{"id":25865,"date":"2019-06-22T16:42:55","date_gmt":"2019-06-22T16:42:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=25865"},"modified":"2020-01-25T10:12:29","modified_gmt":"2020-01-25T10:12:29","slug":"rekolekcija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/rekolekcija\/","title":{"rendered":"Rekolekcija"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><em>Kas tai? K\u0105 a\u0161 \u010dia para\u0161iau? <\/em><br \/>\nWitoldas Gombrowiczius \u201eDienora\u0161\u010diai\u201c<\/p>\n<p><em>Sausis<\/em><\/p>\n<p>Visa, kas nepasakyta, yra nesugadinta. Menas u\u017emir\u0161ti \u2013 kaip ir menas ra\u0161yti \u2013 prasideda nuo to, kad pamir\u0161ti dalykus, leidi sau negalvoti, nekaltinti, nesi\u017eav\u0117ti, leidi savo atmin\u010diai atsirinkti. Atmintis \u2013 tai devyniasde\u0161imt devyni procentai u\u017emar\u0161ties. Atminties net neb\u016bt\u0173 be u\u017emar\u0161ties. Ra\u0161au, nes noriu atsiminti? Ne. Ra\u0161au, nes noriu pamir\u0161ti. Noriu pasveikti. Noriu i\u0161gyventi dukart, triskart, keturiskart \u2013 ne tod\u0117l, kad ra\u0161ydama atsimenu visk\u0105, o tod\u0117l, kad ra\u0161ydama \u2013 \u2013 \u2013 pamir\u0161tu.<!--more--><\/p>\n<p><em>Vasaris<\/em><\/p>\n<p>Kai visa tai susumuoji ir ap\u017evelgi: \u0161ita \u0161alis nusipelno mirties bausm\u0117s, bet nenoriu to pasakyti garsiai. Sakau atvirk\u0161\u010diai: man \u010dia gera, nesigailiu nei dienos, kuri\u0105 praleidau gr\u012f\u017eusi. Tikrai nesigailiu, nes jau neprisimenu, kaip gyvenau svetur. Anksti ryte kalb\u0117jausi su kitoje planetos pus\u0117je likusia gyventi drauge telefonu apie valand\u0105. Ji sako, pas mus tvankus, dr\u0117g\u00adnas vakaras, jau sutem\u0119, girdi? Nutyla jos balsas, gird\u017eiu cikad\u0105&#8230; Staiga nubunda poj\u016b\u010diai, jau\u010diu t\u0105 kar\u0161t\u0105 dr\u0117gm\u0119, kylan\u010di\u0105 nuo asfalto, \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 kvapus, garsus vasaros nakt\u012f. Prisimenu savo odos lipnum\u0105 ir saul\u0117s kremo kvap\u0105. Prisimenu rain\u0105 didel\u012f katin\u0105, kurio vardo nebe\u017einau, nes ne a\u0161 j\u012f i\u0161rinkau. Reikia i\u0161galvoti nauj\u0105 pasaul\u012f, kit\u0105 moters gyvenim\u0105, pagaul\u0173, egzoti\u0161k\u0105, su magi\u0161kojo realizmo elementais. Reikia i\u0161galvoti gyvenim\u0105, kuriame telpa abu planetos pusrutuliai, vienu metu prasideda \u017eiema ir vasara, o draugai, esantys ir \u010dia, ir ten, nenutolsta ir nei\u0161nyksta.<\/p>\n<p><em>Kovas<\/em><\/p>\n<p>Kaip moteris, ji gali b\u016bti i\u0161laikoma vyro. Kaip \u017emogus, ji privalo i\u0161laikyti save pati. Nutraukusi santykius su vyru ji tampa \u017emogumi, kuris de\u0161imt met\u0173 gyveno kito \u017emogaus s\u0105skaita. Vadinasi, santuoka nebuvo sudaryta tarp dviej\u0173 lygi\u0173 \u017emoni\u0173. Paprastai, jai i\u0161irus, du \u017emon\u0117s atsako u\u017e savo pasirinkimus. Ta\u010diau viduje&#8230; m\u0117gstame likti paauglyst\u0117je, kai i\u0161 t\u0117v\u0173 pra\u0161oma i\u0161laikymo, ta\u010diau reikalaujama laisv\u0117s ir nesiki\u0161ti \u012f privatum\u0105. Taip ir su buvusiu vyru: jis pageidauja pasilikti sau visk\u0105, kas buvo u\u017egyventa abiej\u0173, i\u0161eiti su tuo baga\u017eu, i\u0161sine\u0161ti visk\u0105 be atsakomyb\u0117s u\u017e savo veiksmus. Jis vagia mano knygas, mano nuotraukas, pamiltus nam\u0173 apyvokos daiktus. Kitas \u017emogus gyveno su juo, ta\u010diau jam tai buvo ne \u017emogus, o \u017emona, ir s\u0105lygos jai buvo taikomos ne \u017emoGi\u0161kos, o \u017emoNi\u0161kos.