{"id":24532,"date":"2018-07-24T08:02:30","date_gmt":"2018-07-24T08:02:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=24532"},"modified":"2019-01-26T00:23:59","modified_gmt":"2019-01-26T00:23:59","slug":"surus-vanduo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/surus-vanduo\/","title":{"rendered":"S\u016aRUS VANDUO"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Tai \u017eymiojo fotomenininko ir literat\u016bros kritiko bi\u010diuli\u0161k\u0173 pokalbi\u0173 fragmentai. J\u0173 visumos publikacija dar prie\u0161 akis. Kalb\u0117tasi Antano ir Rimos Sutk\u0173 namuose Alytaus gatv\u0117je Vilniuje. Da\u017enai \u010dia sutikdavau ir Antano dukr\u0105 Indr\u0119, kuri, kaip ir Rima, padeda tvarkyti neapr\u0117piam\u0105 Sutkaus fotografij\u0173 archyv\u0105. Teko matyti kai k\u0105 nematyta. \u012esiterpdavo pasiguodim\u0173 d\u0117l sveikatos, reagavim\u0173 \u012f politikos bei kult\u016bros \u012fvykius (Sutkus viskuo tebesidomi), \u017eini\u0173 apie \u012fvairiose \u0161alyse rengtas parodas (pokalbi\u0173 laiku \u2013 Londone, Pary\u017eiuje, Maskvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje), pelnytus prizus (Vokietijos fotograf\u0173 s\u0105jungos skiriamas tarptautinio garso Salomono prizas). Paklaustas, kas i\u0161 jo k\u016brybos dabar labiausiai traukia kit\u0173 \u0161ali\u0173 parod\u0173 reng\u0117jus, Antanas atsak\u0117, kad \u201ekasdienyb\u0117s archyvas\u201c \u2013 sovietme\u010dio vaizd\u0173 ir veid\u0173 dabartinis pateikimas. Pagalvojau: tai socialin\u0117s es\u0117, para\u0161ytos vaizdo kalba. \u0160iuo metu r\u016bpinasi art\u0117jan\u010dia paroda Nacionalin\u0117je dail\u0117s galerijoje Vilniuje ir paroda bei albumine knyga, kuri\u0105 suman\u0117 \u017einomas Vokietijos leid\u0117jas. Publikacijoje minimi Antano Sutkaus albumai: \u201eRetrospektyva \/ Retrospective\u201c, Vilnius: Sapn\u0173 sala, 2009; \u201eLietuvos \u017emon\u0117s \/ People of Lithuania\u201c, Kaunas Photography Gallery \u2013 Antanas Sutkus\u2019 Archive, 2015.<\/em><\/p>\n<h6>Kuo dabar u\u017esiimi, apie k\u0105 galvoji, kaip Tavo dienos atrodo?<\/h6>\n<p>A\u0161 dabar s\u0105\u017ein\u0117s s\u0105skaitas suvedin\u0117ju. Nelabai noriu su savo archyvu dirbti, tai su s\u0105\u017eine. Gal jau gal\u0117t\u0173 ir negrau\u017et. Vis pagalvoju, kad labai seniai fotografuoju. Nuo pirmos knygos \u2013 \u201eVilniaus \u0161iokiadieniai\u201c (kartu su Romualdu Rakausku) \u2013 penkiasde\u0161imt met\u0173. Mintys kokios tokio am\u017eiaus \u017emogaus? K\u0105 radom ir k\u0105 paliekam. Galvoju apie sav\u0105j\u0105 fotograf\u0173 kart\u0105, kuri prad\u0117jo lietuvi\u0173 tapatyb\u0119 teigti. \u017dinoma, tyliai, nujausdami, kaip k\u0105 daryti. Plito toks posakis, kad Sutkus, \u010dia po vieno an\u0173 laik\u0173 saugumie\u010di\u0173 \u201epatvarkymo\u201c, net