{"id":27943,"date":"2020-10-20T22:31:31","date_gmt":"2020-10-20T20:31:31","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=27943"},"modified":"2021-01-20T18:24:00","modified_gmt":"2021-01-20T16:24:00","slug":"vladimiras-tarasovas-muzikantas-turi-skambeti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/vladimiras-tarasovas-muzikantas-turi-skambeti\/","title":{"rendered":"VLADIMIRAS TARASOVAS: \u201eMUZIKANTAS TURI SKAMB\u0116TI\u201c"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Su Vladimiru Tarasovu susitikome atnaujintuose Radvil\u0173 r\u016bmuose, jo Lietuvos nacionaliniam dail\u0117s muziejui dovanotos kolekcijos ir parodos \u201eProtesto menas: sovietme\u010dio nepaklusnieji\u201c i\u0161ankstinio atidarymo i\u0161vakar\u0117se. Penki \u0161imtai i\u0161tis\u0105 meno epoch\u0105 atspindin\u010di\u0173 darb\u0173, kaupt\u0173 penkis de\u0161imtme\u010dius, rado nuolatinius namus, tapo matomi visuomenei. O \u0161tai paties menininko buvein\u0117je\u00a0\u2013 kiek ramiau negu Radvil\u0173 r\u016bmuose, kur \u012f ekspozicijos atidarym\u0105 supl\u016bdo kult\u016bros ir meno \u0161viesuoliai, zujo \u017eurnalistai ir svarb\u016bs lankytojai, kuriems suteikta teis\u0117 parod\u0105 pamatyti pirmiesiems. Galima tik \u012fsivaizduoti, kad kurdami \u0161i\u0173 darb\u0173 autoriai nesitik\u0117jo oficiali\u0173 galerij\u0173 sien\u0173.<\/em><\/p>\n

Vis tik pokalbiui pasirinkome tykesnius V. Tarasovo namus, jo studij\u0105. \u010cia skamba Cannonballo Adderley\u2019aus muzika, ilsisi keli mu\u0161am\u0173j\u0173 komplektai. Stela\u017euose\u00a0\u2013 de\u0161imtys \u012fvairi\u0173 perkusijos instrument\u0173. Ant sienos pasitinka nuotrauka i\u0161 a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios\u00a0\u2013 Duke\u2019as Ellingtonas gastrol\u0117se Maskvoje. \u0160alia d\u017eiazo metro matyti ir jaunas V. Tarasovas. Pokalb\u012f atsitiktinai \u012fr\u0117mina Vilniuje vie\u0161intis teatro menininkas Janas Fabre\u2019as, turime laiko iki pasimatymo su juo.<\/em><\/p>\n

Nuo ko prad\u0117ti? Atsispirti nuo netrukus atsidarysian\u010dios parodos? Nuo tuoj tuoj pasirodysian\u010dio k\u016br\u0117jo prisiminim\u0173 knygos \u201eB\u016bgnininko dienora\u0161\u010diai\u201c vertimo \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105? Beje, ji pirmiau buvo i\u0161versta ir i\u0161leista Japonijoje, bet tai\u00a0\u2013 kita tema. Gal nuo paties garsiojo muzikant\u0173 trio? Arba nuo istori\u0161kai tolstan\u010di\u0173 \u0161e\u0161iasde\u0161imt\u0173j\u0173? Dar galima prad\u0117ti nuo Archangelsko. Drauge su V. Tarasovu keliauti \u012f menininko per pus\u0119 am\u017eiaus pamatyt\u0105 ir patirt\u0105 dail\u0117s, poezijos, muzikos pasaul\u012f, susipynus\u012f tik jam vienam \u017einomu b\u016bdu, papasakot\u0105 su tokiomis emocijomis, tarsi viskas b\u016bt\u0173 nutik\u0119 vakar.<\/em><\/p>\n

Ne syk\u012f pasakojote savo atvykimo \u012f Lietuv\u0105 istorij\u0105\u00a0\u2013 jus pakviet\u0117 muzikantas Jonas Cij\u016bn\u0117lis, su orkestru vie\u0161\u0117j\u0119s Archangelske. Kokia buvo j\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 reakcija \u012f persik\u0117lim\u0105, kaip pats j\u012f i\u0161gyvenote?<\/h6>\n

Tuo metu t\u0117vas jau buvo mir\u0119s, o mama \u0161\u012f sprendim\u0105 palaik\u0117, nes puikiai suprato, kad Archangelske man nebuvo, k\u0105 veikti. Man reik\u0117jo groti, tad, kai dar tetur\u0117jau trylika ar keturiolika met\u0173, i\u0161 A. Kalatilovos \u0160iaur\u0117s liaudies choro (\u0421\u0435\u0432\u0435\u0440\u043d\u0438\u0439 \u043d\u0430\u0440\u043e\u0434\u043d\u0438\u0439 \u0445\u043e\u0440 \u0438\u043c\u0435\u043d\u0438 A. K\u0430\u043b\u0430\u0442\u0438\u043b\u043e\u0432\u043e\u0439<\/em>) muzikanto mama nupirko b\u016bg\u00adnus \u201eAsba\u201c, vis\u0105 komplekt\u0105. Kas vykdavo \u012f u\u017esien\u012f, b\u016btinai parsive\u017edavo, k\u0105 parduoti. Kai su Cij\u016bn\u0117liu persikraus\u010diau \u010dia, \u012f Vilni\u0173, atsive\u017eiau t\u0105 komplekt\u0105\u00a0\u2013 puiki kokyb\u0117. \u012edomu, kad mane likimas suved\u0117 su Jacku DeJohnette\u2019u, kuris irgi tur\u0117jo tok\u012f pat \u201eAsba\u201c, o paskui, kai jau pasira\u0161iau sutart\u012f su \u201eSonor\u201c gamykla, m\u016bs\u0173 instrumentai ir v\u0117l sutapo. Syk\u012f susitik\u0119 Londone, paman\u0117me, kad vis\u0105 gyvenim\u0105 tur\u0117jome tokius pa\u010dius b\u016bgn\u0173 komplektus.<\/p>\n

