[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Nem\u0117gstu d\u017eiazo. Nem\u0117gau jo ir anks\u010diau. Bent jau taip man atrodo dabar, kai, beje, negaliu visi\u0161kai u\u017etikrintai pasakyti, kad tikrai jo nem\u0117gstu. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kada apie d\u017eiaz\u0105 kalbame, jo klausome,\u00a0\u2013 \u012fveikdami nemeil\u0119 ar tiesiog nepatirdami joki\u0173 jausm\u0173,\u00a0\u2013 jis sugeba i\u0161spr\u016bsti, palikdamas tik savo paties kontekst\u0105: kasdien\u012f, istorin\u012f, psichologin\u012f. Ties\u0105 sakant, b\u016btent apie tai ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti ra\u0161omos es\u0117, pavadinimu \u201eD\u017eiazas mano gyvenime\u201c, nes \u010dia svarbiausia ne \u201ed\u017eiazas\u201c, o \u201egyvenimas\u201c, dargi\u00a0\u2013 \u201emano\u201c. Bet a\u0161 to nedarysiu.<\/p>\n
Tai yra, nera\u0161ysiu, tarkim, apie \u0161tai k\u0105. A\u0161tuntojo ir devintojo de\u0161imtme\u010di\u0173 sand\u016broje Johno Lennono ir Leonido Bre\u017enevo gyvenimo laikas i\u0161seko, progresyvusis rokas (progressive rock<\/em>), a\u010di\u016b Dievui, mir\u0117, punk<\/em>\u2019as, deja, taip pat, \u017eodis \u201eafganas\u201c vis dar nieko, i\u0161skyrus pilietyb\u0119 (ir, regis, \u0161un\u0173 veisl\u0119), nerei\u0161k\u0117. Vert\u0119 tur\u0117jo vien garsai, i\u0161gaunami gitaromis, jei \u012fmanoma, su stiprintuvais, fuzais<\/em> ir kvakais<\/em>, taip pat galingais b\u016bgnais, pritariant dusliems boso pups\u0117jimams. Klavi\u0161iniai sveikintini, ta\u010diau tik nedideliais kiekiais\u00a0\u2013 l\u0117tuose gabaluose<\/em>, atliekamuose bitl\u0173 ir Eltono Johno. \u201eVamzd\u017eiai\u201c, \u012f kuri\u0173 kategorij\u0105 patekdavo bet kokie pu\u010diamieji instrumentai, niekinami, bet galimi su retomis, itin retomis i\u0161imtimis: \u201eThe Dark Side of the Moon\u201c saksofono solo, \u201egarso sienoje\u201c Lennono koveri\u0173<\/em> albume \u201eRock\u2019n\u2019Roll\u201c bei u\u017evedan\u010diojo Marco Bolano \u012fra\u0161uose. Ir ta\u0161kas. Dievi\u0161kasis Ziggy\u2019is Stardust-Bowie\u2019is nesiskaito\u00a0\u2013 pas j\u012f viskas neteisinga, ne taip, kaip pas \u017emones, ir i\u0161 viso\u00a0\u2013 jis apsireng\u0117 kostium\u0105, nusikirpo bei susitep\u0117 plaukus; tokiam frykui<\/em> galima atleisti apgail\u0117tin\u0105 saks\u0105<\/em> \u201ePin Ups\u201c ir kar\u0161tus varinius \u201eYoung American\u201c albumuose. D\u017eiazas tai i\u0161 viso atsilik\u0119s, pavaldus ankstesniajai kartai, Amerikos crooneriams<\/em> ir soviet\u0173 televizijos vodeviliams. Plok\u0161teli\u0173 turguje tarp m\u016bs\u0173, \u0161e\u0161iolikme\u010di\u0173, klaid\u017eiojo pora trejetas nuobod\u017ei\u0173 in\u017einieri\u0173, kuriems vir\u0161 trisde\u0161imt, ir band\u0117 mums prastumti skyst\u0105j\u012f Chick\u0105 Core\u0105 i\u0161 cikorijos. Padorus \u017emogus \u0161ito birzgalo neklauso, ir vis tik pama\u017eu tai brov\u0117si \u012f s\u0105mon\u0119, besekant paskui \u012ftaigias istorijas apie tai, kaip George\u2019as Bensonas sugrojo vis\u0105 \u201eAbbey Road\u201c ir kad, es\u0105, fatali\u0161kasis Carlosas Santana pralaim\u0117jo gitaros dvikovoje ka\u017ekokiam d\u017eiazrokeriui Johnui McLaughlinui. Abejotino viralo pavidalu nem\u0117gstamas d\u017eiazas i\u0161 beveik blogiausio Mileso Daviso albumo (\u201eBitches Brew\u201c) prasiskverb\u0117 \u012f m\u016bs\u0173 ausis, kur\u010dias kitiems, i\u0161skyrus rokenrol\u0105, garsams. \u012esiskverb\u0117 ir \u0117m\u0117 \u012fsikurdin\u0117ti. Taigi, trumpoje epochoje tarp akiniuo\u010dio bitlo nu\u017eudymo ir ve\u0161liaantakio generalinio sekretoriaus am\u017einojo atilsio, \u0161i keista ir protui, ir \u0161ird\u017eiai muzika tapo kone svarbiausia m\u016bs\u0173 kompanijai. Tai yra, ne\u00a0\u2013 ai\u0161ku, kad mus u\u017evesdavo<\/em> visai kas kita; tuo metu staiga pasibjaur\u0117tinais tapusius gitaros i\u0161lyd\u017eius pakeit\u0117 sausokas \u201enaujosios bangos\u201c ir postpanko minimalizmas, o sentiment\u0173 nepakankamum\u0105 puikiai gyd\u0117 \u0161ukuosenom priblo\u0161kiantys neoromantikai; galiausiai, po