{"id":24536,"date":"2018-07-24T08:04:45","date_gmt":"2018-07-24T08:04:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=24536"},"modified":"2019-01-26T00:23:59","modified_gmt":"2019-01-26T00:23:59","slug":"centrines-europos-tragedija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/centrines-europos-tragedija\/","title":{"rendered":"Centrin\u0117s Europos tragedija"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]1.<\/p>\n<p>1956 met\u0173 lapkrit\u012f, neilgai trukus iki jo biur\u0105 sunaikinusios artilerijos ugnies, Vengrijos naujien\u0173 agent\u016bros vadovas visam likusiam pasauliui telegrafavo desperati\u0161k\u0105 \u017einut\u0119, prane\u0161an\u010di\u0105 apie neseniai prasid\u0117jusi\u0105 Rusijos atak\u0105 prie\u0161 Budape\u0161t\u0105. Prane\u0161imas u\u017ebaigtas \u017eod\u017eiais: \u201eMes mirsime u\u017e Vengrij\u0105 ir u\u017e Europ\u0105.\u201c<br \/>\nK\u0105 rei\u0161k\u0117 \u0161is sakinys? Jis tikrai rei\u0161k\u0117 tai, kad Rusijos tankai \u012f pavoj\u0173 stato Vengrij\u0105, o su ja, kartu, ir Europ\u0105.<!--more--> Ta\u010diau kuria prasme Europa buvo pavojuje? Ar Rusijos tankai reng\u0117si eiti toliau vakarini\u0173 Vengrijos sien\u0173? Ne. Vengrijos naujien\u0173 agent\u016bros vadovas galvoje tur\u0117jo tai, kad, puldami Vengrij\u0105, rusai puola Europ\u0105. Jis buvo pasireng\u0119s mirti, jog Vengrija likt\u0173 Vengrija ir europieti\u0161ka.<br \/>\nNet jei \u0161io sakinio reik\u0161m\u0117 atrodo ai\u0161ki, ji vis dar intriguoja. Ties\u0105 sakant, Pranc\u016bzijoje bei Amerikoje \u012fprasta manyti, kad invazijos metu \u012f pavoj\u0173 statyta ne Vengrija ir ne Europa, o politinis re\u017eimas. Jie niekada nepagalvot\u0173, jog Vengrijai kaip \u0161aliai gr\u0117s\u0117 pavojus; ir dar menkiau suvokt\u0173, kod\u0117l vengras savo mirties akivaizdoje kalba apie Europ\u0105. Kai Sol\u017eenycinas demaskuoja komunist\u0173 priespaud\u0105, ar jis \u0161aukiasi Europos kaip fundamentin\u0117s vertyb\u0117s, d\u0117l kurios verta mirti?<br \/>\nNe. \u201eMirti d\u0117l savo \u0161alies ir Europos\u201c \u2013 tai fraz\u0117, kurios nesugalvot\u0173 Maskvoje ar Leningrade; tai b\u016btent ta fraz\u0117, kuri\u0105 sugalvot\u0173 Budape\u0161te ar Var\u0161uvoj.<\/p>\n<p>2.<\/p>\n<p>K\u0105, po teisybei, \u017eodis Europa rei\u0161kia vengrui, \u010dekui, lenkui? T\u016bkstant\u012f met\u0173 j\u0173 tautos priklaus\u0117 Europos daliai, susietai su Romos krik\u0161\u010dionyb\u0117s tradicija. Jie dalyvavo kiekviename jos istorijos etape. \u017dodis Europa jiems reprezentuoja ne geografijos fenomen\u0105, o dvasinio suvokimo sinonim\u0105 \u017eod\u017eiui \u201eVakarai\u201c. Nuo to momento, kai Vengrija nustoja buvusi europin\u0117 \u2013 nustoja buvusi Vakarais \u2013 ji nukreipiama nuo savojo likimo, \u012f savo istorijos u\u017erib\u012f: ji praranda savo tapatyb\u0117s esm\u0119.