[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Romano i\u0161trauka<\/p>\n
Plaukia valtel\u0117 vandens pavir\u0161iumi lengvai srov\u0117s ne\u0161ama, guli k\u016bnas ant dugno, rankom mojuot\u0173, kojom plakt\u0173, bet neturi.
\nV\u0117jelis lapus \u0161iurena, pauk\u0161\u010diukai \u010diulba gra\u017eiausiai, ko daugiau gali nor\u0117ti.
\nK\u016bnas gyvas, saulut\u0117 spigina, akys prisimerkia, ausys girdi, burnoj kartu, nosis nenorom uod\u017eia laukinio vandens ir maur\u0173 kvap\u0105, \u0161irdis plaka, smegenys veikia. Veiks ir po mirties dar kelias minutes, kol baigsis deguonis.
\nO tada jau kaip bus, taip bus.<\/p>\n
Policijoje \u012f oficial\u0173 dingusi\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 J. R. buvo \u012ftrauktas prie\u0161 de\u0161imt\u012f met\u0173, bet nei jo, nei k\u016bno rasti nepavyko. Dingo kaip \u012f vanden\u012f.
\n\u2013 Taip, \u012f vanden\u012f, a\u0161 j\u012f \u012fme\u010diau \u012f vanden\u012f, \u2013 Hol\u0117 v\u0117l kartojo, bet niekas nesiklaus\u0117 jau tiek met\u0173.
\n\u2013 Gal gal\u0117tum\u0117te tiksliau nurodyti viet\u0105? \u2013 paklaus\u0117 policininkas, jaunas, naujas, tod\u0117l ir klaus\u0117. Kiti seniai \u012f j\u0105 nebekreipia d\u0117mesio, o \u0161itas krap\u0161t\u0117 nos\u012f, val\u0117si k\u0105 i\u0161trauk\u0119s \u012f kelni\u0173 kra\u0161tus, galvojo, nematau, galvojo, kad nieks nemato, galvojo, kad yra nematomas ar kad a\u0161 nematoma, galvojo, kad m\u016bs\u0173 n\u0117ra. Yra, ir dar kaip yra, esam, ir sumok\u0117sim u\u017e tai, k\u0105 padar\u0117m.
\nHol\u0117 nieko nesak\u0117, policininkas kantriai kartojo:
\n\u2013 Gal gal\u0117tum\u0117te tiksliau nurodyti viet\u0105?
\n\u2013 \u012e up\u0119, \u2013 atsak\u0117 Hol\u0117 kaip gal\u0117dama tiksliau.
\nLaikrodis tiks\u0117jo, policininkas bar\u0161kino raktais, abu garsai \u2013 sinchroni\u0161kai ritmingi. Nor\u0117josi \u0161okti, i\u0161kelti auk\u0161tai rankas, si\u016bbuoti klubais ir suktis, suktis, bet k\u016bnas neklaus\u0117. Hol\u0117 s\u0117d\u0117jo kaip prirakinta. Tik su juo buvo gera \u0161okti, apkabindavo taip tvirtai, atrodo, nepajud\u0117si, bet vienaip atrodo, kitaip yra, jud\u0117davo, ir dar kaip. Nupjoviau jam rankas ir kojas, galvoja Hol\u0117, ir \u0161okiai baig\u0117si.
\n\u2013 Jis buvo labai gra\u017eus, \u2013 su\u0161nab\u017ed\u0117jo Hol\u0117.
\n\u2013 Koks dabar skirtumas, \u2013 nesuprato policininkas. Jaunas dar, n\u0117 tiek nesupranta.
