{"id":26853,"date":"2020-02-21T17:37:17","date_gmt":"2020-02-21T17:37:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=26853"},"modified":"2021-01-20T18:17:35","modified_gmt":"2021-01-20T16:17:35","slug":"sesuo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/sesuo\/","title":{"rendered":"Sesuo"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text](Romano i\u0161traukos)<\/em><\/p>\n

23.<\/p>\n

NUSTEBINTAS NEBUVAU. \u012eVAIR\u016aS DARBAI. TAI LAI\u0160KAS TAU. LAUKIU, MATAU… KAKLO LINKIS.<\/p>\n

Juodosios ten nebuvo. Prie \u012f\u0117jimo man smarkiau suplak\u0117 \u0161irdis, teko atsiremti \u012f tur\u0117klus, paskutinius metrus tiesiog u\u017eb\u0117gau, \u012fpuoliau \u012f but\u0105\u2026 jos ten nebuvo, jos ten ir negal\u0117jo b\u016bti. Viskas buvo lik\u0119 kaip jai i\u0161einant. Tarsi po to nieko nebeb\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119. Prisiminiau m\u016bs\u0173 paskutin\u0119 nakt\u012f. Niekada jos nepamir\u0161au.<\/p>\n

\u017dvaki\u0173 liku\u010diai, visur pilna dulki\u0173. Jos ir mano drabu\u017eiai. Vaik\u0161\u010diojau po but\u0105. \u0160aldytuvas buvo pilnas, vonioje vis dar mirko \u0161aldomas butelis. I\u0161me\u010diau, kas buvo suged\u0119, nuvaliau dulkes, su\u0161laviau voratinklius. Ramiai ir gan metodi\u0161kai \u0161iek tiek apsitvarkiau. K\u0105 gi, prad\u0117siu i\u0161 naujo. Visk\u0105 prad\u0117siu i\u0161 naujo. Lauksiu, klausin\u0117siu. Jei ji nepasirodys, i\u0161eisiu \u012f keli\u0105. Kai at\u0161ils. Mane traukte trauk\u0117 prie jos stalo, gal ten laiko kokius dokumentus, bet vis dar nedr\u012fsau pa\u017ei\u016br\u0117ti. Ka\u017ekas viduje mane sulaik\u0117, tai buvo jos teritorija. Galb\u016bt kreipsiuos ir \u012f \u012fstaigas, juk negali mergina tiesiog imti ir pradingti. Ypa\u010d tokioj ma\u017eoj \u0161aly. Bet juk gali, pats \u017einai, kad gali. S\u0117d\u0117jau ant lovos. Bijojau atsigulti. Turb\u016bt b\u016b\u010diau prad\u0117j\u0119s kaukti ir pl\u0117\u0161yti pagalves.<\/p>\n

O tas ma\u017eas metalo gabal\u0117lis dingo. Tas, kur\u012f tuomet nuknisau ir kuris man buvo \u012frodymas, jog visa tai \u012fvyko. Ta\u010diau nustebintas nebuvau.<\/p>\n

Baras prie Juodosios nam\u0173 jau nebeegzistavo. \u201eGalaktikoje\u201c buvo pasikeit\u0119 savininkai. Supratau, jog daugel\u012f \u017emoni\u0173 pa\u017e\u012fstu tik pagal pravardes. Ie\u0161kojau Miko, bet telefon\u0173 knygoje tokio neradau. \u201eDome\u201c man pasak\u0117, kad jis ten kartais lankosi. Su kompanija. Bet ne\u017einojo, nei kur jis yra, nei kuo u\u017esiima. O gal nenor\u0117jo man sakyti. Jie man\u0119s jau nebepa\u017einojo. S\u0117d\u0117davau \u201eDome\u201c ir k\u0105 nors po truput\u012f gurk\u0161nodavau; bute prie pal\u0117p\u0117s daug pinig\u0173 neradau. Problemos d\u0117l banknot\u0173. Viskas eikvojosi greitai, o grobis, kur\u012f buvau sukaup\u0119s Organizacijos1 laikais, jau nebegaliojo. Pri\u0117miau tai kaip \u017eenkl\u0105.<\/p>\n

