{"id":24752,"date":"2018-09-21T15:37:05","date_gmt":"2018-09-21T15:37:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=24752"},"modified":"2019-01-26T00:23:55","modified_gmt":"2019-01-26T00:23:55","slug":"stasys-eidrigevicius-visi-keliai-veda-i-pasaka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/stasys-eidrigevicius-visi-keliai-veda-i-pasaka\/","title":{"rendered":"Stasys Eidrigevi\u010dius: Visi keliai veda \u012f pasak\u0105"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Kiekvieno menininko kas nors kada nors paklausia \u2013 kas jus paskatino kurti? \u012e tok\u012f klausim\u0105 atsakyti be galo keblu, nes i\u0161 ties\u0173 niekas ne\u017eino to vienintelio kabliuko, kuris truktel\u0117jo viduje jau esant\u012f si\u016bl\u0105, v\u0117liau tapus\u012f n\u0117rimo (abiem \u0161io \u017eod\u017eio prasm\u0117m) impulsu. Bet visgi dr\u012fstu manyti, kad eil\u0117ra\u0161\u010diai \u0117m\u0117 rastis tod\u0117l, kad mane, dar vaik\u0105, pa\u017eadino Stasio Eidrigevi\u010diaus iliustracijos. Jos man buvo poezija. Tikroji poezija. Tik v\u0117liau \u0117miau suprasti verbalin\u012f metafor\u0173 pasaul\u012f. Stasio \u2013 taip, tik Stasio, nes \u0161is vardas akimirksniu atpa\u017e\u012fstamas bet kuriame pasaulio kra\u0161te \u2013 k\u016briniai buvo ka\u017ekas daugiau, nei vien tik istorij\u0173 papildymas \u2013 jie patys buvo atskiri, saviti, vaizduot\u0119 su\u017eadinantys ir interpretuoti skatinantys tekstai. Labiausiai \u012fsimin\u0119s po\u017eymis \u2013 jokios statikos, jokio siu\u017eetinio baigtumo: kai pradedi steb\u0117ti dailininko pie\u0161in\u012f, niekada ne\u017einai, kur nueisi, negali atsp\u0117ti, kiek ten yra paslap\u010di\u0173 ir u\u017ekoduot\u0173 \u017eenkl\u0173. Man jis buvo ir teb\u0117ra didysis stebukladarys (\u0161\u012f \u017eod\u012f Stasiui pasakiau m\u016bs\u0173 pokalbio metu, kai jis vis gr\u012f\u017edavo prie svarbiausio savo vaizduot\u0117s pasaulio elemento \u2013 stebuklo), \u012fvilioj\u0119s \u012f sav\u0105j\u012f kauki\u0173 labirint\u0105, i\u0161 kurio \u017evelgia \u017emoni\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 akys \u2013 tik vienam jam atsitikusios<\/em> tokios akys, slepian\u010dios lyg \u0161uliny visas paslaptis, niekada galb\u016bt neatsp\u0117simas, bet negr\u012f\u017etamai u\u017eburian\u010dias…<\/p>\n