\n\u017dioplas pamaiva, pagalvojo Hol\u0117. Pavargau. \u017dliaug\u0117 prakaitas. Kod\u0117l jie kondicionieriaus nejungia, gal \u010dia tokia moderni kankinimo priemon\u0117: pakaitink gerai, bet kas prisipa\u017eins, visk\u0105 papasakos; kava ka\u017ekokia pa\u017eliugus, o taip mandagiai padav\u0117, gerkit, pra\u0161om, gerkit, \u2013 lyg kok\u012f gyvyb\u0117s vanden\u012f. Pats gerk. Gal manai, a\u0161 j\u012f \u012f akvarium\u0105 suki\u0161au, pagr\u016bdau gerai, ir tilpo? Plauk\u0117, sakiau, plauk\u0117 pavir\u0161ium, ilgai ma\u010diau, kaip pagalys srov\u0117s ne\u0161amas, manai, akvariume?
\nHol\u0117 nieko nesak\u0117, tokie tardytojai bet k\u0105 u\u017etildys.
\n\u2013 Kur pad\u0117jote rankas ir kojas? \u2013 v\u0117l paklaus\u0117 policininkas, pasiruo\u0161\u0119s u\u017esira\u0161yti.
\nO Dieve tu mano, pagalvojo Hol\u0117. Tik tiek sugebi paklausti? Rankos ir kojos. Kam svarbu tos prakeiktos rankos ir kojos?
\nGird\u0117josi gatv\u0117s triuk\u0161mas, darbininkai aparatais skald\u0117 \u0161aligatv\u012f, ponios kauk\u0161\u0117jo auk\u0161takulniais, pagyvenusi pora pykosi. I\u0161 bals\u0173 gal\u0117jai spr\u0119sti, kad pagyven\u0119, pritil\u0119 ir papilk\u0117j\u0119, prarad\u0119 intonacij\u0105, monotoni\u0161kai ai\u0161kinosi, kas kaltas, per seni atsiminti, d\u0117l ko, tik \u2013 \u201etu tu, jei ne tu, viskas b\u016bt\u0173 kitaip\u201c. \u017dinoma, kad b\u016bt\u0173. Ma\u0161inos signalizavo, prikait\u0119s oras spaud\u0117 prie \u017eem\u0117s.
\nPolicininkas tyl\u0117jo, brauk\u0117, val\u0117si \u012f kelnes. Ir Hol\u0117 tyl\u0117jo, bet nei\u0161kent\u0117, nes\u0117d\u0117s \u010dia vis\u0105 dien\u0105, turi ir savo reikal\u0173:
\n\u2013 Apeik i\u0161 kitos pus\u0117s ir pabelsk dar kart\u0105.
\n\u2013 Nesupratau? \u2013 pasitikslino policininkas.
\n\u2013 Taigi, kad nesupratai, \u2013 atsak\u0117 Hol\u0117. \u2013 Nieko nesupratai.
\nIr nesuprasi, pagalvojo.<\/p>\n
\u2013 Hol\u0117 n\u0117ra jos tikras vardas, \u2013 kantriai, bet piktai paai\u0161kino policininkas.
\n\u2013 I\u0161 kur \u017einai? \u2013 paklaus\u0117 Gina G., stamboka, bet labai gra\u017ei moteris, tiesiog gimusi d\u0117v\u0117ti uniform\u0105. Juodi garbanoti plaukai dengia pus\u0119 veido, apsklidus visa, tik nosis ky\u0161o, gra\u017ei nosis, nedidel\u0117, ir akys, o jau l\u016bpos l\u016bpos…
\nPolicininkas \u017ei\u016br\u0117jo, bet nieko nesak\u0117.
\n\u2013 Tai i\u0161 kur \u017einai? \u2013 pakartojo Gina G.
\n\u2013 Pati pasak\u0117.
\n\u2013 Policija ne ba\u017eny\u010dia, \u010dia visi meluoja.