ranka visada atsirasdavo tas pats ir vis kitoks Bowie\u2019is\u00a0\u2013 jis kaip tik buvo pusiaukel\u0117je tarp savo monstri\u0161kiausios ir labiausiai \u0161ok\u0117ji\u0161kos plok\u0161teli\u0173. Taigi, mums patiko viena, o klaus\u0117m\u0117s ka\u017ekod\u0117l d\u017eiazroko (\u017eod\u017eis \u201efusion\u201c gerbiamas nebuvo). Vie\u0161patie, kokio tik m\u0117\u0161lo nekim\u0161om \u012f savo ausis… De\u0161imtys, \u0161imtai album\u0173, pradedant monotoni\u0161ku ir pernelyg skland\u017eiu d\u017eiazo gitarist\u0173, kad j\u0173 jau nebeatskirdavai, kliurks\u0117jimu, baigiant pompasti\u0161komis siuitomis, skirtomis ka\u017ekieno ispani\u0161kai \u0161ird\u017eiai. Nuo \u201eprinoko vy\u0161ni\u0173 pas Mahavi\u0161n\u0173\u201c iki dulk\u0117to Santanos \u201eCaravanserai\u201c. Skard\u017eiais griaustiniais griaud\u0117jo \u201eWeather Report\u201c; \u0161i\u0173 sinoptik\u0173 vardai\u00a0\u2013 Pastorius, Zawinulas\u00a0\u2013 skamb\u0117jo daug \u012fdomiau nei j\u0173 virtuozi\u0161ka muzika. Problema buvo b\u016btent virtuozi\u0161kumas; jie visi grojo pernelyg gerai, kad juos b\u016bt\u0173 galima i\u0161 tikr\u0173j\u0173 myl\u0117ti. Jei \u201eThe Clash\u201c, \u201eT-Rex\u201c, jau nekalbant apie \u201eSex Pistols\u201c, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo seksas, tai d\u017eiazrokas\u00a0\u2013 kostiumuota pornografija; dar blogiau\u00a0\u2013 myl\u0117jimosi vadov\u0117lis. \u017dinau, kad esu neteisingas, bet koks gali b\u016bti teisingumas tam, kas nepatinka? A\u0161 jus persp\u0117jau… \u017dinoma, jei ne prakeikta gyvenamoji vieta, \u0161is apgail\u0117tinas sovietinis gardas, kuriame prab\u0117go mano jaunyst\u0117, viskas gal\u0117jo b\u016bti visi\u0161kai kitaip. Pavyzd\u017eiui, jei pirm\u0105 kart\u0105 disko muzik\u0105 i\u0161girstum Niujorko klube kokiais 1976-aisiais, o ne atliekam\u0105 \u201eBoney M\u201c 1979-\u0173j\u0173 plok\u0161tel\u0117je… \u201eKraftwerk\u201c\u00a0\u2013 Berlyno r\u016bsyje 1977-aisiais, o ne sve\u010diuose pas Gruzd\u0105 1982-aisiais, tarp antro ir tre\u010dio \u201eAgdam\u201c butelio… \u201eJoy Division\u201c\u00a0\u2013 1979-\u0173j\u0173 Man\u010desteryje, kuris tada dar nebuvo net Mad\u010desteris… O po d\u017eiaz\u0105 b\u016btum plaukioj\u0119s visur ir visada\u00a0\u2013 gatv\u0117je, kavin\u0117je, radijuje; elektriniame Miles\u2019e sugeb\u0117tum \u012f\u017evelgti buvus\u012f jo akustinio \u201emelsvojo\u201c li\u016bdesio atspalv\u012f, studijiniame Bowie\u2019io \u201eAladin Sane\u201c\u00a0\u2013 atpa\u017einti Cecilio Tayloro original\u0105, keistuoli\u0161koje grup\u0117je \u201eSteely Dan\u201c\u00a0\u2013 bigbend\u0173 epochos parodij\u0105… Bet tai b\u016bt\u0173 visai kitas, ne mano gyvenimas, kam apie tai galvoti. Tod\u0117l nem\u0117gstu d\u017eiazo.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pasak es\u0117 autoriaus, d\u017eiazas yra apie \u0161altok\u0105 vienatv\u0119 pagyvenusio \u017emogaus, l\u0117tai apm\u0105stan\u010dio save pagal gana sud\u0117tingai organizuotus garsus, kuriuos i\u0161gauna da\u017eniausiai mir\u0119 (arba labai pagyven\u0119) \u017emon\u0117s, kuriantys tau visi\u0161kai svetim\u0105 estetin\u012f efekt\u0105. Apskritai\u00a0\u2013 jis apie egzistencin\u012f atskirum\u0105, o ne apie antropologin\u012f solidarum\u0105. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28280,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[430,148,110,442],"tags":[124],"class_list":["post-28279","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-12","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28279","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=28279"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28279\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28281,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/28279\/revisions\/28281"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/28280"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=28279"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=28279"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=28279"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}