Faktografiniame S. Eidrigevi\u010diaus kalendoriuje bema\u017e visi i\u0161skiria Vytaut\u0117s \u017dilinskait\u0117s knyg\u0105 \u201eRobotas ir peteli\u0161k\u0117\u201c (1978). Ta\u010diau man Stasys prasideda ne nuo jos. Niekad i\u0161 atminties nei\u0161dils metais v\u0117liau i\u0161leisti Vytauto Misevi\u010diaus \u201eDanuko Dunduliuko nuotykiai\u201c \u2013 labai juokingi trumpi pasakojimai apie berniuk\u0105, gyvenant\u012f ne sufantazuotoje, o tokioje pa\u010dioje kaip ir skaitytojas aplinkoje, kurio galvoje vyksta keis\u010diausi dalykai. \u0160tai ten, subtiliuose pie\u0161iniuose plunksnele, \u0117m\u0117 tiks\u0117ti salvadori\u0161kas laikas, kur\u012f Danukas steb\u0117jo, ant rie\u0161o pamov\u0119s Kauno kariliono (\u0161iojo muzikos klausydama pro savo vaikyst\u0117s buto langus svajodavau kada nors bent i\u0161 tolo pamatyti dailinink\u0105) bok\u0161t\u0105 su laikrod\u017eiu. Ten vy\u0161ni\u0173 uogien\u0117s smali\u017eiautojui i\u0161t\u012fso buratini\u0161ka nosis, iki \u0161i\u0173 dien\u0173 labai svarbus Stasio pie\u0161ini\u0173 elementas. Ten prasid\u0117jo keis\u010diausios fantasmagorijos \u2013 i\u0161 kalban\u010dio arklio burnos byr\u0117jo raid\u0117s ir skai\u010diai, ma\u017ei daiktai virsdavo mil\u017eini\u0161kais ir atvirk\u0161\u010diai, i\u0161 mergait\u0117s kasos, berniuko lie\u017euvio, mo\u010diut\u0117s skarel\u0117s ar \u0161uns nasr\u0173 nusidriekdavo kelias, tap\u0119s pastoviuoju dailininko darb\u0173 motyvu. Kiek v\u0117liau stebino Eduardo Mie\u017eelai\u010dio \u201eDainos dienora\u0161tis\u201c (1983) su ant varnos ir mergait\u0117s \u201esnap\u0173\u201c u\u017eri\u0161tomis smailiomis nosimis-kauk\u0117mis \u2013 dar viena veid\u0105 papildan\u010dia reik\u0161minga detale, apie kuri\u0105 tiek daug kalb\u0117ta menotyrinink\u0173 tekstuose. Galiausiai \u2013 tobuloji lietuvi\u0173 liaudies pasaka \u201eDevyni broliai ir j\u0173 sesuo Elenyt\u0117\u201c (1985) \u2013 viena \u012fsimintiniausi\u0173 mano, nors plonyt\u0117 ir \u201elaiba\u201c, knyg\u0173. Jau buvau gerokai i\u0161stypusi paaugl\u0117, kuri u\u017e dieduk\u0173 dovanotus rublius beatodairi\u0161kai krov\u0117 sav\u0105j\u0105 bibliotek\u0105, \u012fskaitant filosofijos traktatus, bet pasaka su Stasio iliustracijomis mane paviliojo \u0161velni\u0173 spalv\u0173 pie\u0161iniais, j\u0173 turiniu: nuo skiaut\u0117mis apsikars\u010diusios laum\u0117s siaubingu veidu dar ir \u0161iandien \u0161iurpsta oda, o melsvos, pilnos vaiki\u0161kos nuostabos ir gerumo Elenyt\u0117s akys bei balt\u0173 g\u0117ly\u010di\u0173 vainikas, \u012f kuri\u0173 stiebus sukib\u0119 devyni broliai, arba nam\u0173 kamino d\u016bm\u0105 apsikabin\u0119 vaikai buvo ai\u0161k\u016bs \u0161eimos ir nam\u0173 simboliai. \u017dinoma, kad pasakos tekstas \u2013 gryniausia filosofija, suvokiau tik daug v\u0117liau…<\/p>\n

Prie\u0161 kelis metus susipa\u017einusi su Stasiu Kaune, jau\u010diausi laiminga iki devinto dangaus. Kad taip greitai ir lengvai \u0117m\u0117me bendrauti, kad gal\u0117jome juoktis ir pok\u0161tauti. Gaud\u017eiau ne tik tai, kas pasakyta, bet ir visus nutyl\u0117jimus, visas u\u017el\u016b\u017eusias gaidas balse, kurios dar v\u0117liau \u2013 2016 m. Panev\u0117\u017eio literat\u016brin\u0117je \u017eiemoje \u2013 nuskaidr\u0117jo a\u0161aromis Stasio akyse jam panev\u0117\u017eie\u010di\u0173 tarme skaitant savo poem\u0105 \u201eGiedanti gaid\u017eio galva\u201c. \u017dinoma, mintyse rezgiau \u012fvairiausius planus, kaip padaryti interviu su \u0161iuo dailininku. Ta\u010diau daugyb\u0117 pasakojim\u0173 ir recenzij\u0173, pokalbi\u0173 ir vaizdo \u012fra\u0161\u0173 apie Stas\u012f lietuvi\u0161kai bei \u012fvairiausiomis u\u017esienio kalbomis gali sugluminti bet kur\u012f, o ypa\u010d \u2013 naujos publikacijos reng\u0117j\u0105. Ar ma\u017ea informacijos apie tai, kur menininkas gim\u0117 ir augo, kur mok\u0117si arba gyvena? Argi liko, ko jo gerb\u0117jai ir kult\u016bros myl\u0117tojai dar ne\u017eino? Ar ma\u017ea kalb\u0117ta apie jo grafikos, pastel\u0117s, akvarel\u0117s darbus, k\u016brybos poetik\u0105, paradokso efekt\u0105, absurdo ir grotesko elementus, siurrealistin\u012f pie\u0161in\u012f? Prad\u0117j\u0119s studijas Kaune, Stepo \u017duko taikomosios dail\u0117s technikume, kaip b\u016bsimas odos meno ir galb\u016bt knyg\u0173 vir\u0161eli\u0173 specialistas, Vilniaus dail\u0117s akademijoje jis pasuko \u012f grafik\u0105, o \u0161iandien\u0105 minimas kaip ekslibris\u0173 meistras, iliustratorius, plakat\u0173 autorius, kauki\u0173, instaliacij\u0173, performans\u0173 k\u016br\u0117jas, fotografas, scenografas, ra\u0161ytojas, re\u017eisierius. Jo k\u016bryba \u012fvertinta daugybe apdovanojim\u0173 Europoje, Japonijoje ir Amerikoje: nuo \u201eGrand Prix\u201c, auksini\u0173 medali\u0173 iki Lietuvos nacionalin\u0117s kult\u016bros ir meno premijos. Ir dabar, kai pagaliau \u201epalaimintas\u201c Stasio Eidrigevi\u010diaus men\u0173 centro Panev\u0117\u017eyje projektas, regis, pagaliau padaryta viskas, kas tik galima geriausio d\u0117l menininko, kuris yra viena reik\u0161mingiausi\u0173 lietuvi\u0173 nacionalin\u0117s kult\u016bros fig\u016br\u0173. Bet ar tikrai?<\/p>\n