girtas pribud\u0119s \u017einojo, k\u0105 dainuoti: \u201eVolga, Volga, matj rodnaja\u201c. \u017dinojom, kas m\u016bs\u0173 prie\u0161as, kaip elgtis ir, jeigu reikia, \u012ftikti. Kent\u0117davom da\u017eniausiai d\u0117l lie\u017euvio. Ir a\u0161 u\u017e \u0161nekas atkent\u0117jau. Ypa\u010d kai koleg\u0173 b\u016brelyje prie vyno tarstel\u0117jau, kad i\u0161 Lietuvos okupant\u0173 gal geriausi rusai. Pasiek\u0117 kag\u0117bist\u0173 ausis. Teko u\u017esi\u010diaupt, ir ilgam. Su visokiom pasekm\u0117m.<\/p>\n<h6>Antanai, kaip Tu dabar savo vaikyst\u0119 matai \u2013 nuo patir\u010di\u0173 ir met\u0173 kalno?<\/h6>\n<p>Psichologai, kai kalbama apie kokius nusikalt\u0117lius, paprastai sako: \u201eJo vaikyst\u0117 buvo sunki, jo nemyl\u0117jo\u201c ir tra-ta-ta. Mano vaikyst\u0117 buvo laiminga. Mane myl\u0117jo mama, seneliai, nors mama tur\u0117jo slapstytis, nedaug gyvenau kartu su ja.<\/p>\n<h6>Ar mama slapst\u0117si d\u0117l t\u0117vo likimo, ar dar kas nors buvo?<\/h6>\n<p>Ne visk\u0105 a\u0161 \u017einau ir suprantu. Vokie\u010di\u0173 okupacijos metais slapst\u0117si turb\u016bt d\u0117l t\u0117vo. Jis buvo laisvamanis, kairi\u0173j\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, soviet\u0173 okupacijos talkininkai turb\u016bt nor\u0117jo juo pasinaudoti. Bet komunistas jis nebuvo. Ir turb\u016bt prad\u0117jo suprasti, kas darosi. Atrodo, buvo spaud\u017eiamas pasira\u0161yti deportuojam\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, sakyti kalb\u0105 Spalio revoliucijos min\u0117jime Zapy\u0161kyje. Tai 1940 metai, raudonieji jau Lietuvoje. Jis savo t\u0117vui prasitar\u0119s: \u201eA\u0161 pasakysiu jiems toki\u0105 kalb\u0105, kad aiktel\u0117s.\u201c Ir mitingo dien\u0105 nusi\u0161ov\u0117.<\/p>\n<p>O po karo mama, tai valytoja, tai skalb\u0117ja, tur\u0117jo slapstytis turb\u016bt d\u0117l pat\u0117vio. Gyveno ji tada l\u016b\u0161noj E\u017eer\u0117lyje, paskui barake. Kur vienas kambarys \u012f keturias dalis antklod\u0117mis perskirtas. U\u017e vienos kas nors geria, u\u017e kitos mylisi. Senelis at\u0117j\u0119s kai pamat\u0117, tai mane i\u0161 karto \u012f Kluoni\u0161kius pasi\u0117m\u0117. Ten tek\u0117jo mano vaikyst\u0117. Senel\u012f t\u0117\u010diu vadinau.<\/p>\n<p>Apie pat\u0117v\u012f. \u010cia karo metai, a\u0161 ma\u017eas buvau. Sunku atsirinkti, k\u0105 prisimenu, kas \u2013 gird\u0117ti pasakojimai. Lietuvos laikais jis buvo karininkas. Naci\u0173 okupacijos metais, kaip suprantu, per\u0117jo vokie\u010di\u0173 pus\u0117n. Ir ne \u0161iaip sau karininkas. Pra\u0161matnus butas Kaune, puik\u016bs antikvariniai baldai. Kai a\u0161 ten pasirodydavau, mama mane, pasak pat\u0117vio, \u201ebol\u0161evik\u0173 benkart\u0105\u201c, nuo jo sl\u0117pdavo. Gird\u0117jau pasakojant, jog vokie\u010diai pat\u0117v\u012f kart\u0105 i\u0161sive\u017e\u0117 reik\u0161mingo pokalbio. Gr\u012f\u017e\u0119s pasak\u0117, kad Lietuvos karininko garb\u0117 neleid\u017eia daryti to, k\u0105 jie liepia. Netrukus j\u012f i\u0161sived\u0117 gestapininkai, ir \u010dia \u017einios baigiasi. Tikriausiai vokie\u010diai j\u012f \u201epatvark\u0117\u201c.