Vieno susitikimo metu, kopdamas \u012f Raudondvario pilies bok\u0161t\u0105, \u0161iuos \u017eod\u017eius i\u0161tar\u0117 \u017einomas skulptorius, Lietuvos nacionalin\u0117s kult\u016bros ir meno premijos laureatas Leonas Strioga. \u017dvelgiant \u012f \u0161i\u0105 asmenyb\u0119, tik k\u0105 pamin\u0117jusi\u0105 savo gyvenimo devyniasde\u0161imtmet\u012f, kyla noras kalb\u0117ti ir kalb\u0117tis apie k\u016bryb\u0105, \u017emogaus ir Dievo santyk\u012f, narplioti egzistencinius klausimus. Menininko dirbtuv\u0117se lentynos iki pat lub\u0173 u\u017ekrautos \u012fvairiausios tematikos, skirting\u0173 k\u016brybini\u0173 laikotarpi\u0173 skulpt\u016bromis, o oras dar tebevirpa nuo kirvuko most\u0173, kapojant ber\u017eo kalades… \u010cia viskas taip suprantama, \u012ftikinama \u2013 nelieka vietos tu\u0161tumai, melui, netikrumui. Vos \u012f\u017eengus pro duris, pasitinka rimtas ir stoi\u0161kas, tarsi i\u0161 S\u016bduvos derlingos \u017eem\u0117s i\u0161aug\u0119s Jonas Basanavi\u010dius, vos auk\u0161\u010diau, ant lentynos, i\u0161 po pla\u010diabryl\u0117s skryb\u0117l\u0117s \u017evitriomis akimis tiesiai ir skvarbiai \u017evelgia Jonas Mekas, kitoje lentynoje pusiau gulomis ilsisi Juozas Gru\u0161as, o ten, tol\u0117liau, kaip sako pats skulptorius, i\u0161 bibliotekos \u012f savo namus gr\u012f\u017etantis vilnietis poetas Marcelijus Martinaitis bei \u012f kuprel\u0119 susimet\u0119s Nepriklausomyb\u0117s akto signataras, Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. \u201eKai a\u0161 numirsiu, \u010dia mes b\u016bsime visi vienoje vietoje…, \u2013 porina skulpt\u016br\u0173 k\u016br\u0117jas. \u2013 Po savo gr\u012f\u017eimo \u012f T\u0117vyn\u0119 (L. Strioga taip \u012fvardija laik\u0105 po insulto), nebemoku \u017emoni\u0161kai lietuvi\u0161kai ra\u0161yti, u\u017emir\u0161tu ir \u017emonos mergautin\u0119 pavard\u0119, ji nuolat turi man daug k\u0105 priminti, darau tik realistinius darbus. O realizme meno juk n\u0117ra. Ligos metu k\u016briau \u017eymi\u0173 meninink\u0173 fig\u016bras, portretus. Prie\u0161 imdamasis portreto, pirmiausia turiu pa\u017einti \u017emog\u0173 i\u0161 ar\u010diau. Jis turi ka\u017ekuo mane paveikti, atsiskleisti, man reikia su juo susidraugauti, ir tik tada galiu kurti jo fig\u016br\u0105 ar portret\u0105\u201c, \u2013 pasakoja dailininkas. \u201eKai Leonas susipa\u017eino su ra\u0161ytoju ir vert\u0117ju Juozu Apu\u010diu, kai j\u012f gerai pa\u017eino, tiesiog \u012fsimyl\u0117jo, tuomet suk\u016br\u0117 nema\u017eai jo portretini\u0173 skulpt\u016br\u0173. Abu jie nuo\u0161ird\u017eiai bendravo. Prie\u0161 mirt\u012f J. Aputis labai gra\u017eiai su Leonu atsisveikino…\u201c \u2013 dviej\u0173 \u017eymi\u0173 Lietuvos vyr\u0173 pa\u017eint\u012f prisimena Leono \u017emona Dalia. Suk\u016br\u0117 menininkas ir nema\u017e\u0105 \u0161\u016bsn\u012f savo autoportret\u0173. Vienoje med\u017eio skulpt\u016broje vaizduojama per pus\u0119 skilusi galva, i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 suver\u017eta ver\u017el\u0117mis. \u201eJuk ligos metu man suiro dalis smegen\u0173 \u2013 \u010dia, priekyje, kaktoje, yra riba (braukia pir\u0161tu per kakt\u0105), tod\u0117l a\u0161 dabar sunkiai kalbu ir visai negaliu ra\u0161yti, o juk esu pripie\u0161\u0119s