{"id":24942,"date":"2018-11-22T15:58:30","date_gmt":"2018-11-22T15:58:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=24942"},"modified":"2019-01-26T00:23:52","modified_gmt":"2019-01-26T00:23:52","slug":"bibliofilo-kronikos-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/bibliofilo-kronikos-2\/","title":{"rendered":"Bibliofilo kronikos #2"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Dar nesu sutik\u0119s \u017emogaus, kuris m\u0117gt\u0173 knygas, bet nem\u0117gt\u0173 knygyn\u0173. Meno myl\u0117tojai keliaudami lanko galerijas, futbolo aistruoliai \u2013 stadionus, o save gerbiantis bibliofilas, atvyk\u0119s \u012f nauj\u0105 viet\u0105, visuomet pirmiausia apsi\u017ei\u016br\u0117s, kur \u012fsik\u016br\u0119 knygynai, ir susiplanuos savo mar\u0161rutus taip, kad u\u017esukt\u0173 jei ne \u012f visus, tai bent \u012f kelet\u0105 j\u0173. Kaip u\u017e\u0117jus pas k\u0105 nors \u012f sve\u010dius 5 minu\u010di\u0173 \u0161eimininko bibliotekos revizija gan tiksliai nusako jo intelektualin\u012f ir kult\u016brin\u012f horizont\u0105, taip ir knygyn\u0173 lentynos neblogai parodo vietin\u0117s populiacijos interesus ir intelektualin\u012f skon\u012f. <!--more-->Taigi gal\u0117tume sakyti, kad knygynas yra miesto veidrodis, atspindintis tai, kuo \u0161is alsuoja ir kur link eina. Kai kada (tiesa, itin retai, tik i\u0161imtiniais atvejais) jis tampa ne tik pasyviu veidrod\u017eiu, bet ir \u0161iuo tuo daugiau \u2013 kult\u016briniu atskaitos ta\u0161ku ar netgi poky\u010di\u0173 varikliu. Tokie knygynai virsta vietos pa\u017eibomis, ikoni\u0161komis institucijomis, pritraukian\u010diomis ne tik vieni\u0161us bibliofilus, bet ir \u017eioplin\u0117jan\u010di\u0173 turist\u0173 srautus: \u201eThe Strand\u201c Niujorke, \u201eMoe\u2019s\u201c Berklyje ar \u201eShakespeare and Company\u201c Pary\u017eiuje legenda per\u017eengia miesto ribas. Neretai u\u017e ypatingo knygyno stovi ypatingas \u017emogus: \u201eCity Lights\u201c San Fransiske \u012fk\u016br\u0117 poetas Lawrence\u2019as Ferlinghettis, \u201eRobert\u2019s Books\u201c Rygoje \u2013 klajojantis brit\u0173 d\u017eentelmenas ir eruditas Robertas Cottrellas, galiausiai u\u017e pastar\u0173j\u0173 trisde\u0161imties met\u0173 charizmati\u0161kiausio Kauno knygyno \u201eSeptynios vienatv\u0117s\u201c stov\u0117jo ne kas kitas, o poetas K\u0119stutis Navakas. Mano m\u0117gstamiausias knygynas Lietuvoje be konkurencijos yra \u201eEureka!\u201c Vilniuje. Jis vienas i\u0161 nedaugelio, kur vis dar dominuoja knygos, o ne suvenyrai, kava ir mokyklin\u0117s prek\u0117s. Kaip ir kiekvien\u0105 ger\u0105 knygyn\u0105, j\u012f \u012fsteig\u0117 \u017emogus, kuris vis\u0173 pirma myli knygas ir tik po to jomis prekiauja.<\/p>\n<hr \/>\n<p><strong>Roman Koropeckyj \u201eAdam Mickiewicz: The Life of a Romantic\u201c <\/strong><br \/>\nIthaca and London: Cornell University Press, 2008<\/p>\n<p>Adomo Mickevi\u010diaus biografij\u0105 nusipirkau pernai Krokuvoje \u201eMassolit Books\u201c (dar vienas knygynas, apie kur\u012f garsas sklinda u\u017e jo miesto rib\u0173). Koropeckyj\u2019is tvirtina, kad tai pirmoji \u0161io ra\u0161ytojo biografija angli\u0161kai, bet net jei b\u016bt\u0173 ir tre\u010dioji ar penktoji, j\u0105 vert\u0117t\u0173 skaityti ne k\u0105 ma\u017eiau. Jau vien autoriaus atliktas \u0161altini\u0173 tyrimas pateisina \u0161ios naujos biografijos leidim\u0105 ir nors tikrai nesu Mickevi\u010diaus specialistas, sunkiai galiu \u012fsivaizduoti, kur dar b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima pasiknaisioti. Mane pirmiausia domino lietuvi\u0161kasis Mickevi\u010diaus periodas (studijos Vilniuje ir mokytojavimas Kaune), ta\u010diau jis u\u017eima tik nedidel\u0119 knygos dal\u012f. Koropeckyj\u2019io tikslas, kur\u012f i\u0161duoda pavadinimas, \u2013 atskleisti Mickevi\u010diaus kaip romantiko gyvenim\u0105. Ir \u0161ia prasme neprilygstam\u0105 autoriaus \u012fsigilinim\u0105 \u012f \u0161altinius puikiai atsveria ir kartu papildo objektyvumas, pasirei\u0161kiantis \u0161velnia ironija ar tiesiog skaidria ir blaivia Mickevi\u010diaus psichologine analize. Mickevi\u010dius, kuris i\u0161nyra, yra dvejopas. Viena vertus, tai tipinis romantizmo epochos k\u016br\u0117jas, kurio individualios aistros, asmeninis, kruop\u0161\u010diai kuruojamas genialumas, susipinantis su mesianistiniais kompleksais, Dievo ir T\u0117vyn\u0117s suabsoliutinimas, o kai kada ir sugretinimas verda viename chaoti\u0161kame katile, atrodyt\u0173, be prad\u017eios ir pabaigos. \u0160itas Mickevi\u010dius nuolat b\u0117ga: i\u0161 Kauno \u012f Vilni\u0173, i\u0161 Maskvos \u012f