{"id":26138,"date":"2019-09-21T13:38:39","date_gmt":"2019-09-21T13:38:39","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=26138"},"modified":"2020-01-25T10:17:29","modified_gmt":"2020-01-25T10:17:29","slug":"inga-liksaite-stebinti-gyvenima-kaip-kina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/inga-liksaite-stebinti-gyvenima-kaip-kina\/","title":{"rendered":"INGA LIK\u0160AIT\u0116. STEBINTI GYVENIM\u0104 KAIP KIN\u0104"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f galima vadinti Lietuvos tekstil\u0117s aukso am\u017eiumi: tekstil\u0117 tapo \u201etrendu\u201c, kai j\u0105 \u012f pasaulinio meno scen\u0105 i\u0161ved\u0117 tokios talentingos k\u016br\u0117jos kaip Laima Or\u017eekauskien\u0117, Severija In\u010dirauskait\u0117-Kriaunevi\u010dien\u0117, Monika \u017daltauskait\u0117-Gra\u0161ien\u0117, Egl\u0117 Ganda Bogdanien\u0117, Lina Jonik\u0117, Au\u0161ra Kleizait\u0117, Loreta \u0160vaikauskien\u0117, Almyra Weigel, Inga Lik\u0161ait\u0117. Visos jos \u012f tekstil\u0117s men\u0105 \u017evelgia konceptualiai, turi savo unikal\u0173 brai\u017e\u0105. Visgi I. Lik\u0161ait\u0117s darbai i\u0161siskiria \u0161iuolaiki\u0161kumu, netik\u0117tais technologiniais sprendimais, i\u0161grynintomis id\u0117jomis ir minimalizmu, \u0161variu kaip a\u0161traus skustuvo pj\u016bvis. <!--more-->\u0160ios autor\u0117s k\u016bryba, eksponuota daugyb\u0117je parod\u0173 Vokietijoje, Italijoje, Pranc\u016bzijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Austrijoje, Did\u017eiojoje Britanijoje buvo \u012fvertinta tarptautiniais apdovanojimais \u2013 peln\u0117 \u201ePfaff\u201c konkurso pagrindin\u012f priz\u0105 Londone ir pirm\u0105j\u0105 viet\u0105 Birmingemo \u201eSi\u016bl\u0117s meno\u201c konkurse.<\/em><\/p>\n<p><em>Inga neaud\u017eia, kaip \u012fprasta tradicin\u0117je tekstil\u0117je, o \u201epie\u0161ia\u201c dygsniais, plonomis si\u016bl\u0117mis kurdama kone fotografinius trima\u010dius vaizdus ant juodo lino arba abstrak\u010dius peiza\u017eus ant tapyt\u0173 drobi\u0173, kuri\u0173 audinyje norint galima \u012f\u017evelgti jos gyvenimo patir\u010di\u0173 metmenis ir min\u010di\u0173 ataudus.<\/em><\/p>\n<p><em>I. Lik\u0161ait\u0117 gim\u0117 Kaune, ta\u010diau, kai mergaitei buvo septyneri, t\u0117vai gavo pasi\u016blym\u0105 dirbti Palangoje, tad jos mokykliniai metai prab\u0117go paj\u016bryje. Studijuoti dail\u0117s Inga sugr\u012f\u017eo \u012f Kaun\u0105, pastaruoju metu gyvena Berlyne, ta\u010diau da\u017enai lankosi Lietuvoje. \u201eJau\u010diuosi puikiai tarp trij\u0173 miest\u0173, net negal\u0117\u010diau pasakyti, kur man geriausia. Ta\u010diau be j\u016bros tikrai negaliu\u201c, \u2013 sako meninink\u0117, prisipa\u017eindama, kad labiausiai Berlyne pasigenda gaivaus j\u016bros oro, nors \u0161iame mieste daug gamtos saleli\u0173, e\u017eer\u0173, \u0160pr\u0117 up\u0117s vingi\u0173 ir \u012fvairi\u0173 vie\u0161\u0173 viet\u0173 prie vandens. Pasak jos, taut\u0173 katilas Berlynas mielai priima svetim\u0161alius, jie ir kuria \u0161\u012f miest\u0105, kurio karkasas \u2013 klubin\u0117 kult\u016bra ir technomuzikos scena. Berlyno dvasi\u0105 geriausiai atspindi menininkai, gaivali\u0161koji jo dalis. Inga \u012fsik\u016brusi Prenzlauer Berge, modernios bur\u017euazijos okupuotame rajone netoli miesto centro. Po Berlyno sienos gri\u016bties ten veik\u0117 gausyb\u0117 kavini\u0173, ma\u017e\u0173 galerij\u0173, klubeli\u0173, radosi daug jaunimo \u201eskvot\u0173\u201c. Dabar rajonas smarkiai rekonstruotas, atnaujintas, investuotojai j\u012f gentrifikuoja, kelia nuomos kainas. Berlynie\u010diai \u0161ios miesto dalies nem\u0117gsta, sako, kad \u010dia n\u0117ra k\u0105 veikti. Skveruose vaik\u0161tin\u0117ja stilingos mamos: vienoje rankoje \u2013 kapu\u010dino puodelis, kitoje \u2013 ve\u017eim\u0117lio rankena. Tai viduriniosios klas\u0117s jaun\u0173 \u0161eim\u0173 rojus. Inga d\u017eiaugiasi jame atradusi nauj\u0105 stadion\u0105, kuriame b\u0117gioja. Tai \u017ealumos oaz\u0117 miesto centre: kasdien pjaunamos \u017eol\u0117s kvapas ir tyla, kuri\u0105 sudrums\u010dia tik b\u0117gik\u0173 \u017eingsniai.