{"id":25999,"date":"2019-07-23T22:24:45","date_gmt":"2019-07-23T22:24:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=25999"},"modified":"2020-01-25T10:14:13","modified_gmt":"2020-01-25T10:14:13","slug":"deimantas-narkevicius-savastis-atminties-vandenyne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/deimantas-narkevicius-savastis-atminties-vandenyne\/","title":{"rendered":"DEIMANTAS NARKEVI\u010cIUS. SAVASTIS ATMINTIES VANDENYNE"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Saul\u0117tas Vilniaus senamiestis, \u0160MC kiemelis. Kaitri vasaros prad\u017eia, laikas, kai meno mug\u0117 art\u0117ja \u012f pabaig\u0105, o Kauno bienal\u0117 \u2013 \u012f prad\u017ei\u0105. Ant stalo \u0105sotis vandens, u\u017e jo \u2013 Deimantas Narkevi\u010dius, kviestinis \u0161ios bienal\u0117s menininkas. Fone \u0161mirin\u0117ja elgetos ir epizodi\u0161kai grindiniu pradarda turist\u0173 pramogomobilis<\/em>. Beveik ideali scenografija galimam dokumentiniam filmui. Ruo\u0161damasi interviu mintyse d\u0117liojau jo scenarij\u0173 su \u201eintelektualiais\u201c klausimais Nacionalin\u0117s kult\u016bros ir meno premijos bei Vincento van Gogho prizo (The Vincent Prize<\/em>) laureatui. Pirmos pa\u0161nekovo fraz\u0117s, keli nuo\u0161ird\u016bs sakiniai, ir paruo\u0161tukai mano galvoje i\u0161siskraido kaip pabaidyti \u017evirbliai. Pokalbis ramiai teka sava vaga, be joki\u0173 pastang\u0173 provokuoti atvirum\u0105 ar simuliuoti intelektualum\u0105. Deimantas atsiveria pats, dalinasi savo gyvenimo ir k\u016brybos patirtimis, lyg archeologas, kasin\u0117jantis praeities sluoksnius. \u201eArcheologija \u2013 tur\u0117tume tai prisiminti \u2013 yra p\u0117dsak\u0173 mokslas. Sielvartingose \u0161io dailininko rankose ji tampa menu, gimstan\u010diu i\u0161 mnemonini\u0173 fragment\u0173, \u017eod\u017ei\u0173, min\u010di\u0173 ir prisiminim\u0173, kurie kristalizuojasi \u012f istorijas: jo, jos, j\u0173 \u2013 m\u016bs\u0173\u201c, \u2013 teigia Dieteris Roelstraete\u2019as, tyrin\u0117j\u0119s Deimanto Narkevi\u010diaus k\u016bryb\u0105. Pastebiu, kad \u012f pasakojime besiskleid\u017eian\u010di\u0105 \u0161io \u017emogaus savast\u012f \u017evelgiu lyg \u012f gil\u0173 vanden\u012f, kurio pavir\u0161iuje atsispindi ir mano karta.<\/p>\n

\u012edomus j\u016bs\u0173 gyvenimo ciklas \u2013 prad\u0117jote studijuoti skulpt\u016br\u0105 Vilniaus dail\u0117s akademijoje, paskui i\u0161va\u017eiavote \u012f London\u0105, gr\u012f\u017e\u0119s baig\u0117te mokslus, po to pasukote \u012f medijas \u2013 kuriate videomen\u0105, dokumentinius filmus ir dabar d\u0117stote toje pa\u010dioje katedroje, kuri\u0105 baig\u0117te. I\u0161 to kyla du susij\u0119 klausimai: 1) Kod\u0117l pasirinkote medij\u0173 men\u0105, nors studijavote skulpt\u016br\u0105? 2) Kod\u0117l \u0117m\u0117t\u0117s d\u0117styti skulpt\u016br\u0105, nors kuriate filmus?<\/h6>\n

Atsakymas tur\u0117t\u0173 sutalpinti beveik 30 mano gyvenimo met\u0173. Trys de\u0161imtme\u010diai \u2013 labai ilgas laikotarpis ne tik \u017emogaus ar \u0161alies gyvenime, bet ir visoje globalioje istorijoje. 1987 m. \u012fstojau \u012f VDA. Prie\u0161 tai mokiausi M. K. \u010ciurlionio men\u0173 mokykloje, ir jau tada lipdyti man sek\u0117si geriau nei tapyti. Ta\u010diau visi studijavome pagal akademin\u0119 program\u0105, kol ne\u012fvyko politinis-ekonominis l\u016b\u017eis, visi\u0161kai i\u0161balansav\u0119s auk\u0161t\u0105j\u012f moksl\u0105. Daugelis sen\u0173j\u0173 d\u0117stytoj\u0173 i\u0161\u0117jo, ypa\u010d pensinio am\u017eiaus. Tapo akivaizdu, kad akademizmas be joki\u0173 poky\u010di\u0173 n\u0117ra korekti\u0161kas, bet nebuvo ai\u0161ku, koks tas studij\u0173 turinys tur\u0117t\u0173 b\u016bti. At\u0117jo nauji modernistin\u0117s pakraipos \u017emon\u0117s \u2013 Vladas Vild\u017ei\u016bnas, Gediminas Karalius, Petras Mazuras ir kiti. Klausydavau i\u0161 JAV atvykusio K\u0119stu\u010dio Zapkaus paskait\u0173. Jis u\u017epild\u0117 turinio tu\u0161tum\u0105 mano kurso tapytojams: Juliui Ludavi\u010diui, Aidui Bareikiui, Patricijai Jurk\u0161aitytei, \u017dilvinui Kempinui. Nebuvo lengva keisti akademin\u0119 strukt\u016br\u0105, susiformavusi\u0105 hierarchij\u0105. Intuityviai pajutau to laiko ir aplinkos neadekvatum\u0105: gyvenime viskas keit\u0117si labai greitai, o tai niekaip neatsispind\u0117jo m\u016bs\u0173 pedagogin\u0117je pasi\u016bloje. Tur\u0117jau galimyb\u0119 kaip menininkas (nors dar buvau nebaig\u0119s moksl\u0173) metams i\u0161va\u017eiuoti \u012f London\u0105 ir ja pasinaudojau.<\/p>\n

\u0160i\u0105 galimyb\u0119 pasi\u016bl\u0117 akademija ar pats jos ie\u0161kojote?<\/h6>\n

