma\u017eiau susiduriu su vaizdais, nes mano knygos leid\u017eiamos prakti\u0161kai neiliustruotos. Ta\u010diau tai, ko j\u016bs klaus\u0117te, man irgi \u012fdomu\u00a0\u2013 nuo ko viskas prasideda? \u010cia eidamas, tur\u0117jau galvoje kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173, vienas j\u0173\u00a0\u2013 Sigito Parulskio \u201eDvigubo dugno keleiviai\u201c. Bet jis i\u0161 prad\u017ei\u0173 fotografuoja, o po to para\u0161o tekst\u0105, \u017einoma, tai n\u0117ra tiesmuki\u0161kas iliustravimas. Kitas pavyzdys: prie\u0161 daug met\u0173 su drauge Anna Nasilowska buvome Afrikoje, Senegale. Po to ji i\u0161leido knyg\u0105 \u201eWielka wymiana widok\u00f3w\u201c, \u012f kuri\u0105 sud\u0117jo nuotraukas i\u0161 Afrikos ir trumpus tekstus, net sunku pasakyti, kokio jie \u017eanro, gal labiau link\u0119 \u012f poezij\u0105. Poezija tam tikra prasme yra talpesn\u0117; jei tai kokia haiku forma, tuomet, prid\u0117jus nuotrauk\u0105, iliustracij\u0105, galima gauti labai hermeti\u0161k\u0105 rezultat\u0105. Tokiu atveju, a\u0161 ne\u017einau, kokia forma pateikti b\u016bt\u0173 prasmingiau\u00a0\u2013 ar kabinti ant sienos, ar tai turi \u012fgauti knygos pavidal\u0105, ar pasirodyti interneto erdv\u0117je. \u017dod\u017eiu, atsakymo neturiu. Bet jei kalb\u0117\u010diau kaip ra\u0161ytojas, man vaizdo, iliustracijos nereikia, nes mano \u012frankis, instrumentas yra \u017eodis, ir tuo \u017eod\u017eiu a\u0161 turiu sukurti ir kvap\u0105, ir epoch\u0105, ir charakterius, ir pan. Taip \u012fsivaizduo\u010diau. Kita vertus, manau, kad dviem autoriams\u00a0\u2013 dailininkui ir ra\u0161ytojui\u00a0\u2013 dirbti drauge labai sud\u0117tinga. Nes tada turi b\u016bti ka\u017ekoks labai gilus juos jungiantis vardiklis. Da\u017eniausiai patys autoriai ir fotografuoja, ir ra\u0161o. Tuomet skamba kitaip. Kalbant apie knygos iliustravim\u0105, man vienos gra\u017eiausi\u0173 yra paties Ha\u0161eko nupie\u0161tos \u201e\u0160auniojo kareivio \u0160veiko\u201c iliustracijos, kurios, mano galva, chrestomatin\u0117s.<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Prakti\u0161kai tai ir yra atsakymas, nes turb\u016bt viskas priklauso nuo teksto funkcijos. Sunku \u012fsivaizduoti vaiki\u0161k\u0105 ar paaugli\u0161k\u0105 knyg\u0105 be iliustracij\u0173, kurios suteikia papildomos naudos. A\u0161 ir skaityti prad\u0117jau d\u0117l to, kad pama\u010diau iliustracijas. Turb\u016bt ne vienas vaikas taip: i\u0161 prad\u017ei\u0173 paveiksl\u0117liai, po to\u00a0\u2013 tekstas. V\u0117lgi, sugr\u012f\u017eus \u012f t\u0105 pat\u012f XIX\u00a0a. su jo l\u016b\u017eiais ir prisiminus, kad Dickensas ir kiti dabartiniai klasikai savo k\u016brinius spausdindavo laikra\u0161\u010diuose kaip t\u0119stinius, kiekvienas j\u0173 b\u016bdavo iliustruotas realistiniais ar komiksiniais atvaizdais. Tai buvo labiau susij\u0119 su dar senesniu \u012fpro\u010diu iliustruoti visk\u0105, kas n\u0117ra paprasta, nes tie tekstai laikra\u0161\u010diams buvo gana sud\u0117tingi. Ilgainiui i\u0161 gro\u017ein\u0117s ir dokumentin\u0117s literat\u016bros vaizdai dingo. Ta\u010diau kiekviena knyga yra tarsi iliustracija, ypa\u010d ne skaitmenin\u0117 knyga. Pastarosios turi savo ypatum\u0173. Teksto \u0161rift\u0173, u\u017eskland\u0173, vir\u0161elio vaizdas jau yra iliustracija. Gana abstrakti, bet siun\u010dianti prane\u0161im\u0105 apie pa\u010di\u0105 knyg\u0105 ir jos pasakojam\u0105 istorij\u0105. Pavyzd\u017eiui, jei atsivert\u0119s leidin\u012f matau 16 punkt\u0173 \u0161rift\u0105 ir did\u017eiulius laukus, suprantu, kad tai vienokia knyga, jei \u0161riftas smulkesnis, laukai ma\u017eesni, jau \u017einau, kad tai\u00a0\u2013 kitokio pob\u016bd\u017eio knyga. Pati knyga yra savo pa\u010dios iliustracija.<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> M\u016bs\u0173 diskusijai einant \u012f pabaig\u0105, man tr\u016bksta moralo. K\u0105 mes padar\u0117me?<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> Tai paai\u0161k\u0117s po 50 met\u0173, kai \u017emon\u0117s suras t\u0105 atkas\u0105. O jei kalb\u0117tume rimtai, manau, kad \u0161io susitikimo tikslas buvo pasidalinti galimomis vizijomis. Ir vis d\u0117lto, labiau linkstu prie gr\u0117sm\u0117s pozicijos, kuri\u0105 i\u0161sak\u0117 Herkus, kadangi matau, kaip vaizdai ir tekstai tampa nekontroliuojami. Jei anks\u010diau dovanodavai \u017emogui knyg\u0105, \u012fteikdavai jam ka\u017ekoki\u0105 kult\u016bros ir istorijos dal\u012f. Tuomet knygos b\u016bdavo perduodamos i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, j\u0173 vert\u0117 buvo didesn\u0117. Dabar archyvas tampa tyrin\u0117jimo objektu, panauda ka\u017ekokiai naujai kult\u016brinei interpretacijai. Ir tai neprognozuojama. I\u0161 esm\u0117s viskas gali i\u0161nykti ir v\u0117l atsirasti i\u0161 naujo, tarsi vykt\u0173 fizi\u0161kas sav\u0119s likvidavimas.<\/p>\n