<\/p>\n<p><em>Balandis<\/em><\/p>\n<p>\u0160tai moteris tamsiai m\u0117lynu lietpal\u010diu, trumpa \u0161ukuosena, baltais sportba\u010diais, moteris apie keturiasde\u0161imt, ji i\u0161lipa i\u0161 traukinio mieste, kuriame lyja. Ji eina per stoties rajon\u0105 l\u0117tai tarsi Bohemijos kri\u0161tolo taur\u0117, bijanti sudu\u017eti. Ji mato \u017emones, \u017ei\u016bri god\u017eiai tarsi nor\u0117t\u0173 juos nupie\u0161ti. Arba apra\u0161yti. Bet nenupie\u0161ia ir neapra\u0161o. Eina toliau, l\u0117tai, su keista vidine j\u0117ga. Atrodo, kad ji stipri, bet serga. Ka\u017ekas ne taip, ka\u017ekas j\u0105 stabdo. Ji eina per aik\u0161t\u0119, kurioje stovi daug prabangi\u0173 ma\u0161in\u0173 ir praeiviui gali dingtel\u0117ti, jog ji k\u0105 tik i\u0161lipo i\u0161 vienos j\u0173. Ta\u010diau \u0161i moteris n\u0117ra turtinga. Jos vairavimo teis\u0117s baig\u0117si pernai ir ji neranda prasm\u0117s, neturi j\u0117g\u0173 prasit\u0119sti. Tokiu atveju reikt\u0173 nueiti \u012f poliklinik\u0105, o ji nenori. K\u0105 tik gr\u012f\u017eo. Ta, kuri yra gr\u012f\u017eusi. Ji eina toliau, per\u0117jo vis\u0105 aik\u0161t\u0119, vis dar lynoja, ji neskleid\u017eia sk\u0117\u010dio, tams\u016bs trumpi plaukai nuo v\u0117sios dr\u0117gm\u0117s garbanojasi. Senamies\u010dio gatvel\u0117je pasiveja pagyvenusi\u0173 turist\u0173 grup\u0119. Turistai taip pat be sk\u0117\u010di\u0173, vilki ry\u0161ki\u0173 spalv\u0173 striukes. Pasigirsta muzika, klasikin\u0117, stygini\u0173 kvartetas. Turistai ima dairytis, keli net apsisuka vietoje i\u0161k\u0117l\u0119 veidus \u012f dang\u0173. Moteris irgi pakelia veid\u0105, \u017ei\u016bri \u012f langus. Viskas u\u017edaryta, i\u0161skyrus vien\u0105 orlaid\u0119. Ji prisimena Strasb\u016bro stogus, kaip viename buvo daug stoglangi\u0173, ir ji \u012fsivaizdavo kiekviename stikle po Chopin\u0105. Ar groja Chopin\u0105? Grei\u010diau Schubert\u0105. Repeticija kambaryje. Ji regi tuos \u017emones, prisiglaudusius prie medini\u0173 instrument\u0173, braukan\u010dius strykais. Kamerini\u0173 instrument\u0173 ertm\u0117s, j\u0173 kvapas, oro virp\u0117jimas. Ji pasijunta esanti pranc\u016bzi\u0161kame filme. \u201eMan\u0119s \u010dia n\u0117ra\u201c, \u2013 dingteli. Eina toliau, atsiskyrusi nuo turist\u0173 grup\u0117s, viena. \u201eBet jeigu man\u0119s n\u0117ra, kas dabar mintyse tai sako?\u201c[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-6-2019%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>D\u0117l visa ko skaitytojams primename, k\u0105 \u0161is terminas rei\u0161kia. Tai dvasin\u0117s pratybos, intensyvus sielos darbas, malda. Ir \u0161tai tekstas, kuriame \u017einoma ra\u0161ytoja atskleid\u017eia toki\u0173 ie\u0161kojim\u0173 met\u0173 pj\u016bv\u012f\u00a0\u2013 nuo sausio iki gruod\u017eio. Apie kokius konkre\u010diai metus kalbama, \u010dia visai nesvarbu, nes pasakojamiems \u012fvykiams b\u016bdingas universalumas, \u017emogaus mintims ir elgsenai\u00a0\u2013 taip pat. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":25909,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[360,148,389],"tags":[120],"class_list":["post-25865","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2019-06","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2019","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Sandra Bernotait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25865","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=25865"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25865\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":25866,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25865\/revisions\/25866"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/25909"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=25865"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=25865"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=25865"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}