Taigi, mama puikiai visk\u0105 suprato. Mano gyvenimas Archangelsko masteliu jau buvo pilnas: grojau klube, dramos teatre. Jei muzikantas tame mieste gali pasiekti koki\u0105 karjeros vir\u0161\u016bn\u0119, a\u0161 t\u0105 jau padariau, \u0161e\u0161iolikos. Mama pati dalyvavo ansamblio \u201eNemuno \u017eiburiai\u201c koncerte Archangelske. Tas kolektyvas buvo superinis<\/em>, toks rinkinys i\u0161 visos Soviet\u0173 S\u0105jungos\u00a0\u2013 Janis Lindos, saksofonininkas i\u0161 Lat\u00advijos, muzikantai i\u0161 Lietuvos… A\u0161\u00a0\u2013 jaunas berniukas, mano mieste\u00a0\u2013 geras bigbendas, o bigbend\u0105 myl\u0117jau vis\u0105 gyvenim\u0105. Countas Basie\u2019is, Duke\u2019as Ellingtonas… Imti ir pagroti t\u0105 muzik\u0105. Ai\u0161ku, buvo ir estradini\u0173 dain\u0173, juk koncertavo sovietinis estradinis filharmonijos orkestras. Groti su gerais muzikantais\u00a0\u2013 visada didelis malonumas. Cij\u016bn\u0117lis gavo mano adres\u0105, anksti ryte mane susirado ir sako: \u201eVa\u017eiuojam \u012f Vilni\u0173.\u201c Ir viskas. Mama da\u017enai mus aplankydavo, pad\u0117davo pri\u017ei\u016br\u0117ti mano vaikus Marij\u0105 ir Petr\u0105.<\/p>\n

Kuo u\u017esi\u0117m\u0117 j\u016bs\u0173 t\u0117vai? Juk retas atvejis, kai gimdytojai palaiko savo vaiko nor\u0105 profesionaliai muzikuoti.<\/h6>\n

Mano t\u0117vai buvo labai geri. T\u0117vas\u00a0\u2013 j\u016breivis, mama\u00a0\u2013 drabu\u017ei\u0173 dizainer\u0117 Archangelsko trikota\u017eo gamykloje. Jie mane visada palaik\u0117. Tiesa, tro\u0161ko, kad skambin\u010diau fortepijonu, bet pir\u0161tas buvo \u201enu\u0161ok\u0119s\u201c. Sakiau, kad noriu mu\u0161ti b\u016bgnus, d\u0117l to devyneri\u0173 ar de\u0161imties klaviat\u016br\u0105 sudeginau. Buvau labai laimingas, visad jau\u010diausi mylimas.<\/p>\n

Jie nebuvo tokie prosovietiniai, kaip mano brolis, komunistas. Mes su juo visada d\u0117l to pykdavom\u0117s. A\u0161 sakydavau: \u201eTu esi vienoje Kremliaus tvoros pus\u0117je, o a\u0161\u00a0\u2013 kitoje.\u201c Kai baig\u0117si perestroika<\/em>, atva\u017eiavau \u012f festival\u012f Archangelske. Brolis piktinosi: \u201eK\u0105 jie ten sugalvojo? Mes taip gerai gyvenom!\u201c Klausiu: \u201eTu partijos narys?\u201c\u00a0\u2013 \u201eNarys.\u201c\u00a0\u2013 \u201eKiek met\u0173?\u201c\u00a0\u2013 \u201eNa, keturiasde\u0161imt.\u201c Sakau: \u201ePaskai\u010diuok, kiek \u012fne\u0161ei \u012f t\u0105 partij\u0105?\u201c Jis prad\u0117jo skai\u010diuoti… \u201eO k\u0105 gavai? Nieko. \u017di\u016bri televizij\u0105, gryn\u0105 propagand\u0105, ir tiki viskuo, k\u0105 ten rodo.\u201c<\/p>\n

Kai grodavau \u201eInterklube\u201c ar teatre, gr\u012f\u017edavau v\u0117lai, tod\u0117l negal\u0117davau paklausyti savo m\u0117gstamos \u201eAmerikos balso\u201c radijo programos \u201eTime for Jazz\u201c. T\u0117vai man kaskart j\u0105 \u012fra\u0161ydavo savo \u201eDniepr\u201c magnetofonu. Spragteli, o ten\u00a0\u2013 Sonny\u2019is Rollinsas ar C. Adderley\u2019us. Kai gavau Dave\u2019o Brubecko album\u0105 \u201eTime Out\u201c, kuriame yra Joe Morello solo \u201eTake five\u201c (j\u012f moku mintinai), mama vis tikrindavo, kaip tiksliai sugrojau.<\/p>\n

