{"id":27911,"date":"2020-10-19T16:42:41","date_gmt":"2020-10-19T14:42:41","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=27911"},"modified":"2021-01-20T18:24:03","modified_gmt":"2021-01-20T16:24:03","slug":"jurga-bagdzeviciene-kurkite-o-mes-ieskosime-sprendimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/jurga-bagdzeviciene-kurkite-o-mes-ieskosime-sprendimu\/","title":{"rendered":"JURGA BAGDZEVI\u010cIEN\u0116: \u201eKURKITE,  O MES IE\u0160KOSIME SPRENDIM\u0172\u201c"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Beveik tris de\u0161imtme\u010dius dirbanti dr. Jurga Bagdzevi\u010dien\u0117 yra chemini\u0173 tyrim\u0173 specialist\u0117: restauravimo technologij\u0173 ekspert\u0117 tiria archeologinius radinius, istorinius objektus i\u0161 metalo ir tekstil\u0117s, tapybos darb\u0173 technologijas, analizuoja gamtinius da\u017eiklius. Taip pat ji\u00a0\u2013 monografij\u0173 autor\u0117, skelbianti mokslinius straipsnius Lietuvos ir u\u017esienio leidiniuose. 2019\u00a0m. mokslinink\u0117 Kult\u016bros ministerijos apdovanota u\u017e muziej\u0173 vertybi\u0173 restauravimo darbus. \u0160iuo metu dr. J. Bagdzevi\u010dien\u0117 dirba Lietuvos dail\u0117s muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre bei d\u0117sto Vilniaus dail\u0117s akademijoje, Paminklotvarkos katedroje, kurioje ir susitikome pokalbiui apie da\u017enai nepastebim\u0105, bet itin sud\u0117ting\u0105 restauratoriaus darb\u0105.<\/em><!--more--><\/p>\n<h6>K\u0105 apie j\u016bs\u0173 veikl\u0105 ir jos specifik\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti kiekvienas i\u0161silavin\u0119s \u017emogus?<\/h6>\n<p>Meno k\u016brini\u0173 restauratoriaus profesij\u0105 i\u0161ties galima \u012fvardyti kaip unikali\u0105 ir tarpdisciplinin\u0119, apiman\u010di\u0105 labai plat\u0173 \u017eini\u0173 rat\u0105\u00a0\u2013 tiek meno, tiek istorijos bei technologij\u0173 sritis\u00a0\u2013 ir turin\u010di\u0105 glaud\u0173 ry\u0161\u012f su gamtos mokslais pla\u010di\u0105ja pras\u00adme. I\u0161\u0161\u016bki\u0173 specialistui, pasirinkusiam \u0161i\u0105 srit\u012f, kyla d\u0117l poreikio giliai \u012fl\u012fsti \u012f chemij\u0105, fizik\u0105, biologij\u0105, nes meno k\u016brinys, norom nenorom, turi b\u016bti \u012fvardintas ir kaip fizinis objektas, sudarytas i\u0161 tam tikr\u0173 med\u017eiag\u0173, laikui b\u0117gant nat\u016braliai senstantis, yrantis. D\u0117l to kei\u010diasi jo savyb\u0117s, vaizdas, strukt\u016bra, pavyzd\u017eiui, tapybos darbo pigment\u0173 spalva blunka, kinta ir m\u016bs\u0173 dienas pasiekia jau paveikta laiko.<\/p>\n<p>Restauratorius savo darb\u0105\u00a0\u2013 k\u016brinio atgaivinim\u0105\u00a0\u2013 pradeda nuo jo strukt\u016bros, technologini\u0173 suk\u016brimo aplinkybi\u0173 pa\u017einimo bei vizualios objekto b\u016bkl\u0117s \u012fvertinimo. Kitas \u017eingsnis yra kreipimasis \u012f restauravimo technologus\u00a0\u2013 chemikus, kurie padeda nustatyti k\u016brinio med\u017eiagin\u0119 sud\u0117t\u012f ir j\u0105 i\u0161analizuoti. Kult\u016bros vertybi\u0173 technologiniai tyrimai apima darb\u0173 