I\u0161 to, k\u0105 teko skaityti ir i\u0161klausyti lenk\u0173 kalba, supratau, jog didysis Stasio gyvenimo paradoksas atsitiko kaip tik tada, kai jis prad\u0117jo iliustratoriaus karjer\u0105 Lietuvoje. Vietos \u201ekritikai\u201c u\u017eprotestavo jo id\u0117j\u0105 pie\u0161ti plikas vaik\u0173 galvas, taigi visi \u201eRoboto ir peteli\u0161k\u0117s\u201c geltonplaukiai yra skaudaus kompromiso rezultatas. I\u0161skirtinis talentas, regis, erzino kai kuriuos kolegas, o siauras, sustabar\u0117j\u0119s vertintoj\u0173 ir politini\u0173 veik\u0117j\u0173 po\u017ei\u016bris pan\u010diojo bet kokius k\u016brybinius sumanymus. Tad Stasiui, suk\u016brusiam \u0161eim\u0105 Vilniuje su to kra\u0161to lenk\u0173 kilm\u0117s moterimi, nusprendus save i\u0161m\u0117ginti laisviau, vakarieti\u0161kiau m\u0105stan\u010dioje bei kitaip kult\u016br\u0105 reprezentuojan\u010dioje Var\u0161uvoje, pasipyl\u0117 kaltinimai d\u0117l t\u0117vyn\u0117s i\u0161davyst\u0117s. Stagnuojantis to meto Lietuvos meno pasaulis, iki \u0161i\u0173 dien\u0173 \u017einomas \u201echebry\u010di\u0173\u201c rei\u0161kinys, pseudopatriotinis susiprie\u0161inimas su Lenkija ilgai neleido vie\u0161ai \u012fvertinti Stas\u012f. O \u0161tai Var\u0161uva dailininkui tapo tramplinu \u012f pasaulin\u012f pripa\u017einim\u0105 ir \u0161lov\u0119. I\u0161kiliu menininku j\u012f pavadino Bratislava ir Barselona, Tokijas ir Niujorkas, \u010cikaga ir Londonas, Ciurichas ir Belgradas, Antverpenas ir Berlynas, Roma ir Pary\u017eius bei daugyb\u0117 kit\u0173 pasaulio meno bendruomeni\u0173. Ir visgi \u2013 dar vienas paradoksas! \u2013 Stasys yra vienintelis toks kaip tik tod\u0117l, kad i\u0161saugojo savo lietuvi\u0161koje aplinkoje, dr\u012fstu sakyti \u2013 vaikyst\u0117s Auk\u0161taitijoje, subrandint\u0105 stilistik\u0105, i\u0161 kurios niekada nei\u0161\u0117jo keisto pasak\u0173 \u017emogaus paveikslas, vaiko veidas, pauk\u0161\u010dio, arklio, namelio, kelio, \u0161ulinio motyvai, nuolatin\u0117 vien\u0173 virtimo kitais misterija, lyg kokiame toteminiame rituale, labai primenan\u010diame M. Martinai\u010dio Kuku\u010dio gyvenim\u0105 ar G. G. M\u00e1rquezo mistik\u0105 \u201e\u0160imte met\u0173 vienatv\u0117s\u201c. Beje, apie vienatv\u0119 \u2013 Stasio gyvenimas ja pa\u017eym\u0117tas kaip daugelio meninink\u0173, nors juos galima pavadinti pasaulio pilie\u010diais. Bet pramu\u0161a<\/em>, k\u016bryboje visada pramu\u0161a<\/em> ilgesys, egzistencinis li\u016bdesys, o atsiribojusius nuo \u0161urmulio, tu\u0161tyb\u0117s triuk\u0161mo vieni\u0161\u0173j\u0173 bendruomen\u0117s narius jungia kiti, daug svarbesni ry\u0161iai.<\/p>\n

