{"id":25659,"date":"2019-04-24T14:56:46","date_gmt":"2019-04-24T14:56:46","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=25659"},"modified":"2020-01-25T10:08:29","modified_gmt":"2020-01-25T10:08:29","slug":"dailininko-knygos-dilema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/dailininko-knygos-dilema\/","title":{"rendered":"DAILININKO KNYGOS DILEMA: KAS JI YRA IR KAS N\u0116RA?"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Kai 1989 m. \u0161ved\u0173 kompozitorius, laisvojo d\u017eiazo atlik\u0117jas, perkusininkas Svenas-\u00c5ke Johanssonas koncerto metu atliko muzikin\u0119 improvizacij\u0105 \u201eDas Telefonbuchst\u00fcck (for two yellow pages)\u201c \u2013 du geltonuosius \u012fmoni\u0173 katalogus \u201eperskait\u0117\u201c b\u016bgn\u0173 lazdel\u0117mis, \u2013 ka\u017ein ar man\u0117, kad \u0161is performansas \u012feis \u012f knygos meno istorij\u0105 kaip \u201emenininko knyga\u201c.<!--more--> Vargu, ar verta svarstyti, koks tai \u017eanras. Metamoderniais laikais stebint, kaip gimsta vis nauji meno r\u016b\u0161i\u0173 hibridai, susilieja stiliai ir mai\u0161osi formos, berg\u017ed\u017eia ie\u0161koti grynuoli\u0173 \u0161ioje amalgamoje, o diskutuoti, kas yra ir kas n\u0117ra menas \u2013 tolygu pe\u0161tis su pliku: slidu ir sunkiai ap\u010diuopiama. \u0160iuose gin\u010duose (ne)pelnytai laimi kritikai, galerininkai ir parod\u0173 kuratoriai, tik ne menininkai, kurie, anot vertintoj\u0173, da\u017enai patys ne\u017eino, k\u0105 suk\u016br\u0117. I\u0161 pa\u017ei\u016bros labai konkretus (nes taikomasis) knygos menas taip pat pakli\u016bva \u012f debat\u0173 lauk\u0105, o kalbant apie dailininko knyg\u0105 kaip \u017eanr\u0105, regis, toks paprastas klausimas \u201ekas yra knyga\u201c virsta galvos\u016bkiu.<\/p>\n<p>M\u0117gindami \u012f j\u012f atsakyti pakviet\u0117me pokalbiui du ekspertus \u2014 meninink\u0105, Vilniaus dail\u0117s akademijos Grafikos katedros profesori\u0173, knygos meno k\u016br\u0117j\u0105 ir tyrin\u0117toj\u0105, Vilniaus tarptautin\u0117s dailininko knygos trienal\u0117s organizatori\u0173 K\u0119stut\u012f Vasili\u016bn\u0105 bei dailinink\u0119, knygri\u0161ybos specialist\u0119, gyvenan\u010di\u0105 \u0160vedijoje ir puikiai i\u0161manan\u010di\u0105 \u0161io \u017eanro ypatumus bei tendencijas Skandinavijos \u0161alyse, Dali\u0105 Lopez Madron\u0105.<\/p>\n<p>LIETUVI\u0160KOJI DAILININKO KNYGA PASAULIO KONTEKSTE<br \/>\nK\u0119stutis Vasili\u016bnas<\/p>\n<h6>Prad\u017eioje patikslinkime \u017eanro pavadinim\u0105. Konceptuali dailininko sukurta knyga, kaip meno objektas, u\u017esienio \u0161alyse vadinama \u201eartist\u2019s book\u201c (<em>artist<\/em> arba <em>artists\u2019 book<\/em>). Lietuvi\u0173 dail\u0117tyroje ir spaudoje randame \u012fvairi\u0173 termin\u0173: \u201eautorin\u0117\u201c, \u201emenininko\u201c arba \u201edailininko\u201c knyga. Ar \u0161iuo klausimu taip sunku sutarti?<\/h6>\n<p>\u012e Vilniaus 7-aj\u0105 dailininko knygos trienal\u0119 pasikonsultuoti, kas visgi yra toji dailininko knyga, atva\u017eiavo Norvegijos meno kritik\u0117 Vilborg Stubseid Hovet, ra\u0161anti knygas b\u016btent \u0161ia tema. Ji teiravosi ir d\u0117l lingvistinio niuanso, kur \u017eod\u017ei\u0173 junginyje \u201eartist\u2019s book\u201c d\u0117ti apostrof\u0105, kad skamb\u0117t\u0173 teisingai, ir kas priskirtina \u0161iam \u017eanrui. Pavyzd\u017eiui, kas yra <em>zinai \u00a0<\/em>\u2014 ar tai dailininko knygos? O XX a. prad\u017eios \u201esamizdatas\u201c? O sukurti rankomis, gra\u017eiai \u012fri\u0161ti meni\u0161ki leidiniai? Koks turi b\u016bti tira\u017eas, ar jis k\u0105 nors lemia? K\u0105 manau apie Rivos Castleman \u201eA Century of Artists Books\u201c? Ir daug kit\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n<p>\u012evair\u016bs \u012fri\u0161imo b\u016bdai t\u0117ra priemon\u0117 \u2013 kuriant dailininko knygas netradiciniai metodai da\u017enai pasirodo paveikesni nei pla\u010diai \u017einomi. Naudojamos tradicin\u0117s grafikos technikos (litografija, \u0161ilkografija, med\u017eio rai\u017einys ar giliaspaud\u0117) nelemia leidinio priklausymo \u0161iam \u017eanrui. Jo terminai sud\u0117tingi visomis kalbomis: <em>Libro d\u2019Artista<\/em> itali\u0161kai, <em>Livre d\u2019Artiste<\/em> pranc\u016bzi\u0161kai, <em>K\u00fcnstlerbuch<\/em> voki\u0161kai, <em>\u041a\u043d\u0438\u0433\u0430 \u0445\u0443\u0434\u043e\u0436\u043d\u0438\u043a\u0430<\/em> rusi\u0161kai \u2013 daug kas mano, kad tai tas pats, bet taip n\u0117ra, nors ver\u010diant pa\u017eod\u017eiui reik\u0161m\u0117 lyg ir atitinka. Da\u017eniausiai \u0161ie pavadinimai nusako laikotarp\u012f:<em> Livre d\u2019Artiste<\/em> \u00a0\u2014 XIX a. pabaiga \u2014 XX a. prad\u017eia, kai Pranc\u016bzijoje dailininko knygos buvo kuriamos bur\u017euazijai, kvie\u010diant bendradarbiauti jaunus perspektyvius menininkus ir naudojantis to meto naujausiomis leidybos technologijomis. Miestie\u010diui pirkti tapybos darbus buvo brangu, pigiau \u2014 \u012fsigyti k\u016brini\u0173 atspaudus. Perspektyvus pradedantis poetas, gera leidykla, talentingas jaunasis menininkas, kokybi\u0161kas popierius, prabangi spauda \u2014 sujungus \u0161iuos elementus, tur\u0117jo i\u0161eiti nuostabi, unikali, pasira\u0161yta, nedidelio tira\u017eo knyga, da\u017enai vadinama <em>portfoline<\/em>, nes lapai b\u016bdavo nesuri\u0161ti, kad juos i\u0161\u0117m\u0119s gal\u0117tum \u012fr\u0117minti ir pasikabinti ant sienos. Tai <em>Livre d\u2019Artiste<\/em>. Knyg\u0173 lentynoje dulkan\u010diu leidiniu ma\u017eai kam pasigirtum, o r\u0117muose eksponuojamas menas \u012fsp\u016bdingesnis. Dabar terminas Livre d\u2019Artiste rei\u0161kia, kad tai \u00a0\u2014 klasikinio stiliaus dailininko knyga. Jos kuriamos ir \u0161iuo metu, bet j\u0173 niekas taip nevadina net ir pa\u010dioje Pranc\u016bzijoje. <em>K\u00fcnstlerbuch\u00a0<\/em>\u2014 leidiniai, sukurti ekspresionistine stilistika (\u0161riftai, vaizdai, tekstai), kuri ir toliau eksploatuojama Vokietijoje. Kaip ir pranc\u016bzai, vokie\u010diai da\u017eniausiai ima gero ra\u0161ytojo k\u016brinius ir juos iliustruoja. Ant kokybi\u0161ko popieriaus puikiai atspausti <em>k\u00fcnstlerbuch\u2019ai<\/em>, \u017ei\u016brint i\u0161 dabartin\u0117s pozicijos, yra komerciniai leidiniai, komercin\u0117s dailininko knygos. Vokietijos rinka pati did\u017eiausia Europoje, turinti daug kolekcinink\u0173, muziej\u0173 ir bibliotek\u0173, kolekcionuojan\u010di\u0173 dailininko knygas. Tad menininkai jas kuria atsi\u017evelgdami \u012f paklaus\u0105 \u00a0\u2014 iliustruodami vis tuos pa\u010dius literatus, da\u017eniausiai rus\u0173 arba \u017eyd\u0173 poetus. Garsi\u0173 pavard\u017ei\u0173 de\u0161imtukas yra komercin\u0117s s\u0117km\u0117s garantas. U\u017esakytos knygos tobulai atspausdinamos \u201eLetterpress\u201c ma\u0161inomis (da\u017eniausiai iliustracijos sukuriamos med\u017eio rai\u017einio, litografijos arba giliaspaud\u0117s technikomis), prabangiai \u012fri\u0161amos geriausiose knygri\u0161yklose, bet i\u0161 ties\u0173 yra labai nuobod\u017eios \u2013 visi\u0161kai i\u0161nyksta jas suk\u016brusio menininko individualumas.