Tais laikais tur\u0117jote \u201esuvynioti\u201c \u017eod\u012f \u201ed\u017eiazas\u201c, jis nebuvo visai \u201elegalus\u201c.<\/h6>\n

Archangelskas d\u0117l j\u016breivi\u0173 buvo d\u017eiazo miestas. \u010cia Antrojo pasaulinio karo metu nesi\u0161laist\u0117 vokie\u010diai, veik\u0117 perkeltos Anglijos, Pranc\u016bzijos, JAV ambasados, buvo \u012fkurtos karin\u0117s baz\u0117s. Gal\u0117jai \u012fsigyti \u201eMarlboro\u201c cigare\u010di\u0173, konserv\u0173. I\u0161 vaikyst\u0117s prisimenu, iki koki\u0173 penkias\u00adde\u0161imt septint\u0173j\u0173 nuo amerikon\u0173<\/em> likusioje parduotuv\u0117je \u201eKeln\u0117s i\u0161 velnio odos\u201c pardavin\u0117jo \u201eLevi\u2019s\u201c d\u017einsus. Juos pirkdavo darbininkai, nes med\u017eiaga\u00a0\u2013 labai stipri. \u017dmon\u0117s \u012f Archangelsk\u0105 atskrisdavo apsipirkti net i\u0161 Maskvos ar Leningrado. Soviet\u0173 vald\u017eia \u010dia at\u0117jo gana v\u0117lai, dvide\u0161imt antraisiais ar ketvirtaisiais metais. Taigi, po karo a\u0161, ma\u017eas berniukas, jau grojau b\u016bgnais, keturiolikos\u00a0\u2013 priklausiau orkestrui \u201eInterklube\u201c, prie\u0161 tai\u00a0\u2013 Pionieri\u0173 nam\u0173 d\u017eiazo orkestrui…<\/p>\n

Jis taip ir vadinosi?<\/h6>\n

Taip, \u012fdomu, kad Pionieri\u0173 namai tur\u0117jo vaik\u0173 d\u017eiazo orkestr\u0105.<\/p>\n

Tiesa, juk pionieriai tais laikais kuravo d\u017eiazo festivalius…<\/h6>\n

Ten grojo toks Jura Levinsonas, saksofonininkas i\u0161 kino teatro \u201e\u0160iaur\u0117\u201c. Kiekviename kino teatre grodavo orkestrai ir da\u017enai atlikdavo d\u017eiaz\u0105. Tada dar nebuvo \u201eThe Beatles\u201c, nebuvo roko muzikos. Buvo geras \u201eTime for Jazz\u201c (spragsi pir\u0161tais<\/em>). Fantasti\u0161ki laikai. J\u016breiviai vis prekiaudavo\u00a0\u2013 sutikdavome graik\u0173, \u0161ved\u0173, daug suomi\u0173. Mane jau atpa\u017eindavo, \u017einojo, kad mu\u0161u b\u016bgnus, o a\u0161 pra\u0161ydavau atve\u017eti Mileso Davis \u201eKind of Blue\u201c, Johno Coltraino plok\u0161teli\u0173.<\/p>\n

Ir \u0161tai atvykstate \u012f Vilni\u0173. Gyvenate \u201eGintaro\u201c vie\u0161butyje, 411 kambaryje. Koks jums pasirod\u0117 Vilnius po Archangelsko, kuris pagal j\u016bs\u0173 pasakojim\u0105 buvo laisvas miestas?<\/h6>\n

Laisvas miestas, lyg koks San Franciskas. Ai\u0161ku, apie San Francisk\u0105 mes buvome tik gird\u0117j\u0119. O Vilniuje prisimenu i\u0161 mano kambario atsiveriant\u012f vaizd\u0105: pro ketvirto auk\u0161to langus mat\u0117si raudoni senamies\u010dio stogai. Kaip tik kovo 8-oji, pilnos tulpi\u0173 aik\u0161t\u0117s. Atvykus\u012f mane vietiniai, Cij\u016bn\u0117lis pri\u017ei\u016br\u0117jo. Juk atva\u017eiavau \u012f Filharmonij\u0105, jau tur\u0117jau darb\u0105. Tai Filharmonija man pusantr\u0173 met\u0173 nuomojo kambar\u012f. Pirmas \u017emogus, kuriam paskambinau, buvo Laimis Martink\u0117nas, Vilniaus d\u017eiazo klubo pirmininkas, otorinolaringologas, labai garsus daktaras. Tur\u0117jau tok\u012f lap\u0105, kur sura\u0161yti visi Soviet\u0173 S\u0105jungos d\u017eiazo klubai. Pavyzd\u017eiui, jei b\u016b\u010diau buv\u0119s tokio klubo Archangelske pirmininkas, jame b\u016btum\u0117te rad\u0119 mano adres\u0105 ir telefon\u0105. Taigi, paskambinau, ir mes antr\u0105 mano atvykimo dien\u0105 susipa\u017einome. Jis pakviet\u0117 mane \u012f savo but\u0105 Muziejaus gatv\u0117je, supa\u017eindino su Valdu N\u0117ni\u0161kiu, ir mes trys iki \u0161iol esame artimi draugai. V\u0117liau prisijung\u0117 Jonas \u017diburkus. Mane pri\u0117m\u0117 ir Vilniaus dailinink\u0173 ratas. Dail\u0117 man artima nuo vaikyst\u0117s, i\u0161 Archangelsko atsive\u017eiau ne tik lazdeles, bet ir kelet\u0105 paveiksl\u0173. Dauguma mano draug\u0173 suvalkie\u010diai, jie ir i\u0161 man\u0119s padar\u0117 suvalkiet\u012f.<\/p>\n