<br \/>\n\u201eGeografin\u0117 Europa\u201c (i\u0161sidriekusi nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kaln\u0173) visada buvo padalinta \u012f dvi dalis, kurios vyst\u0117si atskirai: viena susieta su antikine Roma ir Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, kita inkar\u0105 nuleidusi Bizantijoje ir Ortodoks\u0173 Ba\u017eny\u010dioje. Po 1945 met\u0173 siena tarp dviej\u0173 Europ\u0173 keliais \u0161imtais kilometr\u0173 pasist\u016bm\u0117jo Vakar\u0173 kryptimi, tad dalis taut\u0173, save visuomet laikiusi\u0173 Vakarais, dabar susivok\u0117 besan\u010dios Rytuose.1<br \/>\nTai s\u0105lygojo, kad pokario Europoje vyst\u0117si trys fundamentalios situacijos: Vakar\u0173 Europos, Ryt\u0173 Europos ir, labiausiai komplikuota, tos Europos dalies, kuri geografi\u0161kai i\u0161sid\u0117s\u010diusi centre \u2013 kult\u016bri\u0161kai Vakaruose, o politi\u0161kai Rytuose.<br \/>\nEuropos, kuri\u0105 vadinu Centrine, prie\u0161taravimai padeda suvokti, kod\u0117l pastaruosius 35 metus Europos drama buvo sukoncentruota b\u016btent \u010dia: did\u017eioji Vengrijos revoliucija 1956-aisiais ir j\u0105 sek\u0119s kruvinas bei skaudus pralaim\u0117jimas; Prahos pavasaris ir \u010cekoslovakijos okupacija 1968-aisiais; Lenkijos revoliucijos 1956, 1968, 1970-aisiais ir pastar\u0173j\u0173 met\u0173. Niekas, kas \u012fvyko \u201egeografin\u0117je Europoje\u201c, Vakaruose ar Rytuose, savo dramati\u0161ku turiniu bei istorine \u012ftaka negali b\u016bti prilyginta revoliucij\u0173 sekai Centrin\u0117je Europoje. Kiekviena j\u0173 tur\u0117jo beveik visuotin\u012f gyventoj\u0173 palaikym\u0105. Ta\u010diau, visais atvejais, bet kuris re\u017eimas negal\u0117jo sav\u0119s apginti ilgiau nei tris valandas, jei netur\u0117jo Rusijos palaikymo. Tai rei\u0161k\u0117, kad nebegalime svarstyti Prahos ar Var\u0161uvos \u012fvyki\u0173 i\u0161 Ryt\u0173 Europos dramos Sovietiniame komunizmo bloke pus\u0117s; tai Vakar\u0173 drama \u2013 Vakar\u0173, kuriuos pagrob\u0117, perk\u0117l\u0117 bei i\u0161plov\u0117 smegenis, ta\u010diau, nepaisant nieko, vis dar atkakliai bandan\u010di\u0173 i\u0161saugoti sav\u0105j\u0105 tapatyb\u0119.<br \/>\n\u017dmoni\u0173 ir civilizacij\u0173 tapatyb\u0117 atspindima bei sukoncentruota tame, kas buvo sukurta protu \u2013 kas \u017einoma kaip \u201ekult\u016bra\u201c. Jei \u0161iai tapatybei grasinama i\u0161nykimu, kult\u016brinis gyvenimas atitinkamai auga intensyviau, kol kult\u016bra pati tampa gyv\u0105ja verte, suvienijan\u010dia visus \u017emones. \u0160tai kod\u0117l kiekvienoje Centrin\u0117s Europos revoliucijoje kolektyvin\u0117 kult\u016brin\u0117 atmintis bei tuometin\u0117s k\u016brybin\u0117s pastangos atliko tokius did\u017eius ir lemiamus vaidmenis \u2013 daug didesnius ir reik\u0161mingesnius, nei kurioje kitoje masin\u0117je Europos revoliucijoje.2<br \/>\nTai buvo vengr\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 grup\u0117, \u012fkv\u0117pta romantizmo poeto S\u00e1ndoro Pet\u0151fio, kuri \u0117m\u0117si galingos kritikos, galiausiai nuvedusios prie 1956-\u0173j\u0173 \u201esprogimo\u201c. Tai buvo teatras, filmai, literat\u016bra ir filosofija, iki 1968-\u0173j\u0173 ved\u0119 bei galiausiai i\u0161laisvin\u0119 Prahos pavasar\u012f. Tai buvo u\u017edrausta Adomo Mickevi\u010diaus pjes\u0117, kuria did\u017eiausias Lenkijos romantizmo poetas dav\u0117 post\u016bm\u012f garsiajam lenk\u0173 student\u0173 sukilimui 1968-aisiais. \u0160i laiminga kult\u016bros ir gyvenimo, k\u016brybini\u0173 pasiekim\u0173 bei visuotinio dalyvavimo s\u0105junga \u017eym\u0117jo Centrin\u0117s Europos revoliucijas, kuri\u0173 neprilygstamas gro\u017eis visada \u017eav\u0117s i\u0161gyvenusius tuos laikus.