Tad asmeni\u0161kas pasikalb\u0117jimas su dailininku man atrodo vienintelis galimas nors koks atsipl\u0117\u0161imas nuo to, kas jau apie j\u012f pasakyta, rodyta, kurta. 2018 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f Stasys vie\u0161\u0117jo Druskininkuose, \u201eDraugyst\u0117s\u201c sanatorijoje. Ten ne tik gaivinosi gydomosiomis proced\u016bromis, bet \u2013 kaip visada! \u2013 pie\u0161\u0117 bei reng\u0117 parod\u0105 \u201eHommage \u00e0 \u010ciurlionis\u201c. Aplankiau ir papra\u0161iau pokalbio \u201eNemunui\u201c. \u0160nek\u0117jom\u0117s geras tris valandas, be jokio scenarijaus. Stasys vis kartojo, kad yra linksmas ir m\u0117gstantis humor\u0105 \u017emogus \u2013 taip, tai tiesa. Lyg i\u0161 gausyb\u0117s rago liejosi jo gyvenimo istorijos ir nutikimai, iliustruojantys bet kok\u012f klausim\u0105, u\u017euomin\u0105, paveiksl\u0105… To ne\u012fmanoma sura\u0161yti, galima tik sugerti kaip kempinei vanden\u012f ir ilgai jausti visas poras u\u017epildant\u012f bals\u0105, intonacijas, juok\u0105, pa\u0161aip\u0117les, u\u017et\u0119stas susim\u0105stymo sekund\u017ei\u0173 gaidas. Tarp \u0161maik\u0161\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir prisiminim\u0173, tarp tikr\u0173 fakt\u0173 ir \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 apie skraidym\u0105 sapnuose, man v\u0117r\u0117si ir v\u0117r\u0117si ant vieno si\u016blo visi m\u016bs\u0173 pasaul\u0117jautos bendryst\u0117s karoliai: kad sunki, vargu ir buitimi suver\u017eta vaikyst\u0117 da\u017enai sukelia pasiprie\u0161inim\u0105 realybei bei nor\u0105 i\u0161 jos i\u0161tr\u016bkti \u012f kitas erdves; kad mus turtinant\u012f ir \u012fprasminant\u012f k\u016br\u0117jo keli\u0105 pasirenkame ne d\u0117l paikyst\u0117s, o d\u0117l to, kad k\u016bryba yra tai, be ko tikrai nei\u0161gyventum; kad menininkui be galo malonu atiduoti, dalintis, b\u016bti reikalingu, bet skaudu likti ne\u012fvertintu arba atribotu; kad veidmainyst\u0117 ir melas \u2013 patys bjauriausi dalykai, sukeliantys nereikalingus i\u0161gyvenimus ir suter\u0161iantys; kad \u0161iame pasaulyje svarbiausi yra vaikai, kuriems b\u016btina atiduoti visa, kas geriausia, t\u0105 turin\u012f, i\u0161 kurio jie gal\u0117t\u0173 augti ir kurti. Ir tada, kai ilgokai pakalb\u0117jome apie vaikus, apie b\u016btin\u0105j\u012f kult\u016brin\u012f \u0161vietim\u0105, apie stebuklus bei pasakas, supratau, kad Stasys beveik niekada nepristatomas kaip trij\u0173 vaik\u0173 t\u0117vas ir penki\u0173 vaikai\u010di\u0173 senelis. Tad mano atrinktuose ir pateiktuose Stasio min\u010di\u0173 fragmentuose saugojau autenti\u0161kas jo asmenini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 detales, kurios, mano galva, yra svarbios \u017emogaus pa\u017einimui, k\u016brybos, vertybi\u0173 suvokimui.<\/p>\n

\u201eMano vaikyst\u0117 buvo darbinga, o ne laiminga, kai gali va\u017eiuoti \u012f Palang\u0105 ir gul\u0117ti prie j\u016bros. Tiesiog darydavai, k\u0105 reikia \u2013 pjauni rugius, ve\u017ei \u0161iaudus ar \u0161ien\u0105, dirbi su kaimo moterimis, prekiauji turguje. Nebuvo joki\u0173 klausim\u0173, gin\u010d\u0173 \u2013 liep\u0117 t\u0117vas ir eini. Bet a\u0161 sau sakiau \u2013 i\u0161tr\u016bksiu i\u0161 \u010dia. Ir kuo grei\u010diausiai. Geriausia, kas nutiko vaikyst\u0117je \u2013 nusipirkau fotoaparat\u0105. Ir dabar j\u012f turiu. Tada fotografavau t\u0117vus, seseris, kaimynus. Tai steb\u0117tojo nuotraukos. Jose yra praeities \u017emon\u0117s, aplinka, namai. Tikros, nesuvaidintos akimirkos. Tos nuotraukos man gyvos, kaip alsuojantys ano laiko paveikslai.\u201c<\/p>\n