<\/em><\/p>\n<h6>Savo k\u016briniais i\u0161 ciklo \u201eNamai. 12 valand\u0173 ore ir 6000 metr\u0173 pakartojant dygsn\u012f\u201c klausim\u0105 \u201ekas yra namai?\u201c u\u017edavei ne tik \u017ei\u016brovui, bet ir sau?<\/h6>\n<p>Man namai ten, kur a\u0161. \u0160i\u0105 serij\u0105 k\u016briau skraidydama \u2013 prad\u0117jau Berlyne, paskui supratau, kad noriu \u0161iek tiek pab\u016bti Kaune, kuriame turiu b\u016bst\u0105. Susivyniojau prad\u0117tus darbus \u012f ritinius ir atsive\u017eiau \u010dia. Taip juose sugul\u0117 praktin\u0117 darbo studijoje dalis ir mano jud\u0117jimo tema. Kai kuriu, tiesiogiai nenagrin\u0117ju kokio nors konkretaus klausimo, mane labiau domina technologiniai dalykai ir estetin\u0117 rai\u0161ka. \u0160iame cikle nor\u0117jau sujungti da\u017e\u0105 ir dygsn\u012f. Ne visus dalykus savo drob\u0117se galiu paai\u0161kinti \u2013 tai patir\u010di\u0173, svajoni\u0173, u\u017euomin\u0173 visuma. Namo, kaip pastato, motyv\u0105 naudojau minimaliai, nes <em>nam\u0173<\/em> samprat\u0105 noriu prapl\u0117sti: tai n\u0117ra tik b\u016bstas, bet ir b\u016bsena, jausmas, skonis, emocija; vienam \u2013 \u0161urmulys, kitam \u2013 tyla, \u0161viesa, o gal prisilietimas. I\u0161vykimas, atsitraukimas? Paradoksalu, bet kelion\u0117je kartais galima patirti didesn\u0119 ramyb\u0119, nei b\u016bnant vienoje vietoje. Atsitraukus didel\u0117s problemos tampa ma\u017eos. \u0160iuose darbuose panaudojau t\u0105 nutolimo \/ priart\u0117jimo moment\u0105. \u017dvelgiant pla\u010diau, nam\u0173 tema yra itin gyva \u2013 \u017emon\u0117s mig\u00adruoja d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, palieka savo b\u016bst\u0105 d\u0117l karo ir kuriasi svetimuose kra\u0161tuose tam, kad i\u0161likt\u0173. Namai \u2013 tai ne tik fizinio, bet ir dvasinio komforto b\u016bsena.<\/p>\n<h6>Svarstai galimyb\u0119 sugr\u012f\u017eti. Ar buvo verta i\u0161va\u017eiuoti?<\/h6>\n<p>I\u0161 ties\u0173 labai d\u017eiaugiuosi, kad i\u0161vykau. Manau, reik\u0117jo t\u0105 padaryti dar anks\u010diau. Lietuv\u0105 palikau b\u016bdama trisde\u0161imt \u0161e\u0161eri\u0173. Draugai berlynie\u010diai sak\u0117: \u201e<em>Oh, it&#8217;s a challenge!<\/em> (I\u0161\u0161\u016bkis!) \u2013 tokiame am\u017eiuje prad\u0117ti visk\u0105 i\u0161 naujo!\u201c Kitiems atrodo, kad \u012fkopus \u012f ketvirt\u0105 de\u0161imt\u012f privalu tur\u0117ti \u0161eim\u0105 ir gerai susiklos\u010diusi\u0105 karjer\u0105, bet menininko karjera n\u0117ra stabili \u2013 tai ne tas etatinis darbas, kur\u012f dirbsi iki pensijos. Gaudavau geras pajamas ir i\u0161va\u017eiavau tikrai ne d\u0117l ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. I\u0161vykau, nes nor\u0117jau poky\u010di\u0173. Man \u0117m\u0117 stigti oro, matyt, tod\u0117l, kad pa\u017einojau per daug \u017emoni\u0173. Visi poruojasi, i\u0161siporuoja, persiporuoja tuose pa\u010diuose ratuose. Dar\u0117si tvanku. Buvau i\u0161siskyrusi su vyru, turimas darbas lyg ir buvo palankus k\u016brybai, bet niekur neved\u0117. Baigusi mokslus netur\u0117jau iliuzij\u0173 pragyventi i\u0161 meno, net ne\u012fsivaizdavau komercin\u0117s jo pus\u0117s. Nors atrod\u0117, kad man gyvybi\u0161kai reikia kurti, bet susiradau pastov\u0173 pajam\u0173 \u0161altin\u012f: dirbau ir mokykloje, ir drabu\u017ei\u0173 industrijoje. Prad\u0117jo pirkti mano darbus. Supratau, kad k\u016brybai skiriu per ma\u017eai laiko, net ir i\u0161naudodama kiekvien\u0105 laisv\u0105 dien\u0105. Nebeliko