<\/p>\n<h6>*<br \/>\nAr gal\u0117tum sakyti, kad Tavo sukurtus vaizdus kaip nors yra paveik\u0119 vaikyst\u0117je matyti gamtovaizd\u017eiai?<\/h6>\n<p>Viskas veik\u0117. Net ir tai, kokia vandens temperat\u016bra Nemune pus\u0119 \u0161e\u0161i\u0173 ryto. Kas aplink Zapy\u0161k\u012f? Kloniai. Labai \u012fsp\u016bdingas vaizdas nuo kalno. Ba\u017eny\u010dia matyti, toliau Nemunas. S\u0117di, \u017evalgaisi pavasar\u012f, kai potvynis, plaukia nameliai, gaidys ant stulpo gieda. Kartais pagalvoju, kad \u0161ie \u012fsp\u016bd\u017eiai paskui skatino fotografuoti i\u0161 \u201eauk\u0161t\u0173 ta\u0161k\u0173\u201c. Nuo Vilniaus stog\u0173. I\u0161 sportini\u0173 l\u0117ktuv\u0173, mal\u016bnsparni\u0173. Nesakau, kad tai buvo didelis menas, bet nor\u0117jau parodyti gra\u017ei\u0105j\u0105 Lietuv\u0105. I\u0161leidau toki\u0173 album\u0173, jie pla\u010diai paplit\u0119.<\/p>\n<h6>Tavo retrospektyviniame albume yra keletas puiki\u0173 fotografij\u0173, kai Tau penkiolika, \u0161e\u0161iolika met\u0173! I\u0161 kur fotoaparatas?<\/h6>\n<p>Trys tada svarbiausi mano daiktai: radijas, dviratis ir fotoaparatas. Iki \u201eLiubitelio\u201c, atrodo, dar ka\u017ekoks buvo. Radijo, t\u0173 laisv\u0173j\u0173 bals\u0173, labai nor\u0117jau klausytis. Ir knygas skaityti. Sirgau tuberkulioze, reik\u0117jo daug gul\u0117ti. Tai skai\u010diau ir skai\u010diau \u2013 vis\u0105 lietuvi\u0173 ir ne lietuvi\u0173 klasik\u0105, net gelton\u0105j\u0105 literat\u016br\u0105. Pilypon\u012f.<\/p>\n<h6>Kaimo vaikas, darantis visa tai, k\u0105 dabar pasakoji, \u2013 kas j\u012f pa\u0161auk\u0117?<\/h6>\n<p>Did\u017eiulis pa\u017einimo alkis. Mes, kalbu apie savo vienme\u010dius, su kuriais v\u0117liau susitikau Vilniuje, universitete, \u2013 mes buvom alkani pa\u017einimo. Valgyti irgi netur\u0117jome, bet tas kitas alkis buvo stipresnis. O literat\u016bra ypa\u010d trauk\u0117.<\/p>\n<h6>*<br \/>\nEsame daug kalb\u0117j\u0119si apie Tavo veiklos metodus, kai steigei Lietuvos fotomeninink\u0173 organizacij\u0105, kai buvai lyderis, \u2013 apie bendravim\u0105 su auk\u0161tais partiniais pareig\u016bnais, be kita ko, su j\u0173 \u017emonomis. Kai reik\u0117davo k\u0105 nors laim\u0117ti organizacijai arba kur\u012f nors koleg\u0105 gelb\u0117ti. Kart\u0105 prasitarei, kad vienam vald\u017eios vyrui esi pasak\u0119s: \u201eA\u010di\u016b, man nieko nereikia.\u201c Ir taip u\u017esitikrin\u0119s param\u0105. Kam t\u0105 legendin\u0119 fraz\u0119 i\u0161tarei?