[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]2019 m. Venecijos bienal\u0117je \u201eAuksin\u012f li\u016bt\u0105\u201c laim\u0117jusios \u0161iuolaikin\u0117s operos \u201eSaul\u0117 ir j\u016bra\u201c organizatoriai, i\u0161 prad\u017ei\u0173 stig\u0119 l\u0117\u0161\u0173 k\u016brinio rodymui vis\u0105 renginio laikotarp\u012f, Vilniuje paskelb\u0117 reklamas, kvietusias remti operos sklaid\u0105. Jose teigta, kad Italijoje vykstan\u010dio festivalio reik\u0161m\u0117 meno pasaulyje prilygsta Olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 svarbai sporte. I\u0161 ties\u0173\u00a0\u2013 Venecijoje kas antrus metus pristatomi atrinkti auk\u0161\u010diausio lygio meninink\u0173 i\u0161 viso pasaulio darbai, o \u201eAuksinio li\u016bto\u201c apdovanojimas\u00a0\u2013 lygiai kaip \u010dempion\u0173 \u017eiedai\u00a0\u2013 suteikia kokyb\u0117s \u017eenkl\u0105 visam gyvenimui. Skirtumas tik tas, kad sporte yra objektyv\u016bs, skai\u010diais apibr\u0117\u017eiami vertinimo kriterijai, o meno k\u016briniuose juos nustato tuo metu surinkta komisija.<\/p>\n
Ma\u017eai kas \u017eino, jog i\u0161 ties\u0173 egzistuoja toks rei\u0161kinys kaip \u201eTeatro olimpiada\u201c (The Theatre Olympics<\/em>). Simboli\u0161ka, kad jis prad\u0117tas organizuoti 1994-aisiais\u00a0\u2013 pra\u0117jus lygiai \u0161imtui met\u0173 po Tarptautinio olimpinio komiteto, sugr\u0105\u017einusio sporto \u017eaidynes, \u012fsteigimo. Pirmoji \u201eTeatro olimpiada\u201c 1995 m. \u012fvyko Graikijoje, Delfuose\u00a0\u2013 mieste, kuris antikos laikais buvo svarbiausia Apolono\u00a0\u2013 dievo, greta kit\u0173 rei\u0161kini\u0173 globojusio ir muzik\u0105 bei \u0161okius\u00a0\u2013 garbinimo vieta. Nuo tada surengtos a\u0161tuonios \u201eTeatro olimpiados\u201c, jas vien\u0105 nuo kitos skyr\u0117 dveji, treji, ketveri ar net penkeri metai\u00a0\u2013 periodi\u0161kumo \u010dia paisyta ma\u017eiau nei palankaus laikotarpio ar galimybi\u0173.<\/p>\n 1994-aisiais sudarytas \u201eTeatro olimpiados\u201c komitetas i\u0161ties primin\u0117 teatro Olimp\u0105. Renginio iniciatorius\u00a0\u2013 vienas ry\u0161kiausi\u0173 \u0161i\u0173 laik\u0173 graik\u0173 teatro re\u017eisieri\u0173 Theodoros Terzopoulos. Ne ma\u017eiau \u012ftakos Olimpiados raidai ir program\u0173 sudarymui turi japon\u0173 re\u017eisierius Tadashis Suzuki, svarb\u016bs balsai priklaus\u0117 ar vis dar priklauso Robertui Wilsonui (JAV), Heineriui M\u00fclleriui (Vokietija), Jurijui Liubimovui (Rusija), N\u00fariai Espert (Ispanija), Antunes\u2019iui Filho\u2019ui (Brazilija), Tony\u2019ui Harrisonui (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117). Komitetui ple\u010diantis, jo nari\u0173 skai\u010dius perkop\u0117 penkiolika, ta\u010diau vieniems prisijungiant, o kitiems (M\u00fclleriui (1929\u20131995) ir Liubimovui (1917\u20132014) paliekant pasaul\u012f, sunku j\u012f konkre\u010diai \u012fvardyti.<\/p>\n Prie\u0161ingai nei Venecijos bienal\u0117je, \u201eTeatro olimpiadoje\u201c prizinink\u0173 n\u0117ra. Pagrindinis organizatori\u0173 tikslas\u00a0\u2013 suteikti platform\u0105 susitikti skirtingoms teatro mokykloms ir sampratoms. Galima juokauti, kad tokia id\u0117ja primena \u201eEurovizijos\u201c i\u0161takas\u00a0\u2013 prad\u017eioje siekta paversti konkurs\u0105 erdve susiburti skirtingoms tautoms ir, u\u017euot kariavus, bendradarbiauti, dalintis kult\u016bra, steb\u0117ti, pripa\u017einti kiekvieno laisv\u0119 kurti taip, kaip atrodo teisingiausia.