sandaros ir technologij\u0173 apib\u016bdinim\u0105, panaudot\u0173 med\u017eiag\u0173 identifikavim\u0105 (pigmentai, ri\u0161amosios med\u017eiagos ir kt.), vykstan\u010di\u0173 sen\u0117jimo proces\u0173 charakterizavimas pasitarnauja k\u016brini\u0173 datavimui, j\u0173 kilm\u0117s ir autoryst\u0117s nustatymui, padeda atskleisti falsifikatus bei klastotes. Tyrim\u0173 duomenys suteikia galimyb\u0119 \u012fvertinti objekt\u0173 b\u016bkl\u0119, nustatyti konservavimo ar restauravimo tiksl\u0105, paskirti bei pritaikyti naujas proced\u016bras ir med\u017eiagas, skirtas individualioms problemoms spr\u0119sti.<\/p>\n<h6>Esate sakiusi, kad svarbus ne tik tyr\u0117jo talentas, bet ir k\u016brybi\u0161kasis elementas. Kaip \u0161iame darbe atsiskleid\u017eia k\u016brybi\u0161kumas?<\/h6>\n<p>Kartais k\u016brinys atkeliauja be jokios metrikos, su savo, kaip daikto, istorija, kuri n\u0117ra patvirtinta ar dokumentuota. Susid\u016brus su tokiu objektu ir \u017evelgiant \u012f j\u012f tyr\u0117jo akimis, vyksta pirmin\u0117 pa\u017eintis; jos metu formuojama tyrimo eiga, o tai kartais atliekama labai laisvai ir improvizuotai, nes n\u0117ra grie\u017et\u0173 taisykli\u0173, nustatan\u010di\u0173, koks gal\u0117t\u0173 b\u016bti pirmas \u017eingsnis. K\u016brybi\u0161kumas ir pasirei\u0161kia tyr\u0117jo sprendime, kuri\u0105 viet\u0105 \u201ekrimstelti\u201c, kad pa\u0117mus aguonos gr\u016bdo dyd\u017eio m\u0117gin\u012f b\u016bt\u0173 gauta maksimaliai daug informacijos apie k\u016brin\u012f. Pavyzd\u017eiui, b\u016bna toki\u0173 atvej\u0173, ypa\u010d istorin\u0117je XVIII ar XIX a. portretin\u0117je tapyboje, kai darbai skleid\u017eia tam tikr\u0105 energij\u0105 (nors tai ir gali skamb\u0117ti kiek misti\u0161kai). Pasitaiko, suku ratus aplink, nerandu pri\u0117jimo prie k\u016brinio ir suprantu, kad t\u0105 dien\u0105 m\u0117ginio neimsiu, sugr\u012f\u0161iu rytoj (\u017einoma, jei yra tokia galimyb\u0117). Ta energija\u00a0\u2013 lyg k\u016brinio aura, pra\u0161osi susidraugavimo.<\/p>\n<h6>Labai \u017emogi\u0161kas, net betarpi\u0161kas santykis, bet tyr\u0117jo darbas, regis, yra tarytum \u012fsiterpti \u012f k\u016brin\u012f, j\u012f \u201epa\u017eeisti\u201c?<\/h6>\n<p>Taip, bet da\u017eniausiai taikomi nedestruktyv\u016bs tyrimo metodai, mes juos vadiname fizikiniais. Pasitelkiamos tam tikros fotografavimo technikos, panaudojant ultravioletinius, infraraudonuosius spindulius, ar rentgenografinis tyrimas. Tai suteikia \u017eini\u0173 apie objekto b\u016bkl\u0119, suirimo laipsn\u012f visi\u0161kai neimant m\u0117ginio, taip pat atskleid\u017eia ma\u017eiausius jo technologijos ypatumus. Ultravioletiniais spinduliais ap\u0161vietus tapybos ar grafikos darbus, stebimas autenti\u0161ko ar nevienalaikio lako, da\u017e\u0173 \u0161vyt\u0117jimas, kuris parodo v\u0117lesnius pertapymus, gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti \u012fra\u0161ai drob\u0117je, signat\u016bros, i\u0161bluk\u0119 dokument\u0173 tekstai. Rentgeno spinduliai padeda pamatyti vidin\u0119 tiriam\u0173 objekt\u0173 strukt\u016br\u0105. Tapybos