Taigi, Vilniuje tur\u0117jau ger\u0105 darb\u0105 orkestre, kur gyventi, buvau jaunas. Pra\u0161iau vis\u0173 su manimi kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai, o \u0161ie atsakydavo, kad jiems reikia nepamir\u0161ti rus\u0173 kalbos. Taip juokaudavom.<\/p>\n

Greitai i\u0161mokote lietuvi\u0173 kalb\u0105.<\/h6>\n

Gana greitai, \u017einoma, nesu naivus, turiu akcent\u0105. Dar daugiau, pastaruosius keturiasde\u0161imt met\u0173 beveik nuolat keliauju po JAV, prad\u0117jau net m\u0105styti angli\u0161kai. Nat\u016bralu, kad i\u0161mokau lietuvi\u0173 kalb\u0105,\u00a0\u2013 gyvenu Lietuvoje vir\u0161 penkiasde\u0161imties met\u0173. Kai at\u0117jau vadovauti Rus\u0173 dramos teatrui, man buvo keista, kad kai kurie \u017emon\u0117s, praleid\u0119 \u010dia vis\u0105 savo gyvenim\u0105, nekalba lietuvi\u0161kai.<\/p>\n

Skaitydamas j\u016bs\u0173 prisiminimus, pastebiu, kad Soviet\u0173 S\u0105jungoje visi pa\u017einojo visus.<\/h6>\n

Tiesa, visi Vilniuje gerai pa\u017einojo vienas kit\u0105, \u017einojo, kas kolekcionierius, kas dailininkas, kas muzikantas\u2026 Ma\u017eas miestas.<\/p>\n

Sostin\u0117je toks vienas kit\u0105 pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 traukos ta\u0161kas buvo kavin\u0117 \u201eNeringa\u201c?<\/h6>\n

Pagrindin\u0117!<\/p>\n

Su kuo prad\u0117jote groti?<\/h6>\n

Muzikavome su Gri\u0161a Talasu. Situacija buvo tokia: mes grojome filharmonijoje, paskui ka\u017ekas paprotino direktori\u0173, o gal jis gavo pastab\u0105, kad m\u016bs\u0173 orkestras ten atlieka amerikoni\u0161k\u0105<\/em> muzik\u0105. Buvo liepta j\u012f i\u0161formuoti. Tada mes kartu su J. Cij\u016bn\u0117liu dalyvavom konkurse \u012f Radijo ir televizijos orkestr\u0105, abu pra\u0117jom, jis\u00a0\u2013 kaip dirigentas, a\u0161\u00a0\u2013 kaip b\u016bgnininkas. 1967\u20131968 m. grojau \u201eNemuno \u017eiburiuose\u201c, 1969 m. prad\u0117jau muzikuoti \u201eNeringoje\u201c: a\u0161, G. Talasas ir Algis Remeris arba Slava Ganelinas. Buvo du pianistai, o mes ritmo sekcijoje grodavome kas vakar\u0105. Jeigu b\u016bt\u0173 atva\u017eiav\u0119s koks varanokas<\/em>, vienoje vietoje b\u016bt\u0173 sus\u0117m\u0119<\/em> vis\u0105 Lietuvos inteligentij\u0105\u00a0\u2013 Pauli\u0173 \u0160irv\u012f, Tom\u0105 Venclov\u0105 su jo konjaku, Josif\u0105 Brodsk\u012f, kai atvykdavo \u012f Vilni\u0173.<\/p>\n

J\u016bs\u0173 pasiklausydavo ne tik inteligentai.<\/h6>\n

Taip! Ten visur stov\u0117jo magnetofonai. Kavin\u0119 atidarydavo tik dvylikt\u0105 valand\u0105, o a\u0161 de\u0161imt\u0105 ateidavau prasigroti,\u00a0\u2013 tur\u0117jau rakt\u0105 nuo dureli\u0173 i\u0161 virtuv\u0117s pus\u0117s. \u017di\u016briu, boksai atviri, du berniukai ir, Jesus Christ<\/em>, kr\u016bva laid\u0173, ka\u017ekokie mikrofonai… Na, a\u0161 lyg niekur nieko praeinu pro \u0161al\u012f. Galvoju, dabar jie mane su\u0161audys. Prad\u0117jau mu\u0161ti b\u016bgnus. Po penki\u0173 minu\u010di\u0173\u00a0\u2013 beldimas. \u201eTaip\u201c,\u00a0\u2013 sakau. U\u017e\u0117jo, prad\u0117jo kalb\u0117ti rusi\u0161kai: \u201eJ\u016bs kas?\u201c\u00a0\u2013 \u201eMuzikantas.\u201c\u00a0\u2013 \u201eO j\u016bs kas?\u201c\u00a0\u2013 \u201eMes elektrikai,\u00a0\u2013 parei\u0161k\u0117.\u00a0\u2013 O kaip \u010dia papuol\u0117t?\u201c Atsakiau, kad turiu rakt\u0105, a\u0161 \u010dia dirbu. Ir viskas. V\u0117liau man architektas Algis Nasvytis papasakojo, kad ten, \u201eNeringoj\u201c, vir\u0161uj buvo kambarys\u00a0\u2013 technin\u0117 patalpa, kurioje stov\u0117jo magnetofonai, \u012fra\u0161in\u0117jo KGB. Juk daug lietuvi\u0173 giminai\u010di\u0173 tuo metu gyveno Amerikoje,\u00a0\u2013 kas atva\u017eiuodavo \u012f Vilni\u0173, tuos i\u0161sodindavo po skirtingus boksus. Visi, kas dirbo \u201eNeringoje\u201c, buvo susij\u0119 su ta organizacija.<\/p>\n