Ilgai buvai ding\u0119s, sak\u0117 man pa\u017e\u012fstami… ilgai ir toli, juokavau a\u0161. Prisipa\u017e\u012fstu, vien\u0105 ar dvi naktis praleidau su Cepkova… turb\u016bt d\u0117l vienatv\u0117s. Ir jos, ir mano. Bet. Myl\u0117tis negal\u0117jau. Ilgai sirgau, sakiau jai… turb\u016bt dar tebesergi, sak\u0117 ji, nieko tokio… man atrodo, kad abu slap\u010dia tyrin\u0117jome kiekvienas savo rauk\u0161les, numanomus vienas kito randus\u00a0\u2013 labiau \u0161itai, nei ka\u017ekoks seksas… paskui matydavom\u0117s retai, o jei ir susitikdavome, tai tik pasilabindavome… pama\u017eu v\u0117l pasin\u0117riau \u012f tas pa\u010dias pa\u017eintis, \u012fpro\u010dius, kalbas… apie Juod\u0105j\u0105 niekas nieko nebuvo gird\u0117j\u0119s… Voras su Valkata es\u0105 Vokietijoj, tur\u012f ten \u012fsukt\u0105 versl\u0105… barmenas nusi\u0161iep\u0117, barmenai juk niekad nieko ne\u017eino… prad\u0117jau klausin\u0117ti d\u0117l darbo, valgiau konservus, po maisto vienuolyne tai buvo ka\u017ekas tokio, bet stotis mane buvo pripratinusi prie visoki\u0173 kra\u0161tutinum\u0173… nelabai tik\u0117jau, kad Juodoji b\u016bt\u0173 gal\u0117jusi prad\u0117ti su kuo nors gyventi, o jei ir prad\u0117jo, tai viskas tvarkoj, mieloji, kaip nori, tu laisva… ta\u010diau turiu tave pamatyti, ir tai \u012fvyks, turi gr\u012f\u017eti pas motin\u0117l\u01192, vilki\u016bk\u0161te tu… kur bastaisi, mergyt, kur veda tavo keliai… siun\u010diau jai signalus, sapnavau j\u0105.<\/p>\n