<\/h6>\n<p>Nikolajui Dybenkai. [Jis buvo LKP CK antrasis sekretorius 1978\u20131986 m. \u2013 V. S.] Nune\u0161iau jam savo nauj\u0105 album\u0105. Paskyrim\u0105 u\u017era\u0161iau. I\u0161g\u0117r\u0117m. Jis tur\u0117jo, ir a\u0161 buvau atsine\u0161\u0119s gero viskio. \u012ekaitom. Jis ir sako: \u201ePredstavj, \u010dto ja carj\u201c. Supranti, kad viskas rusi\u0161kai. \u201e\u012esivaizduok, kad a\u0161 caras. Pra\u0161yk, ko tik nori, bus padaryta.\u201c Tada ir pasakiau, kad a\u010di\u016b, man nieko nereikia. O toliau kalbas pavyniojau apie tai, kad mus, fotografus, sunkiai \u012f u\u017esien\u012f leid\u017eia. \u201e\u017dinote, k\u0105, suteikite mums galimyb\u0119 savo darb\u0105 dirbti.\u201c \u0160itas mano pasi\u0161nek\u0117jimas, kaip man dabar atrodo, buvo vienas i\u0161 naudingiausi\u0173. Kol Dybenka buvo vald\u017eioje, tol m\u016bs\u0173 organizacijos ir man\u0119s niekas \u201enelau\u017e\u0117\u201c.<br \/>\n*<\/p>\n<p><em>I\u0161 2016 12 28 pokalbio, kuriame dalyvavo Sutkaus bi\u010diulis kunigas Julius Sasnauskas. Paklausiau jo, k\u0105 mano apie t\u0105 met\u0105, kai Antanui teko bendrauti su sovietiniais pareig\u016bnais, ir gert kartu, ir kai k\u0105 nutyl\u0117t, ir sakyti, kas pageidauta.<\/em><\/p>\n<h6>Julius Sasnauskas. Kiekvienas \u017emogus turi savo likim\u0105.<\/h6>\n<p>Kartu su bendramin\u010diais, daug negalvodamas, lyg ir savaime, savo darbais ir k\u016briniais visgi skiepijau lietuvi\u0161kum\u0105.<\/p>\n<h6>Yra kit\u0173 dalyk\u0173. \u017dmogi\u0161kumas, kuris krik\u0161\u010dioni\u0161ku po\u017ei\u016briu labai svarbus. Gal svarbiau nei lietuvi\u0161kumas. Reikia skaityti pasakas, dainas dainuoti, ir bus daugiau naudos.<\/h6>\n<p>Kai vadina mus sovietiniais&#8230; Nesijau\u010diu es\u0105s sovietinis. Esu subrandintas mo\u010diut\u0117s ir senelio, pas kuriuos ilgai gyvenau, mentalitet\u0173. Ur\u0161ul\u0117 Kudirkait\u0117 ir Vincas Urbonavi\u010dius. Mo\u010diut\u0117 buvo giliai tikinti ir mane u\u017e <em>\u010diuprynos<\/em> [pakarpos \u2013 red.] prie Dievo ved\u0117.<\/p>\n<h6>Kai dar Mindaugo gatv\u0117j gyvenai. Ir buvo tau blogai. T\u0105 vakar\u0105 s\u0117d\u0117jai, galv\u0105 lingavai ir vis kalb\u0117jai: \u201eKod\u0117l jie mums tik\u0117jim\u0105 at\u0117m\u0117?\u201c U\u017esit\u0119sia tokie periodai. Bet \u017emogus gr\u012f\u017eta.<\/h6>\n<h6>Tavo nuotraukose nieko neb\u016bt\u0173, jei netur\u0117tum savy. Gal primityviai galvoju apie fotografij\u0105. Bet vis tiek jos yra at\u0161vaitas to, kas \u017emogaus viduj. Sielos, kuri i\u0161ugdyta. Mes visi prisirenkam klaid\u0173, cinizmo per gyvenim\u0105. Ir t\u0173 tarybini\u0173 nuod\u0117mi\u0173 kiti prisirinko. Kvailiausia, kai kas nors pradeda vaidint, kad nieko tarsi nebuvo. Arba daryt komedij\u0105 i\u0161 to, kas nebuvo komedija.