Kada u\u017e\u010diuop\u0117te, kad formuojasi j\u016bs\u0173 savitas stilius? Kur tas si\u016blo galas?<\/h6>\n

Beveik nuo pat prad\u017ei\u0173. Kadangi \u0161nekam apie kavines, turiu pasakyti, kad tuo pat metu Kaune gi buvo \u201eTulp\u0117\u201c. Atva\u017eiuojam kokiais \u0161e\u0161iasde\u0161imt devintaisiais, o ten visi geria Lietuvos v\u0117liavos spalvos kokteilius. Nepamir\u0161iu, kas s\u0117d\u0117davo prie stal\u0173: Eugenijaus Antano Cukermano t\u0117velis, paskui disidentai,\u00a0\u2013 kaip \u201eNeringoje\u201c, buvo atskiras stalas tokiai publikai. Lietuvoje egzistavo dvi tokios vietos. Savo knygoje ra\u0161iau, kad Kaunas yra Kaunas.<\/p>\n

Pamin\u0117jote disidentus. Ar pats save laik\u0117te tokiu?<\/h6>\n

Ne. Mes nebuvome disidentai. Tai labai rimta ir dr\u0105si publika. Tai T. Venclova, tie, kas ra\u0161\u0117 ir kam gr\u0117s\u0117 kal\u0117jimas. Galima sakyti, mes protestavome savo dr\u0105sa ir muzika… Jie atvirai kovojo su vald\u017eia. O mes grojome.<\/p>\n

Bet vis vien tai buvo s\u0105moningas protestas?<\/h6>\n

Per muzik\u0105\u00a0\u2013 taip, teisingai. Neseniai Rusijoje buvo ra\u0161oma, neva trio\u00a0\u2013 disidentai, bet tai netiesa. Natalija Gorbanevska,\u00a0\u2013 su ja buvome draugai,\u00a0\u2013 va kur disident\u0117! \u0160e\u0161iasde\u0161imt a\u0161tuntaisiais i\u0161\u0117jo \u012f Raudon\u0105j\u0105 aik\u0161t\u0119 prie\u0161tarauti \u010cekijos okupacijai. \u017dmon\u0117s rizikavo savo gyvenimais. O mes buvom geri, jauni d\u017eiazmenai ir, ai\u0161ku, pasisakydavom savo muzika, savo grojimo stiliumi. Muzika, menas vis tiek yra chemija. Visad band\u0117m koncertuoti savaip. Nuo vaikyst\u0117s klaus\u0117m rus\u0173 poezijos\u00a0\u2013 \u010ciornij, Cvetajevos, Mandel\u0161tamo, Pasternako, Brodskio… Supratome, kad kopij\u0173, kaip amerikonai<\/em>, nesugrosime. Reikia padaryti taip, jog kiti negal\u0117t\u0173 m\u016bs\u0173 pakartoti. Valodios Rezickio grup\u0117 buvo viena geriausi\u0173, jie naudojo daug rusi\u0161ko folkloro. Orkestre \u201eNemuno \u017eiburiai\u201c \u012fsisavinome tradicines kompozicijas. Tradicij\u0105 reikia \u017einoti. Muzikantas turi atsikelti nakt\u012f ir sugroti bet koki\u0105 Charlio Parkerio tem\u0105.<\/p>\n

Bet tradicijos i\u0161manymas tuo metu\u00a0\u2013 i\u0161 ausies, i\u0161 \u201enuimt\u0173\u201c nat\u0173…<\/h6>\n

Archangelske tur\u0117jome visk\u0105, taip pat ir natas. \u017dinoma, pagelb\u0117davo ir \u201eTime for Jazz\u201c\u00a0\u2013 s\u0117d\u0117davom, klausydavom, perra\u0161ydavom.<\/p>\n

Bet viskas\u00a0\u2013 i\u0161 sav\u0119s. \u0160iandien, kalb\u0117dami apie savit\u0105 stili\u0173, labai akcentuojame formal\u0173j\u012f i\u0161silavinim\u0105\u00a0\u2013 baig\u0117 t\u0105, mok\u0117si ten. Ta\u010diau k\u016brybi\u0161kumas\u00a0\u2013 ne visada formalaus i\u0161silavinimo objektas.<\/h6>\n