\u201eBuvau savoti\u0161kas vaikas. Pasaulio steb\u0117tojas. Labiau i\u0161 \u0161ono, niekada centre. Viliojo manyje esantis vaizdini\u0173 mi\u0161kas, \u012f kur\u012f \u012f\u0117jau ilgam. Gal atskirai mano paveikslai atrodyt\u0173 keisti, toks lyg ir siurrealizmas, bet kai jie kalba su pasaka… Pasakoje viskas yra \u012fmanoma. Mane visada domino sapno karalyst\u0117 \u2013 ko n\u0117ra ant \u017eem\u0117s, kas nerealu. Nors viskas prasideda nuo realyb\u0117s. Tai ji duoda d\u017eiaugsm\u0105 ar li\u016bdes\u012f, arba dram\u0105. Bet tai tik oro uostas, i\u0161 kurio pakyli. O pakil\u0119s esi valdovas, karalius, viskas priklauso nuo tav\u0119s, k\u0105 tu parodysi. Mano u\u017edavinys \u2013 vaizdo pagalba sukurti stebukl\u0105. Jei to nepadarysiu, bus tik realistinis pie\u0161inys.\u201c<\/p>\n

\u201eNe, vaikyst\u0117je niekas neskait\u0117 pasak\u0173. Skai\u010diau pats. Parsine\u0161davau i\u0161 bibliotekos. Jos da\u017eniausiai b\u016bdavo be pie\u0161ini\u0173 arba su tokiais, kurie man nepatikdavo. O dabar \u2013 tau bus did\u017eiul\u0117 naujiena, nustebsi \u2013 sekmadieniais Lietuvos televizija rodo Broli\u0173 Grim\u0173 pasakas ir a\u0161 jas \u017ei\u016briu! Patys filmai, vaizdeliai \u2013 ne ka\u017ein kokie, bet koks turinys! Jos yra tokios protingos, tokios aktualios ir v\u0117l mane \u012fkvepian\u010dios! A\u0161 vos sp\u0117ju pie\u0161ti \u2013 lyg transe. Ir galvoju \u2013 j\u0117zau<\/em>, niekad neiliustravau Broli\u0173 Grim\u0173 pasak\u0173, bet kaip man jos patinka! Ten taip taikliai pasakyta, kas yra pavydas, kuris veda \u012f pykt\u012f, ker\u0161t\u0105, nor\u0105 pinig\u0173, r\u016bb\u0173… Koks aklas \u0117jimas \u012f \u0161itai… Kas yra meil\u0117, tikra meil\u0117… Tose istorijose parodytos tokios situacijos! Jos iki \u0161i\u0173 dien\u0173 aktualios. Taip viskas kartojasi! Kiekviena pasaka ne\u0161a ka\u017ekoki\u0105 \u017eini\u0105 \u2013 tai yra j\u0173 cinkas<\/em>. Ar jas kas \u017ei\u016bri? Man atrodo, kad tur\u0117t\u0173 privalomai, ne tik vaikai, bet ir seni \u017emon\u0117s. Ir dar privalomai jas rody\u010diau Seime, kad jie atmintinai visas \u017einot\u0173.\u201c<\/p>\n

\u201eDaugel\u012f pasak\u0173 buvau primir\u0161\u0119s. Kad ir \u201eBatuot\u0105 katin\u0105\u201c. Esu iliustrav\u0119s toki\u0105 knyg\u0105, i\u0161leist\u0105 \u0160veicarijoje. Kai rod\u0117 \u0161it\u0105 film\u0105, pasi\u0117miau j\u0105 ir sekiau epizodus, ar a\u0161 pataikiau su savo pie\u0161iniais. Mano iliustravimas yra absoliu\u010diai nutol\u0119s, absoliu\u010diai… Vos vos aidas. Bet \u010dia ir gerumas. Pagalvojau, kad pasak\u0173 pasaulyje esu revoliucionierius. Jei mane \u012fvertino, tai u\u017e t\u0105 revoliucingum\u0105. Visi \u0117jo \u012f saldum\u0105,<\/em> pataikavim\u0105 leidykloms, kad milijonus u\u017edirbt\u0173 \u2013 auksin\u0117s \u017euvel\u0117s, vandeniukas, \u017eolel\u0117s… Tokia knyga niekur vaiko nenuveda, ji kaip \u017eiedas su briliantu \u2013 \u017ei\u016bri \u012f j\u0105, ten \u0161vie\u010dia, bet nieko daugiau… Man \u0161veicar\u0173 leid\u0117ja taip ir pasak\u0117 \u2013 su kitais a\u0161 u\u017edirbu, o su tavim premijas gaunu.\u201c<\/p>\n

