{"id":26065,"date":"2019-08-26T08:55:14","date_gmt":"2019-08-26T08:55:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=26065"},"modified":"2020-01-25T10:15:51","modified_gmt":"2020-01-25T10:15:51","slug":"ziedo-viduje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/ziedo-viduje\/","title":{"rendered":"\u201e\u017dIEDO\u201c VIDUJE"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Mes per ma\u017eai \u017einome apie Richard\u0105 Wagner\u012f, per ma\u017eai jo kompozicij\u0173 skamba Lietuvos scenose, per ma\u017eai kalbame apie jo k\u016bryb\u0105. Regis, m\u016bs\u0173 kult\u016broje tokio kompozitoriaus n\u0117ra. Taip netenkame tos operos meno dalies, kuri kartu su Albanu Bergu ir Richardu Straussu laisvinosi i\u0161 melodrami\u0161kumo, brendo ir augo pamatini\u0173 psichologijos, filosofijos id\u0117j\u0173 au\u0161roje. Jos skyn\u0117si keli\u0105 \u012f gyvenim\u0105 ne tik per kruvinus karus, revoliucijas, bet ir men\u0105, ie\u0161kojus\u012f nauj\u0173 i\u0161rai\u0161kos form\u0173, negailestingai griovus\u012f sienas ir taisykles.<!--more-->Ta\u010diau nemoralizuosiu. Wagnerio k\u016bryba autoriui gyvam esant ir iki \u0161iol kelia aistras bei prie\u0161taravimus. Vis tik prad\u0117damas ra\u0161ini\u0173 cikl\u0105 apie jo \u201eNybelung\u0173 \u017eied\u0105\u201c (<em>Der Ring des Nibelungen<\/em>) arba tiesiog \u201e\u017died\u0105\u201c, turiu apibr\u0117\u017eti savo santyk\u012f su \u0161iuo kompozitoriumi. Taip, esu jo gerb\u0117jas ir manau, kad \u201e\u017diedo\u201c teatrologija yra vienas \u012fdomiausi\u0173 ir \u012ftaigiausi\u0173 \u017emogaus per pastaruosius kelis \u0161imtme\u010dius sukurt\u0173 meno k\u016brini\u0173.<\/p>\n<p>Ta\u010diau nuo ko prad\u0117ti ra\u0161yti apie \u0161\u012f autori\u0173? Nuo jo biografijos, de\u0161imties brand\u017ei\u0173j\u0173 oper\u0173, santykio su filosofija? Kalb\u0117ti apie sunkiasvorius (da\u017enai tiesiogine \u0161io \u017eod\u017eio prasme) atlik\u0117jus? Muzikos architekt\u016br\u0105? Siek\u012f pakeisti tuo metu nusistov\u0117jus\u012f teatr\u0105? Sukurti visus menus jungiant\u012f total\u0173 men\u0105 <em>Gesamkunst\u00adwerk<\/em>? Seksiu dar \u0161iltais p\u0117dsakais \u2013 neseniai savo patirtu pilnu \u201eNybelung\u0173 \u017eiedo\u201c ciklu Budape\u0161to festivalyje \u201eWagnerio dienos\u201c.<\/p>\n<p><strong>Kelios pastabos apie vagneristus<\/strong><\/p>\n<p>Operos gerb\u0117jai paprastai pasiskirsto \u012f stovyklas. Net Wagnerio <em>fanai<\/em> da\u017eniausiai j\u0173 turi ne vien\u0105. Sakoma, kad \u0161io autoriaus oper\u0173 puristai, konservatyvieji gerb\u0117jai, XX a. pabaigoje atved\u0117 Wagnerio k\u016brybos populiarum\u0105 iki \u017eemum\u0173. Terminas, naudojamas apib\u016bdinti nuosekliam, giliam ir pasi\u0161ventusiam gerb\u0117jui, vagnerizmas (<em>wagnerism<\/em>), anot BBC, tapo kone keiksma\u017eod\u017eiu, apib\u016bdinan\u010diu pompasti\u0161k\u0105, politin\u012f, perd\u0117m ambicing\u0105 ir bent valanda per ilg\u0105 veiksm\u0105. Vagnerizmui mirus, arba bent pasitraukus \u012f pogrind\u012f, i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir \u0161viesiosios simbolin\u0117s netekties pus\u0117s. Wagnerio k\u016bryba su nauja j\u0117ga gr\u012f\u017eo \u012f meninink\u0173 \u201e\u017ealiavos\u201c apyvart\u0105. Konservatyv\u016bs filosofai, tokie kaip Rogeris Scrutonas, bei radikalai, pavyzd\u017eiui, Alainas Badiou ar Slavojus \u017di\u017eekas, ra\u0161\u0117 apie \u0161io kompozitoriaus aktualum\u0105. Prisijung\u0117 ir kiti. Kanadietis Rodney\u2019is Grahamas \u201eParsifalio\u201c muzik\u0105 naudojo eksperimentams; viename j\u0173 keliolikos \u0161ios operos akord\u0173 seka virto matematiniu algoritmu, besit\u0119sian\u010diu 39 milijonus met\u0173. Taigi, Wagnerio vizija apie muzik\u0105 be prad\u017eios ir pabaigos beveik i\u0161sipild\u0117. JAV videomeno pionierius Billas Viola i\u0161band\u0117 savo id\u0117jas \u201eTristano ir Izoldos\u201c muzikos fone \u2013 l\u0117tai l\u016b\u017etan\u010dios bangos ir ugnies kamuoliai.<\/p>\n<p><strong>\u201e\u017diedo\u201c pasaulis<\/strong><\/p>\n<p>\u201eNybelung\u0173 \u017eied\u0105\u201c sudaro keturi veikalai \u2013 \u201eReino auksas\u201c (<em>Das Rheingold<\/em>), \u201eValkirijos\u201c (<em>Die Walkure<\/em>), \u201eZigfrydas\u201c (<em>Siegfried<\/em>) ir \u201eDiev\u0173 sutemos\u201c (<em>Gotterdamerung<\/em>), trunkantys apie penkiolika valand\u0173. Richardas Wagneris j\u012f k\u016br\u0117 dvide\u0161imt penkerius metus. Pagal kompozitoriaus sumanym\u0105, ciklas rodomas tokia tvarka: \u012f\u017eanginio vakaro metu \u2013 \u201eReino auksas\u201c, kit\u0105 dien\u0105 \u2013 \u201eValkirijos\u201c, lik\u0119 veikalai \u2013 su vienos dienos pertrauka. Nors \u0161iandien neretai jie statomi atskirai arba, imantis viso ciklo, paliekami ilgesni laiko tarpai. Mano matyta versija vyko keturis vakarus i\u0161 eil\u0117s. Autorius savo k\u016brinio nevadino <em>opera<\/em>, kaip ir daugelio kit\u0173 savo veikal\u0173. \u201e\u017diedas\u201c \u2013 <em>B\u00fchnenfestspiel<\/em> \u2013 pjes\u0117 festivalio scenai. Istorijos siu\u017eetas remiasi german\u0173 ir island\u0173 mitologija bei sagomis, atrastomis Jacobo Grimmo (vieno broli\u0173 Grimm\u0173) veikaluose. K\u016brin\u012f ir jo kompozitori\u0173 veik\u0117 XIX a. pabaigos Ludwigo Feuerbacho, Arthuro Schopenhauerio, Friedricho Nietzsche\u2019\u0117s ir daugyb\u0117 kit\u0173 filosofini\u0173 bei politini\u0173 id\u0117j\u0173. \u201e\u017diede\u201c n\u0117ra konkretaus laiko, bet egzistuoja savitos taisykl\u0117s, veikia visos stichijos, sutinkamos pirmojoje operoje \u201eReino auksas\u201c. Reinas yra pagrindinis gyvyb\u0117s \u0161altinis. Pasaul\u012f valdo vienaakis senasis dievas Votanas. Jo vald\u017eios simbolis ir \u012frankis \u2013 ietis, i\u0161skobta i\u0161 pasaulio med\u017eio, ant kurios runomis u\u017era\u0161yti Votano \u012fstatymai. \u0160alia pasaulio med\u017eio \u010diurlena i\u0161minties \u0161altinis. Votano \u017emona \u2013 Frika, \u0161eimos \u017eidinio glob\u0117ja. Jos sesuo Fr\u0117ja \u2013 gro\u017eio