[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column width=”1\/2″][vc_column_text]<\/p>\n
Kur esi, mano juodoji sese, tolimoji mano?<\/em> Kai apleidome sal\u0105 miesto gaud\u017eian\u010dioj gatv\u0117j…<\/em> Monta Apse gim\u0117 1919 m. vasario 27 d. Jelgavoje, \u0161eima neilgai trukus persik\u0117l\u0117 \u012f Ryg\u0105. T\u0117vas mir\u0117, kai mergaitei tebuvo metukai, tad j\u0105 augino motina siuv\u0117ja Julija Apse. Ta\u010diau \u0161ioji mir\u0117 1936 m., o Mont\u0105 \u012fdukrino jos bendraklas\u0117s Veros \u0161eima, tur\u0117jusi ry\u0161i\u0173 su to meto nelegaliu Latvijos komunist\u0173 pogrind\u017eiu. B\u016bdama a\u0161tuoniolikos Monta prie jo prisid\u0117jo, palaikydama Rygos centriniame kal\u0117jime \u012fkalintus komunistus. Su vienu i\u0161 j\u0173, Karliu Kromu, ji \u0117m\u0117 susira\u0161in\u0117ti, v\u0117liau u\u017e jo i\u0161tek\u0117jo, bet santuoka ilgai netruko.<\/p>\n 1940-aisiais, po soviet\u0173 okupacijos, ji \u012fsitrauk\u0117 \u012f visuomenin\u0119 veikl\u0105, Antrojo pasaulinio karo prad\u017eioje evakavosi \u012f Rusij\u0105, prisid\u0117jo prie Raudonosios armijos ir dirbo sanitare bei karo \u017eurnaliste. Karo lauke buvo su\u017eeista, ilgai gyd\u0117si ligonin\u0117se. Po karo gr\u012f\u017eo \u012f Latvij\u0105, dirbo oficioziniame laikra\u0161tyje \u201eKova\u201c ir ra\u0161\u0117 eil\u0117ra\u0161\u010dius. Stalinizmo laikotarpiu poetai netur\u0117jo didel\u0117s tem\u0173 pasirinkimo laisv\u0117s, tad ir Kroma savo eil\u0117ra\u0161\u010diuose apdainavo sovietini\u0173 kareivi\u0173 didvyri\u0161kum\u0105 Antrajame pasauliniame kare, o vaikams k\u016br\u0117 poemas bei eil\u0117ra\u0161\u010dius apie pionierius ir did\u017eias nauj\u0105sias statybas Soviet\u0173 S\u0105jungoje. 6 de\u0161imtmetyje ji susi\u017eav\u0117jo \u201epl\u0117\u0161ini\u0173\u201c tema, apkeliavo naujai \u012fsavinamas teritorijas Rusijos bei Kazachijos pasienyje, kur dirbo labai daug latvi\u0173 jaunimo, para\u0161\u0117 apie juos apybrai\u017e\u0105 ir poem\u0105.<\/p>\n Bet tikr\u0105j\u012f savo k\u016brybos brai\u017e\u0105 Kroma atrado tik 1960 m., kai prad\u0117jo studijuoti M. Gorkio literat\u016bros instituto Auk\u0161tuosiuose literat\u016bros kursuose Maskvoje. At\u0161ilimo laikotarpiu Maskvoje ji susipa\u017eino su nepamir\u0161tama jaunosios ir mai\u0161tingosios rus\u0173 poet\u0173 kartos k\u016bryba, Walto Whitmano ir N\u00e2zimo Hikmeto nerimuotos eil\u0117s skatino atsisakyti kalenan\u010dio metro bei rim\u0173. Tuomet pasikeit\u0117 ir Kromos poezijos tematika \u2013 ji \u0117m\u0117 ra\u0161yti apie moters jausm\u0173 pasaul\u012f, analizuoti juos, lydimus \u012fsimyl\u0117jimo ir intymumo, vaizdavo dinami\u0161k\u0105 bei permaining\u0105 miesto gyvenim\u0105. 1963 m. Kroma buvo viena t\u0173 jaun\u0173j\u0173 ra\u0161ytoj\u0173, kuri\u0105 kliud\u0117 sovietin\u0117s Latvijos komunist\u0173 partijos vadovyb\u0117s kritika, priki\u0161ant jos k\u016brybai sekim\u0105 Vakar\u0173 estetika, formalizm\u0105 ir neai\u0161kum\u0105. Bet poet\u0117 nenustojo ie\u0161kojusi: i\u0161leid\u017eiamas nedidelis jos rinkinys \u201eStambiu planu\u201c (1966), kuriame tradicin\u0117s formos sutaria su moderniu verlibru, o po jo sek\u0119s geriausias autor\u0117s rinkinys \u201eL\u016bpos. Tu. L\u016bpos. A\u0161\u201c (1970) tapo savojo laiko radikalios, asociatyvios poetikos parei\u0161kimu. Tuo metu susiformavo Kromai b\u016bdingas grafinis eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 