{"id":24501,"date":"2018-07-24T07:50:06","date_gmt":"2018-07-24T07:50:06","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=24501"},"modified":"2019-01-26T00:24:01","modified_gmt":"2019-01-26T00:24:01","slug":"lino-lago-suklastota-teorija-apie-grozi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/lino-lago-suklastota-teorija-apie-grozi\/","title":{"rendered":"LINO LAGO: SUKLASTOTA TEORIJA APIE GRO\u017d\u012e"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Ar reikia b\u016bti filosofu, kad suprastum meno k\u016brin\u012f? (Klausimas i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti kvailas.) Kai kuriais atvejais \u2013 taip. Na, bent jau reik\u0117t\u0173 tur\u0117ti \u017einiomis, o ne nuojautomis gr\u012fst\u0105 ir pakankamai gil\u0173 filosofin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f k\u016bryb\u0105, jos prasm\u0119 ir tikrov\u0117s bei laiko atspind\u017eius mene. Ispan\u0173 tapytojas Lino Lago ir yra tas atvejis, jei norime perk\u0105sti \u0161\u012f kiet\u0105 rie\u0161ut\u0105 iki pat branduolio. N\u0117 nem\u0117ginsiu apsimesti, kad<em> jau a\u0161 tai \u010dia visk\u0105 \u012fkandu ir tuoj visiems paai\u0161kinsiu<\/em> \u2013 n\u0117 velnio! <!--more-->Tik m\u0117ginu praluk\u0161tenti \u2013 sluoksnis po sluoksnio \u2013 daugiaprasmius kodus kone tobulai nutapytuose bei chuligani\u0161kai paties autoriaus \u201esugadintuose\u201c paveiksluose. Bandau suprasti: koki\u0173 id\u0117j\u0173 vedinas tapytojas, gal\u012fs be menkiausio eskizo, tiesiog prad\u0117damas nuo drob\u0117s vidurio sukurti garsiausi\u0173 meistr\u0173 originalui prilygstan\u010di\u0105 kopij\u0105, ry\u017etasi ant jos \u0161liuk\u0161tel\u0117ti da\u017e\u0173? Jei nepavyko teisingai <em>vandalizuoti<\/em> i\u0161 pirmojo karto, nieko tokio \u2013 Lino pasidarys dar vien\u0105 \u201epagrind\u0105\u201c. Arba perpjaus darb\u0105 perpus su visu r\u0117mu; paki\u0161 nuostabiausi\u0105 vaizd\u0105 po elementaraus stalelio stalvir\u0161iu: pra\u0161om, \u017ei\u016brove, klauptis ir g\u0117r\u0117tis i\u0161 apa\u010dios.<\/p>\n<p>\u201eMatyt, ne objektai, bet j\u0173 vaizdavimo b\u016bdas ir aplinka \u012fgalint\u0173 efektyviau atkoduoti Lino Lago sumanymus. Ko gero, verta pasinaudoti vaik\u0173 po\u017ei\u016briu, kuris savo naivumu leid\u017eia pamatyti tai, nuo ko suaugusieji nusuka \u017evilgsn\u012f ir k\u0105 jie nutyli, \u2013 si\u016blo filosofas Aldis Gedutis, para\u0161\u0119s \u012f\u017eang\u0105 \u201eLino Lago\u201c albumui. \u2013 Steb\u0117dami Lino Lago paveikslus vaikai kaip taisykl\u0117 u\u017eduoda du klausimus: (i) kas para\u0161yta \u0161iame paveiksle? (ii) kod\u0117l tie gra\u017e\u016bs paveikslai i\u0161terlioti da\u017eais?\u201c<\/p>\n<p>U\u017era\u0161ai ry\u0161kiuose spalv\u0173 lopuose, da\u017eniausiai nemenkai u\u017edengian\u010diuose pat\u012f k\u016brinio centr\u0105, \u012fkyriai trukdo pamatyti klasikin\u012f gro\u017e\u012f. Jie ir yra tas gr\u0117blys, ant kurio \u017ei\u016brovas vis u\u017elipa ir u\u017elipa, kaskart \u012f kakt\u0105 gaudamas po fraz\u0119: \u201e\u0160is plotas n\u0117ra svarbus\u201c, \u201eK\u0105 \u010dia veikia sup**ta g\u0117l\u0117?