t\u016bkstan\u010dius pie\u0161ini\u0173, tiek visko prira\u0161\u0119s, ta\u010diau… kurti ir daryti skulpt\u016bras \u2013 dar galiu\u201c, \u2013 \u0161ypsosi menininkas. Dalia sako, kad Leonas, vos tik atsigav\u0119s po ligos, dar gul\u0117damas lovoje papra\u0161\u0117 s\u016bnaus paruo\u0161ti \u012fvairiausio dyd\u017eio ber\u017eo kalad\u0117li\u0173, atne\u0161ti lent\u0105 ir kirvuk\u0105. Lent\u0105 pasid\u0117j\u0119s ant kr\u016btin\u0117s, prad\u0117jo kalenti. Niekaip negal\u0117jo atsispirti k\u016brybai. Tuomet ir gim\u0117 kai kurios skulpt\u016bros, sud\u0117liotos i\u0161 gabal\u0117li\u0173: \u201eT\u0117vi\u0161k\u0117s keliais\u201c, \u201eNamolei\u201c.<\/p>\n
Dabar L. Striogai ter\u016bpi tik dvasiniai klodai, o tai, kas sietina su materialiomis vertyb\u0117mis, jam n\u0117 motais. Ir skulpt\u016br\u0173 nenori parduoti, nes pinigai \u2013 visai nereik\u0161mingi. \u201ePinigai man niekada nebuvo svarb\u016bs. Dar b\u016bdamas ma\u017eas, gal koki\u0173 penkeri\u0173, \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173, pad\u0117davau t\u0117vui i\u0161 med\u017eio daryti medinius \u017eaisliukus \u2013 juos \u0161veisdavau, paspalvindavau ir taip u\u017esidirbdavau pinig\u0117li\u0173, bet mano broliai u\u017edarb\u012f i\u0161 man\u0119s i\u0161pra\u0161ydavo. Vis surasdavo svarbesni\u0173 dalyk\u0173, kuriems j\u012f panaudodavo. T\u0117vas kart\u0105 man dav\u0117 pinig\u0173, bet v\u0117liau juos ka\u017ekam pa\u0117m\u0117. Ir a\u0161 j\u0173 visai negail\u0117jau, net neverkiau. Vienu metu buvau biednas<\/em> ir visai nieko netur\u0117jau. I\u0161 keturi\u0173 \u0161eimoje augusi\u0173 broli\u0173 gimiau fizi\u0161kai silpniausias. Ka\u017ekod\u0117l j\u0117g\u0173 man dav\u0117 ma\u017eiausiai\u2026 bet esu labiausiai apdovanotas k\u016brybingumu. Vienas mano brolis taip pat skulptorius, jis gyvena Ukmerg\u0117j, bet jo darbai visai kitokie. Dar mokydamasis mokyk\u00adloj jau skyriausi nuo aplinkini\u0173. I\u0161 m\u016bs\u0173 keturi\u0173 t\u0117v\u0105 labiausiai myl\u0117jau a\u0161. Jis man buvo autoritetas. Mama buvo labai gera daininink\u0117. Ir pats dainuodavau, bet dabar galiu tik taip: \u201e\u016a\u016b\u016b\u016b, a…, ooooo!\u201c \u2013 smagiai kvatojasi, artikuliuodamas garsus \u0161\u016bkalioja dailininkas.<\/p>\n \u201ePraeitis m\u016bs\u0173 \u2013 gyvieji ir mirusieji, m\u016bs\u0173 med\u017eiai ir gyv\u016bn\u0117liai \u2013 viskas mus jungia\u201c, \u2013 imdamas nuo lentynos rodo skulpt\u016br\u0105, vaizduojan\u010di\u0105 gyv\u016bn\u0105, gal elni\u0105 devyniarag\u012f, ant nugaros ne\u0161ant\u012f m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 v\u0117les (\u201eV\u0117li\u0173 sugr\u012f\u017eimas\u201c, 1995). Mitologija L. Striogai yra artima. Giedr\u0117 Jankevi\u010di\u016bt\u0117 knygoje \u201eLeonas Strioga\u201c brand\u017eiajai menininko k\u016brybai apib\u016bdinti naudoja tokius paties k\u016br\u0117jo i\u0161sakytus \u017eod\u017eius: \u201eVisada pergyvenau d\u0117l savo genties, visada nor\u0117jau dang\u0173 ar\u010diau \u017eem\u0117s reg\u0117ti.