Man pasisek\u0117. Visada labai nor\u0117jau keliauti, bet kad pasitaikys proga pagyventi Londone \u2013 negal\u0117jau patik\u0117ti. 1991 m. mane pakviet\u0117 \u012f paro\u00add\u0105 \u201eEuropa Neznana\u201c, kuri\u0105 Krokuvoje reng\u0117 lenk\u0173 kurator\u0117 Anda Rottenberg. Tai buvo labai svarbi paroda, joje dalyvavo ir po to i\u0161gars\u0117jo daug k\u016br\u0117j\u0173. Tuo metu buvo sunku lyginti m\u016bs\u0173 ir lenk\u0173 men\u0105 \u2013 pastarasis buvo kito lygmens, kaip ir Lenkijos integracija Europos meno scenoje; lenkai dalyvaudavo Venecijos bienal\u0117se visais laikais, j\u0173 menininkai jau buvo pristatyti ir \u201eDokumentoje\u201c. Kurator\u0117 nor\u0117jo, kad dalyvaut\u0173 du k\u016br\u0117jai i\u0161 Lietuvos, ji kreip\u0117si ir \u012f m\u016bs\u0173 Dailinink\u0173 s\u0105jung\u0105, ir \u012f atskirus \u017emones, nor\u0117dama gauti vaizdin\u0117s med\u017eiagos. Menotyrinink\u0117 Raminta Jur\u0117nait\u0117 nusiunt\u0117 mano bei dar keli\u0173 jaun\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 darbus. A. Rottenberg pasirinko grafik\u0105 Audri\u0173 Puip\u0105 su jo ant atspaud\u0173 ra\u0161ytais tekstais ir mano darbus. Tai buvo abstrakt\u016bs objektai i\u0161 med\u017eio, atrod\u0119 gerokai kitaip nei \u012fprastos fig\u016bratyvin\u0117s ar dekoratyvin\u0117s skulpt\u016bros. Nuvykau \u012f parodos atidarym\u0105, pad\u0117jau tuos du objektus, atsive\u017etus traukiniu, ir gr\u012f\u017eau. Buvau k\u0105 tik ved\u0119s. Su \u017emona gyvenome \u017dv\u0117ryne. Vien\u0105 dien\u0105 prie nam\u0173 priva\u017eiuoja prabangus automobilis, i\u0161 jo i\u0161lipa \u017emogus juodu kostiumu, kaip i\u0161 kokio detektyvinio filmo. Visa tai man pasakojo \u017emonos mo\u010diut\u0117, kuriai buvo nejauku: nepa\u017e\u012fstamas dvimetrinis vyras ka\u017eko ie\u0161ko. Pasibeld\u0119s \u012f duris klausia: \u201eAr \u010dia gyvena toks Deimantas Narkevi\u010dius? \u0160tai jam vokas, turiu asmeni\u0161kai \u012fteikti.\u201c Mo\u010diut\u0117 sako: \u201eJo n\u0117ra, studentas, dabar Dail\u0117s akademijoje.\u201c \u2013 \u201eNa, tai palauksiu\u201c, \u2013 nusprend\u017eia pasiuntinys ir niekur neina, stovi prie dur\u0173. Jam duotas Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ambasadoriaus nurodymas nuve\u017eti lai\u0161k\u0105, \u012fteikti \u017emogui ir gr\u012f\u017eus atraportuoti. \u201eGal j\u016bs nelaukit, a\u0161 jam tikrai perduosiu\u201c, \u2013 tikina mo\u010diut\u0117. Pamind\u017eikavo kok\u012f pusvaland\u012f ir paliko t\u0105 vok\u0105. J\u012f atpl\u0117\u0161\u0119s radau kvietim\u0105 \u012f neseniai atsidariusi\u0105 priva\u010di\u0105 rezidencij\u0105 Londone, \u201eDelfina Studios\u201c. Reik\u0117jo u\u017epildyti pra\u0161ymo form\u0105 ir atsi\u0173sti de\u0161imt savo k\u016brini\u0173 skaidri\u0173. Darbus vertino tarptautin\u0117 komisija, kurioje \u2013 ir legendinis naujosios brit\u0173 mokyklos skulptorius Richardas Deaconas. Padvelk\u0117 visai kitu pasauliu su savo normaliomis taisykl\u0117mis. Mane atrinko. \u201eDelfina\u201c buvo tik studija, be stipendijos, bet Londone tai labai daug \u2013 turi kur gyventi ir atskir\u0105 erdv\u0119 k\u016brybai. I\u0161va\u017eiavau \u012f Anglij\u0105 gal su t\u016bkstan\u010diu doleri\u0173 \u2013 kosmine suma, kai tuo metu vidutin\u0117s m\u0117nesio pajamos siek\u0117 10 doleri\u0173. Gavau George\u2019o Soroso fondo param\u0105, kurios Londone u\u017eteko m\u0117nesiui. Tada, kad gal\u0117\u010diau b\u016bti vienerius metus, stipendij\u0105 skyr\u0117 Did\u017eiosios Britanijos U\u017esienio reikal\u0173 ministerija. Per de\u0161imt ten praleist\u0173 m\u0117nesi\u0173 man apsivert\u0117 pasaulis: buvau \u012fmestas \u012f pat\u012f meninio gyvenimo s\u016bkur\u012f, \u012f nepriklausomo meno scen\u0105, kuri be galo konkurencinga, intelektuali. Mano kolegos buvo baig\u0119 presti\u017einius koled\u017eus: Sleid\u0105 (Slade School of Fine Art<\/em>), \u010cels\u012f (Chelsea College of Arts<\/em>) ar Goldsmit\u0105 (Goldsmiths University of London<\/em>), o a\u0161 atva\u017eiav\u0119s kaip i\u0161 kokio kaimo. Jie nebuvo mat\u0119 lietuvi\u0173, beje, ir a\u0161 per metus Londone sutikau tik vien\u0105 tautiet\u0119 \u2013 Dali\u0105 Ibelhauptait\u0119. Ten reziduodamas m\u0105s\u010diau, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti menininku, koks mano santykis su \u0161iuo kosmopolitiniu metropoliu, k\u0105 man daryti toliau \u2013 ar likti jame? Studijos savinink\u0117 Delfina Entrecanales, garsi mecenat\u0117 (dabar jai devyniasde\u0161imt keleri), man pasi\u016bl\u0117 dar trims m\u0117nesiams vykti \u012f Niujork\u0105. Supratau, jeigu i\u0161va\u017eiuosiu, nebegr\u012f\u0161iu, nes jau pradeda keistis odos poros. Klausiau sav\u0119s, kas yra toji vietos savastis. Kai sutikti \u017emon\u0117s i\u0161girsdavo, kad a\u0161 \u2013 i\u0161 Lietuvos, j\u0173 akyse pamatydavau visi\u0161k\u0105 tu\u0161tum\u0105; tuo metu Lietuva jiems neegzistavo. Vardindavau vien\u0105 kit\u0105 pavard\u0119, ta\u010diau Jonas Mekas ar Jurgis Ma\u010di\u016bnas pa\u0161nekovams buvo vieni \u017eymiausi\u0173 Amerikos meninink\u0173. Apie koki\u0105 Lietuv\u0105 kalbu? Taigi jie \u2013 amerikonai<\/em>, kurie visi kil\u0119 i\u0161 ka\u017ekoki\u0173 kit\u0173 taut\u0173.<\/p>\n

Britai yra gana u\u017edari. Ar nejaut\u0117te po\u017ei\u016brio i\u0161 auk\u0161to?<\/h6>\n

Teko sutikti visoki\u0173 \u017emoni\u0173. Tik v\u0117liau supratau, kad buvau labai presti\u017ein\u0117je rezidencijoje. Tai, kad \u012f j\u0105 pakliuvau, man leido i\u0161 karto \u0161oktel\u0117ti gana auk\u0161tai, bent jau iki viduriuko. Tai vieta, turinti savo svor\u012f. Susipa\u017einau su \u012fvairiausiais menininkais \u2013 garsi\u0173 koled\u017e\u0173 absolventais, atvyk\u0117liais i\u0161 svetur \u2013 Ispanijos, netgi Kubos. Tuo metu kilo \u201enaujojo brit\u0173 meno\u201c banga su Damienu Hirstu ir Douglasu Gordonu prie\u0161aky. Eidavome \u012f parod\u0173, kurios vykdavo ne meno erdv\u0117se, bet pa\u010di\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 surastose vietose, atidarymus. Anuomet apr\u016bkusiame kaip Dikenso romanuose Londone toki\u0173 pastat\u0173 netr\u016bko, jie dar nebuvo lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 statybinink\u0173 suremontuoti. Vakar\u0117liai baigdavosi pabuose<\/em>. Gavau pus\u0117tin\u0105 stipendij\u0105, gal\u0117jau gyventi kaip visi. Britai kankindavo am\u017einu klausimu \u201eI\u0161 kur tu, kaip ten pas jus sekasi?\u201c, nuskenuodavo<\/em>, kaip atrodau, bet tur\u0117jo pakankamai tolerancijos. Visai nesvarbu, kad buvau apsivilk\u0119s nemadingais drabu\u017eiais \u2013 Londono menininkai buvo tik\u00adrai demokrati\u0161ki, nors patys rengdavosi labai stilingai. Ten gajus imperinis po\u017ei\u016bris: na, atva\u017eiavo \u017emogus i\u0161 Banglade\u0161o, ir jis atrodo taip, kaip atrodo, bet vis tiek priklauso brit\u0173 kar\u016bnai. Gal net ir gerai, jei esi kitoks, nes bandydamas b\u016bti \u201ebritu\u201c su visomis j\u0173 manieromis tampi pretenzingas, besitaikantis \u012f ka\u017ekok\u012f sluoksn\u012f. Man toki\u0173 problem\u0173 nekilo. Rezidencijoje gyvenau viename name su kitais menininkais i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 \u2013 kiekvienas tur\u0117jome po kambar\u012f ir bendr\u0105 virtuv\u0119. Sutikdavau ir toki\u0173 \u017emoni\u0173 kaip vienas stiklo meistras, kuris sak\u0117: \u201eTu atvykai i\u0161 taip toli, o a\u0161 \u010dia jau 40 met\u0173 ir dar nebuvau i\u0161va\u017eiav\u0119s i\u0161 Londono.\u201c Reikia \u012fsivaizduoti \u0161io miesto dyd\u012f \u2013 vir\u0161 20 milijon\u0173 gyventoj\u0173. Jis u\u017eima didel\u0119 dal\u012f Anglijos ir jame yra viskas, viso pasaulio sud\u0117tin\u0117s dalys. Dabar, atsiradus pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117ms, britai \u0117m\u0117 keliauti, o tada jiems tai buvo prabanga. Da\u017enas gyveno savo rajone, savo trij\u0173 gatvi\u0173 perimetre, ir nieko jam netr\u016bko. Kartais mane persp\u0117davo: \u201e\u012e \u0161it\u0105 pab\u0105<\/em> neik, \u010dia buvo papjautas \u017emogus.\u201c O a\u0161 steb\u0117davausi \u2013 pabas<\/em> veikia, lankytoj\u0173 netr\u016bksta, tai kada j\u012f nu\u017eud\u0117? Sako, \u0161e\u0161iasde\u0161imt devintaisiais. \u0160is miestas turi ne\u012ftik\u0117tin\u0105 atmint\u012f! Jie \u017eino visk\u0105, kur kas nutiko: kur \u012fvyko riau\u0161\u0117s ar pirmasis punko<\/em> koncertas. Londonie\u010diai \u2013 lyg miesto savasties sugertukai. Tod\u0117l man gyvenimas Londone ir buvo toks svarbus, kad privert\u0117 susim\u0105styti, kas toks esu, kokia mano aplinka. Tai buvo post\u016bmis gr\u012f\u017eti, pabaigti studijas, apsiginti diplom\u0105, atsigr\u0119\u017eti \u012f save. Ir toliau dariau ready-made<\/em> objektus. Pirmoji mano paroda \u201eAkademijos\u201c galerijoje buvo gana nema\u017eas \u012fvykis: naudojau tik rastus daiktus, j\u0173 pernelyg nemiksuodamas, bet personalizuodamas: mano batai su druska arba t\u0117\u010dio (am\u017ein\u0105 jam atils\u012f) susitrauk\u0119s lietpaltis, suskaldyti baldai \u2013 prad\u0117jau dekonstruoti savo asmenin\u0119 aplink\u0105. Po keli\u0173 met\u0173 \u012fsidarbinau kuratoriumi \u0160iuolaikinio meno centre, ta\u010diau mano pagrindin\u0117 veikla visada buvo menin\u0117: instaliacijos, \u012fvair\u016bs projektai. Dirbau intensyviai, \u0117m\u0117 kauptis k\u016briniai. Viskas spar\u010diai keit\u0117si, ypa\u010d ekonomika \u2013 visi netur\u0117jo i\u0161 ko gyventi, emigracijos dar nebuvo, nes negal\u0117jome laisvai i\u0161va\u017eiuoti. Tvyrojo socialin\u0117, ekonomin\u0117, politin\u0117 \u012ftampa: neai\u0161ku, \u012f kuri\u0105 pus\u0119 viskas pakryps \u2013 ar \u012f Europ\u0105 nueisim, ar taip ir liksim tarpin\u0117j b\u016bsenoj. Tai buvo stipri inspiracija k\u016brybai. 1995\u20131996 m. supratau, kad to, kas taip dinami\u0161kai kinta, nebegaliu sintezuoti formomis ir med\u017eiagomis. Prad\u0117jau daryti pokalbi\u0173 vaizdo \u012fra\u0161us. Galiausiai sutikau operatori\u0173 Audri\u0173 Keme\u017e\u012f. Jis paklaus\u0117, kod\u0117l nebandau re\u017eisuoti. Audrius dirbo \u0160MC fotografu, bet studijavo operatoryst\u0117s men\u0105 pas Jon\u0105 Grici\u0173. Pagalvojau, kad \u0161i medija i\u0161 tikr\u0173j\u0173 man tikt\u0173 d\u0117l to, kad ji efemeri\u0161ka, k\u016brybai nereikia daug vietos, nesi priklausomas nuo projekto trukm\u0117s ir biud\u017eeto. Tuo metu buvo santykinai nebrangu filmuoti net ir juosta, j\u0105 ry\u0161kinti. Pirmuosius savo kino sumanymus \u201eEuropa 54\u201954 \u2013 25\u201919\u201c\u00a0(1997) ir \u201eHis-story\u201c (1998) pasi\u016bliau \u201eManifesta 2\u201c kuratoriams ir jie pakviet\u0117 mane \u012f \u0161i\u0105 bienal\u0119. Gavau stipr\u0173 impuls\u0105 \u2013 su tais darbais i\u0161 karto nuva\u017eiavau \u012f didel\u0119 tarptautin\u0119 parod\u0105 Liuksemburge (\u201eManifesta\u201c yra keliaujantis renginys). Sulaukiau tikrai daug d\u0117mesio, prad\u0117jau dirbti su galerijomis. \u0160iuose filmuose pasakojau gana nesmagi\u0105, tipin\u0119 tarybini\u0173 laik\u0173 istorij\u0105, jau\u010diau etin\u0119 pareig\u0105: jeigu pasirinkau filmuoti ir kalbinti \u017emones, reikia prad\u0117ti nuo sav\u0119s. Koki\u0105 turiu teis\u0119 ki\u0161tis \u012f kit\u0173 gyvenimus? Vis tiek permontuoju j\u0173 istorijas ir viskas suskamba kitaip. Galvojau, kad privalau pirmiausia pats i\u0161sisakyti nemaloniausia sau tema.<\/p>\n

