{"id":27920,"date":"2020-10-19T22:15:31","date_gmt":"2020-10-19T20:15:31","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=27920"},"modified":"2021-01-20T18:24:02","modified_gmt":"2021-01-20T16:24:02","slug":"w","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/w\/","title":{"rendered":"W."},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Pjes\u0117 monospektakliui (i\u0161trauka)<\/em><\/p>\n

Veikia:
\nmodernist\u0117 ra\u0161ytoja Vird\u017einija Vulf (Virginia Woolf<\/em>, 1882\u20131941), 59 m.<\/p>\n

3.<\/p>\n

Kas a\u0161 esu? Vird\u017einija Vulf, modernist\u0117 ra\u0161ytoja. \u017dmona leid\u0117jo Leonardo Vulfo.<\/p>\n

Nematomas mai\u0161tas\u00a0\u2013 \u017eydo \u017emona pasaulyje, turin\u010diame akl\u0105j\u0105 d\u0117m\u0119 ten, kur ai\u0161kiai matyti b\u0117da su \u017emogi\u0161kumu. Mat kai kam svarbu, kad vyras neb\u016bt\u0173 \u017eydas, o man svarbu, kad tu, Leonardai, pa\u0117mei ir vedei u\u017e rankos, kai i\u0161\u0117jau su tavimi virpan\u010diais keliais, svaigstan\u010dia galva i\u0161 ba\u017eny\u010dios, t\u0117v\u0173 nam\u0173, dvasi\u0173 ligonin\u0117s, i\u0161 vien\u0173 nam\u0173 \u012f kitus, vis u\u017e rankos vedei, o a\u0161 lyg up\u0117\u00a0\u2013 \u0161alia tek\u0117jau.<\/p>\n

Matai, a\u0161 visada tavimi tikiu. Net kai u\u017etvankos, \u017euvys pilvais \u012f vir\u0161\u0173.<\/p>\n

Kai sakei, kad meil\u0117 mane numarins, tik\u0117jau, kai sakei, kad turiu ra\u0161yti, nes tai stipru, tik\u0117jau, kai skaitei ir lingavai galva, ir tavo pastabas para\u0161t\u0117se bu\u010diavau, nek\u0119sdama tav\u0119s u\u017e ties\u0105, sav\u0119s u\u017e mel\u0105; tik\u0117jau, mano knygos gims viena po kitos vietoj vaik\u0173, nes tu pasakei, kad nereikia; tik\u0117jau, man j\u0173 (nei tau j\u0173) nereikia taip, kaip draugyst\u0117s, buvimo greta, bendro miego, kai \u017einai, kad u\u017e sienos yra ka\u017ekas, kam esi svarbiausia politin\u0117 problema, kasrytin\u0117 \u017eini\u0173 naujiena.<\/p>\n

Rami ir darbinga?<\/p>\n

Taip, d\u0117l tav\u0119s.<\/p>\n

Nerami dvasia, kuriai i\u0161gyventi gyvenim\u0105 lemta ne vien\u0105, ne du, ne penkis kartus.<\/p>\n

Turb\u016bt tai esu a\u0161, Vird\u017einija, ta, be palto, nuoga i\u0161 sakini\u0173 atpa\u017e\u012fstama. I\u0161 kalb\u0117senos\u00a0\u2013 pauzes daranti tarp raid\u017ei\u0173.<\/p>\n

Leonardai, a\u0161 i\u0161\u0161vais\u010diau ir tavo gyvenim\u0105. A\u0161 sl\u0117piausi u\u017e tekst\u0173, gimiau ir laidojausi, atmu\u0161dama beprotyb\u0117s epizodus eleganti\u0161ka lauko teniso rakete ir steb\u0117dama: ak, kokia j\u0117ga kamuoliukas sugr\u012f\u017eta, nes ka\u017ekas kitame aik\u0161tel\u0117s gale stipriai trenkia.<\/p>\n

Dievas turb\u016bt… yra.<\/p>\n

Sustokime \u010dia, padarykime pauz\u0119 am\u017eiams.<\/p>\n

Gal\u0117tum juk dirbti, gyventi, myl\u0117ti, ir tau pasisekt\u0173 labiau, negu man suvaidinti spektaklio dal\u012f t\u0105, tarp dviej\u0173 veiksm\u0173, sode ant pievel\u0117s su m\u016bs\u0173 bi\u010diuliais i\u0161 Blumbsberio grup\u0117s, gyvaisiais ir mirusiaisiais, atsine\u0161usiais prie arbatos aptarti savuosius \u017eavius likimus.<\/p>\n

Ak, skryb\u0117lait\u0117s, \u0161varkai, fantazijos, modernistin\u0117s mano suknel\u0117s, kvadratai ir trikampiai…<\/p>\n

Man regis, visi jie, tie bi\u010diuliai, verti atminties, o mani\u0161k\u0117 istorija\u00a0\u2013 verta pamir\u0161ti.<\/p>\n

Sunaikink mano popierius, Leonardai, \u017einau, tu suprasi, kuriuos.<\/p>\n

I\u0161blukink mano nuotraukas. Praeit\u012f savo dienora\u0161\u010diuose i\u0161kraipyk iki absurdo.<\/p>\n

