[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post.txt”]<\/p>\n
1965-aisiais \u012fvyko kontroversi\u0161kos ir daug kritikos sulaukusios parodos atidarymas Niujorko \u201eMoMA\u201c muziejuje. Parodos, kuriai buvo lemta pakeisti architekt\u016bros istorijos krypt\u012f, kuratorius buvo austr\u0173 kilm\u0117s amerikie\u010di\u0173 architektas ir istorikas Barnardas Rudofsky\u2019is. Pirm\u0105 kart\u0105 didelio masto reginyje d\u0117mesys nuo architekto kaip autoriaus (tipi\u0161kas modernizmo epochos po\u017ei\u016bris) pasislinko radikaliai nauja kryptimi, niekada anks\u010diau netyrin\u0117ta su tokiu intensyvumu. Ekspozicijos pavadinimas i\u0161rai\u0161kingas ir puikiai nusakantis esm\u0119: \u201eArchitekt\u016bra be architekt\u0173\u00a0\u2013 trumpas \u012fvadas \u012f nekilming\u0105 architekt\u016br\u0105\u201c. \u0160i paroda profesio\u00adnalams ir pla\u010diajai publikai suteik\u0117 galimyb\u0119 atrasti kasdien\u0119, vietin\u0119 ir da\u017enai anonimi\u0161k\u0105 architekt\u016br\u0105: joje buvo eksponuojama 200 padidint\u0173 nespalvot\u0173 fotografij\u0173, vaizduojan\u010di\u0173 b\u016bstus pa\u010diose \u012fvairiausiose platumose, geografiniuose regionuose, skirtingose klimato zonose. Ilgoje labai \u012fdomi\u0173 aglomeracij\u0173 ir gyvenvie\u010di\u0173 serijoje viena nuotrauka patrauk\u0117 m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n
Giorem\u0117 (turki\u0161kai G\u00f6reme<\/em>, sen. graik\u0173 kalba\u00a0\u2013 Korama<\/em>)\u00a0\u2013 tai miestas Kapadokijoje, istoriniame Turkijos regione, esan\u010diame centrin\u0117je Anatolijos plok\u0161tumoje, kur\u012f sudaro i\u0161 nat\u016brali\u0173 uol\u0173 ir k\u016bgi\u0173 i\u0161skobtos buvein\u0117s, susiliejan\u010dios \u012f \u012fsp\u016bding\u0105 peiza\u017e\u0105, kupin\u0105 netik\u0117t\u0173 ir ne\u012fprast\u0173 erozijos sukurt\u0173 motyv\u0173. Gamta, kra\u0161tovaizdis ir architekt\u016bra susijungia bei atsiveria kaip nepakartojamo gro\u017eio miestovaizdis. (1 pav.)<\/p>\n \u201eParaziti\u0161kas\u201c veiksmas, kai jau egzistuojantis objektas randamas (kaip Giorem\u0117s uol\u0173 strukt\u016bros) ir transformuojamas pagal radusiojo poreikius bei reikalavimus (i\u0161kasant ir sukuriant erdves viduje, pridedant funkcinius elementus, b\u016bdingus namams ir pritaikomus uoloms), yra kertin\u0117 architekt\u016bros patirties dalis, kuri\u0105 mes ir norime apib\u016bdinti. Viena vertus, ji leid\u017eia atpa\u017einti stabilum\u0105 ir nekintamum\u0105, kita vertus, suvokti laikinum\u0105\u00a0\u2013 atrasti objektus, kurie gali b\u016bti modifikuoti, transformuoti, i\u0161pl\u0117sti.<\/p>\n Kaip jau mat\u0117me Kapadokijos atveju, \u017emogus tik pasisavino viet\u0105 (lotyni\u0161kasis hebere<\/em>, rei\u0161kiantis \u201elaikyti, tur\u0117ti\u201c ir itali\u0161kasis abitare<\/em>, rei\u0161kiantis \u201egyventi, apsigyventi\u201c, turi tokias pat semantines \u0161aknis). 