Ar nebuvo problem\u0173 d\u0117l savicenz\u016bros \u2013 \u0161ito tai tikrai negaliu kalb\u0117ti ar rodyti?<\/h6>\n

Prisimindamas devyniasde\u0161imtuosius stebiuosi, kokie mes jaut\u0117m\u0117s laisvi. Ypa\u010d k\u016bryboje. Ne\u012ftik\u0117tina! \u0160tai tada buvo tikroji laisv\u0117. Tokios palink\u0117\u010diau ir savo studentams. Socialiniai tinklai juos spaud\u017eia b\u016bti s\u0117kmingais. M\u016bs\u0173 niekas nesl\u0117g\u0117 \u2013 aplinkui visi buvo neturtingi. Jeigu turi pinig\u0173 kavai \u2013 gera dienos prad\u017eia, o jei vakare dar gal\u0117si ir alaus i\u0161gerti, tai i\u0161 viso vir\u0161\u016bn\u0117<\/em>. Poreikiai buvo ma\u017ei, gyvenome a\u0161tuoni\u0173 kvadrat\u0173 bute. Na, \u017emonos seneliams nelabai patiko, kad apsistojome pas juos, bet taip gyveno visi \u2013 pas t\u0117vus, pas ka\u017ek\u0105. Mes buvome vie\u0161osios erdv\u0117s vaikai, laik\u0105 leid\u017eiantys mokyklose, akademijoje, darbuose \u2013 b\u016btent \u010dia vyko gyvenimas. Nesl\u0117g\u0117 poreikis b\u016btinai tur\u0117ti ka\u017ek\u0105 savo, \u0161is spaudimas atsirado v\u0117liau. Matau, kok\u012f presing\u0105<\/em> jau\u010dia jauni \u017emon\u0117s \u2013 b\u016bti, atrodyti, \u012fsigyti. Jiems dar tik 19\u201320 met\u0173, o jau privalo atitikti kokius nors kanonus: b\u016bti labai gra\u017eiais arba s\u0117kmingais. Gr\u012f\u017eau i\u0161 Londono, kuriame visi klausin\u0117jo, kada mano sekanti paroda. O kur? O k\u0105 darysiu? Gerai, jie ateis pa\u017ei\u016br\u0117ti. Koks spaudimas! Tarp t\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 meninink\u0173 reikia b\u016btinai ka\u017ekur patekti, kaip kokiame kompiuteriniame \u017eaidime \u2013 vis \u012f kit\u0105 lyg\u012f, kol ka\u017ekuriame \u017e\u016bsi arba pakli\u016bsi \u012f t\u0105, kuriame cirkuliuosi ilgai.<\/p>\n

Ar yra dalyk\u0173, kuriuos siekiate parodyti, \u012fskiepyti savo studentams?<\/h6>\n

Aptardamas j\u0173 atliktus darbus, nori nenori, vis tiek kalbi apie pat\u012f gyvenim\u0105. Juo labiau, kad k\u016bryboje n\u0117ra u\u017eduodam\u0173 tem\u0173, kiekvienas jas pasirenka pats. Studentai ateina su savo prob\u00adlemomis bei u\u017edaviniais, ir bandai jiems kiek gali pad\u0117ti. Rai\u0161kos prasme jie turi visi\u0161k\u0105 laisv\u0119 ir labai pla\u010di\u0105 skal\u0119 \u2013 nuo performanso, videomeno iki fig\u016brin\u0117s skulpt\u016bros. Privalau b\u016bti pasireng\u0119s kalb\u0117tis apie bet kuri\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 form\u0173. Jauni k\u016br\u0117jai turi savo prioritetus, savo egzistencin\u0119 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, kuri man jau nelabai pasiekama \u2013 nesu feisbuke ar tviteryje, ne\u017einau, k\u0105 ten gal\u0117\u010diau pasakyti. Jie gyvena kitok\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n

Dail\u0117s istorijoje gausu pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u201emeistras ir jo mokiniai\u201c. Nat\u016bralu, kad auga Deimanto Narkevi\u010diaus student\u0173 laida. J\u016bs vis tiek jiems darote \u012ftak\u0105.<\/h6>\n

Nepasaky\u010diau. Jaunimas mokosi i\u0161 daug ko: i\u0161 knyg\u0173, i\u0161 kit\u0173 d\u0117stytoj\u0173 ir meninink\u0173. Prie\u0161 pus\u00adantr\u0173 met\u0173 \u012f mano parod\u0105 Nacionalin\u0117je dail\u0117s galerijoje at\u0117jo daug student\u0173, kurie iki tol mano darb\u0173 nebuvo mat\u0119. Anks\u010diau \u017emon\u0117s susikurdavo legend\u0105, dabar jos labai trumpalaik\u0117s netgi ir tarptautin\u0117je meno scenoje \u2013 jos kinta. Prie\u0161 trejus metus kalb\u0117jausi su savo tuometine galerininke Berlyne Barbara Weiss. Aplankiau j\u0105 namuose, pra\u0117jus 13-ajai \u201eDokumentai\u201c, kurioje nedalyvavau. Barbara sako: \u201eKo pergyveni<\/em>? 2001-aisiais debiutavai Venecijos bienal\u0117je, nacionaliniame paviljone. Nors tai nebuvo pirmasis Lietuvos pasirodymas tarptautiniame renginyje, bet pirmas kartas, kai pasaulin\u0117 meno scena i\u0161girdo apie toki\u0105 \u0161al\u012f. Visai to meto kartai tai padar\u0117 did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f: temos pasirinkimas, darbai, kuriuos pamat\u0117, santykis su istorija, su modernybe per tarybin\u0119 patirt\u012f. Buvai paskutin\u0117je Venecijos bienal\u0117je? Kiek meninink\u0173 prisimeni po met\u0173? Ne tik tu, pati meno scena nebeatsimena daugelio j\u0173 vard\u0173.\u201c Tokia rengini\u0173 akceleracija kei\u010dia \u0161ios veiklos pob\u016bd\u012f. Niujorke yra meninink\u0173, ypa\u010d tapytoj\u0173, kurie \u017eiba, juos perka, jie nesp\u0117ja kurti nauj\u0173 darb\u0173. Praeina keli metai, ir jie niekam nebereikalingi. Dabar santykis su menu \u2013 kaip su drabu\u017eiais. Be to, vyksta rimti poky\u010diai \u2013 galios centrai i\u0161 Vakar\u0173 pasist\u016bm\u0117 \u012f Kinij\u0105, Malaizij\u0105, Indij\u0105. Nors pagrindiniai renginiai vis dar vyksta Europoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje, ta\u010diau viskas taip i\u0161sipl\u0117t\u0117, kad ta svarba visai kitaip suvokiama. Tod\u0117l suprantu studentus, kurie klausia, k\u0105 darau a\u0161. Ir tai yra labai nuo\u0161irdu.<\/p>\n