k\u016brinio rentgenogramoje i\u0161ry\u0161k\u0117ja paveikslo pagrindas, da\u017e\u0173 sluoksniai, grunto ir da\u017e\u0173 i\u0161trup\u0117jimai; tai leid\u017eia daryti i\u0161vadas apie k\u016brinio b\u016bkl\u0119, menininko pot\u0117pio ypatumus, kompozicijos ir formos pakeitimus. \u0160ie metodai labai patog\u016bs ir nekenksmingi, o gaudamas bendr\u0105 informacij\u0105 restauratorius mato, kokios yra tapybos netektys, u\u017etapymai, kompozicijos pakeitimai.<\/p>\n<p>Kita k\u016brini\u0173 tyrim\u0173 kryptis\u00a0\u2013 chemin\u0117 analiz\u0117. Jai priklauso med\u017eiag\u0173 nustatymas, kuris atliekamas intervenci\u0161kai, arba, kaip mes sakome, i\u0161 minimalaus m\u0117ginio. Pavyzd\u017eiui, jeigu tiriama tapybos pagrindo drob\u0117, kelis plau\u0161elius imame viena, kelis\u00a0\u2013 kita kryptimi ir atliekame morfologin\u0119 pluo\u0161to analiz\u0119 mikroskopu prie 200\u2013400 kart\u0173 didinimo, tiksliai identifikuojant, ar pluo\u0161tas yra linas, kanap\u0117, medviln\u0117, d\u017eutas ar kt. Intervencija minimali, o rezultatas tikslus. Da\u017e\u0173 sud\u0117tis nustatoma lygiai taip pat: pa\u0117mus aguonos gr\u016bdo dyd\u017eio m\u0117gin\u012f, i\u0161 jo analizuojami gruntas, pigmentai ir ri\u0161amosios med\u017eiagos, daromi tam tikri skerspj\u016bvi\u0173 mikro\u0161lifai, atspindys konkre\u010dios k\u016brinio vietos strukt\u016br\u0105\u00a0\u2013 da\u017e\u0173 sluoksni\u0173 eili\u0161kum\u0105, stor\u012f, pigment\u0173 spalvas ir kt. Taip \u012fvertinama, ar n\u0117ra u\u017etapym\u0173. Be jokios abejon\u0117s, vieno m\u0117ginio i\u0161samiam apib\u016bdinimui nepakanka, bet siekiame kuo ma\u017eesnio poveikio k\u016briniui.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2020%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pokalbis su \u017einoma meno k\u016brini\u0173 restauracijos specialiste apie sud\u0117ting\u0105, detektyvo tyrimui prilygstant\u012f darb\u0105, ai\u0161kinantis, kokios med\u017eiagos buvo panaudotos k\u016brinyje ir k\u0105 galima taisyti, o kuriuos pa\u017eeidimus reik\u0117t\u0173 palikti, atspindint istorijos t\u0117km\u0119. Priimant sprendim\u0105, svarbios ne tik naujausios technologijos, bet ir nuojauta.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":27912,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[422,148,110,442],"tags":[249],"class_list":["post-27911","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Linas Bli\u0161kevi\u010dius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27911","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=27911"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27911\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27913,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27911\/revisions\/27913"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/27912"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=27911"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=27911"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=27911"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}