Absoliu\u010diai. Tiesa, nors k\u016brybi\u0161kumas su tuo nieko bendro neturi, i\u0161silavinimas b\u016bti privalo. Kaip ir sakiau, turi net pakeltas nakt\u012f nesunkiai sugroti d\u017eiazo ab\u0117c\u0117l\u0119. Bet tai neskirta publikai, nes Ch. Parkeris jau mir\u0117, o geriau negu jis ar J. Coltrainas\u00a0\u2013 nebesugrosi. Prisimenu, gastroli\u0173 metu vis apib\u016bdindavo kok\u012f saksofoninink\u0105: \u201e\u017di\u016br\u0117k, groja kaip Coltrainas\u201c,\u00a0\u2013 mane i\u0161kart supykindavo. Turiu visas jo plok\u0161teles. Kam man klausyti to, kuris groja kaip Coltrainas? \u012edom\u016bs saviti atlik\u0117jai, kaip, pavyzd\u017eiui, Vladimiras \u010cekasinas. Pamat\u0117m\u00a0\u2013 vau, fejerverkas, viskas, grynas psichas<\/em>, ger\u0105ja prasme. I\u0161prot\u0117j\u0119s kaip mes su Via\u010deslavu Ganelinu, viskas vietoje, tinka. Ta chemin\u0117 reakcija \u012fvyko dar ir d\u0117l to, kad niekada nebuvau susij\u0119s su komercija. Kai atva\u017eiavau \u010dia, prad\u0117jau su Ganelinu groti duetu, jo stilius buvo tarp Billo Evanso ir Paulio Bley. O a\u0161\u00a0\u2013 \u012f kit\u0105 pus\u0119. Tuomet toks skirtingumas suveik\u0117, mes i\u0161 karto atradome savo. O kai prisijung\u0117 \u010cekasinas, muzika pasikeit\u0117, bet chemin\u0117 reakcija i\u0161liko. Prisimenate m\u016bs\u0173 koncert\u0105 gavus Nacionalin\u0119 premij\u0105? Negrojome tiek met\u0173, tarp m\u016bs\u0173 tvyrojo nelabai geri dalykai, bet atsis\u0117dome scenoje, ir viskas sustojo \u012f vietas, chemija suveik\u0117, koncertas, mano galva, pavyko puikiai.<\/p>\n

Kaip susij\u0119 asmeniniai santykiai, prob\u00adlemos ir k\u016bryba kartu, buvimas scenoje? Atrodo, kai esate scenoje, tarsi gyvenate kitoje dimensijoje, kur asmeniniai ir \u017emogi\u0161kieji niuansai netenka prasm\u0117s.<\/h6>\n

Regis, festivalyje Prahoje sutikau \u201eModern Jazz Quartet\u201c su j\u0173 b\u016bgnininku Connie\u2019iu Kay, kartu pusry\u010diavome. Buvau penktas prie stalo. Jie visi atskirai bendravo su manimi, bet tarpusavyje visi\u0161kai nekalb\u0117jo, o scenoje \u00a0\u2013 ka\u017ekokia fantastika.<\/p>\n

Kiekvienas muzikantas yra savoti\u0161kas \u0161amanas. Scenoje\u00a0\u2013 kiekvieno m\u016bs\u0173 malda. Meluoti negalima, melas muzikoje visada matosi. Juk jums reikia poros minu\u010di\u0173 pasakyti, ar kas nors moka groti, ar ne. Ar jis turi k\u0105 nors galvoje? Ar ten yra id\u0117j\u0173?<\/p>\n

Akimirk\u0105 stabtel\u0117kime ties trio. Apie tai daug kalb\u0117ta, norisi arba \u0161i\u0105 tem\u0105 aptarti pla\u010diai, arba j\u0105 per\u0161okti. Buvote i\u0161 skirting\u0173 kamp\u0173 susib\u016br\u0119 Vilniaus muzikantai, ir staiga trio u\u017eaugo iki tokio lygio, kad gastroliavote u\u017esienyje, per savo mylim\u0105 \u201eAmerikos bals\u0105\u201c gird\u0117jote save. Kaip sutikote pripa\u017einim\u0105?<\/h6>\n

Mums buvo nesvarbu, ar koncertuojame Londone, ar \u017demutiniame Naugarde. Gyvenome muzika ir savo garsus, kaip sraig\u0117s namel\u012f, ve\u017e\u0117me \u012f pasaul\u012f. Dabar jau galiu sakyti, kad m\u016bs\u0173 trio nari\u0173 kult\u016bra, i\u0161silavinimas buvo labai auk\u0161tas. Prisipa\u017einsiu, buvo \u012fdomu klausyti, kaip Willis Conoway\u2019us i\u0161 \u201eAmerikos balso\u201c juokiasi i\u0161 man\u0119s, nes jam patinka m\u016bs\u0173 antroji plok\u0161tel\u0117 \u201eConcerto Grosso\u201c, kur labai \u017eemu balsu i\u0161tariu programos pavadinim\u0105. Kiek prisimenu j\u012f festivaliuose Debrecene ar Var\u0161uvoje, jis visada tai pam\u0117gd\u017eiodavo. Buvo \u012fdomu, kai apie mus kalba. Bet buvome ir likome paprasti vaikinai.<\/p>\n