Meno objektai vie\u0161ose erdv\u0117se gali b\u016bti efemeri\u0161ki. Prie\u0161 dvejus metus Kauno bienal\u0117 k\u0117l\u0117 atminties \u012fpaminklinimo klausimus, netyla audringos diskusijos d\u0117l Vilniaus Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117s. Ar monumentalioji skulpt\u016bra vis dar turi ateit\u012f?<\/h6>\n

Skulpt\u016bros ribos i\u0161sipl\u0117t\u0117 iki ne\u012fmanomyb\u0117s. Prie\u0161 dvejus metus vykusios Kauno bienal\u0117s pokalbi\u0173 ir paskait\u0173 programa buvo tikrai \u012fdomi, vie\u0161\u0117jo prof. Jamesas E. Youngas, buv\u0119s did\u017eiausi\u0173 memorial\u0173 konkurs\u0173 \u017eiuri narys, dalyvav\u0119s renkant ir Vietnamo karo veteran\u0173 memorial\u0105 Va\u0161ingtone, ir Rugs\u0117jo 11-osios auk\u0173 monument\u0105 Niujorke, ir Berlyno akmen\u0173 labirint\u0105 \u2013 memorial\u0105 Europos nu\u017eudytiems \u017eydams. Jo paskaita buvo puiki \u2013 apie tai, kaip kinta monumentalumas, kod\u0117l neb\u0117ra ir nereikia grandiozini\u0173 fig\u016br\u0173, kokios i\u0161kilo Pranc\u016bzijoje po Pirmojo pasaulinio karo, pavyzd\u017eiui, stovintis karys su ilgavamzd\u017eiu \u0161autuvu. Man labai patiko tradicinis paminklas \u017euvusiems to kra\u0161to vyrams Pranc\u016bzijos Limuzeno regione, nedideliame \u017dantju (Gentioux<\/em>) miestelyje. Tai itin realistin\u0117 skulpt\u016bra: \u0161alia akmenin\u0117s stelos su auk\u0173 pavard\u0117mis stovi de\u0161imtmetis vaikas ir rodo kum\u0161tuk\u0105, taip i\u0161reik\u0161damas pykt\u012f, kad i\u0161 karo negr\u012f\u017eo jo t\u0117tis. Tai vienas pirm\u0173j\u0173 antimilitaristini\u0173 monument\u0173. Praeito am\u017eiaus dvide\u0161imtaisiais metais miestelio vald\u017eia atsisak\u0117 duoti pinig\u0173 \u0161io paminklo statybai, nes jis es\u0105 diskredituoja pranc\u016bz\u0173 patriotizm\u0105. Tuomet \u017emon\u0117s j\u012f pastat\u0117 u\u017e savo surinktus pinigus. Nedidelis, ma\u017eai kam \u017einomas paminkl\u0117lis \u012f meno istorij\u0105 \u012f\u0117jo kaip vienas pirm\u0173j\u0173 antiheroji\u0161k\u0173 \u012fam\u017einim\u0173. Visuomet b\u016bna keli po\u017ei\u016briai. Pavyzd\u017eiui, \u012fsp\u016bdingas krentantis fontanas Niujorke, ten, kur \u017euvo tiek daug \u017emoni\u0173, arba miesto peiza\u017ee \u012fsir\u0117\u017eusios sienos su Vietnamo veteran\u0173 pavard\u0117mis \u2013 \u0161ie paminklai labai dideli, architekt\u016briniai, kei\u010diantys aplink\u0105, bet jie neper\u0161a konkretaus vaizdinio, kuris vienaip ar kitaip susiet\u0173 mus su tais tragi\u0161kais \u012fvykiais. Jie jungia per kitokius bendrinius simbolius \u2013 vanden\u012f ar atspind\u012f, kuriame matai save. Skirtingus \u017emon\u0117s vienija b\u016btent tai \u2013 \u012fvykusi tragedija arba koks kitas skaudus \u012fvykis. Tie naujieji monumentai ple\u010dia \u012fprasminimo, suvokimo ribas, kad paliest\u0173 kuo platesn\u012f \u012fvairias kult\u016brines patirtis turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 rat\u0105. O konkret\u016bs, iliustratyv\u016bs memorialai neb\u016btinai telks visuomen\u0119, netgi gali j\u0105 skaldyti. Neturiu nieko prie\u0161 savivaldyb\u0117s pasirinkimus, kok\u012f paminkl\u0105 statyti. Jeigu \u012f diskusijas \u012fsitraukia bendruomen\u0117 ir jai tinka, gali statyti k\u0105 tik nori \u2013 gyvenam laisvoj \u0161aly. Ta\u010diau manan\u010di\u0173j\u0173, kad kiti n\u0117ra tokie patriotai, taip stipriai nekent\u0117jo, kaip jie, argumentai man skamba keistai: juk d\u0117l to ir kovojo m\u016bs\u0173 seneliai, t\u0117vai, kad ateinan\u010dioms kartoms nereik\u0117t\u0173 kent\u0117ti. Traumos primetimas ir jos priminimas monumentuose, mano manymu, yra perteklinis: jeigu norite m\u0105styti apie am\u017ein\u0105j\u0105 kan\u010di\u0105 ir atpirkim\u0105, eikite \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, atsiklaup\u0119 prie\u0161ais nukry\u017eiuot\u0105 Krist\u0173 sukalb\u0117kite \u201eSveika, Marija\u201c, gal pasijusite geriau. Tokia universali m\u016bs\u0173 prigimtis: \u017emogus ateina ir i\u0161eina kent\u0117damas. \u0160iuolaikinis monumentas turi telkti kaip \u012fmanoma platesn\u0119 visuomen\u0119, b\u016bti atviras ir nesiremti vien traumine patirtimi, net jeigu ji ir labai skaudi. M\u016bs\u0173 XX a. istorinis patyrimas \u2013 okupacija, rezistencija, netektys, tod\u0117l reikia sugeb\u0117ti apie tai kalb\u0117ti atvirai, kad \u201eneky\u0161ot\u0173\u201c nuoskaudos ir kompleksai.<\/p>\n

Paminklu istoriniams \u012fvykiams gali b\u016bti ir filmas, kaip j\u016bs\u0173 \u201eKart\u0105 XX am\u017eiuje\u201c (2004), kuriame demonstruojamas Lenino paminklo Vilniaus Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117je nuk\u0117limas. Tokia \u012fam\u017einimo forma leid\u017eia parodyti m\u016bs\u0173 atmin\u010diai svarbius dalykus ne tik vietos bendruomenei ar turistams, bet t\u016bkstan\u010diams \u017emoni\u0173 bet kurioje \u0161alyje.<\/h6>\n

Vien\u0105 \u201eKart\u0105 XX am\u017eiuje\u201c kopij\u0105 nusipirko Niujorko \u201eMoMA\u201c. Anot muziejaus administracijos, metus demonstruot\u0105 film\u0105 mat\u0117 nesuvokiamas skai\u010dius lankytoj\u0173. Kitas pavyzdys: Kaspero K\u00f6nigo kuruojamame Miunsterio projekte (Skulptur Projekte M\u00fcnster<\/em>) eksponuojamus k\u016brinius i\u0161vysta apie 600 000 \u017emoni\u0173. Net ne\u012fsivaizduoju, kiek \u017ei\u016brov\u0173 \u0161iemet aplankys Lietuvos paviljon\u0105 Venecijos bienal\u0117je. Sp\u0117ju, keli milijonai. Tokios rai\u0161kos k\u016brini\u0173 \u2013 efemeri\u0161ko, laikino, neapibr\u0117\u017eto, performatyvaus meno \u2013 pasiekiamumas yra did\u017eiulis, o kiek jis dar papildomai generuoja \u017eini\u0173 bei atgarsio, pavyzd\u017eiui, selfi\u0173<\/em> socialiniuose tinkluose. Kartais jie nustelbia sunkiasvorius \u012f\u017eenklinimus. \u0160iuolaikin\u0117 memorializavimo praktika tur\u0117t\u0173 \u012f tai atsi\u017evelgti. Ji negali b\u016bti tokia: prikaliau lent\u0105 arba at\u0117jau su k\u016bju ir lent\u0105 sudau\u017eiau. Tos \u201elentos\u201c \u0161iandien gali b\u016bti kitokios ir, vis\u0173 pirma, nekonfliktin\u0117s.<\/p>\n

