[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Su scenografe Renata Val\u010dik susitikome dar \u0161ilt\u0105 rudens vakar\u0105. Paklausta, ar vaikyst\u0117je lankydavosi teatre, k\u016br\u0117ja nustebina: \u201ePati neatmenu, man pasakojo t\u0117vai, bet pirmas susid\u016brimas su \u201eL\u0117l\u0117s\u201c teatru buvo pro a\u0161aras. U\u017egesus \u0161viesoms, pakilus u\u017edangai a\u0161 pravirkau ir jie tur\u0117jo i\u0161vesti mane i\u0161 sal\u0117s. Atsisakiau \u017ei\u016br\u0117ti ir dar ilgai n\u0117jau \u012f teatr\u0105. Sugr\u012f\u017eau jau b\u016bdama s\u0105moninga, \u0161e\u0161iolikos met\u0173.\u201c Teatr\u0105 atradusi paauglyst\u0117je, Renata jo nebepaleido \u2013 dar besimokydama dail\u0117s mokykloje nusprend\u0117 studijuoti scenografij\u0105: srit\u012f, kurioje susipina \u012fvair\u016bs menai. \u0160iandien\u0105 ji \u2013 viena ry\u0161kiausi\u0173 asmenybi\u0173 Lietuvos teatro dail\u0117je. 1995 m. k\u016brybin\u012f keli\u0105 prad\u0117jusi meninink\u0117 yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektakli\u0173, scenografijas k\u016br\u0117 \u012fvairiems teatro \u017eanrams, dirbo su daugybe re\u017eisieri\u0173, skirtingomis komandomis teatro bei kino erdv\u0117se. Perspektyvi, i\u0161radinga, sumani k\u016br\u0117ja \u017eavi veiklumu ir energingumu. Ta\u010diau, atviraudama apie sav\u0105j\u012f pa\u0161aukim\u0105, prasitaria, kad \u0161iandien\u0105 rinkt\u0173si kitok\u012f keli\u0105 nei jaunyst\u0117je: \u201eDabar galb\u016bt elg\u010diausi kitaip, tikrai nor\u0117\u010diau mokytis ko nors i\u0161 \u201egryn\u0173j\u0173\u201c men\u0173: tapybos ar grafikos, gal netgi skulpt\u016bros, gilintis \u012f juos. Scenografij\u0105 pasilik\u010diau magistrant\u016bros studijoms.\u201c<\/p>\n
Videomeno ap\u017eavai<\/p>\n
Studij\u0173 metais Vilniaus dail\u0117s akademijoje Renata visi\u0161kai pasin\u0117r\u0117 \u012f mokslus, \u012f visa, kas buvo susij\u0119 su teatro kult\u016bra. \u012edomu, kad jaunyst\u0117je dailinink\u0119 gana stipriai \u017eav\u0117jo videomenas. \u201ePuikiai pamenu, kaip mano mokytojas Adomas Jacovskis paklaus\u0117: \u201eRenata, ar tau nereik\u0117t\u0173 apsispr\u0119sti, k\u0105 nori kurti: scenografij\u0105 ar videomen\u0105?\u201c Anuomet jam atsakiau, jog negaliu pasirinkti, nes man viena su kitu labai susij\u0119\u201c, \u2013 pasakoja ji. 1995 m. mergina rado galimybi\u0173 studijuoti Zalcburgo vasaros dail\u0117s akademijoje (Salzburg International Summeracademy of Fine Arts<\/em>), v\u0117liau \u2013 Diuseldorfo meno akademijoje (Kunstakaddemie D\u00fcsseldorf<\/em>) pas profesor\u0119 Nan\u0105 Hoover, kur ir susipa\u017eino su videomenu ir performansu, gilinosi \u012f pasaulio postmoderni\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105 ir i\u0161 esm\u0117s j\u0105 suvok\u0117. Atradusi videomen\u0105 kaip dar vien\u0105 i\u0161 rai\u0161kos b\u016bd\u0173, ji kur\u012f laik\u0105 atsid\u0117jo \u0161iai sri\u010diai; filmuot\u0105 med\u017eiag\u0105 integruodama \u012f scenografij\u0105, tryn\u0117 ribas tarp skirting\u0173 disciplin\u0173. Paskutinis XX a. de\u0161imt-metis Lietuvoje \u2013 videomeno i\u0161populiar\u0117jimo laikmetis, kai ypa\u010d daug meninink\u0173 juo susi\u017eav\u0117jo ir kinematografij\u0105 jung\u0117 su klasikin\u0117mis (tapybos, skulpt\u016bros) disciplinomis. U\u017esikr\u0117tusi to meto tendencijomis, \u0161iuo keliu pasuko ir Renata \u2013 baigusi magistro studijas, pirmiausia save i\u0161band\u0117 b\u016btent kinematografijoje: \u201eStudij\u0173 laikotarpiu videomenas man buvo \u0161vie\u017eias min\u010di\u0173 g\u016bsis. Ta\u010diau 1999 m. kaip videomeninink\u0117 i\u0161va\u017eiavau dirbti \u012f Indij\u0105. Atlikusi sutart\u0105 darb\u0105, staiga, b\u016bdama svetimoj \u0161aly su kamera rankose, supratau, jog \u201ekaralius nuogas\u201c \u2013 tai ne mano sritis. Ten su videomenu atsisveikinau.