<\/p>\n<p>Vadinti dailininko knyg\u0105 autorine absoliu\u010diai netikslu. Tai nevartotinas terminas, nes visi leidiniai turi autorius. Galima diskutuoti d\u0117l pavadinim\u0173 \u00a0\u2014 \u201edailininko\u201c ar \u201emenininko\u201c knyga\u00a0\u2014 ir pad\u0117ti lygyb\u0117s \u017eenkl\u0105. Kaip kam patinka.<\/p>\n<h6>Kalbant apie \u0161\u012f \u017eanr\u0105, kokios vyrauja tendencijos, ar galima i\u0161skirti lyderius?<\/h6>\n<p>N\u0117ra vienos ai\u0161kios krypties, j\u0173 daug. Da\u017enai europie\u010diai daugel\u012f dalyk\u0173 \u012fsivaizduoja europocentristi\u0161kai, bet \u012fvairiose \u0161alyse ir kontinentuose situacija labai skirtinga, ir tai susij\u0119 su begale faktori\u0173. Kod\u0117l Pranc\u016bzijoje, \u0161iuolaikin\u0117s dailininko knygos gimtin\u0117je, dabar beveik niekas j\u0173 nekuria? Arba to nesugeba, arba rezultatai \u2013 labai menkaver\u010diai. Be abejo, negalima visko nubraukti, yra talenting\u0173 meninink\u0173, bet lyginant Pranc\u016bzij\u0105 su pana\u0161aus mastelio Vokietija, pastarojoje dailininko knygos k\u016br\u0117j\u0173 de\u0161imtis kart\u0173 daugiau ir geresni\u0173. Amerikoje kitaip: ten rengiama daug knygos meno ir dailininko knyg\u0173 mugi\u0173 bei dirbtuvi\u0173, pasirodo nema\u017eai \u0161io \u017eanro leidini\u0173. Amerikoje ir kai kuriose Europos \u0161alyse labai populiarios \u201enam\u0173 \u0161eimininki\u0173 \/ \u0161eiminink\u0173\u201c rankdarbi\u0173 (<em>scrapbooking art<\/em>) dirbtuv\u0117l\u0117s: \u010dia moterys ir vyrai kuria nuostabias \u201edailinink\u0173 knygas\u201c, kurios i\u0161 ties\u0173 yra neprofesionalios arba ki\u010din\u0117s. Tokie \u201emenininkai\u201c atsisiun\u010dia i\u0161 Filipin\u0173 ar Kinijos rank\u0173 darbo popieriaus, kuris ten kainuoja centus, spausdina ant jo, lanksto, pjausto, \u012fri\u0161in\u0117ja&#8230; Ir vis tiek tai \u2013 ne dailininko knyga.<\/p>\n<p>Galima dr\u0105siai teigti, kad dailininko knygos n\u0117ra dienora\u0161\u010diai, vaiki\u0161kos knygel\u0117s, iliustruotos knygos, tapybos ar grafikos darb\u0173 kolekcijos bei dar kelios de\u0161imtys i\u0161 pirmo \u017evilgsnio jas primenan\u010di\u0173 dalyk\u0173. Jeigu menininkas k\u016br\u0117 leidin\u012f galvodamas apie koncepcij\u0105, jis tampa dailininko knyga.<\/p>\n<h6>Ar n\u0117ra joki\u0173 ai\u0161kesni\u0173 vertinimo kriterij\u0173?<\/h6>\n<p>Ai\u0161ku, kad yra. Kaip bet kokiame mene ir ne tik mene. Ar gero vyno kokyb\u0119 nusprend\u017eia ir \u012fvertina ekspertai-degustatoriai, ar vyno g\u0117r\u0117jai? Bet su menu ka\u017ekod\u0117l kitaip&#8230; Jeigu Alytaus \u201e\u0161ampanas\u201c man patinka, nes jis saldus, tai bendru toki\u0173 \u201evartotoj\u0173-\u017einov\u0173\u201c sutarimu jis geresnis u\u017e tikr\u0105 pranc\u016bzi\u0161k\u0105. Truputi juokinga, bet kai reikalas lie\u010dia men\u0105, da\u017enai sprend\u017eiama b\u016btent taip.