Koki\u0173 princip\u0173 laikot\u0117s savo k\u016bryboje?<\/h6>\n

I\u0161va\u017eiav\u0119s \u012f London\u0105 supratau, kokia beprasm\u0117 buvo m\u016bs\u0173 meno industrija: kiek pristatyta paro\u00add\u0173 r\u016bm\u0173 \u2013 Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, \u0160iauliuose, t\u016bkstan\u010diai Dailinink\u0173 s\u0105jungos nari\u0173, o to meto britams n\u0117 vienas j\u0173 nebuvo \u017einomas. Sugr\u012f\u017e\u0119s dar negalvojau apie videomen\u0105 arba kin\u0105, bet jau tada nusprend\u017eiau, kad mano k\u016bryba tur\u0117t\u0173 remtis asmenine praeitimi, m\u016bs\u0173 kartos praeitimi, ir nesvarbu, kokia ji buvo. Istorija yra gilioji ni\u0161a, \u012f kuri\u0105 privalau atsigr\u0119\u017eti. Man svarbiausia tur\u0117ti tam tikr\u0105 savasties aspekt\u0105. Meno k\u016brinys gali b\u016bti nepatogus \u2013 kaip tas Leninas, kylantis atgal ant postamento, arba Donatas Banionis, vaik\u0161tantis ir kalbantis KGB r\u016bmuose. V\u0117liau man\u0119s klaus\u0117, ar filmuodamas numaniau, kad jis gal\u0117jo b\u016bti saugumo agentas? Dieve mano, gyvendamas tarybin\u0117je visuomen\u0117je apie tai net negalvojai \u2013 juo gal\u0117jo b\u016bti bet kas. Tokia m\u016bs\u0173 praeitis. Santykis su sava istorija ir yra vienas pagrindini\u0173 mano k\u016brybos princip\u0173. Jis labai i\u0161pl\u0117stas, jame daug galimybi\u0173. Nei\u0161vykau gyventi svetur. Nepaisau \u0161iuolaikini\u0173 tendencij\u0173 ir neatsi\u017evelgiu \u012f tai, kad tapatyb\u0117s klausimas seniai nuklydo \u012f kitas plotmes \u2013 seksualinio identiteto, rasines, pokolonijines patirtis, ekologines problemas. Nors konkre\u010dios \u0161alies savastis daug kam jau tapo ne\u012fdomi, a\u0161 vis tiek laikausi savo principo, kuris man yra \u012fkv\u0117pimo \u0161altinis. Kinta tik rai\u0161kos formos: ka\u017ekada prad\u0117jau nuo skulpt\u016bros, 16 mm kino juostos, dabar kuriu stereoskopin\u012f vaizd\u0105.<\/p>\n

Ar menininkui svarbu b\u016bti garsi\u0173 kuratori\u0173 akiratyje? Galb\u016bt \u012fmanoma be j\u0173 globos atsidurti matomoje meno scenos zonoje?<\/h6>\n

Menininko karjera prasideda nuo edukacijos. Tai svarbiausia. Jauni k\u016br\u0117jai \u012f meno lauk\u0105 \u012f\u017eengia jau studij\u0173 metu; kalb\u0117dami su d\u0117stytojais apie savo darbus, juos eksponuodami jie i\u0161eina \u012f vie\u0161um\u0105, galiausiai yra atrandami kuratori\u0173 ir galerinink\u0173. Lietuvos meno scena \u0161iuo metu be galo turtinga ir \u012fdomi. \u0160tai atsidaro Kauno bienal\u0117 \u2013 kiek atva\u017eiuoja kuratori\u0173 i\u0161 Europos, i\u0161 Rusijos pa\u017ei\u016br\u0117ti, kas mes per \u0161alis, kuri visiems drasko akis.<\/p>\n

Kartais parod\u0173 ekspozicijos atspindi labiau kuratoriaus nei menininko id\u0117jas. Kas i\u0161 ties\u0173 formuoja vyksm\u0105 meno lauke?<\/h6>\n

Mano s\u0117kminga karjera \u012fsitvirtino nuo 2001 m. Venecijos bienal\u0117s, kuriai vadovavo legendinis kuratorius Haraldas Szeemannas. Teko su juo susidurti, su kolegomis kalb\u0117tis, kaip jis dirba: susitik\u0119s su autoriumi i\u0161kloja jam vis\u0105 parodos architekt\u016br\u0105, i\u0161ai\u0161kina, kas, kaip ir kur turi b\u016bti, kod\u0117l jis nori konkre\u010diai tav\u0119s kaip menininko ir b\u016btent to ar kito tavo k\u016brinio. Tod\u0117l, kad jam savo vizijoje to b\u016btinai reikia. Keliuose projektuose dirbau su Kasperu K\u00f6nigu, kuris taip pat yra klasikinio kuratoriaus pavyzdys. Jo pakviestas menininkas tampa id\u0117jos generatoriumi, K\u00f6nigas su juo \u0161nekasi, leid\u017eia jam skleistis. Kita legenda, Hansas Ulrichas Obristas, tave patalpina \u012f tam tikr\u0105 savo strukt\u016br\u0105. Kartais sunku suvokti, kur patekai, nes savo parod\u0173 koncepcijas Obristas keleriopai supina. Nematai pats sav\u0119s ir eini nepatenkintas, bet visa jo sistema irgi veikia. 2009 m. surengiau did\u017eiul\u0119 autorin\u0119 parod\u0105 Nacionaliniame karalien\u0117s Sofijos modernaus meno muziejuje Madride, kuris yra vienas did\u017eiausi\u0173 Europoje. J\u0105 ruo\u0161iant buvo \u012ftrauktas ir architektas, ir dizaineris, kurie pagal mano ekspozicijos poreikius pagamino architekt\u016brines konstrukcijas \u2013 did\u017eiul\u0117 erdv\u0117 performuota pagal k\u016br\u0117jo koncepcij\u0105, \u012fskaitant dizain\u0105, architekt\u016br\u0105, akustik\u0105 ir netgi baldus. Kuratorius ir muziejaus direktorius nutar\u0117, kad tai b\u016btina. Ta proga jie didel\u0119 muziejaus dal\u012f transformavo, pritaikydami parodoms. Tai buvo \u0161imtat\u016bkstantin\u0117 investicija. Tokie pavyzd\u017eiai iliustruoja principus, kaip dirbama su kuratoriais: arba tave paima ir \u201epriklijuoja\u201c kaip pa\u0161to \u017eenkl\u0105, ir tas vokas eis toli, arba pats nusipai\u0161ai atvirlai\u0161k\u012f, kuris yra tavo siuntinys norimam adresatui.<\/p>\n

\u0160iais metais Kauno bienal\u0117 jus pakviet\u0117 dalyvauti su videok\u016briniu \u201eAplankant Soliar\u012f\u201c. Kod\u0117l kuratori\u0173 komanda pasirinko b\u016btent \u0161\u012f darb\u0105?<\/h6>\n

I\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 bienal\u0117s kuratori\u0173 bendrauju su vienu \u2013 Danieliu Milnesu, jis mane pakviet\u0117 dar praeit\u0105 ruden\u012f, nor\u0117damas \u0161io filmo, kuriame naudojamos M. K. \u010ciurlionio Anapoje 1905 m. darytos nuotraukos. Tikriausiai d\u0117l k\u016brinio santykio su lietuvi\u0161k\u0105ja modernybe, d\u0117l galimyb\u0117s praeit\u012f skaityti keleriopai kuratorius nor\u0117jo, kad \u0161is filmas b\u016bt\u0173 pristatytas Kaune (\u010dia jis lig \u0161iol nebuvo rodytas) ir b\u016bt\u0173 demonstruojamas M. K. \u010ciurlionio muziejuje, kuris yra puikiausias lietuvi\u0161kos modernizmo architekt\u016bros pavyzdys.<\/p>\n

J\u016bs\u0173 filme ypatingu sluoksniu sugula M. K. \u010ciurlionio fotografijos. Kaip jas siejate su Andrejaus Tarkovskio ar Stanis\u0142awo Lemo k\u016bryba bei \u0161io filmo koncepcija?<\/h6>\n

\u010ciurlionio simbolizmas, ypa\u010d jo Peterburgo periodas, tur\u0117jo \u012ftakos rus\u0173 meno raidai, j\u0173 simbolistams. Ir tapytojams, ir ra\u0161ytojams, ir kinematografams jis padar\u0117 labai stipr\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f, tarp j\u0173 ir Tarkovskiui \u2013 kiekvienas \u0161io re\u017eisieriaus ilgai i\u0161t\u0119stas kadras yra animuotas, judantis simbolis. Toje pa\u010dioje Anapoje nufilmuoti \u201eSoliario\u201c protingojo, arba dievi\u0161kojo, vandenyno vaizdai tokie pana\u0161\u016bs \u012f \u010ciurlionio nuotraukas. Jauti konkret\u0173 poveik\u012f ir supranti, kad po keliasde\u0161imties met\u0173 operatorius Vadimas Jusovas filmavo Juod\u0105j\u0105 j\u016br\u0105 taip, kaip \u010ciurlionis j\u0105 mat\u0117 1905-\u0173j\u0173 vasar\u0105. Kyla klausimas: kas kuria simbolius, archetipus, kurie v\u0117liau tampa labai svarb\u016bs rus\u0173 dailei ar kinematografijai? Kur j\u0173 kilm\u0117? Be abejo, naudodamas tokius stip\u00adrius \u017eymaus menininko k\u016brinius privalai pasverti, kad neprasmegtum juose. Bet \u0161ios nuotraukos mano filme turi tiksl\u0105 \u2013 jos atstovauja vaizdinei kult\u016brai, kuri rei\u0161kiasi Tarkovskio kine.<\/p>\n

Ar nebuvo rizikingas sumanymas filmo a\u0161imi pasirinkti Donat\u0105 Banion\u012f? Jis gal\u0117jo atsisakyti.<\/h6>\n