\u201eEsu toks laimingas, kad mano s\u016bnus Ignacas savo vaikui suteik\u0117 mano t\u0117vo vard\u0105. Pavadino Leonardu. Ma\u017eyliui trys m\u0117nesiai. Ir a\u0161 einu gatv\u0117mis v\u0117l steb\u0117damas vaikus, sp\u0117liodamas, kokio jie am\u017eiaus, kartais klausdamas j\u0173 vard\u0173. Ka\u017ekada svars\u010diau, ar gerai pasirinkau, pie\u0161damas iliustracijas knygoms, o ne tapydamas paveikslus. Dabar esu \u012fsitikin\u0119s, kad tai buvo teisinga. A\u0161 labiau tikiu vaikais, labiau tikiu pasaka. Noriu jiems gero. Atrodo, kad vaikui visk\u0105 atiduotum. Negalima su vaikais durnai \u0161nek\u0117t, ka\u017ekokius bu-bu, me-me… Reikia jiems dainuoti, su jais bendrauti, daryti teatr\u0105, pie\u0161ti. Vaikai yra laisv\u0117. Jie turi juoktis, laisvai elgtis pamokose, dom\u0117tis, klausin\u0117ti. Nereikia j\u0173 sustatyti kaip kinie\u010di\u0173, kad atlikt\u0173 kokias daineles lyg stovin\u010dios skulpt\u016br\u0117l\u0117s.\u201c<\/p>\n

\u201eSu did\u017eiausiu d\u017eiaugsmu galiu kalb\u0117ti apie pasakas. Gal kiti pasakys, kad Stasys suvaik\u0117jo. Nesuvaik\u0117jo, suproting\u0117jo. Nesvarbu, kokios, kieno yra pasakos \u2013 jose vyksta stebuklai. O stebuklai jungia vis\u0105 pasaul\u012f. Ka\u017ekada Japonijoje pasi\u016bl\u0117 sukurti darb\u0173 cikl\u0105 j\u0173 pasak\u0173 motyvais. Jie pragul\u0117jo ten gal penkiolika met\u0173… O dabar turiu kalendori\u0173 su tais pie\u0161iniais. Taigi jokio skirtumo, kokios \u0161alies pasaka, svarbiausia, kad joje vyksta stebuklai, o juose \u2013 \u012fvyksta… Tie visi slenks\u010diai, kuriuos praeini, gali b\u016bti skausmingi, bet finalas vis d\u0117lto laimingas.\u201c<\/p>\n

\u201eVaikyst\u0117je steb\u0117jau savo kaimyn\u0173 Petro ir Napalio gyvenimus. Jie buvo tokie paprasti, tokie minimal\u016bs! I\u0161siun\u010dia Napalys Petr\u0105 parne\u0161ti bulk\u0105<\/em>. Petras eina tris kilometrus ir mai\u0161e parne\u0161a tik t\u0105 vien\u0105 bulk\u0105<\/em>, nieko daugiau. Vyrai pasideda j\u0105 ant stalo ir yra tokie laimingi… Kas ta laim\u0117? A\u0161 jau\u010diu, kad dabar, nesvarbu, kur b\u016b\u010diau, Var\u0161uvoj, u\u017esieny, kartoju Petro ir Napalio gyvenim\u0105. Mes visi, ne tik a\u0161, kartojam j\u0173 gyvenim\u0105, net negalvodami, automati\u0161kai praeidami tuos etapus: ma\u017eyt\u0117 laim\u0117, ma\u017eyt\u0117 nelaim\u0117, v\u0117l ma\u017eyt\u0117 laim\u0117 ir v\u0117l ma\u017eyt\u0117 nelaim\u0117. Tokiais bangavimais.\u201c<\/p>\n

\u201eGyvenime reikia b\u016bti geram, o jis pats sud\u0117lios visas prasmes. Svarbiausia, kad kiekvienas \u017emogus duot\u0173 tai, k\u0105 gali geriausio. Jeigu turi Dievo dovan\u0105, talent\u0105, ir tu gali sukurti ka\u017ekok\u012f pasaul\u012f \u2013 j\u012f atiduodi, daliniesi, o jei tavo k\u016brybos vaisius kitus padaro laimingesnius, tai ir pats esi laimingas. \u017dmon\u0117s tokie sud\u0117tingi, o juk reikia paprastumo. Sutikai kit\u0105 \u2013 pasid\u017eiauk. Pavyzd\u017eiui, jei mano sesuo pagamins pietus, o mes at\u0117j\u0119 pagirsim, kad jie labai skan\u016bs, ji bus laiminga. Laiminga, kad pavai\u0161ino brol\u012f, tave, mes irgi b\u016bsim laimingi, kad pri\u0117m\u0117, kad skanu, ir va \u2013 viena diena \u012f priek\u012f laiminga. Arba \u0161ioje sanatorijoje man duoda<\/em> visokias vonias, klausin\u0117ja, ar ne per \u0161alta, ar ne per kar\u0161ta, stengiasi d\u0117l man\u0119s, maloniai \u0161ypsosi, aptarnauja. O a\u0161 d\u0117koju. Mes gi dalinam\u0117s tuo, kuo galim. \u012evertinimas yra svarbu, visada svarbu. Tai suteikia kitos energijos, lengvumo, atsiranda atsakomyb\u0117 padaryt dar ka\u017ek\u0105 ir dar geriau. Ne tik vaikams. Visi suaug\u0119 \u2013 mes juk vaikai. Mums visiems reikalingas geras \u017eodis. Ir atvirk\u0161\u010diai, skaudu, jei tu nepelnytai atstumtas, nepamatytas. Man atrodo, svarbiausia yra ne ta ka\u017ekokia generalin\u0117<\/em> prasm\u0117 ar laim\u0117. Gyvenimas yra ma\u017ey\u010di\u0173 laimi\u0173 rinkin\u0117lis.\u201c<\/p>\n