deiv\u0117, auginanti aukso obuolius, diev\u0173 jaunyst\u0117s eliksyr\u0105. Griaustin\u012f valdo Doneris, ugn\u012f \u2013 Log\u0117, o \u017eem\u0119 \u2013 i\u0161minties deiv\u0117 Erda. Dievai gyvena Valhaloje, pastatytoje mil\u017ein\u0173 Fasolto ir Fafnerio. Reino mergel\u0117s saugo stebukling\u0105 auks\u0105 up\u0117s dugne. Kas tur\u0117s j\u012f \u2013 valdys pasaul\u012f. Ta\u010diau j\u012f gauti gali tik mylinti b\u016btyb\u0117. \u0160is nusistov\u0117j\u0119s \u201e\u017diedo\u201c pasaulis pakrinka, kuomet Alberichas, Nibelheimo po\u017eemi\u0173 valdovas, pavagia stebukling\u0105 auks\u0105 i\u0161 jo \u012fprastos buvein\u0117s, nukaldina \u017eied\u0105, o j\u012f prarad\u0119s \u2013 prakeikia. Prakeiksmas veiks, kol auksas negr\u012f\u0161 \u012f savo pirmin\u0119 viet\u0105 arba nebus i\u0161pirktas meile. Meil\u0117 yra vis\u0105 jungianti, tai ir aistra, ir pasiaukojimas, ir artumas, ir teisingumas, atsvara galiai, vald\u017eiai, savanaudi\u0161kumui. Prasid\u0117jus \u017eiedo kelionei \u012fprasta tvarka suardyta. Pasaulio medis sunyksta. I\u0161minties \u0161altinis i\u0161d\u017ei\u016bva. Diev\u0173 pasaulio pabaiga prasideda. Kiekvienas gamtos elementas, persona\u017eas ar simbolis turi savo muzikin\u0119 tem\u0105, leitmotyv\u0105, kuri\u0173 susipynimas, transformacijos, augimas glaud\u017eiai siejasi su libretu ir paver\u010dia muzik\u0105 atskiru pasakotoju. \u201e\u017diedo\u201c partit\u016bra \u2013 180 leit\u00admotyv\u0173 mozaika.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-8-2019%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kai kurie meno k\u016briniai nuo pat prad\u017ei\u0173 apauga mistika ir legendomis. Vienas j\u0173 neabejotinai yra vokie\u010di\u0173 kompozitoriaus Richardo Wag\u00adnerio \u201eNybelung\u0173 \u017eiedas\u201c, viena vertus, atspindintis autoriaus simpatijas antikos teatrui, kita vertus, sud\u0117tinga forma kalbantis apie modern\u0117jan\u010dio \u017emogaus s\u0105mon\u0119. Be mu\u0161tyni\u0173 ir konflikt\u0173 tokio veikalo pastatym\u0173 istorija neapsi\u0117jo&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":26066,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[368,148,389],"tags":[124],"class_list":["post-26065","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2019-08","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2019","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Julijus Grickevi\u010dius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26065","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=26065"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26065\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26067,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/26065\/revisions\/26067"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/26066"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=26065"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=26065"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=26065"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}