\u201c Net ir \u0161iuo laikotarpiu, kai apribotos jo sklandaus m\u0105stymo ir min\u010di\u0173 rai\u0161kos galimyb\u0117s, skulptorius i\u0161lieka i\u0161tikimas savo pagrindin\u0117ms id\u0117joms: pagarbai gen\u010diai, \u0161eimai, istorijai, t\u0117vynei, kalbai. \u201eNesvarbu, kas vaizduojama \u2013 ar tai b\u016bt\u0173 \u0161lubas angelas, ar senas arklys, ar t\u0117vo kepur\u0117 su ant jos ropin\u0117jan\u010diomis bit\u0117mis, ar nuav\u0117ti aulinukai, \u2013 visus Striogos k\u016brinius gaubia i\u0161skirtinumo aura, paprastu\u010diam motyvui suteikianti graudinan\u010dio naivumo ir \u017eod\u017eiais sunkiai nusakomo patrauklumo\u201c, \u2013 ra\u0161o G. Jankevi\u010di\u016bt\u0117. Jam b\u016bdingi i\u0161skirtin\u0117 meil\u0117 bei d\u0117mesys, L. Strioga nuolat ie\u0161ko intymaus asmeninio santykio ir labai jautraus sprendimo b\u016bdo savo id\u0117jai i\u0161reik\u0161ti bet kokioje med\u017eiagoje: medyje, akmenyje, metalo liejinyje. Skulpt\u016broje \u201eMedumi apsunkusi t\u0117vo kepur\u0117\u201c (1999) med\u017eiui tonuoti autorius panaudojo tikr\u0105 bi\u010di\u0173 va\u0161k\u0105, ne \u012fprastus da\u017eus ar grind\u0173 va\u0161k\u0105. Tod\u0117l \u0161is k\u016brinys per visas jusles \u017ei\u016brint\u012fj\u012f veikia ne tik savo temos atskleidimu, plastika, reljefine fakt\u016bra, bet ir tauriu bi\u010di\u0173 va\u0161ko bei ber\u017eo kvapu. Kiekviena skulpt\u016bra akivaizd\u017eiai byloja apie didel\u0119 meil\u0119 \u0161irdyje i\u0161ne\u0161iotai id\u0117jai, pasirinktai atvaizduotajai asmenybei. Bet kuri med\u017eiaga \u2013 akmuo, metalas, betonas ar medis \u2013 L. Striogos rankose virsta jautriu \u012ftikinamu pasakojimu, savitu amuletu. Jis yra suk\u016br\u0119s ne vien\u0105 darb\u0105, vaizduojant\u012f sunkiai \u012fvardijam\u0105 gyv\u016bn\u0105, primenant\u012f mitologin\u0119 b\u016btyb\u0119, pa\u017eabot\u0105, \u012fkinkyt\u0105 ar jojam\u0105 \u017emogaus. Kai kurie j\u0173 netgi pana\u0161\u016bs \u012f m\u016bs\u0173 vyt\u012f, ta\u010diau kitok\u012f, savit\u0105, striogi\u0161k\u0105. Tod\u0117l, \u017evelgiant \u012f nesibaigian\u010dias \u0161i\u0173 dien\u0173 batalijas d\u0117l valstybingumo simboli\u0173 statymo, asmenybi\u0173 \u012fam\u017einimo aik\u0161t\u0117se ar kitose vie\u0161osiose vietose, kyla noras pakviesti u\u017esukti \u012f Leono Striogos dirbtuv\u0119 Kaune ir leisti prisirinkti \u012fvairi\u0173 valstyb\u0117s simboli\u0173, asmenybi\u0173 skulpt\u016br\u0173, nesunkiai suprantam\u0173, lengvai \u012fskaitom\u0173 ir atpa\u017e\u012fstam\u0173, tinkan\u010di\u0173 ir priimtin\u0173 m\u016bs\u0173 XXI am\u017eiuje…<\/p>\n \u201e\u017dmogaus dievi\u0161kumo pradas man labai svarbus. Mes gyvenam ir ken\u010diam… bet man svarbiausia tiesa, tiesa ir tik tiesa! Labai svarbu, kad b\u016bt\u0173 teisyb\u0117! Mano k\u016brybos pagrind\u0173 pagrindas dievi\u0161kumas, tod\u0117l \u017emones vaizduoju nuogus. I\u0161 prad\u017ei\u0173 dar dariau su keln\u0117mis, bet be dir\u017e\u0173, o dabar \u2013 visai nuogus. Mano \u017emogus trumpomis kojomis, arti \u017eem\u0117s, ta\u010diau \u0161irdis ir protas auk\u0161tai\u201c, \u2013 pasakoja L. Strioga. Biomedicinos mokslas teigia, kad vertikali linija atrodo ilgesn\u0117 u\u017e horizontali\u0105, nes veikia kontrastas. \u0160is rei\u0161kinys vadinamas vertikal\u0117s iliuzija. Iliuzijos leid\u017eia mums spr\u0119sti apie suvokimo mechanizmus, kurti