\u201e\u010cia, prie sanatorijos piet\u0173 stalo, sutikau dailinink\u0105 Broni\u0173 Leonavi\u010di\u0173. Jis man papasakojo \u012fdom\u0173 dalyk\u0105, kad tais laikais, kai \u201eVagai\u201c atidaviau savo iliustracijas knygai \u201eRobotas ir peteli\u0161k\u0117\u201c, ten visi sp\u0117liojo, ar ilgam Stasiui u\u017eteks k\u016brybini\u0173 sumanym\u0173. Gal\u0117\u010diau tau parodyt knygut\u0119, vien tik \u0161ios parodos \u201eHommage \u00e0 \u010ciurlionis\u201c, kuri\u0105 atidarysime memorialiniame muziejuje Druskininkuose, gal \u0161imtas nauj\u0173 id\u0117j\u0173. Sumanym\u0173 yra tiek, kad jei tur\u0117\u010diau daugyb\u0119 verg\u0173, jie visi gaut\u0173 darbo. Labai daug visko lik\u0119 eskizin\u0117se knygel\u0117se. Japonai, kurie ruo\u0161ia mano kit\u0173 met\u0173 70-me\u010dio parod\u0105, nor\u0117jo eksponuot vien eskizus. Bet a\u0161 j\u0173 ir klausiu \u2013 \u010dia keli \u0161imtai toki\u0173 knygeli\u0173, kaip j\u016bs pamatysit visk\u0105? Per kelias dienas? Tada jie papra\u0161\u0117 parodyti svarbiausi\u0105 i\u0161 j\u0173. A\u0161 kaip vaikas sakau \u2013 va, \u0161ita. Tokia ma\u017eyt\u0117, ten gal 400 puslap\u0117li\u0173 ir kiekvienas i\u0161pie\u0161tas ma\u017eu pie\u0161tuku \u2013 siurrealistin\u0117s scenos kaip pasakose, studijiniai darbai, kurie jau ne pie\u0161in\u0117liai, o atskiri pasauliai su savo nuotaika. Jie \u017ei\u016bri apstulb\u0119 \u2013 kaip gi tu visa tai parodysi, i\u0161eksponuosi…\u201c<\/p>\n

\u201eAr esu tikintis? Kriti\u0161kai tikintis. A\u0161 labai nusivyl\u0119s kunig\u0173 pasauliu \u2013 esu tiek istorij\u0173 gird\u0117j\u0119s apie j\u0173 dviveidyst\u0119… Man dviveidyst\u0117 yra baisi. Ir melas. Tikiu tuo ka\u017ekuo, kas vir\u0161 m\u016bs\u0173, kas duoda man tas id\u0117jas, ka\u017ekokia ranka… Esu tikintis, bet savaip. Juk mes susiduriam su paslaptimis. Kiekvienas bando analizuoti, jas atskleisti, ie\u0161ko sav\u0173 keli\u0173 ten \u012feiti. Kai buvau studentas, labai m\u0117gdavau lankytis sve\u010diuose pas Algird\u0105 Steponavi\u010di\u0173 ir jo \u017emon\u0105 Birut\u0119 \u017dilyt\u0119. Da\u017enai ten eidavau vienas ar su Gra\u017eina Didelyte. Kaip man patikdavo jo klausytis! Apie visk\u0105, ne tik apie men\u0105. Kiekvienas jo sakinys buvo k\u016brinys. Algirdas kalb\u0117davo taip ramiai, prasmingai, neskub\u0117damas. Joki\u0173 pavir\u0161utini\u0161kum\u0173. I\u0161eidavau kaip i\u0161 ba\u017eny\u010dios. Kitas filosofas buvo Juozas Miltinis. Gal tik du kartus j\u012f aplankiau. Pamat\u0119s mano katalogus klaus\u0117, kod\u0117l mes taip v\u0117lai susitikom, b\u016btume gal\u0117j\u0119 k\u0105 nors padaryti, bet dabar jis jau es\u0105s per senas. A\u0161 klausiausi, kokia jo lietuvi\u0173 kalba. Tokia i\u0161skirtin\u0117, tokia i\u0161skirtin\u0117! Jis visai kitoks, negu dauguma. Kartais gyvenime sutinki toki\u0173 \u017emoni\u0173, neeilini\u0173…\u201c<\/p>\n