Jei Banionis b\u016bt\u0173 nesutik\u0119s, to filmo b\u016b\u010diau nesi\u0117m\u0119s. Tuo metu gyvenau Berlyne, kaip vienos i\u0161 presti\u017eini\u0173 meno rezidencij\u0173 DAAD dalyvis. Tur\u0117jau k\u016brinio id\u0117j\u0105 ir \u0161iok\u012f tok\u012f biud\u017eet\u0105. Vis skambin\u0117davau Banioniui: tai jis nori, tai nenori, tai apsirgo, tai pasveiko. Klausin\u0117jo man\u0119s, kas a\u0161 toks, kas mano operatorius. Visgi sutiko. Jis juk profesionalus aktorius, jau\u010diau, kad sutiks. Net ir filmuojant nor\u0117jo palikti aik\u0161tel\u0119. Banionis buvo kino grandas, elg\u0117si kaip mega\u017evaig\u017ed\u0117. Jis i\u0161 ties\u0173 pra\u0117jusiame \u0161imtmetyje tur\u0117jo pagrindo taip jaustis. Prad\u0117j\u0119s filmuotis dvejojo, k\u0105 \u010dia daro. Jam nebuvo visi\u0161kai ai\u0161ku: \u201eTai k\u0105, tu dabar kaip Jusovas sakysi: eik nuo ta\u0161ko A iki B, atsisuk ir per pet\u012f pa\u017ei\u016br\u0117k? V\u0117l prasid\u0117s tas teroras?\u201c Nor\u0117jau, kad jis gr\u012f\u017et\u0173 \u012f tas b\u016bsenas, kurias patirdavo dirbdamas su Tarkovskiu. Eina jis per Kompozitori\u0173 namus, o a\u0161: \u201e\u010cia sustojate, \u010dia pasisukate\u201c. Klausia: \u201eO k\u0105 sakyt?\u201c \u2013 \u201eNieko, prisiminkite, kaip buvote jaunas.\u201c (Beje, filmuojant \u201eSoliar\u012f\u201c Banioniui buvo apie keturiasde\u0161imt.) Jis nir\u0161o, o v\u0117liau per arbatos pertrauk\u0117l\u0119 prasitar\u0117, kad ir anuomet j\u012f daug kas nervino, nepatiko. Aktorius man\u0117, kad Tarkovskio juostoje jo vaidmuo nevyk\u0119s. Kai 2002 m. Stevenas Soderbergh\u2019as i\u0161leido \u201eSoliario\u201c pakartojim\u0105, ta proga \u201eThe New York Times\u201c prie straipsnio \u012fd\u0117jo ne George\u2019o Clooney\u2019io, o sen\u0105 Donato Banionio nuotrauk\u0105. Jis yra visi\u0161ka ikona. Aptardami \u0161\u012f mano 18 minu\u010di\u0173 k\u016brin\u012f, kai kurie kritikai steb\u0117josi: \u201eTu \u012f t\u0105 vanden\u012f n\u0117rei tiesiai, kaip \u012f praraj\u0105, kurios dugno gal\u0117jai ir nepasiekti. T\u0105 ne kiekvienas gal\u0117t\u0173 sau leisti.\u201c Santykinai paprastomis priemon\u0117mis, be rank\u0173 drebinimo man pavyko \u012f \u0161i\u0105 tem\u0105 pa\u017evelgti savaip. Tai visi\u0161kai kita pozicija, o ne svetim\u0173 id\u0117j\u0173 pakartojimas, kaip da\u017enai atsitinka su film\u0173 kartot\u0117mis. Mano koncepcijai Banionis buvo b\u016btinas, labai nor\u0117jau j\u012f pakviesti, kad ir v\u0117l tapt\u0173 Krisu Kelvinu, ne\u017einomyb\u0117s, jos paie\u0161k\u0173 id\u0117ja \u2013 id\u0117ja to, ko mes nepa\u017e\u012fstame, susitikimo su tuo, kas u\u017e m\u016bs\u0173 supratimo rib\u0173. Tod\u0117l \u010dia taip tinka \u010ciurlionio nuotraukos, vaizduojan\u010dios okean\u0105, u\u017e kurio \u2013 ne\u017einia kas.<\/p>\n

\u0160is filmas \u2013 tai Donato Banionio susitikimas su pa\u010diu savimi?<\/h6>\n

Taip. Po mano parodos Nacionalin\u0117je dail\u0117s galerijoje man\u0119s ka\u017ekas paklaus\u0117, kaip gal\u0117jau nusp\u0117ti toki\u0105 akistat\u0105, kaip mano k\u016brinyje atsirado \u0161i mintis i\u0161 S. Lemo romano: \u201eO kas bus, jeigu praeitis gr\u012f\u0161 ir materializuosis?\u201c Prisimenant filmo siu\u017eet\u0105, pas jaun\u0105j\u012f Banion\u012f gr\u012f\u017eo \u017emona, nuostabi dama, bet juk gali sugr\u012f\u017eti visai kitokie vaizdiniai i\u0161 praeities. Kai epizodui, kur viename i\u0161 buvusi\u0173 KGB r\u016bm\u0173 priimam\u0173j\u0173 aktorius skendi nebyloje, u\u017ed\u0117jau \u0161\u012f tekst\u0105, \u0117m\u0117 kilti \u012fvair\u016bs vaizdiniai ir klausimai \u2013 kokia ta m\u016bs\u0173 praeitis? Ji komplikuota.<\/p>\n

Kokia buvo aktoriaus reakcija per\u017ei\u016br\u0117jus baigt\u0105 k\u016brin\u012f?<\/h6>\n

Banionis liko nepatenkintas, nesuprato. Lietuvos atstovyb\u0117 Europos S\u0105jungoje Vienos kino muziejuje organizavo \u0161io filmo pristatym\u0105, po to buvo rodomas ir Tarkovskio \u201eSoliaris\u201c. Pakviestas Donatas neatvyko, ta\u010diau atva\u017eiavo jo buvusi kino partner\u0117 Natalija Bondar\u010diuk. Prie\u0161 per\u017ei\u016br\u0105 kalb\u0117jo ir m\u016bs\u0173, ir Rusijos ambasadoriai. Pastarasis mano k\u016brin\u012f pristat\u0117 taip (ten dalyvavusieji tikrai patvirtins): \u201eDabar j\u016bs matysite trump\u0105 film\u0105, kurio turb\u016bt nesuprasite, bet nieko baisaus \u2013 tai \u0161edevras.\u201c Beje, Rusijos ambasada trys savait\u0117s iki per\u017ei\u016bros papra\u0161\u0117 mano filmo kopijos, kuri\u0105 per\u017ei\u016br\u0117jo visos j\u0173 institucijos \u2013 ar n\u0117ra kokios provokacijos. Po to kalb\u0117jausi su Natalija, ji sak\u0117: \u201eMes, kurie dalyvavome statant \u0161\u012f film\u0105, kuriame \u201eSoliar\u012f\u201c ir toliau, vis\u0105 gyvenim\u0105. Visada i\u0161lieka santykis su atmintimi kaip veidrod\u017eiu, su nepa\u017einomybe. Esu labai d\u0117kinga, kad tai padar\u0117te. Labai gaila, kad \u010dia n\u0117ra Donato.\u201c Gal tikrai Banioniui jo praeitis pasirod\u0117 pernelyg didel\u0117, nors tas vaid\u00admuo j\u012f \u012fra\u0161\u0117 \u012f kino istorij\u0105. Gal nenor\u0117jo, kad dar kas nors liest\u0173si prie jo Soliario? Tikrai galiu tai suprasti. Filme palikau tok\u012f jo monolog\u0105: \u201eK\u0105 tu man ai\u0161kini, kaip man galv\u0105 pasukti? A\u0161 irgi turiu savo vidin\u0119 laisv\u0119.\u201c Nor\u0117jau, kad \u0161ia nedidele fraze mano darbe atsispind\u0117t\u0173 jo nepasitenkinimas, kur\u012f ma\u010diau filmavimo aik\u0161tel\u0117je, kaip ir jo saugomi prisiminimai su Tarkovskiu, Jusovu, Bondar\u010diuk.<\/p>\n

Kas inspiravo j\u016bs\u0173 k\u016brin\u012f \u2013 S. Lemas, A. Tarkovskis, M. K. \u010ciurlionis ar D. Banionis?<\/h6>\n

Pats filmas, \u201eSoliaris\u201c. Atsimenu, ma\u010diau j\u012f dar besimokydamas mokykloje, gal 1979-aisiais. Tuo metu rod\u0117 Tarkovskio \u201eStalker\u012f\u201c, kurio premjera \u012fvyko ne Maskvoje, o Pabaltijy, nes \u0161i juosta buvo labai kontraversi\u0161ka. Baisus an\u0161lagas, did\u017eiulis \u012fvykis. Tuo metu, ar netgi prie\u0161 tai, galima buvo i\u0161vysti ir senesnius Tarkovskio darbus \u2013 \u201eVeidrod\u012f\u201c, \u201eRubliov\u0105\u201c. \u201eSoliaris\u201c man pasirod\u0117 pats keis\u010diausias i\u0161 vis\u0173 jo film\u0173. Tik v\u0117liau supratau kod\u0117l \u2013 kinas kuria iliuzijas, ir mes turime patik\u0117ti film\u0173 persona\u017eais, ta\u010diau kai jie netikri, pradeda gri\u016bti pati kino strukt\u016bra: matai jaun\u0105 moter\u012f, vaidinan\u010di\u0105 mirusi\u0105 ir sugr\u012f\u017eusi\u0105 pas buvus\u012f vyr\u0105, tau tr\u016bkin\u0117ja j\u0173 emocinis ry\u0161ys. Kai kuriama iliuzija iliuzijoje, ir dar tokiu laipsniu, filmas \u017ei\u016brovui tampa labai keistas. Ats\u0117d\u0117j\u0119s kino sal\u0117je beveik tris valandas nesupratau, k\u0105 ma\u010diau, kokioje realyb\u0117je buvau. Man, paaug\u00adliui, \u0161is filmas padar\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, tod\u0117l nor\u0117jau kokia nors forma prie jo gr\u012f\u017eti.<\/p>\n