\nGina G. ranka persibrauk\u0117 plaukus, policininkui kv\u0117pavimas \u2013 op, ir sustojo. \u017diojosi kalb\u0117ti, o \u017eod\u017ei\u0173 n\u0117ra, plau\u010diai tarsi dumpl\u0117s st\u016bm\u0117 or\u0105 \u012f gerklas, o balso stygos, plonos raumen\u0173 rauk\u0161l\u0117s, tur\u0117t\u0173 atsidaryti, kad garsas i\u0161eit\u0173, bet neatsidar\u0117 nors tu k\u0105, oras ver\u017e\u0117si i\u0161 plau\u010di\u0173, bet strigo, ausyse lyg koks krioklys speng\u0117. Giliai kv\u0117puok, atpalaiduok gerkl\u0117s raumenis, ne tik k\u016bn\u0105, bet ir mintis, proto \u012ftampa sukelia raumen\u0173 \u012ftamp\u0105, kartojo sau policininkas. Atpalaiduok vis\u0105 k\u016bn\u0105 \u2013 kelius, rankas, pe\u010dius, kakl\u0105. Tai pad\u0117s sustiprinti rezonans\u0105, teikiant\u012f balsui skambumo.
\nGina G. \u017ei\u016br\u0117jo, bet nieko nesak\u0117. Policininkas tr\u016bk\u010diojo, pe\u010diai purt\u0117si, burna buvo pra\u017eiota. Gina G. ne\u017einojo, k\u0105 daryti, ar gaivinti, ar juoktis.
\nAtrodo kaip idiotas, paman\u0117 Gina G.
\nAtrodau kaip idiotas, paman\u0117 policininkas, bet tuoj bus geriau, tuoj bus labai gerai.
\nGina G. paglost\u0117 jam galv\u0105, gal pad\u0117s, toks dar vaikas, visai k\u016bdikis, gal nusiramins.
\nPriart\u0117j\u0119s kvapas ir kr\u016btys. Policininkas l\u0117tai kv\u0117pavo, kvapas, kr\u016btys, kvapas, kr\u016btys, pastov\u0117k taip, dar pastov\u0117k, dar paglostyk plaukus, \u0161irdis dau\u017e\u0117si, dar pastov\u0117k, kv\u0117pavimas sul\u0117t\u0117jo.
\nVa ir nurimo, paman\u0117 Gina G.
\nPolicininko pe\u010diai dar kelet\u0105 kart\u0173 m\u0117\u0161lungi\u0161kai sutr\u016bk\u010diojo, kvapas, kr\u016btys, kvapas, kol i\u0161siver\u017e\u0117 \u0161ilta srov\u0117 ir \u0117m\u0117 l\u0117tai gertis \u012f kelnes.
\nPolicininkas \u017ei\u016br\u0117jo pasilenk\u0119s, kad tik ji nepamatyt\u0173, kad tik nepamatyt\u0173.
\nKoks dar vaikas, nekaltas k\u016bdikis, pagalvojo Gina G., raudonuoja d\u0117l menkiausio paglostymo.
\nGina G. prisitrauk\u0117 k\u0117d\u0119 ir atsis\u0117do prie\u0161ingoj stalo pus\u0117j.
\n\u2013 Tai koks jos tikras vardas? \u2013 paklaus\u0117.
\n\u2013 Nesak\u0117.
\n\u2013 O k\u0105 sak\u0117?
\n\u2013 Sak\u0117, kad jos vardas Hol\u0117, tai rei\u0161kia \u2013 \u201emoteri\u0161kumo deiv\u0117\u201c, vienu metu \u2013 mergel\u0117, moteris ir senel\u0117.
\n\u2013 O J\u0117zau, \u2013 pasak\u0117 Gina G. \u2013 Visos mes tokios.
\n\u2013 Dar sak\u0117, kad vardas netikras, nes jei nor\u0117s, pasivadins Haviovi, tai rei\u0161kia \u201elipanti \u017eemyn kop\u0117\u010diomis\u201c, arba Hakidonmuya, tai rei\u0161kia \u201elaukimas\u201c, arba Enli, tai rei\u0161kia \u201ea\u0161 ma\u010diau \u0161un\u012f\u201c. Sak\u0117 ir daugiau, bet nesp\u0117jau u\u017esira\u0161yti.