\u201eKiek nuo sav\u0119s beb\u0117gtum, kur tu nub\u0117gsi. Kiekvienas \u017emogus yra monologe su savim. K\u0105 bedarytum, kad ir ma\u017e\u0105 \u017eingsniuk\u0105, ar kai reikia kok\u012f sprendim\u0105 priimti \u2013 monologas, jis t\u0119siasi vis\u0105 laik\u0105. Kartais jau nesinori t\u0173 pokalbi\u0173 su savim, su sienom, bet jie vyksta kasdien, j\u0173 tiek daug… B\u016bna, lauki, o telefonas tyli, ir kit\u0105 dien\u0105 tyli. Yra noras pa\u0161nek\u0117t su \u017emogum, tikrai yra. Jei pataikai ant tokio,<\/em> kuris tave supranta, \u017eod\u017eiai liejasi kaip up\u0117.\u201c<\/p>\n

\u201eAr tu k\u016br\u0117jas, ar nek\u016br\u0117jas, da\u017enai u\u017emiegi savo monotonijoj. O reikia visus pabudinti. Tod\u0117l svarb\u016bs kiti menininkai, kurie v\u0117l kaip \u012fkv\u0117pimas skatina veikti. U\u017eaugau su Bergmano, Fellinio, Bu\u00f1uelio filmais. Jau daug v\u0117liau labai \u017eav\u0117jausi pranc\u016bz\u0173 iliustratoriumi ir karikat\u016bristu Rolandu Toporu, lankiausi pas j\u012f sve\u010diuose 80-aisiais, bet nemok\u0117jau pranc\u016bzi\u0161kai. Dar keliskart susitikom v\u0117liau, kai b\u016bdavau Pary\u017eiuje. Susibi\u010diuliavom ir su Michelangelo Antonioniu, kai sve\u010diavosi Var\u0161uvoj. Jo film\u0105 \u201eBlow-up\u201c pama\u010diau atvyk\u0119s gyventi \u012f Lenkij\u0105. Tai puikus mano vizij\u0173 re\u017eisierius. Jam patiko mano pie\u0161iniai, atpa\u017eino juose ir savo pasaul\u012f. Stengiausi nueiti \u012f visus re\u017eisieriaus Maurice\u2019o B\u00e9jart\u2019o \u0161okio spektaklius, labai man patinka ir \u0161iuolaikinis \u0161okis, Pina Baush. Ne visk\u0105 sumin\u0117siu, neregistruoju, bet kai pamatai puiki\u0105 parod\u0105, bet kur\u012f tikr\u0105 men\u0105, d\u017eiaugiesi \u2013 kaip gerai, kad yra toki\u0173 k\u016br\u0117j\u0173. Jie ir pabudina. Ir tu keitiesi. Ir tada yra \u0161vent\u0117.\u201c<\/p>\n

\u201eKnygas labai m\u0117gstu, bet su jomis man keistai atsitinka \u2013 pradedu skaityti, u\u017esisvajoju, ka\u017ekur \u201ei\u0161einu\u201c, u\u017emir\u0161tu. Mano ra\u0161ytojai \u2013 Umberto Eco, S\u0142awomiras Mro\u017cekas, Italo Calvino. Knyg\u0173 m\u0117gstu klausytis. Kai i\u0161girdau per radij\u0105 Calvino \u201eJeigu keleivis \u017eiemos nakt\u012f\u201c, i\u0161 karto pajutau, koks jis be galo man artimas. Esu nusipirk\u0119s storiausi\u0105 knyg\u0105 \u2013 H. K. Anderseno dienora\u0161\u010dius, paskaitau po kelis puslapius. Skaitau ir apie van Gogho gyvenim\u0105. Jau pirmam puslapy su\u017einojau, kad van Goghas labai m\u0117go Anderseno pasak\u0105 apie motin\u0105. J\u0117zus<\/em>! Negal\u0117jau patik\u0117ti! Prad\u0117jau ie\u0161koti tos pasakos, man b\u016btinai j\u0105 reik\u0117jo rasti. Ir radau. Va taip ir gyveni \u2013 nors vien\u0105 puslap\u012f perskaitai, ir tau knyga ka\u017ek\u0105 duoda. Ir visur matai pasak\u0105. Visi keliai veda \u012f pasak\u0105.\u201c[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dvilgsnis \u012f \u017einomo lietuvi\u0173 dailininko patir\u010di\u0173 bei atsiminim\u0173 pasaul\u012f, suformavus\u012f j\u012f kaip meninink\u0105 ir kaip \u017emog\u0173. Ten \u2013 darbais u\u017eversta vaiko kasdienyb\u0117, d\u017eiaugsmas gavus fotoaparat\u0105, savaranki\u0161kos klajon\u0117s po pasak\u0173 tikrov\u0119, j\u0105 tik retkar\u010diais paliekant, bet visuomet su dideliu entuziazmu sugr\u012f\u017etant. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24753,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[320,148,110,343],"tags":[313],"class_list":["post-24752","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Erika Drungyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24752","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24752"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24752\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24812,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24752\/revisions\/24812"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24753"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24752"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24752"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24752"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}