1755 m. pranc\u016bz\u0173 menininkas Charles\u2019is Eisenas past\u016bm\u0117jo \u0161i\u0105 rib\u0105 dar toliau, sukurdamas ko gero \u012fsp\u016bdingiausi\u0105 ikonografin\u012f ateities provaizd\u012f, kok\u012f tik galime rasti architekt\u016bros istorijoje. Tai antrojo knygos \u201eEs\u0117 apie architekt\u016br\u0105\u201c (Essai sur l\u2019architecture<\/em>) leidimo vir\u0161elis. J\u0105 para\u0161\u0117 ir pirm\u0105 kart\u0105 1753-aisiais publikavo architekt\u016bros teoretikas Marcas-Antoine\u2019as Laugier. Rai\u017einyje matyti primityvi vitruvi\u0161ka stogin\u0117. Ch. Eiseno sukurtas architekt\u016brinis kontekstas priblo\u0161kiantis: jame vaizduojama konstrukcija (trobel\u0117) pastatyta i\u0161 nat\u016brali\u0173 med\u017eiag\u0173\u00a0\u2013 med\u017ei\u0173 kamien\u0173 ir \u0161ak\u0173. Ir nesvarbu, kad priekyje matyti griuv\u0117siai\u00a0\u2013 antablementai, kapiteliai ir kolonos, i\u0161 kuri\u0173 galime spr\u0119sti \u010dia buvus Jonijos orderio \u0161ventykl\u0105. Kontrastuodami su trobele, \u0161ie elementai atrodo tarsi pasenusios pra\u0117jusios eros liekanos, pasmerktos niekada nebesugr\u012f\u017eti; regis, apie j\u0173 atminim\u0105 ar i\u0161saugojim\u0105 neverta n\u0117 galvoti. Kompozicijoje i\u0161 \u201esurast\u0173\u201c nat\u016brali\u0173 detali\u0173 Ch. Eisenas demonstruoja kur kas ekstremalesn\u0119 strategij\u0105, kuri\u0105 po Marcelio Duchamp\u2019o tinka \u012fvardyti kaip \u201ejau-pagamint\u0105\u201c (ready-made<\/em>). \u012e \u0161\u012f \u017eingsn\u012f galim\u0105 \u017evelgti kaip \u012f meninio akto atsisakym\u0105, ta\u010diau toks po\u017ei\u016bris\u00a0\u2013 tik pavir\u0161inis. Eisenas \u0161iuo at\u017evilgiu radikalus: jis ne tik dar kart\u0105 panaudoja tam tikras nat\u016bralias med\u017eiagas, bet konceptualiai med\u017eio kamien\u0105 paver\u010dia kolona. Gamta tapo pramanu. Aptartoji slinktis yra Gamtos pabaiga ir i\u0161radimas to, k\u0105 galime pavadinti \u201es\u0105mon\u0117s erdve\u201c.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-05-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" XX a. architekt\u016brai tarytum atsigr\u0119\u017eus \u012f save kyla daug klausim\u0173: ar gali egzistuoti architekt\u016bra be architekt\u0173? Ar neatsitiks taip, kad vien\u0105 dien\u0105 j\u0105 praris dizainas? Ir jei literat\u016bra turi \u017emog\u0173 be savybi\u0173, kaip atrodo architekt\u016bra be kokyb\u0117s?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":27359,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[406,148,110,442],"tags":[332],"class_list":["post-27358","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-architektura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Fabio Don, Marco Zelli (F.A.T.)","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27358","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=27358"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27358\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27381,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27358\/revisions\/27381"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/27359"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=27358"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=27358"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=27358"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}S\u0105mon\u0117s erdvi\u0173 i\u0161radimas ir Gamtos pabaiga<\/h6>\n
\n(2 pav.)<\/p>\n