<\/p>\n<p>3.<\/p>\n<p>Kas nors pasakyt\u0173: \u201eSutinkame, kad Centrin\u0117s Europos \u0161alys gina sav\u0105j\u0105 tapatyb\u0119, kuriai grasinama, ta\u010diau j\u0173 situacija n\u0117ra unikali. Rusija tokioje pat pad\u0117tyje. Jai taip pat gresia prarasti sav\u0105j\u0105. I\u0161 ties\u0173, tai ne Rusija, o komunizmas atskiria tautas nuo j\u0173 esm\u0117s, o Rusijos \u017emones jau pavert\u0117 savo pirm\u0105ja auka. Teisyb\u0117, kad rus\u0173 kalba dusina kit\u0173 Sovietin\u0117s imperijos taut\u0173 kalbas, ta\u010diau ne tod\u0117l, kad rusai nor\u0117t\u0173 rusifikuoti kitus; tai d\u0117l sovietin\u0117s biurokratijos \u2013 giliai atautin\u0117s, antitautin\u0117s, vir\u0161tautin\u0117s \u2013 kuriai reikia \u012frankio unifikuoti valstyb\u0119.\u201c<br \/>\nSuprantu logik\u0105. Taip pat suprantu kebli\u0105 pad\u0117t\u012f t\u0173 rus\u0173, kurie baiminasi, jog j\u0173 mylima t\u0117vyn\u0117 bus painiojama su neapken\u010diamu komunizmu.<br \/>\nTa\u010diau taip pat svarbu suprasti lenk\u0105, kurio t\u0117vyn\u0119, i\u0161skyrus trump\u0105 period\u0105 tarp dviej\u0173 pasaulini\u0173 kar\u0173, net du am\u017eius buvo pavergusi Rusija, kuri, savo ruo\u017etu, Lenkij\u0105 pavert\u0117 kantrios ir nenumaldomos rusifikacijos \u2013 spaudimo prisitaikyti b\u016bti rusi\u0161kam \u2013 objektu.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Publikuojame garsi\u0105j\u0105 \u010dek\u0173 ra\u0161ytojo es\u0117 apie Vidurio Europos likim\u0105 po Antrojo pasaulinio karo. \u010cia daug aistros laisvei, nuslopintos 1956-aisiais Budape\u0161te ir 1968-aisiais Prahoje. Tekstas skelbtas prie\u0161 beveik keturiasde\u0161imt met\u0173, tod\u0117l \u0161iandieninis skaitytojas tur\u0117t\u0173 steb\u0117tis \u2013 kod\u0117l dabar savo noru bendraujama su tais, prie\u0161 kuriuos tiek kovota? (Vert\u0117jas Valdas Jencius)<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24543,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[310,148,110,343],"tags":[315],"class_list":["post-24536","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-grozine-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Milan Kundera","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24536","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24536"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24536\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24598,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24536\/revisions\/24598"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24543"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24536"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24536"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24536"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}