{"id":24725,"date":"2018-09-20T19:30:32","date_gmt":"2018-09-20T19:30:32","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=24725"},"modified":"2019-01-26T00:23:56","modified_gmt":"2019-01-26T00:23:56","slug":"miestas-menas-ir-atsipe-dantys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/miestas-menas-ir-atsipe-dantys\/","title":{"rendered":"Miestas, menas ir at\u0161ip\u0119 dantys"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Dviej\u0173 valand\u0173 skrydis (Kaunas\u2013Stavangeris) turi privalum\u0173: atsijungus nuo \u012fprast\u0173 trikd\u017ei\u0173 \u2013 skambu\u010di\u0173 ir socialinio tinklo \u201eF\u201c, i\u0161 vir\u0161aus \u017evelgiant \u012f monotoni\u0161kus debes\u0173 apklotus, vienodai jaukiai pridengusius ir didmies\u010dius, ir ba\u017enytkaimius, atsiranda gra\u017eaus laiko apm\u0105stymams. Pavyzd\u017eiui, apie vienos (bet kurios) \u0161alies miestus kaip \u0161eim\u0105 \u2013 broli\u0161kuose j\u0173 santykiuose \u012f\u017evelgiu atpa\u017e\u012fstam\u0173 bruo\u017e\u0173 ir \u0161eimyninio elgesio modeli\u0173. <!--more-->Ma\u017eesnieji, nesl\u0117pdami pavydo, \u017evelgia \u012f pirm\u0105j\u012f: \u0161iam netenka kovoti d\u0117l d\u0117mesio ir privilegij\u0173, neb\u016btina \u012frodin\u0117ti savo geb\u0117jimus ir i\u0161skirtinum\u0105 \u2013 pastarajam \u201esostas\u201c vos gimusiam pa\u017ead\u0117tas. Sostin\u0117se <em>nus\u0117da<\/em> ne tik vald\u017eios, verslo, intelekto ir netgi meno koncentratas, \u010dia lyg \u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 (ir, pripa\u017einkim, da\u017enai kiaur\u0105) katil\u0105 suplaukia did\u017eioji dalis subsidij\u0173, investicij\u0173, projekt\u0173 ir fond\u0173 paramos. K\u0105 daro \u201etre\u010dias brolis\u201c, tarkim, m\u016bs\u0173 Klaip\u0117da arba norveg\u0173 Stavangeris? Mai\u0161tauja, bet spurtuoja visomis pastangomis, nes ma\u017eesniojo poreikis prilygti, pasivyti, pranokti, regis, \u012fra\u0161ytas jo genuose ir paveld\u0117tas kartu su nepalankia pozicija \u0161eimynin\u0117je hierarchijoje. Ar tikrai nepalankia? Jei vien\u0105 perteklius ir stabili pirmenyb\u0117 migdo, tai kit\u0105 stoka ir antraplani\u0161kumas motyvuoja, pa\u017eadina k\u016brybines j\u0117gas ir iniciatyv\u0105. Reikia pavyzd\u017ei\u0173? Pra\u0161om: susiruo\u0161\u0117m \u012f tre\u010di\u0105j\u012f pagal dyd\u012f Norvegijos miest\u0105 (imant dom\u0117n dvipol\u012f su Sandnesu) ne d\u0117l j\u012f supan\u010di\u0173 fjord\u0173 at\u0161iauraus gro\u017eio ar garsiojo \u201eSakyklos kalno\u201c (Prekestuleno), nors \u0161is \u012fstabus gamtos paminklas tikrai vertas \u017eygeivi\u0173 pastang\u0173. Stavangeris per du de\u0161imtme\u010dius \u017einomumu pasivijo Osl\u0105 ir stojo greta jo tokioje ni\u0161in\u0117je, ta\u010diau turist\u0173 traukai svarbioje srityje kaip gatv\u0117s menas.