[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Kadaise su viena kolege dail\u0117tyrininke (\u017evelgiant \u012f \u0161i\u0105 profesij\u0105 lyties ir lyti\u0161kumo aspektu, tenka pasteb\u0117ti, jog kritiki\u0173 moter\u0173 Lietuvoje statisti\u0161kai yra daugiau nei vyr\u0173) kalb\u0117jome apie Mindaugo Skudu\u010dio tapyb\u0105. Pristatin\u0117ti \u0161io menininko nei teksto skaitytojams, nei anuomet kalbintai prelegentei nereik\u0117t\u0173\u00a0\u2013 tai puikiai \u017einoma, vietin\u0117je dail\u0117s istorijoje stipriai \u012fsira\u0161iusi ir regima fig\u016bra. T\u0105 ry\u0161kum\u0105 bei \u017eenkli\u0161kum\u0105 l\u0117m\u0117 visos generacijos, meno scenoje pasirod\u017eiusios praeito am\u017eiaus a\u0161tuntajame de\u0161imtmetyje d\u0117mesys tariamai banaliai tematikai ir ironi\u0161kai, ironizuojan\u010diai plastikai\u00a0\u2013 kiek formal\u016bs dalykai gali b\u016bti juokingi ar juokaujantys. Pernelyg nedetalizuojant (nes vis tik kalbama apie kitus dalykus), pasteb\u0117tina, jog garsusis, legendinis tapytoj\u0173 \u201epenketukas\u201c (M. Skudutis, B. Gra\u017eys, H. Natalevi\u010dius, R. Sli\u017eys ir R. Vilkauskas\u00a0\u2013 nors visuomet \u012f \u0161i\u0105 kategorij\u0105 ka\u017ekod\u0117l dar \u012f-si-traukdavau ir R. Filistovi\u010di\u0173) tuo ir buvo (ir teb\u0117ra) unikalus, jog kai kuri\u0173 \u0161ios komandos nari\u0173 d\u0117ka keistoku, socialiai ir politi\u0161kai i\u0161\u0161aukian\u010diu, netgi nonkonformisti\u0161ku dalyku tapo toks absoliu\u010diai formalus dalykas, kaip kirm\u0117li\u0161kai u\u017eteptas pot\u0117pis. \u201ePenketas\u201c neretai net ir buvo vadinamas \u201ekirm\u0117listais\u201c. M. Skudutis \u0161iame kontekste gal ir nebuvo pa\u010diu kirm\u0117li\u0161kiausiu, bet \u201evik\u0161ri\u0161kiausiu\u201c\u00a0\u2013 tai tikrai. Nes jo tapyba visuomet i\u0161siskyr\u0117 \u201eplaukuotu\u201c pot\u0117piu\u00a0\u2013 t. y. turtingu savo temperamentu, spalvingu savo koloristiniais sprendimais…<\/p>\n
Taigi su pa\u017e\u012fstama kalb\u0117jome apie M. Skudut\u012f.<\/p>\n
\u2013 Nem\u0117gstu Skudu\u010dio, nes jis neken\u010dia moter\u0173,\u00a0\u2013 parei\u0161k\u0117 \u0161i.<\/p>\n
Anuomet tartum ir labai nenustebau. Regis, buvau pamir\u0161\u0119s tok\u012f chrestomati\u0161kai klasikin\u012f tapytojo darb\u0105 kaip \u201eJ\u016brat\u0117 klausosi muzikos\u201c (1977) bei visas jo nutapytas mergaites ir merginas. O koleg\u0117 t\u0119s\u0117 mint\u012f toliau, tikslindama, kad \u201eSkudutis moteris vaizduoja negra\u017eiai\u201c…<\/p>\n
Ir anuomet, ir dabar galvoju, kad M. Skudutis daug k\u0105 vaizduoja \u201enegra\u017eiai\u201c: ir moteris, ir Vilni\u0173, ir Lietuvos kaim\u0105, ir net tuos pa\u010dius vyrus. I\u0161 to galima susidaryti nuomon\u0119, kad \u0161is tapytojas neken\u010dia visko, kas yra aplink j\u012f. Nes gra\u017eumu m\u016bsuose laikoma tai, kas atrodo gra\u017eiai. \u0160\u012f eksperimentinio roko grup\u0117s pavadinimo vert\u0105 oksimoron\u0105 galima perfrazuoti ir truput\u0117l\u012f kitaip\u00a0\u2013 mes neretai gro\u017eiu laikome tai, kas yra \u017eurnaluose ir i\u0161 \u017eurnal\u0173 (tok\u012f pasakym\u0105 dr\u012fs\u010diau pritaikyti netgi j\u016bs\u0173 dabar maloniai vartomam \u201eNemunui\u201c). Knyga \u0161iai loginei sekai netinka, nes daugelis \u0161iandien\u0105 \u0161io daikto net neima \u012f rankas, laikra\u0161\u010diai (ta mamuti\u0161kai i\u0161mir\u0161tanti gentis) \u017eurnalams vis tiek negali prilygti blizgumu, ry\u0161kumu, spalvingumu. B\u016btent \u0161i\u0173 dalyk\u0173 (blizgumo-ry\u0161kumo-spalvingumo) tr\u016bksta M. Skudu\u010dio tapybai (ne tik joje veikiantiems persona\u017eams). Taip, paveikslai neretai spindi aliejini\u0173 da\u017e\u0173 ir dengian\u010di\u0173j\u0173 lak\u0173 spinduliais. Taip, M. Skudutis tiek anks\u010diau, tiek ypa\u010d dabar vartoja ry\u0161kias spalvas ir raibuliuojan\u010diai spalvingus derinius\u00a0\u2013 tai, beje, diktuoja ir pati tapymo i\u0161 realyb\u0117s bei vir\u0161-realyb\u0117s (nes dailinink\u0105 vienodai domina tiek fizinis, regimasis, tiek sapni\u0161kasis, \u012fsivaizduojamasis pasauliai) metodika. Bet tai \u0161iuo konkre\u010diu atveju yra ka\u017ekaip nepakankamai blizgu, ry\u0161ku, spalvinga…[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-08-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Svarstant tapytojo Mindaugo Skudu\u010dio k\u016bryb\u0105 tenka leistis \u012f fundamentali\u0173 menotyros ir k\u016brybos psichologijos s\u0105vok\u0173 svarstymus. Ar esate gird\u0117j\u0119 apie kirm\u0117li\u0161k\u0105 pot\u0117p\u012f? Ar tikrai gra\u017eu tai, kas atvaizduota gra\u017eiai? O jei negra\u017eiai, tai ar b\u016btinai k\u016br\u0117jas to neken\u010dia?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":27719,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[414,148,110,442],"tags":[313],"class_list":["post-27718","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-08","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Vidas Po\u0161kus","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27718","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=27718"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27718\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27720,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27718\/revisions\/27720"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/27719"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=27718"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=27718"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=27718"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}