<\/h6>\n<h6>*<br \/>\nPapasakok apie fotografij\u0105 \u201eMaratonas Universiteto gatv\u0117je\u201c (1959). Matau j\u0105 kaban\u010di\u0105 tarp kit\u0173 svarbesni\u0173 ir Tavo darbo kambaryje, kuriame kalbam\u0117s.<\/h6>\n<p>Populiari. \u0160tai ir dabar jos pra\u0161o albumo ar katalogo vir\u0161eliui. \u0160vedai, atrodo.<\/p>\n<p>Fotografavau studij\u0173 metais Vilniaus universiteto bendrabutyje, vadintame Stuokyne. Jame gyveno mano draug\u0173, tarp j\u0173 ir Vitas \u017dvirdauskas, v\u0117liau ra\u0161ytojas. Bet i\u0161 ties\u0173 tai \u0117jau pas Iren\u0105 F. Gra\u017ei buvo! Tada vos <em>neapsi\u017eenijom<\/em>.<\/p>\n<p>Maratonas Vilniaus gatv\u0117mis buvo i\u0161 ties\u0173. Irena stov\u0117jo persisv\u0117rusi balkone. A\u0161 kybojau atsispyr\u0119s \u012f t\u0105 pat\u012f balkon\u0117l\u012f. Vyrai aprai\u0161iojo mane virv\u0117mis ir laik\u0117 i\u0161 dviej\u0173 pusi\u0173. Minut\u0119 kit\u0105. B\u016bt\u0173 kuris paleid\u0119s nety\u010dia \u2013 \u0161ak\u0117s lietuvi\u0173 fotografijai&#8230;<\/p>\n<p>Nelengva pasakoti. Iren\u0105 a\u0161 palikau, tenka sakyti \u2013 i\u0161daviau. O buvo meil\u0117 ir aistra. \u017dinau, kad Irena i\u0161tek\u0117jusi u\u017e muzikanto, turi s\u016bn\u0173. Po daugyb\u0117s met\u0173 paskambino i\u0161 Pranc\u016bzijos. Turb\u016bt d\u0117l to, kad kalb\u0117jau apie t\u0105 fotografij\u0105 ir apie j\u0105 televizijos laidoje, dienra\u0161tis \u201eKauno diena\u201c \u0161i\u0105 laid\u0105 perpasakojo.<\/p>\n<h6>Dabar apie \u201ePionieri\u0173\u201c.<\/h6>\n<p>Mudu su Birute Mackonyte [\u017eurnalist\u0117, v\u0117liau ra\u0161ytoja \u2013 V. S.] buvome komandiruoti \u012f Ignalin\u0105. Padaryti fotoreporta\u017eo apie \u017evejus. Padar\u0117m. Antryt atsik\u0117liau pavaik\u0161tin\u0117ti, aparatus pasi\u0117miau. Matau, vaikai su g\u0117l\u0117mis eina. Rugs\u0117jo pirmoji! Einu ir a\u0161 su jais \u012f mokykl\u0105. Tik \u017ei\u016briu \u2013 vaikas t\u0117vo rankos \u012fsikib\u0119s. \u017dvilgt \u012f kit\u0105 pus\u0119 \u2013 pionierius. Dar tokia mama, juodai apsirengusi.<\/p>\n<h6>Tai \u017eymioji nuotrauka \u201eT\u0117vo ranka\u201c \u2013 i\u0161 tos pa\u010dios mokyklos?<\/h6>\n<p>Vis klausin\u0117ji apie fotografavimo paslaptis. Tai matai, de\u0161imt penkiolika minu\u010di\u0173, ir jau turiu. Du kadrus, apkeliavusius pasaul\u012f. Priskirtus, pasak kritik\u0173, \u201ehumani\u0161kai fotografijai\u201c. Ar \u010dia ne Dievo ranka? Nedariau joki\u0173 variant\u0173, vieninteliai kadrai.<\/p>\n<h6>Gird\u0117jau, kad d\u0117l to \u201ePionieriaus\u201c tur\u0117jai b\u0117d\u0173.<\/h6>\n<p>Tarptautin\u0117je parodoje Italijoje \u0161i nuotrauka gavo Michelangelo d&#8217;Oro priz\u0105.