i\u0161d\u0117stymas \u2013 ilgos eilut\u0117s kaitaliojamos su trumpomis, kurios nustumiamos \u012f de\u0161in\u0119 lapo pus\u0119 sulau\u017eytais laiptais. Pati Kroma \u0161\u012f stili\u0173 interpretavo kaip miesto strukt\u016br\u0105, kurioje pagrindin\u0117s gatv\u0117s kertasi su \u0161alutin\u0117mis, o paralelin\u0117s ir statmenos trajektorijos nuolat s\u0105veikauja. Tokie eil\u0117ra\u0161\u010diai, da\u017eniausiai i\u0161t\u012fstantys per kelis puslapius, sudaro kit\u0105 jos rinkin\u012f \u201eGarso \u012fspaudas\u201c (1975).<\/p>\n V\u0117liau Kromos poezija kito dar ne kart\u0105: antroje 8 de\u0161imt-me\u010dio pus\u0117je ji pasiduoda manierizmui, suskaldydama eil\u0117ra\u0161\u010dio asociacij\u0173 sraut\u0105 iki neilg\u0173 frazi\u0173 ir trump\u0173 eilu\u010di\u0173, o \u0161tai 9 de\u0161imtmetyje, jos pa\u010dios \u017eod\u017eiais tariant, \u201enupl\u0117\u0161ia poezijai \u017e\u0117rin\u010di\u0105 od\u0105\u201c, pasirinkdama ra\u0161yti lakoni\u0161kus, prasmingus eil\u0117ra\u0161\u010dius, kuriuose analizuoja gyvenim\u0105 mieste, poeto k\u016brybin\u012f proces\u0105. 9 de\u0161imtme\u010dio pabaigoje, kai Baltijos respublikose prasid\u0117jo atgimimo s\u0105j\u016bdis, Kroma pervertino savo politines pa\u017ei\u016bras ir i\u0161stojo i\u0161 komunist\u0173 partijos. V\u0117liau sek\u0117 Latvijos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimas ir ekonomikos kriz\u0117. Paskutiniuose jos eil\u0117ra\u0161\u010diuose, datuojamuose 1993 m., suskamba tik\u0117jimas atkurta Latvijos Respublika, bet neslepiamas ir li\u016bdesys d\u0117l staigaus skurdo, u\u017eklupusio jos gyventojus. Kroma mir\u0117 sulaukusi 75-eri\u0173, 1994 m. liepos 25 d., palaidota Rainio kapin\u0117se Rygoje.<\/p>\n 2019 m. Latvijos universiteto Literat\u016bros, folkloro ir meno institutas rengs Montai Kromai skirt\u0105 mokslin\u0119 konferencij\u0105, siekdamas atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161i\u0105 ry\u0161ki\u0105 modernist\u0119 ir nevengdamas prie\u0161taring\u0173 jos k\u016brybos briaun\u0173. Kai kurie vyresniosios kartos atstovai nesugeba apie j\u0105 kalb\u0117ti be nepasitenkinimo, prisimindami kvailus vaiki\u0161kus posmelius apie Stalin\u0105 ir pionierius, kuriuos jie tur\u0117jo mokytis atmintinai. Ta\u010diau Kroma, skirtingai nei kiti jos kartos poetai, i\u0161gyveno radikal\u0173 l\u016b\u017e\u012f savo s\u0105mon\u0117je, o tai leido atsisakyti socrealizmo kanon\u0173 ir atrasti autenti\u0161k\u0105 bei u\u017eburiant\u012f sav\u0105j\u012f bals\u0105. \u0160iuo metu rengiama Kromos poezijos rinktin\u0117, kuri\u0105 jos \u0161imtme\u010diui i\u0161leis leidykla \u201eNeputns\u201c. \u012e j\u0105 \u012ftraukti ir \u201eNemune\u201c lietuvi\u0173 skaitytojams pristatomi eil\u0117ra\u0161\u010diai.<\/p>\n Karlis V\u0117rdinis<\/p>\n I\u0161 latvi\u0173 kalbos vert\u0117 Erika Drungyt\u0117[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2018%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Sakoma, jog iki Roberto Hasso amerikie\u010di\u0173 poezijoje nebuvo sekso. Jis pasirodydavo visur: romanuose, filmuose, tapyboje, \u0161okyje. Ta\u010diau poezijoje \u2013 ne. Kritikai kartais tikina, jog seksas R. Hasso eil\u0117ra\u0161\u010diuose atsirad\u0119s tod\u0117l, kad poetas i\u0161 Kalifornijos. Jo k\u016bryboje i\u0161ties nema\u017eai \u0161ios valstijos realij\u0173 \u2013 vynini\u0173, restoran\u0173, puiki\u0173 viet\u0173 tiesiog d\u017eiaugtis gyvenimu. Ta\u010diau eil\u0117ra\u0161\u010diuose paai\u0161k\u0117ja, kad laim\u0119 suteikia ne tik seksas, bet ir skaitymas, ir net filosofija.