[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Pastaraisiais metais Baltarusijos kult\u016briniame gyvenime pastebima akivaizd\u017ei\u0173 poky\u010di\u0173: atsiranda nauj\u0173 veikl\u0173 ir bendradarbiavimo form\u0173, did\u0117ja konkurencija, o tai teigiamai veikia vis\u0105 kult\u016br\u0105. Ta\u010diau prie\u0161 metus, ekspert\u0173 teigimu, pagrindinis vaidmuo \u0161iame procese teko nepriklausomoms iniciatyvoms, o 2014-ieji tapo i\u0161skirtiniai d\u0117l valstybini\u0173 institucij\u0173 veiklos.<\/p>\n
Muziejuose viena po kitos surengtos nepriklausomo Baltarusijos meno (1980\u20131990 m.) parodos, \u0160iuolaikinio meno centras (CCA) v\u0117l \u0117m\u0117si inicijuoti meno projektus, paskaitas ir seminarus. Modernios dail\u0117s muziejus (MMFA) 2014 m. lapkri\u010dio\u2013gruod\u017eio m\u0117nesiais sureng\u0117 gatv\u0117s meno festival\u012f \u201eVulica Brasil\u201c bei forum\u0105 \u201eSuma Sumarum\u201c, skirt\u0105 nepriklausomos galerijos \u201e6-oji linija\u201c veiklai XX a. de\u0161imtajame de\u0161imtmetyje, kuris vyko ne tik tarp muziejaus sien\u0173, bet ir \u0160iuolaikinio meno centre. Keletas nepriklausom\u0173 meninink\u0173 k\u016brini\u0173 pateko \u012f ekspozicij\u0105 \u201eDe\u0161imt Baltarusijos meno \u0161imtme\u010di\u0173\u201c (Nacionalinis meno muziejus, 2014 m. kovo\u2013bir\u017eelio m\u0117n.). Akivaizd\u017eia \u0161iuolaikinio meno \u012fteisinimo kulminacija oficialiosios kult\u016bros srityje tapo paroda \u201eAvant-gARTe: nuo kvadrato iki objekto\u201c, kuri\u0105 valstybin\u0117s institucijos nurod\u0117 surengti specialiai tuo metu, kai vyko ledo ritulio \u010dempionatas Minske (2014 m. baland\u017eio\u2013bir\u017eelio m\u0117n.). Galiausiai spal\u012f Baltarusijos kult\u016bros ministerija paskelb\u0117, kad kitais metais bus \u012fkurtas Nacionalinis \u0161iuolaikinio meno centras, taip pat patvirtino \u0161alies dalyvavim\u0105 kitoje Venecijos bienal\u0117je (pirm\u0105 kart\u0105 Baltarusija joje dalyvavo 2011\u00a0m., ta\u010diau v\u0117liau atsisak\u0117).<\/p>\n
Taigi galima teigti, kad \u0161iuolaikinis menas Baltarusijoje oficialiai tapo ne tik \u0161alies kult\u016bros, bet ir valstybin\u0117s kult\u016bros politikos dalimi.<\/strong><\/p>\n Viena vertus, tai teigiami poky\u010diai, kuri\u0173 nepriklausomi kult\u016bros aktyvistai siek\u0117 pastaraisiais metais. \u017dinoma, yra proces\u0173, \u012fmanom\u0173 tik veikiant didel\u0117ms valstyb\u0117s institucijoms. Kita vertus, kyla nerimas, kad tai, kas vyksta, yra tiesiog imitacija, ir kartais labai prastos kokyb\u0117s. Ta\u010diau \u0161itai netrikdo kai kuri\u0173 kult\u016brinink\u0173, nuo\u0161ird\u017eiai besid\u017eiaugian\u010di\u0173 sulaukus toki\u0173 poky\u010di\u0173, \u2013 i\u0161 metro po\u017eemi\u0173 jie pateko tiesiai \u012f muziej\u0173.<\/p>\n A\u0161 ne kart\u0105 k\u0117liau klausim\u0105 apie Baltarusijos valstybini\u0173 institucij\u0173 asignavimus \u0161iuolaikiniam menui. Ta\u010diau atrodo, kad \u012f tai reikia nuolatos atkreipti d\u0117mes\u012f, nes \u0161iuolaikiniam menui vis labiau gresia pavojus prarasti galimyb\u0119 i\u0161reik\u0161ti savo pilietin\u0119 pozicij\u0105 ir atlikti kritikos funkcij\u0105 (kaip jis veik\u0117 iki \u0161iol). D\u0117l \u0161ios baim\u0117s nor\u0117\u010diau aptarti pavojingas toki\u0173 proces\u0173 puses. Ko svarbu saugotis ir kod\u0117l turime b\u016bti budr\u016bs? B\u016btina \u012fsitraukti \u012f dialog\u0105 su vyriausybin\u0117mis institucijomis, bet kaip kalb\u0117tis, kaip i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105, kad galiausiai neliktume nusivyl\u0119?<\/p>\n Kas vyksta su \u0161iuolaikiniu menu Baltarusijoje: ar jis taiko partizanin\u0119 taktik\u0105, o gal jis kolonizuojamas, transformuojamas \u012f vietin\u012f \u201emainstream\u2019\u0105\u201c?