Mudviem juk tinka absurdas.<\/p>\n

4.<\/p>\n

Palaukite. Kas tai? Kas kvie\u010dia mane?<\/p>\n

V\u0117l prad\u0117jau gird\u0117ti balsus, \u0161a… neklausin\u0117kit man\u0119s, neverskite atsakyti\u00a0\u2013 \u017einau atsakymus, moku senov\u0117s graik\u0173 kalba tas absurdi\u0161kas i\u0161traukas i\u0161 tragedij\u0173, jos pasigirsta i\u0161 mano vidaus, choras yra kiekvienas lapelis ir kiekvienas pavyt\u0119s \u017eiedelis i\u0161 vazono skanduoja t\u0105 pat\u012f:<\/p>\n

Mirk mirk mirk mirk mirk mirk mirk.<\/p>\n

Einu atne\u0161ti vandens, palaistysiu:<\/p>\n

Mirkite mirkite mirkite mirkite mirkit.<\/p>\n

Apa\u010dioje, po langu, tamsa man pamerk\u0117 ak\u012f\u00a0\u2013 tu juk supranti. I\u0161 man\u0119s sukyla banga, bet negaliu, bej\u0117g\u0117 esu sustabdyti aritmi\u0161k\u0105 \u0161ird\u012f, o jausti j\u0105 toki\u0105 nuolat yra skausmingai nemalonu. Nepadeda m\u0117tos lapelio kramtymas, nepadeda smilkalai i\u0161 Indijos, eukalipt\u0173 aliejus i\u0161 Australijos\u00a0\u2013 ne, r\u016bkymo ir kavos atsisakymas\u00a0\u2013 ne.<\/p>\n

Jau geriau ji ir v\u0117l pavirst\u0173 \u012f akmen\u012f. Per garsi.<\/p>\n

Leonardai, \u0161irdie, klausei, i\u0161 kur\u00a0\u2013 man i\u0161 kaln\u0173 \u0161it\u0105 akmen\u012f parve\u017e\u0117 t\u0117vas, Leslis Styvenas, o mamyt\u0117, varg\u0161\u0117 jauna mergina vardu D\u017eiulija…<\/p>\n

Mano t\u0117vas ved\u0117 tam, kad atimt\u0173 jos gyvast\u012f ir sutrint\u0173 jos kaulus tarp dviej\u0173 akmen\u0173\u00a0\u2013 uolienas nuolat gabeno kaip suvenyrus namo tai i\u0161 vieno, tai i\u0161 kito kaln\u0173 masyvo\u00a0\u2013 kol pagaliau jos neliko pasaulyje, ji i\u0161nyko kaip dvasios \u016bkas, nesugeb\u0117jusi rasti sau vietos nei namuose, nei k\u016bne, juolab kitame\u00a0\u2013 vyro\u00a0\u2013 k\u016bne rasti savo gyvenimui atramos.<\/p>\n

Gird\u0117davau, kaip jis gurk\u0161noja motin\u0105 tarsi brend\u012f, u\u017esir\u016bkydamas.<\/p>\n

\u0160nab\u017ed\u0117jo jos naktinuk\u0173 klost\u0117s: j\u016bs\u0173, mergait\u0117s, laukia tas pats, toks gyvenimas, ruo\u0161kit\u0117s jo kanibali\u0161kai fiestai, kada nebus j\u016bs\u0173 motinos, niekas jau neu\u017estos.<\/p>\n

T\u0117vas ateis \u012f j\u016bs\u0173 miegamuosius, u\u017edegs \u017evak\u0119 prie pat lovos, bet jau pa\u017eadin\u0119s, taip nor\u0117jo, jam reikia, tai vyri\u0161ki poreikiai, ar supranti?<\/p>\n

Tu gimei tam, kad t\u0117vas b\u016bt\u0173 patenkintas. Tavo gyvyb\u0117 verta tik tiek, kiek jo nauda. Dabar tu esi savo pa\u010dios motina, dar per jauna suprasti santuokos sp\u0105st\u0173 s\u0105rang\u0105, per silpna i\u0161sigelb\u0117ti, i\u0161gyvendama vyr\u0105.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Modernistei ra\u0161ytojai Virginiai Woolf skirtos pjes\u0117s i\u0161trauka. \u010cia veikia tik vienas persona\u017eas\u00a0\u2013 pati Vird\u017einija, svarstanti moters ir ra\u0161ytojos egzistencij\u0105 pasaulyje, kuriame tradicija jau i\u0161 anksto suskirs\u010diusi vaidmenis. K\u0105 turi veikti moterys, o k\u0105\u00a0\u2013 ra\u0161ytojai? Ir kaip su tuo nesutikti, kaip myl\u0117ti ir nepriklausyti, kaip gimdyti, bet ne vaikus?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":27921,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[422,148,110,442],"tags":[315],"class_list":["post-27920","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-grozine-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Sandra Bernotait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27920","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=27920"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27920\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27922,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27920\/revisions\/27922"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/27921"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=27920"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=27920"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=27920"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}