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24896,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[323,148,110,343],"tags":[144],"class_list":["post-24842","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-poezija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24842","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24842"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24842\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":25040,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24842\/revisions\/25040"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24896"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24842"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24842"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24842"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nTu pamokyki mane,<\/em>
\nTu pamokyki mane \u2013<\/em>
\nA\u0161 myliu.<\/em>
\nKarolius u\u017esisegu, penkiolika,<\/em>
\nVienus ant kit\u0173,<\/em>
\nVienus ant kit\u0173 \u2013<\/em>
\nA\u0161 myliu.<\/em>
\n\u012e ausis veriuosi auskarus, \u0161imt\u0105 kiekvienon,<\/em>
\n\u0160imt\u0105 kiekvienon \u2013<\/em>
\nA\u0161 myliu.<\/em>
\nTatuiruoju savo kakt\u0105,<\/em>
\nNoriu b\u016bt ry\u0161ki \u2013<\/em>
\nA\u0161 myliu.<\/em>
\nKur tu, mano tolimoji sese, kur esi, juodoji?<\/em>
\nTu pamokyki mane,<\/em>
\nTu pamokyki mane \u2013<\/em>
\nA\u0161 myliu.<\/em>[\/vc_column_text][vc_empty_space][vc_row_inner row_type=”row” type=”full_width” use_row_as_full_screen_section_slide=”no” text_align=”left” css_animation=””][vc_column_inner][vc_column_text]<\/p>\n***<\/em><\/h6>\n
\nKai apleidome sal\u0105, kuri\u0105 kiaurai visi pereina…<\/em>
\nKai apleidome dar n\u0117 vieno neatrast\u0105 sal\u0105…<\/em>
\nKai nuo salos atsist\u016bm\u0117me tarsi dvi valtys…<\/em>
\nKai grindiniu \u0117jom tarytumei du per mi\u0161ko tak\u0105…<\/em>
\nKai grindiniu \u0117jom tarytumei du per vingioryk\u0161\u010di\u0173 piev\u0105…<\/em>
\nKai staiga mes pajutom asfalt\u0105, i\u0161vydome \u017emones…<\/em>
\nKai \u017emones aplinkui ap\u0117j\u0119 mes \u0117jom de\u0161ini\u0105ja puse…<\/em>
\nKai nenor\u0117jome gr\u012f\u017eti atgal \u012f \u0161i\u0105 sal\u0105…<\/em>
\nKai ie\u0161kojom ir neberadom daugiau \u0161ios salos…<\/em>
\nKai supratom \u2013 kiaurai per \u0161i\u0105 sal\u0105 einam ir mes…<\/em>
\nKai i\u0161vydom \u2013 salos fotografija yra akyse m\u016bs\u0173…<\/em>
\nTada mudu aplinkui miesto gaud\u017eianti gatv\u0117 ap\u0117jo.<\/em>[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][vc_empty_space][\/vc_column][vc_column width=”1\/2″][vc_column_text]Paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f Vakar\u0173 literat\u016brologai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f modernizm\u0105 kaip plat\u0173, daugiabriaun\u012f ir, tik\u0117tina, vis dar gyv\u0105 fenomen\u0105 pasaulin\u0117je literat\u016broje. \u0160iame kontekste tikrai verta min\u0117ti ir latvi\u0173 poet\u0173 vis dar mylim\u0105 bei vertinam\u0105 Mont\u0105 Krom\u0105, vien\u0105 ry\u0161kiausi\u0173 ir nuostabiausi\u0173 modernis\u010di\u0173 sovietin\u0117je Latvijos literat\u016broje. Jos 60-\u0173j\u0173\u201370-\u0173j\u0173 poezijoje asociatyviais vaizdiniais suskamba miesto, moters ir meil\u0117s tematika.<\/p>\n
\n