Yra tam tikra pasiekim\u0173 hierarchija, bet, turint galvoje laikme\u010dio nubr\u0117\u017eiamas karjeros ribas, vietiniams vyrukams j\u016bs\u0173 pasiekimai gal\u0117jo atrodyti ka\u017ekas \u201ei\u0161 kosmoso srities\u201c.<\/h6>\n

Mus vadino \u012fvairiai: \u010cekasin\u0105 \u00a0\u2013 klounu, apie mane sakydavo, kad nemoku groti svingo. Paprastai at\u0161aunu: \u201ePrie\u0161 vertindami mano pasiekimus, parodykite savuosius.\u201c Take it easy, it is what it is.<\/em> Surasti save labai sunku. Nedaugelis suformuoja savo stili\u0173, visi kiti kopijuoja tai, kas jau buvo. Ir tie nedaugelis veda meno pasaul\u012f.<\/p>\n

Tikriausiai dabar pats metas pakalb\u0117ti apie nonkonformistus. Visada buvote tarp ra\u0161ytoj\u0173, dailinink\u0173, apskritai plataus akira\u010dio \u017emoni\u0173, kur daug id\u0117j\u0173 tvyrojo ore. I\u0161 kur kilo \u0161i s\u0105vok\u0105, kuri\u0105 taip noriai naudojate?<\/h6>\n

Ne\u017einau, kas pirmas j\u0105 sugalvojo. Esu laimingas, kad mano draugai priklaus\u0117 tam ratui. Koncertuoti kokiam \u201eCDH\u201c Maskvoje, kur visi tie menininkai\u00a0\u2013 Kabakovas, Gorochovskis, \u010ciuikovas, visi poetai, Prigovas, Liova Rubin\u0161teinas, Sorokinas… Ten oras \u201estov\u0117jo\u201c, ten dreb\u0117jo tas oras. Galima sakyti, fizi\u0161kai buvo beveik ne\u012fmanoma blogai groti. I\u0161eini \u012f scen\u0105, ir gauni energijos injekcij\u0105, kaip narkotik\u0173.<\/p>\n

Ar teisinga sakyti, kad nonkonformizmas Soviet\u0173 S\u0105jungoje buvo virtuv\u0117je kuriamas menas?<\/h6>\n

Taip, ai\u0161ku. Dar buvo ir virtuvinis gyvenimas \u010dia, Vilniuje. Pavyzd\u017eiui, Antanavi\u010diaus, Katino, \u0160v\u0117g\u017edos studijose. Toks u\u017edaras ratas ger\u0105ja prasme, nes \u0161ans\u0173 susikalb\u0117ti su vald\u017eia nebuvo. Tikra Bre\u017enevo bala. Egzistavo tarytum du paraleliniai pasauliai.<\/p>\n

Anksti prad\u0117jote savo solin\u0119 veikl\u0105, dar 1983 m., b\u016bdamas filharmonijos solistu.<\/h6>\n

\u0116miau groti solinius koncertus. Trio buvo viena muzika, solo\u00a0\u2013 visi\u0161kai kita…<\/p>\n

Solo veikla nuved\u0117 \u012f performanso men\u0105, instaliacijas.<\/h6>\n

Su Ilja Kabakovu prad\u0117jome kurti instaliacijas. Pirmoji, \u201eRaudonas vagonas\u201c, kuris dabar stovi \u201eErmita\u017ee\u201c, sugalvota 1989 m. Diuseldorfe. Paskui, 1992 m., Niujorke\u00a0\u2013 \u201eIncident at the Museum or Water Music\u201c; tai jau buvo jo paveikslai ir mano garsas. Per daug nuo jo nenutolau. \u201eKal\u0117d\u0173 vainikas\u201c, sukurtas XX ir XXI a. sand\u016broje, kai ba\u017eny\u010dios dar nebuvo restauruotos, buvo tylus, susietas su Edvardo Muncho paveikslu. Septyniose ba\u017eny\u010diose pasta\u010diau po smaragdin\u0119 \u017evak\u0119, ir i\u0161 Frankfurto ar Pary\u017eiaus leid\u017eiantis Vilniuje buvo galima matyti savoti\u0161k\u0105 vainik\u0105. Tai vyko nuo katalik\u0173 iki provoslav\u0173 Kal\u0117d\u0173. Pastaruosius kelerius met\u0173 k\u016briau su savo draugais Larry\u2019iu Ochsu, V. \u010cekasinu, Marku Dreseru. A\u0161 laimingas b\u016bdamas b\u016bgnininku, garsas man \u012fdomus, nes jis gim\u0117 dar iki instrument\u0173…<\/p>\n

Na, jis labai archaji\u0161kas.<\/h6>\n

Visi\u0161kai.<\/p>\n

Garsas n\u0117ra i\u0161protautas.<\/h6>\n

Ne\u017einau, ar lank\u0117t\u0117s \u0161i\u0173 met\u0173 \u201eArt Vilniuje\u201c, ten buvo mano Gobustanas. Radau t\u0105 akmenuk\u0105 Azerbaid\u017eane. Tai vienas pirm\u0173j\u0173 b\u016bgn\u0173, jam dvide\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Ai\u0161ku, jis buvo ritualinis, tad tarnavo kaip varpas. \u0160is b\u016bgnas turi t\u0105 energetik\u0105, kuri man labai padeda judant i\u0161 muzikos \u012f instaliacij\u0105 ir atgal. Gars\u0105 mes galime matyti, jis turi spalv\u0105 ir vidin\u0119 energij\u0105, o toliau viskas priklauso tik nuo atlik\u0117jo.<\/p>\n