<\/p>\n<p>\u0160iandien \u017einiasklaida Stavanger\u012f lygina su Berlyno Kreuzbergo rajonu, Londono \u0160ordi\u010du ir netgi Niujorko Viljamsburgu. Nedidelio \u0160iaur\u0117s j\u016bros uosto m\u016brus puo\u0161ia pasauliui \u017einom\u0173 meninink\u0173 darbai, jo gatv\u0117se ne vien\u0105 p\u0117dsak\u0105 paliko norvegai Dolk, DotDotDot ir Martinas Whatsonas, Roa (Belgija), Benas Eine (JK), duetas Herakut (Vokietija), Vhils (Portugalija), Johnas Fekneris, Davidas Choe ir Swoon (JAV), Blek Le Rat bei Ella &amp; Pitr (Pranc\u016bzija), Isaacas Cordalas (Ispanija), M-City, Etam Cru (Lenkija) ir daugyb\u0117 kit\u0173. \u0160iame \u017evaig\u017edyne malonu matyti ir m\u016bs\u0173 tautiet\u012f Ernest\u0105 Zacharevi\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Jau septyniolikt\u0105 kart\u0105 rengiamas gatv\u0117s meno festivalis \u201eNuart\u201c i\u0161judino apsn\u016bdus\u012f naftinink\u0173 ir \u017evej\u0173 miest\u0105, priversdamas jo bendruomen\u0119 ir grafi\u010di\u0173 k\u016br\u0117jus patik\u0117ti \u0161io daugiasluoksnio \u017eanro, meninio aktyvizmo (artyvizmo) bei miestie\u010di\u0173 savirai\u0161kos galia. Siekis suvokti Stavangerio fenomen\u0105 ir susitikti su festivalio organizatoriais bei jo \u012fk\u016br\u0117ju Martynu Reedu buvo svarbiausias \u0161ios kelion\u0117s tikslas. Beje, \u012fsimesdama kuprin\u0117n kelis \u201eKauno gatv\u0117s meno gido\u201c egzempliorius, kaip festivalio \u201eNykoka\u201c suvenyrus kolegoms Norvegijoje, pasid\u017eiaugiau, kad ir mes turime kuo did\u017eiuotis. N\u0117 nenumaniau, kaip smarkiai <em>nusimu\u0161\u0119s<\/em> mano kompasas, padedantis orientuotis \u2013 kur pliusas, o kur minusas, kad tai, kuo \u017eavim\u0117s miest\u0173 erdv\u0117se, kartais t\u0117ra estetizmo ir pavir\u0161utini\u0161kumo sp\u0105stai, kad dar nesp\u0117jusi gr\u012f\u017eti imsiu derinti sav\u0105j\u012f vertinimo instrument\u0105 i\u0161 naujo.<\/p>\n<p>PRANA\u0160AI SVETIMAM MIESTE<\/p>\n<p>Taip mintyse pavadinau du britus \u2013 Martyn\u0105 Reed\u0105 ir James\u0105 Finucane\u2019\u0105 \u2013 ka\u017ekada emigravusius i\u0161 Albiono \u012f Norvegij\u0105 tam, kad imt\u0173si keisti ne tik Stavangerio veid\u0105, bet ir jo gyventoj\u0173 bei valdinink\u0173 m\u0105stym\u0105. Taip nutiko, jog sutartas pasimatymas su \u201eNuart\u201c \u012fk\u016br\u0117ju M. Reedu ne\u012fvyko, ta\u010diau i\u0161 jo pasakojim\u0173 ra\u0161tu bei daugyb\u0117s publikuot\u0173 straipsni\u0173 ir gyvo pokalbio su festivalio vadovu Jamesu Finucane\u2019u klostosi tikrai \u012fdomi briti\u0161kai-norvegi\u0161ka gatv\u0117s meno istorija, ai\u0161k\u0117ja \u0161io jud\u0117jimo i\u0161\u0161\u016bkiai ir problemos.