Tikriausiai k\u016brybinio proceso i\u0161\u0161\u016bki\u0173 b\u016bta ir daugiau, ne tik prisikalbinti kino grand\u0105 D. Banion\u012f?<\/h6>\n

Kai nusprend\u0117me filmuoti televizijos bok\u0161te ir paband\u0117me d\u0117l to susitarti su jo direktoriumi, \u0161is at\u0161ov\u0117: \u201eAr \u017einot, kur skambinate? \u010cia juk karinis ypatingos paskirties objektas. \u012e mus kreip\u0117si net i\u0161 Holivudo, niekam neleidome.\u201c Patikinau, kad mes \u2013 ne Holivudas, tik ka\u017ekur koridoriukuose pafilmuosime. \u201eNa k\u0105 j\u016bs, jaunuoli, kalbate?\u201c Visaip band\u017eiau tempti pokalb\u012f, kad tik jis nepad\u0117t\u0173 ragelio. Spyriojosi: \u201eBaikit. Mielas j\u016bs \u017emogus, linkiu jums s\u0117km\u0117s, bet tik\u00adrai ne \u010dia… Beje, apie k\u0105 tas j\u016bs\u0173 filmas?\u201c Prad\u0117jau gana abstrak\u010diai pasakoti, kad noriu, jog aktorius Donatas Banionis prisimint\u0173 savo buvusius vaidmenis. \u201eTai taip reik\u0117jo i\u0161 karto sakyti, nuo to ir prad\u0117ti! Kiek jums reikia laiko? Tik pusdienio? Tiek tikrai galima.\u201c Tuo metu Donatas sirgo, j\u012f filmavimui bok\u0161te i\u0161leido i\u0161 ligonin\u0117s. Visas pasirengimas vyko l\u0117tai ir nuobod\u017eiai \u2013 kad nufilmuotume kelias minutes, reikia ruo\u0161tis kelias valandas. \u017di\u016brim, at\u0117jo tas direktorius, pavaik\u0161\u010diojo, pasisukiojo aplink. Bok\u0161t\u0105 pri\u017ei\u016brin\u010dios moteri\u0161k\u0117s susirinko su bloknot\u0117liais para\u0161iuko \u2013 Donatas patenkintas, nepaprastai laimingas.<\/p>\n

\u201eAplankant Soliar\u012f\u201c remiamasi paskutine S. Lemo romano dalimi, kuri nebuvo panaudota A. Tarkovskio filme.<\/h6>\n

Tarkovskis j\u0105 labai laisvai interpretavo \u2013 savo pasakojim\u0105 baig\u0117 visi\u0161kai kitaip, pabaig\u0105 labai suasmenino. Kiek \u017einau, d\u0117l to kilo re\u017eisieriaus konfliktas su Lemu. Maria Anna Potocka, Krokuvos \u0161iuolaikinio meno muziejaus direktor\u0117, atsiunt\u0117 man savo interviu su Lemu, kuriame jis kalba apie dirbtin\u012f intelekt\u0105. Lemas buvo labai nepatenkintas Tarkovskio interpretacija, anot jo, tai buvo kraipanti mint\u012f traktuot\u0117. Romano pabaigoje astronautas Kelvinas nori susilieti su Soliario okeanu, nors ne\u017eino, kas bus. Jis nusileid\u017eia ant vandenyno, generuojan\u010dio mintis, atplukdan\u010dias i\u0161 atminties prisiminimus apie \u017emon\u0105, ir kei\u010dian\u010dio realyb\u0119, pavir\u0161iaus. Jau nebe\u017einome, kas yra tikra, o kas \u2013 simuliakras. Astronautas nori pajusti fizin\u012f santyk\u012f su dievi\u0161kuoju okeanu. O Tarkovskio versijoje jis gr\u012f\u017eta \u012f \u017dem\u0119 ir lyg s\u016bnus palaid\u016bnas i\u0161 Rembrandto paveikslo prisiglaud\u017eia prie \u017eem\u0117s \u2013 motinos Rusijos. Stanis\u0142awui Lemui, kaip lenkui, tai buvo visi\u0161kai nepriimtina. Esu skait\u0119s, kad Lenkijos ir Taryb\u0173 S\u0105jungos kinematografinink\u0173 organizacijos \u0161\u012f klausim\u0105 sprend\u0117 ir, kaip buvo \u012fprasta tarp institucij\u0173, kilus\u012f konflikt\u0105 greitai u\u017eglaist\u0117.<\/p>\n

Mano k\u016brinys \u201eAplankant Soliar\u012f\u201c buvo labai s\u0117kmingas, netgi komerci\u0161kai \u2013 per metus nupirko visas penkias jo kopijas. \u0160\u012f film\u0105 \u012fsigijo Nacionalinis karalien\u0117s Sofijos muziejus Mad\u00adride, \u201eVan Abbe\u201c muziejus Eindhovene ir keli privat\u016bs kolekcininkai. Lietuvoje jo neturi n\u0117 viena institucija. Kod\u0117l tik penkios kopijos? \u0160ie k\u016briniai tira\u017euojami pana\u0161iai kaip oforto atspaudai.<\/p>\n

J\u016bs\u0173 darb\u0173 yra \u012fsigij\u0119s Londono \u201eTate Modern\u201c. Vienas j\u0173 \u2013 filmas-pokalbis su brit\u0173 kino re\u017eisieriumi Peteriu Watkinsu, kuris d\u0117l politin\u0117s cenz\u016bros emigravo i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos, o dabar \u0161tai \u201esugr\u012f\u017eo\u201c tokiu pavidalu \u2013 kaip j\u016bs\u0173 filmo herojus.<\/h6>\n

\u0160i galerija turi du mano darbus: vien\u0105 skulpt\u016br\u0105 \u2013 va\u0161ko pripilt\u0105 vaiki\u0161k\u0105 lovel\u0119 \u2013 ir film\u0105 \u201eThe Role of a Lifetime\u201c (2003) su P. Watkinsu. Jis yra \u201eOskaro\u201c laureatas, 1966 m. geriausio dokumentinio filmo kategorijoje gav\u0119s JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojim\u0105 u\u017e film\u0105 \u201eThe War Game\u201c (1965). Gana sunkaus charakterio \u017emogus, bet labai \u012fdomus k\u016br\u0117jas. Kadangi jis de\u0161imt met\u0173 gyveno Lietuvoje, teko susitikti ir bendrauti. Buvau \u012fra\u0161\u0119s mudviej\u0173 pokalb\u012f apie kin\u0105, kurio pagrindu padariau monta\u017e\u0105 \u2013 i\u0161 atskir\u0173 kadr\u0173, i\u0161 archyvo, kaip \u017emogus, pasmerk\u0119s save i\u0161vykti i\u0161 Anglijos, pats save i\u0161tr\u0117m\u0119s, kalba apie pasaul\u012f ir kino men\u0105. 1965 m. jis pastat\u0117 \u201eThe War Game\u201c, film\u0105-fikcij\u0105, kuriame pasakojama, kas b\u016bt\u0173, jeigu prasid\u0117t\u0173 branduolinis karas ir Taryb\u0173 S\u0105junga imt\u0173 bombarduoti atomin\u0117mis bombomis. Britai j\u012f u\u017edraud\u0117 demonstruoti, nes \u0161is k\u016brinys yra pernelyg baisus, sukre\u010diantis ir gali paskatinti visuomen\u0119 nutraukti ato\u00admines programas. Watkinsui nepatiko, kad BBC, kurios u\u017esakymu jis buvo suk\u016br\u0119s televizijos film\u0105, nutar\u0117 nerodyti jo kino versijos, kuri\u0105 re\u017eisierius jau buvo padar\u0119s. BBC nepripa\u017eino, kad tok\u012f nurodym\u0105 gavo i\u0161 vyriausyb\u0117s. Watkinsas taip \u012fpyko, kad protestuodamas net neatvyko atsiimti apdovanojimo \u2013 re\u017eisieriaus vardu \u201eOskar\u0105\u201c pa\u0117m\u0117 Sophia Loren. Tuo metu jis stat\u0117 film\u0105 \u201ePrivilege\u201c su roko grup\u0117s \u201eManfred Mann\u201c vokalistu Paulu Jonesu ir fotomodeliu Jean Shrimpton \u2013 to meto brit\u0173 mega\u017evaig\u017ed\u0117mis. \u0160ioje juostoje Watkinsas kritikavo roko muzik\u0105 kaip atitraukian\u010di\u0105 jaunimo d\u0117mes\u012f nuo tikrosios politikos. Nors film\u0105 prodiusavo Holivudo studija \u201eUniversal Pictures\u201c, kritikai j\u012f negailestingai sudirbo, ir po savait\u0117s jo niekur neberod\u0117. Watkinsas man\u0117, kad tai buvo vald\u017eios revan\u0161as, ir i\u0161vyko i\u0161 Anglijos. Tokia \u0161io principingo k\u016br\u0117jo asmenyb\u0117. Po to jis Amerikoje suk\u016br\u0117 ne vien\u0105 eksperimentin\u012f darb\u0105, tur\u0117jus\u012f did\u017eiul\u0117s \u012ftakos pasaulio kinematografijai. Daug kas v\u0117liau pripa\u017eino, kad Watkinsas \u2013 vienas \u012ftakingiausi\u0173 kino meno \u017emoni\u0173. Mano pokalbis su juo trumpas \u2013 vos 15 minu\u010di\u0173. Filmuot\u0105 pa\u0161nekesio med\u017eiag\u0105 taip sukarpiau, kad atspind\u0117\u010diau savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f kin\u0105, i\u0161d\u0117styt\u0105 Peterio Watkinso l\u016bpomis. Kaip jis vertino \u0161\u012f mano darb\u0105? Sunku pasakyti. Ar da\u017enai menininkams patinka kit\u0173 k\u016briniai apie juos? Mes su Peteriu ir dabar bendraujame, jis gyvena Pranc\u016bzijoje, nedideliame kaimelyje Limuzeno regione.<\/p>\n