\u201c Suvokusi, kad geriausiai gali save atskleisti scenografijoje, po magistro studij\u0173 lietuvait\u0117 su rus\u0173\u2013\u010dek\u0173 kalb\u0173 \u017eodynu rankose moksl\u0173 t\u0119sti i\u0161vyko \u012f Muzikos ir teatro akademij\u0105 Prahoje (DAMU). Tai ypa\u010d svarbi detal\u0117 Renatos biografijoje, nes studijos svetur, presti\u017einiame universitete, dirbant kartu su aktoriais ir re\u017eisieriais (ne vien prie maket\u0173), pad\u0117jo menininkei suvokti teatro esm\u0119 bei specifik\u0105. Prisimindama Prahos mokykl\u0105, ji pasakoja: \u201eTen a\u0161 pajutau, kas yra teatras. \u010cekijoje, turin\u010dioje ma\u017eiau gyventoj\u0173 nei Lietuva, yra \u017eymiai daugiau teatr\u0173, kuri\u0173 \u017eenkli dalis \u2013 privat\u016bs. Ta\u010diau i\u0161va\u017eiavusi \u0117miau ilg\u0117tis lietuvi\u0161ko teatro. \u010cek\u0173 teatre nema\u017eai komercijos ir pramogos, man stigo m\u016bs\u0173 poetin\u0117s simbolikos, prad\u0117jau ypa\u010d vertinti tai, k\u0105 turime \u2013 lietuvi\u0161ka teatrin\u0117 kalba buvo visi\u0161kai kitokia. Suvokiau, kad esame poetai, link\u0119 kalb\u0117ti alegorijomis, simboliais, o \u010dekai \u2013 prozininkai.\u201c<\/p>\n Artimesn\u0117 pa\u017eintis su teatru<\/p>\n Pirmieji meninink\u0117s darbai pasirod\u0117 jai tebesant jaun\u0173j\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 gretose. Renata kartu su kitais akademijos studentais eksponavo savo k\u016brinius Prahos kvadrienal\u0117je, taip pat tarptautin\u0117je Baltijos regiono bienal\u0117je Stokholme \u201eArtGenda \u201998\u201c, kur pristat\u0117 videoinstaliacij\u0105. Pirmosios R. Val\u010dik scenografijos buvo sukurtos Tarptautinio modernaus \u0161okio festivalio spektakliams \u201e\u017dod\u017ei\u0173 \u017eaismas\u201c (1995) ir \u201eVienas ne vienas\u201c (1996). V\u0117liau kartu su Justinu Lingiu statytame spektaklyje \u201eFreken Julija\u201c (1999) jauna meninink\u0117, u\u017eleisdama erdv\u0119 suspind\u0117ti aktori\u0173 meistrystei, nepab\u016bgo pasitelkti minimalistini\u0173 vizualini\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n Studijuodama \u010cekijoje, scenograf\u0117 susid\u016br\u0117 su itin sud\u0117tingu teatro \u017eanru \u2013 opera: Prahoje ji prisid\u0117jo kuriant kelet\u0105 oper\u0173 (Miguelio de Cervanteso \u201eDon Kichotas\u201c, Pierre\u2019o Beaumarchais \u201eFigaro vedybos\u201c), ta\u010diau geriausiai R. Val\u010dik i\u0161radingum\u0105 ir talent\u0105 atskleid\u0117 scenografija Bed\u0159icho Smetanos nacionalinei \u010dek\u0173 operai \u201eDvi na\u0161l\u0117s\u201c (2002) Ostravoje. Statyti spektakl\u012f pakviesta savo d\u0117stytojo kaip jo asistent\u0117, o \u0161iam pasitraukus likusi dirbti viena, meninink\u0117 pamena: \u201ePadariusi<\/em> vos vien\u0105 spektakliuk\u0105, gavau dviej\u0173 veiksm\u0173 oper\u0105, kurioje kei\u010diasi visos dekoracijos, veikia apie 60 \u017emoni\u0173 ir visiems jiems reikia sukurti nacionalinius kostiumus, vadinasi \u2013 studijuoti liaudies men\u0105. Nebetur\u0117jau kur trauktis, suvokiau, jog arba pask\u0119siu, arba i\u0161plauksiu.\u201c Nuovoki k\u016br\u0117ja operos kostiumus stilizavo, remdamasi svarbiausiomis \u010dek\u0173 tautinio kostiumo taisykl\u0117mis juos su\u0161iuolaikino.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2018%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pasakojimas apie garsi\u0105 scenograf\u0119, apipavidalinusi\u0105 daugyb\u0119 spektakli\u0173, apie i\u0161bandytas technikas, laikui b\u0117gant kintan\u010dius \u017ei\u016brov\u0173 l\u016bkes\u010dius \u2013 teatras vis dar yra \u017eod\u017eio meno vieta, o auditorija jau \u012fpratusi prie vizualios komunikacijos. Kaip u\u017emegzti ry\u0161\u012f?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24837,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[323,148,110,343],"tags":[146,313],"class_list":["post-24835","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-teatras","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Martyna Jurkevi\u010di\u016bt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24835","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24835"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24835\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24913,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24835\/revisions\/24913"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24837"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24835"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24835"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24835"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}