<\/p>\n<p>\u201eNuart\u201c id\u0117ja \u2013 Martyno \u201ek\u016bdikis\u201c, gim\u0119s 2001-aisiais, \u0161alia \u201eNumusic\u201c festivalio \u2013 dar vieno jo projekto, prad\u0117to vieneriais metais anks\u010diau. Kai \u0161is brit\u0173 did\u017e\u0117jus ir muzikos vadybininkas, turintis menin\u012f i\u0161silavinim\u0105, 1996 m. atsikraust\u0117 gyventi \u012f Stavanger\u012f, labiau dom\u0117josi skaitmeniniu nei gatv\u0117s menu. Anot M. Reedo, \u201eNumusic\u201c tapo pirm\u0105ja Norvegijoje skaitmenin\u0117s ir elektronin\u0117s muzikos platforma. Jis \u012f\u017evelgia akivaizd\u017eiais paraleles tarp muzikin\u0117s situacijos 90-\u0173j\u0173 pabaigoje ir \u0161iandienin\u0117s gatv\u0117s meno scenos: elektronin\u0117 muzika, turinti ilg\u0105 ir \u012fvairiapus\u0119 istorij\u0105, vyraujan\u010dioje \u017einiasklaidoje buvo vadinama \u201etechno\u201c, o jos sek\u0117jai laikomi \u012fjunkusiais \u012f ekstaz\u012f hedonistais. \u0160i muzikos kryptis netrukus pasiek\u0117 komercializacijos vir\u0161\u016bn\u0119: dygstantys megaklubai, did\u017e\u0117j\u0173-super\u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 klajon\u0117s po pasaul\u012f, grupiniai \u201ehouse\u201c stiliaus rinkiniai su\u017eadino versli\u0173j\u0173 nor\u0105 i\u0161 minimos kult\u016bros pasipelnyti, nepaisant suve\u0161\u0117jusios jos \u017eanr\u0173 bei sub\u017eanr\u0173 \u012fvairov\u0117s, stiprios akademin\u0117s ir eksperimentin\u0117s tradicijos, siekian\u010dios ma\u017eiausiai 50-\u0173j\u0173 prad\u017ei\u0105. T\u0105 pat\u012f \u0161iuo metu i\u0161gyvena gatv\u0117s menas, apr\u0117piantis daugyb\u0119 stili\u0173 ir mikrojudes\u0117li\u0173 \u2013 grafitis, post-grafitis, urbanistin\u0117s intervencijos, performansai, filmai ir naujoji medija, sien\u0173 tapyba, trafaretai, saman\u0173 grafi\u010diai, lipduk\u0173 ir atspaud\u0173 klijavimas, reklam\u0173 per\u0117mimas <em>(ad takeovers), taginimas<\/em> ir daugyb\u0117 kit\u0173.<\/p>\n<p>LOKALUS FESTIVALIS, TAP\u0118S GLOBALIU \u012eVYKIU<\/p>\n<p>I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u201eNuart\u201c buvo tik \u201eNumusic\u201c vizualinis akompanimentas. Festivaliui gavus 8000 NOK param\u0105, pirmaisiais metais jo renginius \u0117m\u0117si kuruoti k\u016br\u0117j\u0173 grup\u0117 \u201eLucky Bar\u201c, i\u0161siuntin\u0117jusi de\u0161im\u010diai meninink\u0173 po tu\u0161\u010di\u0105 A4 formato lap\u0105 \u2013 sugr\u012f\u017e\u0119 j\u0173 darbai virto pirm\u0105ja paroda. 2001\u20132003 m. \u201eNuart\u201c i\u0161augo, apimdamas daugiau form\u0173 ir erdvi\u0173, \u012fskaitant men\u0105 pa\u0161tu (<em>mail art<\/em>), klub\u0173 scenas, videok\u016brinius ir leidyb\u0105. Pirmuosius festivalio metus ir jo \u0161iandien\u0105 sieja ma\u017e\u00f5s aistring\u0173 idealist\u0173 grupel\u0117s sumanumas ir \u012fsipareigojimas sukurti tarptautinio lygio \u012fvyk\u012f, turint itin skurd\u0173 biud\u017eet\u0105.<\/p>\n<p>2004 m., pasitraukus \u201eLucky bar\u201c grupei, organizavimo teko imtis patiems. 