Peterburg\u0105, i\u0161 \u0160veicarijos \u012f Italij\u0105, i\u0161 Pary\u017eiaus \u012f Stambul\u0105. Vis\u0105laik tik \u012f priek\u012f, vis\u0105laik paskui misij\u0105, patik\u0117t\u0105 jam Dievo ir jo T\u0117vyn\u0117s id\u0117jos. Ta\u010diau greta visuomet yra kitas Mickevi\u010dius, o gal veikiau ne kitas, o tiesiog kitoks. Tai nepaprastai apdovanotas poetas, pakankamai anksti suprat\u0119s savo talent\u0105 ir pri\u0117m\u0119s j\u012f ne vien kaip dovan\u0105, bet ir kaip atsakomyb\u0119. Galiausiai \u0161i knyga yra ne tik apie Mickevi\u010di\u0173 kaip romantik\u0105, bet ir apie Mickevi\u010di\u0173 kaip poet\u0105, kuris i\u0161tara \u201eKam duota, i\u0161 to bus pareikalauta\u201c vadovavosi kaip savo gyvenimo <em>motto<\/em>.<\/p>\n<hr \/>\n<p><strong>Peter Banki \u201eThe Forgiveness to Come: The Holocaust and the Hyper-Ethical\u201c<br \/>\n<\/strong>New York: Fordham University Press, 2017<\/p>\n<p>Peterio Banki\u2019o monografija bando ap\u017evelgti atleidimo problem\u0105 post\u00adholokaustin\u0117je filosofijoje. Anot jo, mes, Vakar\u0173 pasaulis, Holokausto esame \u012fstumti \u012f aporij\u0105: viena vertus, jud\u0117ji\u0161koji-krik\u0161\u010dioni\u0161koji tradicija moko ir netgi reikalauja atlaidumo kaip pamatin\u0117s dorovin\u0117s vertyb\u0117s, kita vertus, jei dovanojame naciams u\u017e duj\u0173 kameras, ar taip nelegitimuojame j\u0173 veiksm\u0173 ir ar tuomet n\u0117ra, Dostojevskio persona\u017eo Kirilovo \u017eod\u017eiais tariant, \u201eviskas leistina\u201c? \u0160i\u0105 dilem\u0105 gerai iliustruoja pranc\u016bz\u0173 filosofo Vladimiro Jank\u00e9l\u00e9vitchiaus m\u0105stymas \u2013 savo 1967 m. knygoje \u201eLe Pardon\u201c jis nubr\u0117\u017eia atleidimo kriterijus ir \u012fvardija tai kaip visuomet siektin\u0105 moral\u0173 veiksm\u0105, ta\u010diau publicistiniuose tekstuose tvirtina, kad Pranc\u016bzija kaip valstyb\u0117 ir visuomen\u0117 neturi teis\u0117s dovanoti naciams u\u017e j\u0173 nusikaltimus, nes jie k\u0117sinosi ne \u012f tam tikr\u0105 \u017emogaus aspekt\u0105, bet \u012f pat\u012f \u017emogi\u0161kum\u0105. \u0160i\u0105 mint\u012f dabar jau \u017einome ir atpa\u017e\u012fstame \u2013 tai nusikaltimo \u017emonijai id\u0117ja. Civilizuotas pasaulis ne tik sutar\u0117, kad tokie nusikaltimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojami kaip atskira r\u016b\u0161is, bet ir u\u017ed\u0117jo jiems tam tikr\u0105 <em>neatleid\u017eiamumo<\/em> <em>\u0161tamp\u0105<\/em> \u2013 senaties terminas \u0161iuo atveju negalioja. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad XX a. viduryje Jank\u00e9l\u00e9vitchiaus patirta \u012ftampa dingo \u2013 tiesiog ji peraugo \u012f \u012ftamp\u0105 tarp moralinio imperatyvo atleisti ir teisinio imperatyvo to nepadaryti. B\u016btent tokiame kontekste XX a. pabaigoje j\u0105 svarsto Jacques\u2019as Derrida. Banki\u2019o knyga vertinga tuo, kad \u010dia min\u0117ta \u012ftampa ai\u0161kiai suvokiama ir artikuliuojama, net jeigu jos pa\u0161alinti ir nepavyksta taip gerai, kaip nor\u0117t\u0173si autoriui ar skaitytojui.<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-11-2018%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sakoma, kad pagal knygynus galima spr\u0119sti apie miesto gyventojus bei tai, kuo jie domisi ir apie k\u0105 galvoja. O \u0161tai namuose esan\u010di\u0173 knyg\u0173 lentyn\u0173 turinys atskleid\u017eia \u0161eiminink\u0173 intelektualin\u012f horizont\u0105. M\u012fsl\u0117 jums: k\u0105 galima pasakyti apie t\u0105, kuris pirma skait\u0117 poeto A. Mickevi\u010diaus biografij\u0105, paskui gilinosi \u012f atleidimo problem\u0105 postholokaustin\u0117je filosofijoje, o tada \u0117m\u0117si G. K. Chestertono? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":25033,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[326,148,110,343],"tags":[120],"class_list":["post-24942","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-11","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Viktoras Bachmetjevas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24942","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24942"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24942\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24992,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24942\/revisions\/24992"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/25033"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24942"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24942"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24942"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}