<\/strong><\/p>\n ***<\/p>\n Borisas Groysas meno form\u0173 legitimavimo problem\u0105 \u012fvardija kaip \u201efundamentaliai svarbi\u0105 XX a. menui\u201c. Viena vertus, \u0161is procesas yra nei\u0161vengiamas: gal\u0173 gale bet koks eksperimentinis ar protesto menas susiduria su muziejininkyste, d\u0117l to prarasdamas politin\u0119 gali\u0105 ir \u012ftak\u0105 (\u201eKad menininkas b\u016bt\u0173 pripa\u017eintas meno istorijoje, jo darbai tur\u0117t\u0173 patekti \u012f muziej\u0173 ir t. t., o tai vertinama kaip menininko pralaim\u0117jimo \u0161iame konflikte \u012frodymas…\u201c). I\u0161 kitos pus\u0117s, tai leid\u017eia menininkams, o kartu su jais ir meno istorijai, jud\u0117ti \u012f priek\u012f, nuolat ie\u0161koti i\u0161eities i\u0161 \u0161i\u0173 sp\u0105st\u0173. Tokie procesai b\u016bdingi ir kapitalistin\u0117ms \u0161alims, kuriose menas prie\u0161inasi komercializacijos spaudimui, ir posttotalitarin\u0117ms valstyb\u0117ms su autoritarin\u0117mis sistemomis, kuriose \u0161iuolaikinis menas, nepaisant, nori jis to ar ne, yra politin\u0117 sritis su pasyviais ar aktyviais \u017eaid\u0117jais. Jo tikslas \u2013 ne tik kritikuoti vyriausyb\u0119 (valstybines institucijas ar korporacijas) ir jos mechanizmus, bet apskritai \u012fgyti galios.<\/p>\n Tai rei\u0161kia, kad tokiose \u0161alyse menas paprastai nei\u0161vengia institucionalizacijos, bet pats tampa institucija.<\/p>\n NUO AVANGARDO IKI GATV\u0116S MENO<\/strong><\/p>\n Prad\u0117dama m\u016bs\u0173 pokalb\u012f apie Baltarusijos kontekst\u0105 pirmiausia remsiuosi Vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173 patirtimi, t. y. \u201eDocumentos\u201c \u2013 vienos svarbiausi\u0173 \u0161iuolaikinio meno bienali\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiu Kaselyje<\/strong>. \u010cia vykstan\u010dius procesus kai kurie kritikai vadina \u201elegitimacijos krize\u201c. \u201eDocumentos\u201c steig\u0117jai siek\u0117 dokumentuoti m\u016bs\u0173 laik\u0173 men\u0105. V\u0117liau \u0161is tikslas patyr\u0117 transformacij\u0105. Paroda tapo ekskursij\u0173 \u012f Kasel\u012f prie\u017eastimi ir galimybe gauti automobili\u0173 gamintoj\u0173 param\u0105\u201c, \u2013 teigia vokie\u010di\u0173 meno istorikas Matthias Winzenas, kuris i\u0161 esm\u0117s stipriai kritikuoja rib\u0173 tarp estetikos (meno) ir etikos (politikos) nykim\u0105, meno elitizmo bei dominuojan\u010dios estetin\u0117s funkcijos praradim\u0105. Bet tai kitos diskusijos tema.<\/p>\n Manau, jo kritika d\u0117l \u0161iuolaikinio meno orientacijos \u012f pramogas labai dera m\u016bs\u0173 kontekstui, \u201eji vis labiau daro \u012ftak\u0105 pasirinkimui ir lemia, koks menas gali b\u016bti rodomas Kaselyje\u201c, taip pat, kaip versl\u0105 primenantys politik\u0173 ir meninink\u0173 santykiai. \u201eDocumentos\u201c atveju Winzenas kalba apie tam tikr\u0105 imitacij\u0105, susijusi\u0105 su komercializavimu. Baltarusijos kontekste taip pat atsiranda imitacija, ta\u010diau prie\u017eastys yra skirtingos: mes dar nekalbame apie komercializavim\u0105, nes \u0161iam tr\u016bksta pagrindin\u0117s jo egzistavimo s\u0105lygos \u2013 b\u016btent meno rinkos.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2019%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Apie Baltarusij\u0105 \u017einome nedaug: jie gamina traktorius, netoli Lietuvos stato atomin\u0119 elektrin\u0119, o rinkimuose visuomet balsuoja u\u017e t\u0105 pat\u012f prezident\u0105. Ta\u010diau ten yra ir \u0161iuolaikinio meno jud\u0117jim\u0173, kuri\u0173 pro prane\u0161imus apie politik\u0105 nematyti. Kokie jie, kuo gyvena, kaip atrodo gatv\u0117s menas Baltarusijoje, k\u0105 galima pamatyti ten vykstan\u010diuose \u0161iuolaikinio meno renginiuose? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":25549,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[351,148,389],"tags":[249],"class_list":["post-25548","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2019-03","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2019","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Tania Arcimovi\u0107","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25548","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=25548"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25548\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":25550,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/25548\/revisions\/25550"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/25549"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=25548"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=25548"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=25548"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}