\u201c, \u201e\u0160i dalis u\u017eimta\u201c, \u201eNepriklausomyb\u0119 nuo \u0161unsnuki\u0173 kitoje pus\u0117je!\u201c, \u201eDeklaruojame nepriklausomyb\u0119 nuo kitos pus\u0117s kiauli\u0173!\u201c, \u201eMes esame niekas\u201c bei kone kultiniu tap\u0119s \u0161\u016bkis \u201e\u012e eil\u0119, kal\u0117s vaikai!\u201c. Visoki\u0173 klausim\u0173 kyla ne tik man, jums, bet ir filosofijos daktarui A. Gedu\u010diui, ypatingai daug \u2013 apie \u201eNepriklausomyb\u0117s\u201c (<em>Independencie<\/em>) ciklo darbus: \u201eKod\u0117l atribojimas ne\u012fmanomas? Ar t\u0173 skirtum\u0173 i\u0161vis n\u0117ra ir mes visi vienodi? Ar visgi skirtumai yra, ta\u010diau viskas pernelyg glaud\u017eiai persipyn\u0119, tod\u0117l n\u0117ra galimyb\u0117s vieniems nuo kit\u0173 atsiriboti? Ar tai nat\u016bral\u016bs skirtumai, ar sukonstruoti skirtumai? Kokia tikroji Lino Lago pozicija? Ar tai analiz\u0117? Ar pa\u0161aipa? Pasity\u010diojimas i\u0161 radikal\u0173 ir nepriklausomybinink\u0173? Pasity\u010diojimas i\u0161 steb\u0117toj\u0173, kurie d\u0117l \u017eini\u0173 stygiaus nesupranta, ko siekia objektai paveiksluose?\u201c<\/p>\n<p>Pana\u0161u, kad, nepakalbin\u0119 paties autoriaus, taip ir liktume sp\u0117lioni\u0173 labirintuose.<\/p>\n<h6>Suklastota teorija apie gro\u017e\u012f (<em>False Theory About Beauty<\/em>) \u2013 taip pavadinta Tavo paroda, \u0161iuo metu vykstanti Pary\u017eiuje. K\u0105 bendra turi gro\u017eis su \u0161iuolaikine konceptualia tapyba ir apskritai \u2013 su menu?<\/h6>\n<p>Kas sieja gro\u017e\u012f bei men\u0105? Viskas. N\u0117ra kito meno apibr\u0117\u017eimo kaip: gra\u017eus b\u016bdas atspind\u0117ti m\u016bs\u0173 laik\u0105. Visada taip buvo ir visada bus. Klausimas slypi kitur: kaip j\u016bs suprantate gro\u017e\u012f ir k\u0105 \u017einote apie savo laik\u0105? Daugelis meninink\u0173 neturi \u017ealio supratimo nei apie vien\u0105, nei apie kit\u0105 \u2013 gyvena dausose, ypa\u010d tie, labiausiai politizuoti. Jiems sunku sutikti, kad menas i\u0161 esm\u0117s yra papuo\u0161imas; b\u016btent t\u0105 kiekvienas j\u0173 daro, netgi did\u017eiausi konceptualistai. \u0160io teiginio pripa\u017einimas reik\u0161t\u0173, jog visa postmodernaus meno teorija, pradedant nuo Theodoro Adorno, yra sumautas \u0161lam\u0161tas. Bet vis dar esantis \u0161lov\u0117s vir\u0161\u016bn\u0117je. Dabar gyvename tikrai falsifikuotoje n\u016bdienoje, viskas yra klastot\u0117, ir meno pasaulis \u2013 ne i\u0161imtis. Pavadinau \u201eSuklastota teorija apie gro\u017e\u012f\u201c, nes mano darbai remiasi XIX a. portretais, \u0161tai kod\u0117l. \u0160iuolaikinio meno era prasid\u0117jo atmetant tokio tipo tapyb\u0105 kaip \u201ebur\u017euazin\u0119 mokykl\u0105\u201c. K\u0105 gi\u2026 Man visi\u0161kai akivaizdu, kad postmodernizmas tapo dar viena \u201esena mokykla\u201c. Pernai buvo Marcelio Duchampo \u201eFontano\u201c jubiliejus \u2013 i\u0161kiliausio pastarojo am\u017eiaus k\u016brinio \u0161imtmetis, ta\u010diau speng\u0117 simptomin\u0117 tyla. Bandoma nutyl\u0117ti fakt\u0105, jog postmodernizmas spar\u010diai