teorijas. Oppel-Kundt iliuzijos esm\u0117 ta, kad u\u017epildytas tarpas atrodo didesnis negu neu\u017epildytas, o tu\u0161\u010dia erdv\u0117 suvokiama kaip artimesn\u0117, ir tai vadinama subjektyvi\u0173 kont\u016br\u0173 iliuzija, kuri leid\u017eia susidaryti k\u016bno schemai, nesutampan\u010diai su k\u016bno pavir\u0161iumi. Drabu\u017eiai praple\u010dia k\u016bno schem\u0105, tod\u0117l apsireng\u0119s \u017emogus atrodo didesnis. L. Strioga \u017emones vaizduoja be drabu\u017ei\u0173, abstrak\u010di\u0173 form\u0173, monumentalius, tod\u0117l jie tarytumei auk\u0161tesni, o ta schema, tas striogi\u0161kas stereotipas ir visa jo skulpt\u016bros \/ k\u016brybos stilistika pati virto iliuzija, kuri\u0105 vis\u0105 savo gyvenim\u0105 kurdamas mumyse ir mums suformavo \u0161is menininkas. Ji tapo chrestomatine, lengvai atpa\u017e\u012fstama forma, vaizdais, identifikuojan\u010diais autenti\u0161k\u0105 rai\u0161kos b\u016bd\u0105, universumu, atpa\u017e\u012fstamu ne tik Lietuvoje, bet ir sve\u010diuose kra\u0161tuose. L. Strioga, kaip ir jo \u017emogus \u2013 universali forma i\u0161 lietuvi\u0161ko ber\u017eo, pa\u017eenklinta autoriaus meile Dievui, T\u0117vynei ir \u017emogui, \u012fmirkyta ne tik tikru bi\u010di\u0173 va\u0161ku, bet ir kasdien\u0117mis patirtimis, i\u0161gyvenimais \u2013 toks jis, Leonas Strioga, lengvai atpa\u017e\u012fstamas, priimtinas ir artimas.<\/p>\n \u201eMan labai svarbu \u017emogaus dorumas, elgesys. Jeigu elgiasi netinkamai, man jis yra nepriimtinas. A\u0161 ir pats stengiuosi gyventi dorai: neg\u0117riau ir negeriu, ner\u016bkau…\u201c, \u2013 pasakoja menininkas. Dailininkas neseniai vien\u0105 nakt\u012f netik\u0117tai susapnavo prana\u0161i\u0161k\u0105 sapn\u0105, kuriame reg\u0117jo veid\u0105, labai gra\u017e\u0173, malon\u0173, ma\u017edaug \u0161e\u0161iasde\u0161imties met\u0173 am\u017eiaus vyro. Susapnuotasis skulptori\u0173 patikino, kad \u0161is gyven\u0105s labai teisingai, labai gerai, kad tur\u0117t\u0173 jaustis laimingas, jog yra tinkamame santykyje su gamta bei \u017emon\u0117mis… ir kad surengs parod\u0105 Vilniuje (taip buvo \u012fvardyta jubiliejin\u0117 paroda sostin\u0117je, Vilniaus dail\u0117s akademijos parod\u0173 sal\u0117je \u201eTitanikas\u201c). \u201e\u0160is vyri\u0161kis, maloniai \u0161ypsodamasis, palink\u0117jo ir toliau taip gyventi, ir sak\u0117, kad, jeigu gyvenim\u0105 ir u\u017ebaigsiu ank\u0161\u010diau, vis tiek b\u016bsiu laimingas\u201c, \u2013 prisimena L. Strioga. Po sapno meistras suk\u016br\u0117 reg\u0117tojo vyro portret\u0105. \u201eTaip man nutiko pirm\u0105 ir tikriausiai paskutin\u012f kart\u0105 gyvenime. A\u0161 ir noriu daryti tik gera, \u2013 savo gyvenimo principus patvirtina dailininkas. \u2013 Jei \u017emon\u0117s matys daugiau gero, tikro meno, j\u0173 santykiai ir gyvenimai taps gra\u017eesni.\u201c<\/p>\n Vienas naujausi\u0173 \u0161iuo laikotarpiu sukurt\u0173 L. Striogos darb\u0173 vaizduoja vaik\u0105, s\u0117dint\u012f ant seno nune\u0161ioto kartoninio lagamino. \u201eAutenti\u0161kas sovietinis lagaminas, jo paties. Su juo Leonas va\u017ein\u0117jo \u012f Piter\u012f (Sankt Peterburg\u0105 \u2013 red. past.) ir \u012f kitas keliones\u201c, \u2013 atskleid\u017eia \u017emona Dalia. \u010cia skulptorius vaizduoja pat\u012f save, kai, b\u016bdamas vos ketveri\u0173, ant lagamino atkeliavo \u012f Ukmerg\u0119.