<\/p>\n<p>\u0160ioje srityje dirbu 26 metus. Nuo 1993-\u0173j\u0173 organizuoju tarptautines dailininko knygos parodas Lietuvoje ir u\u017esienyje, j\u0173 buvo jau per 40. Esu per\u017ei\u016br\u0117j\u0119s daug t\u016bkstan\u010di\u0173 leidini\u0173, atsi\u0173st\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173, aplank\u0119s daug parod\u0173 u\u017esienyje, bendrav\u0119s su menininkais, galerininkais, kolekcionieriais bei muziejininkais. Nuo 1997-\u0173j\u0173 rengiu tarptautines Vilniaus dailininko knygos trienales, kurios vyksta kas trejus metus. Nesp\u0117ji i\u0161si\u0173sti, sugr\u0105\u017einti autoriams knyg\u0173 i\u0161 praeitos trienal\u0117s, o jau v\u0117l ateina du\u2013trys kubai nauj\u0173, kurias reikia per\u017ei\u016br\u0117ti ir atrinkti. Kartais atkeliauja t\u016bkstantis, o i\u0161 j\u0173 \u012f parod\u0105 patenka tik \u0161imtas. Tai leid\u017eia susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kas vyksta pasaulyje, kokie yra stiliai, srov\u0117s, tendencijos ir kaip jos kei\u010diasi, kokios naujos strukt\u016bros bei med\u017eiagos naudojamos dailininko knygos suk\u016brimui. Vertinant labai svarbu b\u016bti atviram ir ie\u0161koti ne to, kas asmeni\u0161kai patinka, o stengtis i\u0161siai\u0161kinti ir suprasti, kas profesionalu, o kas ne. Pavyzd\u017eiui, Brazilijoje yra dvi pagrindin\u0117s grup\u0117s, kurian\u010dios dailininko knygas: \u201eGrupo Gralha Azul\u201c ir \u201eOficina do Livro de Artista\u201c. Siekdamos dalyvauti Vilniaus dailininko knygos trienal\u0117je, grup\u0117s nar\u0117s kuria vien\u0105 bendr\u0105 knyg\u0105. J\u0173 dailininko knygos truput\u012f religin\u0117s, labai keistos, spalvingos, daug rank\u0173 darbo, tad atrodo ki\u010din\u0117s. Bet t\u0173 menininki\u0173 negali nuvertinti ir atmesti, nes nelabai supranti, kod\u0117l j\u0173 k\u016briniai tokie margi ir tokie \u201erankdarbiniai\u201c. Negali pasakyti, kad blogai, jog nesate tokios profesionalios kaip vokiet\u0117s, nes ten ne Vokietija. Ten \u2013 Lotyn\u0173 Amerika su savo kult\u016bra, kuri gali mums b\u016bti ir svetima. Argentinoje, Meksikoje, \u010cil\u0117je yra nuostabi\u0173, profesionali\u0173 dailininko knygos k\u016br\u0117j\u0173. Klaidinga i\u0161 vis\u0173 tik\u0117tis vienodos kokyb\u0117s, vienodo \u201eteisingo\u201c stiliaus.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-4-2019%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pokalbyje su dviem pripa\u017eintais knygos menininkais K\u0119stu\u010diu Vasili\u016bnu ir Dalia Lopez Madrona enciklopediniu tikslumu paai\u0161k\u0117ja tai, k\u0105 nor\u0117jote su\u017einoti apie \u0161\u012f \u017eanr\u0105, bet nedr\u012fsote paklausti. I\u0161analizavus begal\u0119 \u012fvairiausi\u0173 aspekt\u0173, pasitinka staigmena \u2013 menininko knyga gali b\u016bti bet kas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":25696,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[354,148,389],"tags":[249],"class_list":["post-25659","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2019-04","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2019","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"K\u0119stut\u012f Vasili\u016bn\u0105 ir Dali\u0105 Lopez Madron\u0105 kalbina Egl\u0117 Petreikien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25659","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=25659"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25659\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":25697,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25659\/revisions\/25697"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/25696"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=25659"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=25659"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=25659"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}