Bet kart\u0105… vien\u0105 besi\u0161ypsan\u010di\u0105 miesto dien\u0105, kai rudens saul\u0117 b\u016bna tokia dosni, jog savo kelyje lyg nety\u010dia paauksina net ir tuos pamir\u0161tus tolim\u0173 giri\u0173 takus bei \u0161en ten ky\u0161ant\u012f \u017eiurk\u0117s snuk\u012f… su babk\u0117m buvo jau visai prastai, \u017eingsniavau \u012f ka\u017ekoki\u0105 nauj\u0105 viet\u0105 pasiklausin\u0117ti… t\u0173 u\u017eeig\u0173 vis atsirasdavo… \u0117jau \u012f miesto turg\u0173 ie\u0161kotis darbo3… k\u0117liausi anksti, kai rod\u0117s, jog oras dar \u0161vie\u017eias, \u017emon\u0117s taip pat, jog viskas tik prasideda, ka\u017ein kelint\u0105 kart\u0105… \u017eingsniavau po\u017eemin\u0117mis per\u0117jomis, skub\u0117jau \u0161aligatviais, \u0117jau per \u017eali\u0105 \u0161vies\u0105, kaip sakalas dairiausi po Prah\u0105, Perl\u01054\u00a0\u2013 sekiau akimis papuvusias dar\u017eoves, j\u0173 lapus\u00a0\u2013 kaip grak\u0161\u010diai jos krenta \u017eemyn, nekantraus pardav\u0117jo metamos \u012f ka\u017ekieno atki\u0161t\u0105 mai\u0161el\u012f… ma\u010diau debesis dulki\u0173, paslaptingus, ore besimainan\u010dius \u017eem\u0117lapius, prekystalius, pilnus daikt\u0173, kuri\u0173 man nereikia, ta\u010diau ka\u017ekam kitam, matyt, taip… ma\u010diau ir laidus, atvestus nuo sien\u0173, man patiko \u017ei\u016br\u0117ti, kaip jie \u012fsipainioja \u012f ratus pro \u0161al\u012f va\u017eiuojan\u010diam dvira\u010diui, yra \u010dia ir \u0161viesofor\u0173, grojan\u010di\u0173 savo trij\u0173 posmeli\u0173 k\u016brin\u0117l\u012f, p\u0117stieji tarsi priedainis… sukin\u0117jau savo i\u0161gijusi\u0105 galv\u0105, \u017eengiau su p\u0117s\u010diaisiais lyg su kariuomene, karaliaus i\u0161si\u0173sta \u012f gat\u00advi\u0173 labirint\u0105, d\u0117mesio, kurio gi karaliaus, d\u0117mesio, juk tavo labirintas i\u0161 veidrod\u017ei\u0173… spoksojau \u012f spalvotus vir\u0161elius knygyn\u0173 vitrinose, kai kurios knygos siunt\u0117 man signalus, \u0117jau pas jas… v\u0117l prad\u0117jau skaityti… kol mano mielosios \u010dia n\u0117ra… tame miesto \u0161urmuly, tame slalome, tramvaj\u0173 dund\u0117jime, triuk\u0161mingame minios krioklyje, kai greitai einant \u0161nekos aplink susilieja… tos knygos bent jau rod\u0117s mandagios… jos sak\u0117 man: mes \u010dia, pasiimk mus arba palik gul\u0117ti, aha, tai palieki, tiesa? Taigi, tikrai mandagios, neloja ir nekimba kaip tos supistos marsieti\u0161kos melodijos i\u0161 muzikos aparat\u0173 ar visokie kompiuteriniai hitai, kuriais praeivius be gailes\u010dio bukina \u017eiauri robot\u0173 narkomafija… o norim\u0105 knyg\u0105 \u017emogus turi pats atsiversti, pa\u010diupin\u0117ti, \u010dia jo reikalas.<\/p>\n

Juk buvo laikai, kai skaitom\u0105 popierinuk\u0119 reik\u0117davo pjaustyti5. Skaityti su peiliu rankoje ir \u0161iaip yra pravartu, niekad ne\u017einai, gal koks niekad\u0117jas, apsimet\u0119s lai\u0161kane\u0161iu, kaip sykis slankioja po laiptin\u0119… bent jau reik\u0117davo pramiklinti rie\u0161\u0173 kauliukus, kiek pajud\u0117ti, o \u012ftemptose vietose kv\u0117pavimas, be abejo, pada\u017en\u0117davo, nuskamb\u0117davo vienas kitas nekantrus keiksmas, \u012fsiliedavo \u012f skaitym\u0105… tarp kiosk\u0173 pama\u010diau vaikinuk\u0105, pas j\u012f ir \u0117jau, \u201eGalaktikoje\u201c man pasakojo, kad jis \u010dia dirba ir kad grei\u010diausiai tur\u0117s darbo ir man.<\/p>\n

Labas, Kajau! Ko \u010dia stovi… dulk\u0117se, lyg beprotis… labas…<\/p>\n

Ei, Upok\u0161ni, tai tu, atrodai kaip vaiduoklis, a\u0161 \u010dia dirbu, brigadininku. Kur taip ilgai buvai… ko tau reikia?<\/p>\n

Ie\u0161kau darbo. Pasisek\u0117, kad tave \u010dia sutikau. Turi k\u0105 nors?<\/p>\n