\n\u2013 Matai, kad trenkta, kam visus kliedesius u\u017esira\u0161in\u0117ji?
\n\u2013 Gal pad\u0117s tirti byl\u0105, \u2013 teisinosi policininkas, pats netik\u0117damas tuo, k\u0105 sako.
\n\u2013 K\u0105 dar sak\u0117?
\n\u2013 Dar sak\u0117, kad yra \u017eudik\u0117 ir \u0161ventoji.
\n\u2013 Visi mes \u2013 ir \u017eudikai, ir \u0161ventieji. Sak\u0117 k\u0105 nors apie save?
\n\u2013 Kad nu\u017eud\u0117 savo vyr\u0105, nupjov\u0117 rankas ir kojas, o k\u016bn\u0105 \u012fmet\u0117 \u012f vanden\u012f.
\n\u2013 Dar viena, \u2013 suburb\u0117jo Gina G., nelabai susidom\u0117jusi. Po tiek met\u0173 norisi ka\u017eko naujo.
\n\u2013 Kur \u012f vanden\u012f, jos klausiu, sako, \u012f vanden\u012f, kur pad\u0117jai rankas ir kojas, klausiu. Nieko nesako, tik \u017ei\u016bri, atrodo tuoj apspjaus.
\n\u2013 Apspjov\u0117? \u2013 paklaus\u0117 Gina G.
\nDabar jau policininkas nieko nesak\u0117, li\u016bd\u0117jo. Nei meluot, nei teisyb\u0119 sakyt.
\nVis\u0173 neken\u010diu, galvojo, pats visus apspjaudy\u010diau, daug kart\u0173, jei seili\u0173 u\u017etekt\u0173. Tok\u012f i\u0161te\u017eus\u012f Dievas suk\u016br\u0117, nors verk. Kiek visko padary\u010diau, jei neb\u016b\u010diau toks, koks esu, toks \u0161iuk\u0161li\u0173 mai\u0161as, paleistas \u012f \u017eem\u0119 tik tam, kad b\u016bt\u0173 i\u0161 ko juoktis.
\n\u2013 Ji mane lyg u\u017evald\u0117, s\u0117d\u0117jau kaip apsvaig\u0119s. K\u0105 sak\u0117 \u2013 u\u017esira\u0161iau, ko nesak\u0117, tai ir nesak\u0117.
\n\u2013 D\u017eiaukis, kad rank\u0173 ir koj\u0173 nenupjov\u0117, \u2013 pasak\u0117 Gina G.
\nJis ir d\u017eiaug\u0117si.<\/p>\n
1368 Vie\u0161paties Dievo metais, ryte, vos prasiv\u0117rus miesto vartams, sargybiniams nesp\u0117jus dorai atsitraukti, minia koki\u0173 tik nori valkat\u0173, ie\u0161kan\u010di\u0173 laim\u0117s, prad\u0117jo bruktis \u012f miest\u0105. Varg\u0161ai stumd\u0117si, lipo vieni kitiems ant koj\u0173, gr\u016bdosi, kas pirmas, lyg j\u0173 \u010dia kas laukt\u0173, o sniegas snigo ir \u0161altis spaud\u0117 labiau nei \u012fprastai.
\nMinios gale l\u0117tai, ne\u017ei\u016br\u0117dami vienas \u012f kit\u0105, pro vartus jie \u012f\u0117jo dviese \u2013 Ubag\u0117 ir vienuolis Bonavent\u016bras. N\u0117 kiek vienas kito nepa\u017einojo, bet sutapk tu man taip, kad minia juos abu kaip did\u017eiausius varg\u0161us nust\u016bm\u0117 \u012f gal\u0105. Varg\u0161ai eis paskutiniai, tokia pasaulio tvarka.