2005-aisiais kuruoti nauj\u0173j\u0173 medij\u0173 rengin\u012f tapo lengviau: atsiv\u0117r\u0117 \u012fvair\u016bs fondai tiems, kas mok\u0117jo suktis parai\u0161k\u0173 teikimo painiavoje; praktiniams reikalams buvo sukurtos institucijos ir tyrim\u0173 laboratorijos, \u012fsteigti metiniai prizai, daugelis meninink\u0173 peln\u0117 pasaulin\u012f pripa\u017einim\u0105. Dar 90-aisiais buv\u0119 nuo\u0161al\u0117je, festivalio reng\u0117jai pagaliau suvok\u0117 gal\u012f planuoti platformos k\u016brim\u0105. Ta\u010diau d\u017eiaugsmo ir iliuzij\u0173 balion\u0117lius netrukus \u0117m\u0117 sprogdinti \u012f vir\u0161\u0173 \u0161aunan\u010dios i\u0161laid\u0173 kreiv\u0117s, jau nekalbant apie suvar\u017eytas k\u016brybos formas ir varginant\u012f, did\u017eiuli\u0173 pastang\u0173 pareikalavus\u012f administravim\u0105. Socialiai atsaking\u0105, bendruomen\u0119 \u012ftraukiant\u012f turin\u012f pakeit\u0117 savitikslis technologij\u0173 naudojimas. Visgi tuomet susik\u016br\u0117 platus politin\u0117s-kult\u016brin\u0117s sklaidos tinklas, kuris ir dabar gyvas. \u201eNuart\u201c reng\u0117jai nenor\u0117jo telkti d\u0117mes\u012f vien \u012f nepriklausomo \u201efestivalio\u201c format\u0105, kurio administravimas prilygt\u0173 valstyb\u0117s finansuojamos \u012fstaigos valdymui, o k\u016briniai b\u016bt\u0173 eksponuojami tik kelias dienas.<\/p>\n<p>Kaip pasakoja M. Reedas, 2005-aisiais jam teko dirbti su medij\u0173 meno aktyvist\u0173 grupe \u201ec6\u201c. Tai buvo laisv\u0173 \u017emoni\u0173 kolektyvas: haktyvistai, film\u0173, skaitmeninio ir gatv\u0117s meno k\u016br\u0117jai, vid\u017e\u0117jai. Matydami, kaip j\u0173 kult\u016bra spraud\u017eiama \u012f nustatytus r\u0117mus, jie ne vien\u0105 nakt\u012f svarst\u0117, kur link krypsta reikalai. Kai kuriuose \u0161ios grup\u0117s darbuose susiliejo skaitmeninis ir gatv\u0117s menas. Nors pastartuoju Martynas \u0117m\u0117 dom\u0117tis dar 2001 m., po Banksy parodos \u201eCargo London\u201c klube, ta\u010diau tik pamat\u0119s \u201ec6\u201c k\u016bryb\u0105 suprato, kad tai ir yra (ar bent jau gali b\u016bti) \u201etikras\u201c menas, kad at\u0117jo laikas keisti \u201eNuart\u201c krypt\u012f. 2006 m. festivalio organizatoriai nusprend\u0117 mesti i\u0161 savo galv\u0173 visk\u0105, k\u0105 \u017einojo apie dail\u0119, meno kritikos teorijas bei tradicin\u0119 kuratoryst\u0119 ir atsigr\u0119\u017eti \u012f \u017emones \u2013 tokius, su kuriais norisi dirbti, s\u0117stis prie stalo ar \u016b\u017eti klube, tuos, kurie sukuria nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f ne tik ant miesto sien\u0173, bet ir bendramin\u010di\u0173 \u0161irdyse (pagal Reed, M., The \u201estory\u201c of Nuart \/\/ <em>Eloquent Vandals<\/em>, 2011).