Visada norisi ie\u0161koti nauj\u0173 i\u0161rai\u0161kos priemoni\u0173, o ne likti prie tradicinio b\u016bg\u00adn\u0173 komplekto.<\/h6>\n

Dabar, kaip \u017einote, galiu i\u0161siversti su vienu ma\u017eu tamburinu. Turiu daug ger\u0173 instrument\u0173, kuriuos parsive\u017eiau i\u0161 kelioni\u0173 po Afrik\u0105, Indij\u0105, Kinij\u0105, juos naudoju. Muzikai neb\u016btinai reikia didelio instrument\u0173 pasirinkimo. Galima sugroti ir viena l\u0117k\u0161te, svarbu tur\u0117ti id\u0117j\u0105, svarbu, kad su tuo instrumentu susigyventumei, sutapt\u0173 energija. Kartais i\u0161eini \u012f scen\u0105\u00a0\u2013 stovi daug instrument\u0173, o groji tik ma\u017eu b\u016bgnu ar l\u0117k\u0161te, marakasu, tamburinu. Pavyzd\u017eiui, ateinu \u012f Kabakovo dirbtuv\u0119 Maskvoje, tenka lipti labai auk\u0161tai,\u00a0\u2013 kokie b\u016bg\u00adnai? Puodai… Tad groju kastriul\u0117m<\/em>.<\/p>\n

Menininkas turi b\u016bti dalis to, k\u0105 daro. Juk \u017ei\u016br\u0117dami \u012f paveiksl\u0105 pirmiausia negalvojame\u00a0\u2013 peiza\u017eas tai, ar ne. Koks skirtumas. Svarbi energija, kuri\u0105 paliko menininkas. Spalva. Pavyzd\u017eiui, Jacksonas Pollockas\u00a0\u2013 jo darbai tikra meditacija, net nekalbu apie Kazimir\u0105 Malevi\u010di\u0173, kurio \u201eJuodasis kvadratas\u201c\u00a0\u2013 pasaulin\u0117 meno istorija. Arba Markas Rothko, Robertas Rauchenbergas. Laimingas tas menininkas, kuris virto savo veik\u00adlos dalimi. Pamin\u0117siu du koncertinius pavyzd\u017eius\u00a0\u2013 Horovitsas (net kai jis negroja, mes jau girdime Fr\u00e9d\u00e9rico Chopino preliud\u0105) ir Ellingtonas (jam septyniasde\u0161imt pirmaisiais atskridus \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105, dar buvau jaunas. Vos Duke\u2019as i\u0161\u0117jo \u012f scen\u0105, mes i\u0161girdome (ni\u016bniuoja<\/em>), nors niekas dar negrojo). \u017dmogus skamba pats. Muzikantas turi skamb\u0117ti.<\/p>\n

Nema\u017eai kalbate apie tik\u0117jim\u0105, religij\u0105. Pats esate tikintis?<\/h6>\n

Neda\u017enai einu \u012f ba\u017eny\u010di\u0105… Po J. Coltraino plok\u0161tel\u0117s \u201eLove Supreme\u201c esu tikintis. Suprantu, kad a\u0161\u00a0\u2013 dalis kosmoso. Kai \u017ei\u016briu \u201eHubble\u201c teleskopo nuotraukas, matau, kad mes\u00a0\u2013 ma\u017ea to organizmo dalel\u0117, ne vieninteliai pasaulyje. Ne patys svarbiausi, ir tai parod\u0117 pandemija.<\/p>\n

Ar, \u017evelgdamas \u012f praeit\u012f, jau\u010diate savo vidin\u012f t\u0119stinum\u0105, nuoseklum\u0105?<\/h6>\n

Skirtumas tik tas, kad su am\u017eiumi laikas eina grei\u010diau, tai lemia ka\u017ekokios chemin\u0117s reakcijos mumyse. Man\u00a0\u2013 grei\u010diau negu jums. Normalus dalykas. \u017dinoma, ilgainiui tampame i\u0161mintingesni. Daugiau \u017einome. Dabar \u017evelgiu \u012f save, kai man buvo keturiolika, penkiolika. Ar k\u0105 nors keis\u010diau? Atrodo, ne. Viskas buvo, kaip sakoma, a\u010di\u016b Dievui.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Interviu su pasaulyje garsiu d\u017eiazo muzikantu V. Tarasovu, kurio saviie\u0161ka prasid\u0117jo nuo pa\u017einties su \u0161iuo \u017eanru Archangelske, matyt, amerikieti\u0161kiausiame mieste Soviet\u0173 S\u0105jungoje. O save atrado jis Vilniuje, kur, laviruojant tarp kavini\u0173 ir profesionaliosios scenos, susiformavo individuali muzikini\u0173 element\u0173 sistema.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":27946,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[422,148,110,442],"tags":[124],"class_list":["post-27943","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Julijus Grickevi\u010dius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=27943"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27943\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27944,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27943\/revisions\/27944"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/27946"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=27943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=27943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=27943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}