<\/p>\n Objektyv\u016bs atrankos \u012f \u201eTeatro olimpiad\u0105\u201c kriterijai grei\u010diausiai neegzistuoja. \u010cia pristatomus spektaklius renka \u0161alies-\u0161eiminink\u0117s atstovas komitete, patariamas kit\u0173 nari\u0173 bei savo koleg\u0173. Lygiai kaip daugumoje festivali\u0173 (Olimpiada\u00a0\u2013 ne visai festivalis, bet apie tai v\u0117liau), sprend\u017eiamasis balsas tenka vadovui, formuojan\u010diam program\u0105 pagal savo skon\u012f ir tikslus. Tod\u0117l Delfuose vykusioje \u201eTeatro olimpiadoje\u201c paskutinis \u017eodis veikiausiai priklaus\u0117 Th. Terzopoulos\u2019ui, 1999-aisiais \u0160idzuokoje vadovavo T. Suzuki, 2001-\u0173j\u0173 pirmenyb\u0117ms Maskvoje dirigavo J. Liubimovas, o 2019-aisiais pirm\u0105 kart\u0105 \u201e\u017eaidynes\u201c surengus net dviejuose, vienas nuo kito beveik 7400 kilometr\u0173 nutolusiose miestuose, pirmaisiais smuikais grie\u017e\u0117 \u201eTogos meno parko\u201c (Toga Arts Park) Tojamos prefekt\u016broje \u0161eimininkas T. Suzuki ir Sankt Peterburgo Aleksandros teatro vadovas, \u201eTeatro olimpiados\u201c komiteto narys Valerijus Fokinas. Turb\u016bt nereikia sakyti, kad komiteto nari\u0173 dalyvavimas kiekvienoje Olimpiadoje paprastai nekvestionuojamas. \u017dinoma, jei tik jie patys to pageidauja\u00a0\u2013 o tai tikrai n\u0117ra taisykl\u0117.<\/p>\n Daugyb\u0117 vakarie\u010di\u0173 tokias tendencijas turb\u016bt pavadint\u0173 u\u017edarais elito vakar\u0117liais, \u0161vogeri\u0173 kra\u0161tu, muzika, kuri\u0105 u\u017esako mokantieji pinigus. Taip yra tod\u0117l, kad \u201eTeatro olimpiadoje\u201c sprendimus diktuoja mentalitetas, visuotinai b\u016bdingas japonams, ta\u010diau sunkiai suvokiamas didesnei likusio pasaulio daliai.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-01-2020%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Ma\u017eai kas \u017eino, jog greta vasaros ir \u017eiemos olimpiad\u0173 egzistuoja tokia \u201eTeatro olimpiada\u201c. Prie\u0161ingai nei sportin\u0117se \u017eaidyn\u0117se, kur nugal\u0117tojas nustatomas skai\u010diuojant ta\u0161kus, milimetrus ir sekundes, \u010dia jokie objektyv\u016bs kriterijai neegzistuoja.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":26696,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[383,148,110,442],"tags":[146],"class_list":["post-26695","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2020-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2020","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Au\u0161ra Kaminskait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26695","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=26695"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26695\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26697,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26695\/revisions\/26697"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/26696"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=26695"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=26695"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=26695"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}