<\/p>\n<p>GATV\u0116S MENAS MUZIEJUJE<\/p>\n<p>Anot J. Finucane\u2019o, 2006-aisiais \u012fvyko gana netik\u0117tas pos\u016bkis. Tais metais \u201eNuart\u201c reng\u0117jai festival\u012f paskyr\u0117 i\u0161imtinai gatv\u0117s menui, kur\u012f Stavangerio \u017emon\u0117s pri\u0117m\u0117 labai palankiai. Jis nebuvo siejamas su jaunimo nusikalstamumu, turto niokojimu, i\u0161dau\u017eytais langais. Pakviest\u0173 \u012f Stavanger\u012f autori\u0173 darbus vietos bendruomen\u0117 vertino be i\u0161lyg\u0173 \u2013 tiesiog kaip \u012fdomius paveikslus ant pastat\u0173 sien\u0173, kaip nauj\u0105 patirt\u012f, neturin\u010di\u0105 joki\u0173 neigiam\u0173 \u0161alutini\u0173 prasmi\u0173, paprastai lydin\u010di\u0173 grafi\u010dius. Tai suteik\u0117 daug laisv\u0117s ambicingesniems organizatori\u0173 sumanymams. 2008 m. M. Reedas sureng\u0117 parod\u0105 Stavangerio meno muziejuje (<em>Stavanger Kunstmuseum<\/em>). Tuo metu gatv\u0117s menas buvo pakankamai jaunas ir spar\u010diai besivystantis jud\u0117jimas. Martynas pa\u017einojo \u0161ios \u012fstaigos direktori\u0173, tod\u0117l, pasi\u016blius toki\u0105 id\u0117j\u0105, jis sutiko, \u012fsileisdamas menininkus ten tapyti. \u0160is renginys tapo pa\u010dia populiariausia kada nors \u010dia vykusia paroda. Tuo pa\u010diu metu Londone \u201eTate Modern\u201c nusprend\u0117 eksponuoti gatv\u0117s men\u0105 ant savo fasado, pakviet\u0119 \u0161iam projektui 6 garsiausius gatv\u0117s menininkus. Tai buvo pirmieji keisti \u012fvykiai, past\u016bm\u0117j\u0119 \u0161i\u0105 kult\u016br\u0105 \u012f institucij\u0173 gl\u0117b\u012f.<\/p>\n<p>JAMESAS, ARBA PIRMASIS ETATAS<\/p>\n<p>2015 m. festivalis pagaliau \u012fgijo vadov\u0105, \u012fdarbint\u0105 visu etatu. Juo tapo James Finucane\u2019as, kil\u0119s i\u0161 Birmingemo, prie\u0161 tai 7 metus dirb\u0119s Londone, Haidparko meno galerijoje \u201eSerpentine\u201c. 2014-\u0173j\u0173 vasar\u0105 jis pirm\u0105syk atvyko \u012f Bergen\u0105 aplankyti studij\u0173 draugo ir \u012fsimyl\u0117jo Norvegij\u0105 bei jos gyvenimo b\u016bd\u0105. Gyventi socialin\u0117je demokratijoje Jamesui atrod\u0117 gana patrauklu. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f London\u0105 suprato, kad \u0161iuolaikinio meno pasaulis, tur\u012fs tiek vart\u0173 sarg\u0173, j\u012f trikdo. Labiau trauk\u0117 gatv\u0117s menas. Nusprend\u0119s keltis \u012f Norvegij\u0105, jis para\u0161\u0117 Martynui Reedui: \u201eLabas, a\u0161 kraustausi \u012f Bergen\u0105. Gal parekomenduotumei, su kuo gal\u0117\u010diau dirbti?\u201c Martynas, i\u0161siai\u0161kin\u0119s Jameso planus, pakviet\u0117 j\u012f \u012f Stavanger\u012f. Ar \u0161is tuomet k\u0105 nors buvo gird\u0117j\u0119s apie \u201eNuart\u201c? Be abejo. \u201eVisi, kas domisi gatv\u0117s menu, j\u012f \u017eino. Maniau, kad tai didel\u0117 organizacija, ma\u017eiausiai 20 \u017emoni\u0173, did\u017eiuliai resursai, \u2013 pasakoja Jamesas, \u2013 o Martynas man pasak\u0117, kad ie\u0161ko pirmojo darbuotojo visam etatui, nes nusprend\u0117 sukurti kompanij\u0105. \u0160is festivalis Stavangeryje man yra ketvirtas.