<\/p>\n \u201eDabar dirbti jau sunku, nes reikia pasiruo\u0161ti med\u012f, \u012frankius. Be to, ir m\u0105styti darosi nelengva. Negaliu i\u0161reik\u0161ti savo min\u010di\u0173, darau tokius realistinius darbelius…\u201c \u2013 li\u016bdnomis mintimis dalinasi menininkas. \u201eMano darbuose realizmo yra, bet jis \u0161iuolaiki\u0161kas. Kai dabar \u017ei\u016briu, manau, kad a\u0161 visada dirbau kitaip, bet aplinkiniams tai ne visada patiko. Man labai svarbu atskleisti save. Galb\u016bt tur\u0117jau daryti mandriau, bet a\u0161 kitaip negal\u0117jau\u201c, \u2013 tarsi ie\u0161kodamas pateisinimo apie savo k\u016bryb\u0105 pasakoja L. Strioga. Ir priduria: \u201eMano svajon\u0117 \u2013 sukurti skulpt\u016br\u0105, toki\u0105 did\u017eiul\u0119 did\u017eiul\u0119, virpan\u010di\u0105, i\u0161kylan\u010di\u0105 vir\u0161 vis\u0173 pastat\u0173…\u201c<\/p>\n Kiekvienas L. Striogos darbas unikalus, ta\u010diau jo \u201eber\u017einukai\u201c nesupainiojami su jokio kito menininko k\u016briniais. Moksli\u0161kai patvirtinta, jog objektai, kuri\u0173 didelis skaistis, atrodo ar\u010diau, nes jie skleid\u017eia daugiau \u0161viesos. Galima dr\u0105siai teigti, kad Leonas Strioga yra tarp ry\u0161kiausi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, spinduliuojan\u010di\u0173 did\u017eiul\u0119 \u017emogi\u0161k\u0105 \u0161vies\u0105. Jis \u2013 tarsi m\u016bs\u0173 Alberto\u2019as Giacomettis, savo virpan\u010diais pavir\u0161iais ir formomis tap\u0119s savitos stilistikos skulpt\u016bros k\u016br\u0117ju, skelbian\u010diu apie am\u017ein\u0105sias pasaulio ir \u017emogaus savybes, i\u0161kart atpa\u017e\u012fstamas ir stovintis Lietuvos Monparnase greta kit\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 XX\u2013XXI a. meninink\u0173. [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-03-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pokalbyje su garsiu skulptoriumi nuskamba netik\u0117ta mintis, kad liga kartais primena tremt\u012f ir, jei pavyksta pasveikti, gali sakyti, jog sugr\u012f\u017eai \u012f T\u0117vyn\u0119. Jokia kelion\u0117 nepraeina be p\u0117dsako, bet svarbiausi dalykai \u2013 kurti ir svajoti \u2013 i\u0161lieka. L. Striogos darbuose dabar daugiau realizmo, o svajon\u0117se \u2013 vir\u0161 vis\u0173 pastat\u0173 i\u0161kylanti skulpt\u016bra. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":27006,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[399,148,110,442],"tags":[313],"class_list":["post-27005","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Zigmas Kalesinskas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27005","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=27005"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27005\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27010,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/27005\/revisions\/27010"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/27006"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=27005"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=27005"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=27005"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}