\nN\u0117 vienas, \u012f\u0117j\u0119s \u0161\u012fryt pro vartus, neatrod\u0117 labai turtingas, bet Ubag\u0117 buvo labiausiai i\u0161 vis\u0173 apskretus ir suvargus. Seni, skyl\u0117ti skarmalai be jokios spalvos, apsivyniojusi kuo gali, visa m\u0117lyna nuo \u0161al\u010dio, l\u016bpos nu\u0117jusios \u017eaizdom, akys trai\u0161kanotos. Plaukai ilgi, ir tie be jokios spalvos, susiv\u0117l\u0119 \u012f didelius gniutulus, pus\u0117 matosi, pus\u0117 suki\u0161ta po skarmalais, kad ut\u0117l\u0117ms b\u016bt\u0173 \u0161il\u010diau. Ubag\u0117 \u0161lubuoja, laikosi susi\u0117musi u\u017e pilvo, matosi, kad dar labai jauna. \u012e \u0161onus nesidairo, k\u0105 \u010dia naujo pamatysi, k\u0105 \u010dia naujo rasi, visur likimas tas pats, bet vienuol\u012f vis tiek mato.
\nI\u0161 kur \u0161itas baidykl\u0117, galvoja Ubag\u0117, plaukai ilgi, koks vyras, jei plaukai ilgi? Barzda vos ne iki pilvo, baisu, kaip atrodo, ir basas, o dievai brangiausi, \u017eiem\u0105 basas, jau a\u0161 varg\u0161\u0117, bet kojas radau kuo apsivyniot, matyt, ir peilio neturi, tod\u0117l toks ap\u017e\u0117l\u0119s, kaip kitaip? \u012e mai\u0161\u0105 \u012fsilind\u0119s ilgiausi\u0105, iki pat \u017eem\u0117s, sniegus \u0161luoja, pats ant apa\u010di\u0173 mina, toks pavarg\u0119s, vos pasivelka, nu\u0161iur\u0119s kailis ant vir\u0161aus, visk\u0105 virve persiri\u0161\u0119s, eina vos gyvas, bet nedejuoja.
\nI\u0161 kur \u0161ita Dievo avel\u0117, galvoja Bonavent\u016bras, tokia jauna, tokia suskretus, ko \u010dia steb\u0117tis, pilna toki\u0173, \u0161i\u0105 \u017eiem\u0105 gal dar i\u0161gyvens, gal ir a\u0161 pergyvensiu, su Dievo pagalba. Jau beveik gerai sek\u0117si, jau buvau prie vart\u0173, bet nakt\u012f \u2013 kas tau \u012fleis, sugul\u0117m visi susiglaud\u0119, taip \u0161ildydamiesi, ir i\u0161miegojom iki ryto, a\u010di\u016b jiems, ir Dievui a\u010di\u016b, tik blogai, kad batus pavog\u0117, atsik\u0117liau \u2013 n\u0117ra, atleisk jiems, Vie\u0161patie, tuoj nugri\u016bsiu, nebejau\u010diu koj\u0173, akyse mirga lyg prie\u0161 mirt\u012f, tik ne dabar, Vie\u0161patie, kiek \u010dia liko, nors kojos linksta.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2018%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Skelbiame greitai pasirodysian\u010dio romano i\u0161trauk\u0105. Jame laikas, u\u017euot \u0117j\u0119s tiesia linija, susipina ne\u012ftik\u0117tinomis kilpomis. \u010cia policinink\u0117s nepakeliamai gra\u017eios, o policininkai beveik prarad\u0119 s\u0105mon\u0119 i\u0161 susijaudinimo, \u010dia ir nusikalt\u0117l\u0117, pati prisipa\u017e\u012fstanti nu\u017eud\u017eiusi, nors jos parodymai skamba tarsi balsas i\u0161 viduram\u017ei\u0173. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24891,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[323,148,110,343],"tags":[315],"class_list":["post-24868","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-grozine-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"RASA A\u0160KINYT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24868","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24868"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24868\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24907,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24868\/revisions\/24907"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24891"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24868"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24868"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24868"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}