laisvalaikio. Viskas susid\u0117jo \u2013 ir asmenini\u0173 santyki\u0173 pasikeitimai, ir Kauno, kaip miesto, kriz\u0117, ir suvokimas, kad reikia poky\u010di\u0173 darbe \u2013 arba imtis karjeros, arba k\u016brybos. Sesuo mane labai viliojo \u012f Berlyn\u0105. I\u0161vykau pas j\u0105, praleidau vien\u0105 vasar\u0105, pramokau voki\u0161kai. Prie\u0161 i\u0161skrendant atgal kilo mintis: kur a\u0161 gr\u012f\u017etu? Berlyne tiek visko vyksta, galiu tobulinti kalb\u0105, sutikti \u012fvairi\u0173 \u017emoni\u0173, pa\u017einti kitas kult\u016bras. K\u016bryba man\u0119s niekada nevar\u017e\u0117 geografi\u0161kai, jai labiausiai reik\u0117jo laiko. Visk\u0105 susiplanavau, u\u017ebaigiau darbus ir prisiimtus \u012fsipareigojimus, susitaupiau naujo gyvenimo prad\u017eiai ir i\u0161sikraus\u010diau \u012f Vokietij\u0105. Tai buvo paskutin\u0117s atostog\u0173 dienos mintis, ir a\u0161 ja pasinaudojau.<\/p>\n<h6>Ar buvo sunki\u0173 moment\u0173, kai galvojai: \u201eK\u0105 a\u0161 \u010dia veikiu, tame Berlyne?\u201c<\/h6>\n<p>\u017dinoma, tik tokios mintys ka\u017ein ar susijusios su vieta, veikiau tai vidinis poreikis ka\u017ek\u0105 keisti. <em>Padepresavusi<\/em> kelias dienas, sakydavau sau: ei, vaikeli, taigi tiek visko galima daryti! \u012esidarbinau kavin\u0117je ir pardav\u0117ja krautuv\u0117l\u0117je. Net gaudama nedidel\u012f atlyg\u012f, jau\u010diausi saugi. \u0116miausi paprasto darbo ne tik d\u0117l pinig\u0173 \u2013 nor\u0117jau pakeisti rutin\u0105. Esu intravert\u0117 ir k\u016bryboje man tai padeda, vis\u0105 laik\u0105 dirbu viena. Ta\u010diau kartais reikia kuriam laikui i\u0161eiti i\u0161 savo studijos, imtis ko nors visai kitokio. Draugas ie\u0161kojo personalo savo kavinei, nusprend\u017eiau, kad man tikt\u0173. Aptarnaudavau \u017emones, virdavau jiems kav\u0105, \u0161ildydavau sriub\u0105, bendraudavau, nes tuo metu man \u0161ito labai reik\u0117jo. Netgi pasisi\u016bliau rytais i\u0161valyti patalpas \u2013nor\u0117josi judesio. Ir dabar retsykiais pasidarau tokias pauzes, kurios leid\u017eia i\u0161 toliau pa\u017evelgti, k\u0105 veikiu mene. Po j\u0173 sugr\u012f\u017etu kaip \u012ftempta guma. Kurdama \u012fklimpstu \u012f rutin\u0105 pilna koja, prarandu laiko jausm\u0105 \u2013 tai nei\u0161vengiama k\u016brybos procese, kuris reikalauja maksimumo, ekstremalumo. Pakli\u016bnu \u012f sraut\u0105, ir jis mane ne\u0161a.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-8-2019%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pokalbyje su garsia tekstil\u0117s k\u016br\u0117ja atsiskleid\u017eia meninink\u0117s, atkurtos Lietuvos nepriklausomyb\u0117s au\u0161roje ie\u0161kan\u010dios savojo \u201eA\u0161\u201c, situacija bei v\u0117lesni egzistenciniai ir geografiniai klaid\u017eiojimai po \u012fvairiausius estetinius, technologinius, emocinius plotus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":26139,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[371,148,389],"tags":[313],"class_list":["post-26138","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2019-09","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2019","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Egl\u0117 Petreikien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26138","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=26138"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26138\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26140,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26138\/revisions\/26140"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/26139"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=26138"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=26138"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=26138"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}