\u201c Ar Jamesas laiko save gatv\u0117s menininku? Ne, nes da\u017eniausiai organizuoja ir tik kartais sukuria \u201ekok\u012f men\u0105\u201c ant svetim\u0173 reklam\u0173.<\/p>\n<p>\u201eTeko \u017ei\u016br\u0117ti dokumentin\u012f film\u0105 apie aktyvist\u0105 Shepard\u0105 Fairey (\u201eObey Giant\u201c, 2017), kurio pabaigoje jis prisistato kaip menininkas: jeigu esi aktyvistas, niekada nepadarai pakankamai, ta\u010diau b\u016bdamas menininku padarai labai daug. Man \u0161i mintis <em>prilipo<\/em>. Laikau save labiau aktyvistu nei k\u016br\u0117ju. Nesu k\u016brybi\u0161kas tradiciniu supratimu: su teptuku rankoje ir visais tais dalykais, kuriuos \u012fkala \u012f galv\u0105 mokykloje. Gyvai prisimenu, kaip per dail\u0117s pamok\u0105 dav\u0117 u\u017eduot\u012f nupie\u0161ti savo kojas. A\u0161 jas pavaizdavau storas kaip bulves, kaip letenas su nagais. Tai, kaip mokyklose moko meno, yra problema: jei negali pie\u0161ti, tapyti \u2013 tu ne menininkas. Manau, kad a\u0161 \u2013 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 aktyvistas. \u0116miau kurti antireklam\u0105 Londone. Kai va\u017eiuodamas \u012f darb\u0105 \u012fs\u0117di \u012f metro, negali i\u0161vengti reklam\u0173. Net \u017ei\u016br\u0117damas \u012f savo kojas ar grindis, vis tiek jas pastebi periferiniu reg\u0117jimu. Vienintelis b\u016bdas nematyti \u2013 u\u017emerkti akis. Tada pajutau poreik\u012f ka\u017ek\u0105 su reklamomis daryti, tiksliau \u2013 su tuo, kaip jos mus veikia. Po Shepardo Fairey dokumentikos, linkstu manyti es\u0105s menininkas.\u201c[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasakojimas apie Stavangeryje (Norvegijoje) vykstant\u012f \u201eNuart\u201c gatv\u0117s meno festival\u012f, jo atsiradim\u0105 bei svarbiausius \u017emones. Pamokanti istorija visiems nykiems miestams, norintiems tapti spalvingais ir patraukliais. Pasirodo, reikia ne nauj\u0173 biur\u0173, ne stiklo ir plieno pastat\u0173, bet gyvo gatv\u0117s gyvenimo, kad nevar\u017eomai gal\u0117t\u0173 reik\u0161tis visi mai\u0161tingos sielos menininkai. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24726,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[320,148,110,343],"tags":[249],"class_list":["post-24725","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"EGL\u0116 PETREIKIEN\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24725","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24725"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24725\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24797,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24725\/revisions\/24797"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24726"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24725"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24725"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24725"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}