<\/p>\n<p>Parod\u017eiau Marinai Bugajevai, \u201eSovetskoje foto\u201c vyriausiajai redaktorei. Ji i\u0161spausdino tame \u017eurnale. Ir prasid\u0117jo! Karo veteran\u0173, pensinink\u0173 lai\u0161kai vienintel\u0117s partijos Centro komitetui. Pionierius turi b\u016bti ry\u017etingas, \u0161ypsotis, o \u010dia&#8230; \u201eKakoj tut pionier, \u010dto za Sol\u017eenicyn pojavilsia fotografi\u010deskij?\u201c (\u201eKoks \u010dia pionierius, kas per fotografinis Sol\u017eenicynas?&#8221; \u2013 rus.)<\/p>\n<p>Bugajev\u0105 i\u0161kviet\u0117 \u012f Centro komitet\u0105. Pasisek\u0117, kad j\u0105 i\u0161kvietusio skyriaus vir\u0161ininkas buvo jos jaunyst\u0117s draugas ir \u0161iaip supratingas \u017emogus. Bugajevai pavyko apginti mane. Ir save, \u017einoma. Ji tik papra\u0161\u0117 man\u0119s tos nuotraukos kur\u012f laik\u0105 neskleisti pla\u010diai.<\/p>\n<p>Turb\u016bt supratai, kad su Bugajeva buvau pa\u017e\u012fstamas, yra tek\u0119 j\u0105 pa\u0161efuoti, kai lank\u0117si Lietuvoje. Ir kitus naudingus maskvie\u010dius kviesdavom pasisve\u010diuoti, deramai priimdavom, o jie pad\u0117davo Lietuvos fotografams, kai prireikdavo.<\/p>\n<h6>*<br \/>\nKai su Tavim kalbu, noriu suprasti j\u016bs\u0173, fotografijos meno \u017emoni\u0173, \u201epauk\u0161\u010di\u0173 kalb\u0105\u201c. Skirmantas Valiulis sako \u012fsimin\u0119s Jano Bu\u0142hako imperatyv\u0105 \u201ereikia steb\u0117ti \u0161vies\u0105\u201c. K\u0105 tai rei\u0161kia? Gal ka\u017ek\u0105 mistifikuojate?<\/h6>\n<p>Fotografija yra \u0161viesora\u0161tis. Ra\u0161au \u0161viesa. Gera \u0161viesa, gerai krinta ant veido, sumoduliuoja.<\/p>\n<p>Dabar jau nemoku \u0161viesora\u0161\u010dio. Beveik nefotografuoju. \u0160iandien skelbiama, kad fotografijai svarbiausia konceptualumas. Id\u0117ja. Ir kad b\u016bt\u0173 kitoni\u0161kai. \u201eLinksm\u0173j\u0173 ir i\u0161rading\u0173j\u0173 klubas\u201c \u2013 taip vadinu \u0161i\u0105 krypt\u012f. \u201ePagauk kamp\u0105\u201c meni\u0161kesn\u0117 kryptis, nes daugiau improvizacijos.<\/p>\n<h6>O nusiteikimui fotografuoti vis\u0173 pirma \u017emones \u2013 ar gal\u0117jo tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s tavo nuolatiniai skaitymai, ne bet kokios literat\u016bros, o egzistencialist\u0173, pavyzd\u017eiui?<\/h6>\n<p>Tur\u0117jo, net labai. Literat\u016bra ved\u0117 mane ir prie muzikos, vaizduojamojo meno, tapybos. Jau sakiau apie pa\u017einimo alk\u012f. Nuo studij\u0173 prad\u017eios prad\u0117jau bendrauti su dailininkais Rimtautu Gibavi\u010dium, Ri\u010dardu Vaitiek\u016bnu, Petru Rep\u0161iu. Draugavom, kalb\u0117jom\u0117s, dom\u0117jom\u0117s viskuo, albumus pirkom, va\u017ein\u0117davom \u012f spektaklius.<\/p>\n<h6>Kod\u0117l tiek daug vaik\u0173 Tavo fotografijose?<\/h6>\n<p>Jie be kauki\u0173. Nepagadinti. J\u0173 veiduose \u2013 tro\u0161kimas pa\u017einti. Jie svajoja. U\u017ekariauti visk\u0105 \u0161iame pasaulyje. Gal ir a\u0161 kaip vaikas.