E.\u00a0P.:<\/strong> Bet vis tiek prival\u0117tume \u012fvesti \u0161iokio tokio pozityvumo ir pasakyti, kad tos gr\u0117sm\u0117s, apie kurias kalb\u0117jo Herkus ir Tu dar labiau akcentavai, yra nepaprastai tolimoje ateityje.<\/p>\n

I.\u00a0K.:<\/strong> Manau, kad spausdintin\u0117 literat\u016bra, kaip ir vaizdin\u0117, turi paralelinius gyvenimus, jie visada buvo ir niekad nei\u0161nyks. Tik gal tam tikrais momentais keisis j\u0173 svarba, santykiai, ir vis d\u0117lto kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 esame atskiras pasaulis, kuriam ir lemta i\u0161likti tik d\u0117l to, kad egzistuoja galimyb\u0117 susijungti tekstui ir vaizdui, reik\u0161tis j\u0173 galiai.<\/p>\n

Straipsnis i\u0161 ciklo \u201ePastabos ir para\u0161t\u0117s. Menotyrininko dienora\u0161tis\u201c finansuojamas Klaip\u0117dos miesto savivaldyb\u0117s, gavus stipendij\u0105 kult\u016bros ir meno k\u016br\u0117jams.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ernestas Parulskis, Herkus Kun\u010dius ir pokalbio moderatorius Ignas Kazakevi\u010dius, jau pa\u010dioje diskusijos prad\u017eioje visus \u0161io dialogo dalyvius pristat\u0119s kaip hibridinius menotyrininkus, diskutuoja apie vaizdo ir \u017eod\u017eio pad\u0117t\u012f XXI a.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28316,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[430,148,110,442],"tags":[249],"class_list":["post-28305","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-12","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Pareng\u0117 Ignas Kazakevi\u010dius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28305","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28305"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28305\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28512,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28305\/revisions\/28512"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28316"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28305"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28305"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28305"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}