sensta. Suprantu, kad manierizmas jau tapo kanonu, tad renkuosi k\u0105 kita. Man ir Duchampas, ir Vel\u00e1zguezas \u2013 tas pats nukar\u0161\u0119s ponas. \u0160iuolaikinio meno pasaulis yra painiavos \u017eem\u0117 (kaip viskas \u0161iandien), pilnai remiama (kaip visada buvo subsidijuojamas menas) grupel\u0117s apsimet\u0117li\u0173, \u012fsiv\u0117lusi\u0173 \u012f \u0161imtamet\u0117s akademijos reikalus. U\u017esukus modernaus meno muziejun ir paskai\u010dius, pasiklausius, k\u0105 ten jie \u0161neka, paai\u0161k\u0117ja, kad mums pateikiami ai\u0161k\u016bs mit\u0173 pavyzd\u017eiai, primenantys tu\u0161\u010dias \u0161nekas apie nimfas ir pan. Parod\u0173 kuratoriai bei patys k\u016br\u0117jai \u0161iandien kalba kaip XIX am\u017eiaus akademikai. Jie tiesiog neturi k\u0105 pasakyti \u2013 nei\u0161prus\u0117liai, stokojantys menkiausio supratimo apie istorij\u0105 ar k\u0105 kita.<\/p>\n<h6>Tavo k\u016briniai, papildyti u\u017era\u0161ais, manifestuoja vien\u0105 ar kit\u0105 id\u0117j\u0105, pvz., nepriklausomyb\u0119 nuo kiauli\u0173 arba nuo \u0161unsnuki\u0173. K\u0105 Tau rei\u0161kia nepriklausomyb\u0117?<\/h6>\n<p>Minimos serijos darbai, sukurti gana seniai, kalba apie nacionalizm\u0105. Apie j\u012f turiu asmenin\u0119 nuomon\u0119, ta\u010diau \u0161iuose paveiksluose (kaip ir visuose savo k\u016briniuose) esu neutralus, tiesiog reprezentuoju fakt\u0105, reikalo esm\u0119. Niekas n\u0117ra nepriklausomas, niekas neturi savo identiteto. Tai dar vienas mit\u0173, kuriais menas painiai, bet mielai vadovaujasi. M\u016bs\u0173 tapatyb\u0119 mums suteikia kiti. Tai filosofin\u0117, savaime suprantama tiesa. Ta\u010diau verslui tiesa da\u017eniausiai n\u0117ra paranki, nes visuomet lengviau parduodama demagogija ir sofizmai.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ispan\u0173 kilm\u0117s dailininkas negai\u0161ta laiko mandagiems pokalbiams apie men\u0105: Theodoras Adorno kaip teoretikas jam \u0161lam\u0161tas, o Diego Vel\u00e1zquezas ir Marcelis Duchampas \u2013 nukar\u0161\u0119 ponai. Tradicij\u0105 velniop, jei reikia \u2013 net u\u017evertus da\u017e\u0173 kibir\u0105. Ta\u010diau kai kas pokalbyje nuskamba netik\u0117tai \u2013 toks siaut\u0117jimas negali b\u016bti savitikslis, dailininkas turi mok\u0117ti tapyti. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24503,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[310,148,110,343],"tags":[313],"class_list":["post-24501","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Egl\u0117 Petreikien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24501","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24501"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24501\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24504,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24501\/revisions\/24504"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24503"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24501"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24501"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24501"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}