<\/p>\n<h6>*<br \/>\nKokia Sutkaus populiarumo paslaptis ar prie\u017eastis? Suprantu, kad atsakin\u0117ti \u012f tok\u012f klausim\u0105 turi kiti \u2013 vertintojai, tyrin\u0117tojai. Bet kaip Pa\u010diam atrodo?<\/h6>\n<p>Gerai ne\u017einau. Plinta fotografijos, albumai, knygos, rengiamos parodos, leid\u017eiami katalogai. Esu kvie\u010diamas, kalbinamas. Nuotraukos tarptautiniuose aukcionuose, \u017einios apie j\u0173 kainas, premijos&#8230; Kartais pagalvoju, kad esu populiaresnis ir paklausesnis ne Lietuvoje, o pasaulyje. Brazilijoje tai i\u0161 viso&#8230;<\/p>\n<p>Darbai, veikla, kontaktai, draugyst\u0117s. Esu gird\u0117j\u0119s i\u0161 pasaulini\u0173 autoritet\u0173: \u201eAntanai, tu draugauti moki.\u201c A\u0161 tikrai nuo\u0161ird\u017eiai draugauju. Ir a\u010di\u016b pasakau i\u0161 \u0161irdies.<\/p>\n<p>Kai apie meno \u017emones kalbama, kartais i\u0161tariamas \u017eodis \u201elegenda\u201c. Legenda mano neprasta.<\/p>\n<h6>Kaip ji atsiranda?<\/h6>\n<p>Ant kraujo. Neatsiranda vien i\u0161 k\u016brybos ir ger\u0173 darb\u0173. Ir i\u0161 klaid\u0173, visoki\u0173 atsitikim\u0173 atsiranda. O buvo j\u0173, pasakojimai apie daug k\u0105 paplit\u0119.<\/p>\n<h6>*<br \/>\nI\u0161 ankstesni\u0173 mudviej\u0173 pasi\u0161nek\u0117jim\u0173 prisimenu Tavo pasakojim\u0105, kad, kai buvai krik\u0161tijamas, pasakei \u201es\u016brus vanduo\u201c.<\/h6>\n<p>Taip ir buvo. Pasakiau, kai vandeniu apipyl\u0117. T\u0117vas, jei pameni, buvo laisvamanis, tai krik\u0161tijo mane jau \u016bgtel\u0117jus\u012f, po t\u0117vo mirties.<\/p>\n<h6>Man \u012fsmigo \u012f atmint\u012f kaip kokia metafora. Tavo gyvenimo. Tas s\u016brus vanduo.<\/h6>\n<p>[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ra\u0161ytojo Valentino Sventicko ir fotomenininko Antano Sutkaus pokalbi\u0173 fragmentuose paai\u0161k\u0117ja istorijos, slypin\u010dios u\u017e \u0161iandien visame pasaulyje garsi\u0173 nuotrauk\u0173, o taip pat fotografo pom\u0117giai: tyrin\u0117ti ne atvaizd\u0173, bet s\u0105\u017ein\u0117s archyvus. Ir tose praeities detal\u0117se \u2013 literat\u016bros skaitymuose, \u012fsimyl\u0117jimuose, avanti\u016brose \u2013 atrasti sav\u0105sias i\u0161takas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24533,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[310,148,110,343],"tags":[122],"class_list":["post-24532","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-fotografija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Antan\u0105 Sutk\u0173 kalbina Valentinas Sventickas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24532","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24532"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24532\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24535,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24532\/revisions\/24535"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}