Cha, Upok\u0161ni… ar pajudintum \u0161it\u0105 d\u0117\u017e\u0119?<\/p>\n

D\u0117\u017e\u0117 su dar\u017eov\u0117mis gul\u0117jo u\u017e kiosko, su ja ir keturiems b\u016bt\u0173 buv\u0119 k\u0105 veikti.<\/p>\n

Brigadininke, k\u0105 \u010dia ant man\u0119s krauni\u00a0\u2013 \u010dia i\u0161 vienos knygos… pamir\u0161au pavadinim\u0105…<\/p>\n

Klausyk, profesoriau, kam tau \u0161itas la\u017eas?<\/p>\n

Ver\u010diau jau kas nors fizinio, bet toliau nuo \u017emoni\u0173.<\/p>\n

\u017dmogau, a\u0161 irgi sau taip sakiau, nu\u017evelg\u0117 mane jis, kad tai tik laikinas darbas, bet vis dar esu \u010dia! \u0160iais laikai viskas kitaip. Padienininkas yra padienininkas. Ir katilin\u0117s jau kitokios. Argi neturi pa\u017e\u012fstam\u0173?<\/p>\n

Net ne\u017einau. Tu esi mano pa\u017e\u012fstamas. Ties\u0105 sakant, visai nebeturiu babki\u0173. Ilgai buvau i\u0161vyk\u0119s, mok\u0117jau nuom\u0105… pats susi\u017eav\u0117jau, kaip prakti\u0161kai ir \u012f tem\u0105 man pavyko pakalb\u0117ti… anks\u010diau ar v\u0117liau visi ateinam \u012f prot\u0105.<\/p>\n

Karelai… \u017einai \u0161it\u0105… nenoriu dirbt, noriu u\u017edirbt.<\/p>\n

Jo jo, \u017einau… \u010dia mano atvejis… paimsiu tave \u012f sand\u0117l\u012f. Sand\u0117lininku tu jau dirbai, bet \u010dia bus kitaip. Tur\u0117si i\u0161 d\u0117\u017ei\u0173 i\u0161krauti dar\u017eoves. \u0160it\u0105 popieri\u0173 paduosi Burdai. Tegul tik nepamir\u0161ta duoti tau pir\u0161tini\u0173, jis tikras kiaul\u0117! Primink jam tas pir\u0161tines, b\u016btinai primink.<\/p>\n

D\u0117kui, lieku skoloj.<\/p>\n

Jo, bet a\u0161 darbo pas tave tai tikrai neie\u0161kosiu.<\/p>\n

A\u0161 tav\u0119s n\u0117 neim\u010diau.<\/p>\n

Taigi, vaik\u0161\u010diojau \u012f darb\u0105. Socializavausi. Atl\u0117go.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-02-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Romanas, kurio i\u0161trauk\u0105 publikuojame, \u010dek\u0173 literat\u016broje padar\u0117 ne menkesn\u012f perversm\u0105, nei anglakalb\u0117je literat\u016broje\u00a0\u2013 Jameso Joyce\u2019o \u201eUlisas\u201c. Pasak kritik\u0173, \u010dia viena dalis Borgeso, truputis Joyce\u2019o, \u012fmai\u0161yta Kerouaco, pabarstyta Amerikos ind\u0117n\u0173 mitais\u00a0\u2013 ir \u0161tai, pra\u0161om\u00a0\u2013 \u201eSesuo\u201c. Vos tik pasirod\u0119s k\u016brinys i\u0161kart buvo \u012ftrauktas \u012f geriausi\u0173 \u010dek\u0173 roman\u0173 \u0161imtuk\u0105. Bet tuo pa\u010diu visi pripa\u017e\u012fsta: pasakyti, apie k\u0105 \u0161is pasakojimas\u00a0\u2013 ne\u012fmanoma.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":26854,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[393,148,110,442],"tags":[315],"class_list":["post-26853","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-grozine-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"J\u00e1chym Topol","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26853","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=26853"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26853\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26855,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26853\/revisions\/26855"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/26854"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=26853"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=26853"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=26853"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}