Beveik visi j\u016bs\u0173 darbai neatsiejami nuo socialini\u0173, politini\u0173 virsm\u0173. Ar meno k\u016brinys privalo keisti visuomen\u0117s m\u0105stym\u0105, apeliuoti \u012f kolektyvin\u0119 atmint\u012f, ar pakanka, kad tai b\u016bt\u0173 k\u016brybi\u0161kai apdorot\u0173 asmenini\u0173 patir\u010di\u0173 pli\u016bpsnis \u012f kult\u016bros eter\u012f?<\/h6>\n

Manau, kad menas neturi politikuoti atvirai. Jeigu jis pradeda agituoti u\u017e ar prie\u0161 ka\u017ek\u0105, tampa politin\u0117s programos dalimi. Net ir porevoliucin\u0117 Rusijos menin\u0117 agitacija i\u0161liko tik tod\u0117l, kad buvo be galo i\u0161mani ir k\u016brybi\u0161ka. Niekas nebeskaito j\u0173 \u0161\u016bki\u0173 turinio, bet \u017eavisi rus\u0173 avangardu, El Lisickio sukurtais \u0161riftais ar Gustavo Klucio fotomonta\u017eais. K\u016brinio forma yra labai svarbi. Menininkas privalo tur\u0117ti savo pozicij\u0105 k\u016brybos ir aplinkos at\u017evilgiu, ta\u010diau jos negalima primesti, ji turi \u012fsigerti \u012f k\u016brinio audin\u012f. Nors meninio aktyvizmo Lietuvoje daug, ta\u010diau tie darbai tik deklaruoja \u0161\u016bkius ir nepalieka joki\u0173 \u017eenkl\u0173. Meno scena yra labai \u012fvairi ir neapr\u0117piamo dyd\u017eio \u2013 pati did\u017eiausia i\u0161 vis\u0173 kult\u016bros form\u0173. Ji gali b\u016bti ir yra visokia. 2013 m. Venecijos Bienal\u0117je Raimundo Mala\u0161ausko kuruojamas Lietuvos ir Kipro nacionalini\u0173 paviljon\u0173 projektas \u201eoO\u201c peln\u0117 special\u0173 pamin\u0117jim\u0105. Jame dalyvav\u0119s menininkas Gintaras Did\u017eiapetris pasakojo, kaip lietuviams instaliuojant parod\u0105 atvyko kiprie\u010diai, kurie v\u0117liau atviravo: \u201ePama\u010dius jus, lietuvius, mums pasidar\u0117 nejauku \u2013 vaik\u0161tote kaip NBA krep\u0161ininkai, u\u017etikrinti savimi, atrodo, kad j\u016bs u\u017e visus pusmetriu auk\u0161tesni, o mes atva\u017eiav\u0119 \u012f Venecij\u0105 visko bijome.\u201c Apibendrindamas \u0161\u012f pavyzd\u012f, galiu tik patvirtinti, kad m\u016bs\u0173 k\u016br\u0117jai, veikiantys tarptautin\u0117je meno scenoje, jau\u010diasi kaip auk\u0161\u010diausios lygos \u017eaid\u0117jai. Lietuvos paviljonai Venecijoje kas kart\u0105 priblo\u0161kia \u017ei\u016brovus \u2013 k\u0105 tik lietuviai padaro, visuomet susilaukia d\u0117mesio. Labai d\u017eiaugiuosi m\u016bs\u0173 menininki\u0173 Rugil\u0117s Barzd\u017eiukait\u0117s, Vaivos Grainyt\u0117s ir Linos Lapelyt\u0117s operos-performanso \u201eSaul\u0117 ir j\u016bra (Marina)\u201c s\u0117kme \u0161iemetin\u0117je bienal\u0117je ir n\u0117 kiek nesistebiu j\u0173 laim\u0117jimu \u2013 taip tur\u0117jo \u012fvykti. Esu tik\u00adras, kad pelniusios \u201eAuksin\u012f li\u016bt\u0105\u201c jos sulauks ne tik finansin\u0117s gr\u0105\u017eos, bet gal\u0117s b\u016bti daug laisvesn\u0117s savo k\u016bryboje.<\/p>\n

Teko matyti j\u016bs\u0173 pokalbio su Evaldu Jansu \u012fra\u0161\u0105, kuriame nuskamb\u0117jo fraz\u0117, kad jums neaktualu tai, kas vyksta \u010dia, Lietuvoje. Ar ir dabar taip manote?<\/h6>\n

Tai buvo pasakyta beveik prie\u0161 de\u0161imt met\u0173. Per t\u0105 laik\u0105 labai pasikeit\u0117 Lietuvos meno laukas. Daug jaun\u0173 \u017emoni\u0173 baig\u0117 studijas svetur, atsigavo Dail\u0117s akademija, u\u017eaugo nauji k\u016br\u0117jai, gim\u0117 socialiniai tinklai, spartinantys informacijos apykait\u0105. Jei mano studentai sukuria k\u0105 nors \u012fdomaus, juos mato tarptautiniai meno kuratoriai. Niekada nemaniau, kad pas mus atsiras \u0161iuolaiki\u0161ka kolekcionavimo kult\u016bra ir privatus interesas. Anuomet viso to net nusp\u0117ti negal\u0117jau, jutau s\u0105sting\u012f: aktyviau veik\u0117 vos kelios institucijos, kolekcininkai da\u017eniausiai pirko XIX a. paveikslus, \u017eem\u0117lapius ir retus leidinius. Dabar gyvename kitoje kult\u016brin\u0117je aplinkoje, suprantame, kad menas yra vertyb\u0117, simbolinis turtas, prie kurio daugelis nor\u0117t\u0173 \u0161lietis. \u012e ger\u0105j\u0105 pus\u0119 pakito ir pats gyvenimas. Nors keliauti ir steb\u0117ti pasaul\u012f b\u016btina, bet dabar kurti Lietuvoje gal netgi geriau nei kur nors kitur. D\u017eiaugiuosi, kad m\u016bs\u0173 dailinink\u0173, fotograf\u0173 darbai eksponuojami garsiuose pasaulio muziejuose, kad juos kolekcionuoja, kad jauni menininkai performina<\/em> geriausiuose renginiuose. Tai \u2013 labai didelis kapitalas. Mes visi tampame turtingesni. Geb\u0117jimas ne tik pra\u0161yti, bet duoti kei\u010dia \u017emogaus status\u0105. Stebiu socialin\u0119 raid\u0105 meno segmente, kur\u012f geriausiai \u017einau, ir matau tiek daug k\u016brybing\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 ir jaun\u0173, ir vyresni\u0173. Senjor\u0173 \u012fdirbis vis dar itin reikalingas. Tai leid\u017eia manyti, kad ir kitose sferose \u017emon\u0117s n\u0117ra kuo nors prastesni. Gal tas m\u016bs\u0173 genas ne toks ir blogas? Tik reikia save pa\u017einti ir nusiraminti. Jaunoji karta jau atsikrat\u0117 kompleks\u0173. Jie turi kelis identitetus \u2013 vien\u0105 dien\u0105 jie \u010dia, kit\u0105 jau reziduoja Amsterdame, Londone ar Berlyne, gyvena labai intensyv\u0173 gyvenim\u0105, turtindami savo aplink\u0105. Ne\u017einau, kuri dar kult\u016brin\u0117 scena yra tokia aktyvi.<\/p>\n

Kai prisimenu g\u016bd\u017ei\u0105 devintojo de\u0161imtme\u010dio pabaig\u0105, suprantu, kad mano gyvenim\u0105 tikrai lyd\u0117jo s\u0117km\u0117, ir \u0117m\u0117 sektis galb\u016bt nuo to atne\u0161to lai\u0161ko; galiu de\u0161imtme\u010diais gyventi nepriklausomas nuo joki\u0173 parai\u0161k\u0173 \u2013 parduoti darbus ir kurti naujus. Net ir \u012f VDA at\u0117jau dirbti ne d\u0117l atlyginimo, o tod\u0117l, kad man \u012fdomu. Esu visomis prasm\u0117mis laisvas. Menininko karjera nelengva, bet gr\u012f\u017etantys dividendai labai pozityv\u016bs. B\u016bti meno scenoje \u2013 ne\u012ftik\u0117tina privilegija.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-6-2019%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pokalbis, kur\u012f galima skaityti kaip trump\u0105 posovietin\u0117s Lietuvos meno istorij\u0105. \u010cia ir Lietuvos meninink\u0173 keliai \u012f Vakarus, savosios tapatyb\u0117s ie\u0161kojimai tarp tradicini\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 meno r\u016b\u0161i\u0173, ir ne\u012ftik\u0117tini liudijimai apie M. K. \u010ciurlionio nuotraukas, dariusias \u012ftak\u0105 Andrejaus Tarkovskio \u201eSoliariui\u201c, bei Donato Banionio po\u017ei\u016br\u012f \u012f savo vaidmenis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":26005,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[365,148,389],"tags":[249],"class_list":["post-25999","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2019-07","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2019","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Egl\u0117 Petreikien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=25999"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25999\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26006,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25999\/revisions\/26006"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/26005"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=25999"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=25999"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=25999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}