{"id":24421,"date":"2018-06-22T17:58:25","date_gmt":"2018-06-22T17:58:25","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=24421"},"modified":"2019-01-26T00:24:02","modified_gmt":"2019-01-26T00:24:02","slug":"dolce-agonia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/dolce-agonia\/","title":{"rendered":"DOLCE AGONIA"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Leidyklos \u201eTyto Alba\u201c 2018 met\u0173 planuose \u012fra\u0161ytas Nancy Huston \u2013 vienos garsiausi\u0173 Kanados ra\u0161ytoj\u0173, daugelio literat\u016brini\u0173 premij\u0173 laureat\u0117s, penkiolikos roman\u0173 ir keturiolikos negro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016brini\u0173 autor\u0117s \u2013 vardas. \u201eDolce agonia\u201c \u2013 vienuoliktas jos romanas. \u0160i knyga \u2013 emoci\u0161kai intensyvi ir kupina vidin\u0117s \u012ftampos kaip Ingmaro Bergmano filmas.<\/em><!--more--><\/p>\n<p><em>Tai dvylikos sen\u0173 draug\u0173 istorija, papasakota per vien\u0105 dien\u0105, \u0161i\u0173 laik\u0173 \u0161eimos gyvenimo pj\u016bvis, parodantis visk\u0105 \u2013 meil\u0119 ir mirt\u012f, draugyst\u0119 ir atst\u016bmim\u0105. Praeities nostalgija, egzistencin\u0117s baim\u0117s trupin\u0117lis, baim\u0117 pasenti, vidurio am\u017eiaus nerimas, dar nei\u0161bl\u0117s\u0119 jausmai buvusiems mylimiesiems\u2026 Viskas labai komplikuota, prierai\u0161umas gali \u010dia pat virsti blogai slepiama neapykanta, susitikimo d\u017eiaugsmas \u2013 li\u016bdesiu ir nerimu. Dar blogiau, kad \u0161\u012f spektakl\u012f re\u017eisuoja ne kas kitas, o Dievas; jis sarkasti\u0161kai ir i\u0161 auk\u0161to \u017evelgia \u012f \u017emones, kuriuos pats sub\u016br\u0117 prie vieno stalo, kaip negailestingas re\u017eisierius, \u017einantis kiekvieno aktoriaus ateit\u012f ir mirties aplinkybes. \u012e j\u0105 leid\u017eiama pa\u017evelgti ir skaitytojui \u2013 taigi mes netik\u0117tai \u012fgyjame ai\u0161kiaregyst\u0117s dovan\u0105. Li\u016bdn\u0105 ir keist\u0105.<\/em><\/p>\n<p><em>Dvylika draug\u0173 atkeliauja pas air\u012f ra\u0161ytoj\u0105 \u0160on\u0105 \u012f Nauj\u0105j\u0105 Anglij\u0105 Pad\u0117kos dienos vakarienei, ta\u010diau sniegas juos \u012fkalina ilgesniam, nei planuota, laikui. Ir vakarien\u0117 ima virsti i\u0161pa\u017ein\u010di\u0173 apie sugriautus gyvenimus, i\u0161\u0161vaistyt\u0105 laik\u0105, nei\u0161sipild\u017eiusias viltis virtine. Kiekvienas turi k\u0105 sl\u0117pti, kiekvienas atsine\u0161a savo problemas, nerim\u0105 ir baim\u0119. Visi pernelyg daug \u017eino vienas apie kit\u0105, \u012ftampa auga\u2026<\/em><\/p>\n<p><em>Tai tragikomi\u0161ka psichologin\u0117 drama apie vidurio am\u017eiaus kriz\u0119, apie mirties baim\u0119, apie bej\u0117gi\u0161kum\u0105 ir tik\u0117jim\u0105 likimu.\u00a0\u00a0<\/em><\/p>\n<hr \/>\n<p>Romano i\u0161trauka<\/p>\n<p>PASIRUO\u0160IMAS VAKARIENEI<\/p>\n<p>Kvapsnis pasklinda po namus tarsi skausmas. Geros virtuv\u0117s aromatai, galvoja \u0160onas, nuo to laiko, kai i\u0161\u0117jo D\u017eod\u0117, kamuoja dar labiau, nors jie visuomet mane kankindavo, visur, kur gyvenau, ypa\u010d m\u0117sos kvapas: mo\u010diut\u0117s jautienos ragu Golv\u0117juje, mamos verdamos vi\u0161tienos sriubos Somervilyje, karali\u0161kojo D\u017eod\u0117s ver\u0161ienos tro\u0161kinio <em>osso buco<\/em>; m\u0117sos kvapas kiekvien\u0105 kart\u0105 sukelia kankinam\u0105 nostalgijos jausm\u0105: u\u017eeiti \u012f namus ir suvalgyti m\u0117sos patiekal\u0105 dar \u012fmanoma, bet uosti aromat\u0105, kol gaminama \u2013 gryna kan\u010dia, bet ne d\u0117l alkio, o d\u0117l kirban\u010dio, \u012f nevilt\u012f varan\u010dio ilgesio, vis \u012fsibraunan\u010dio \u012f vidurius, kol l\u0117tai savo syvuose skrunda kalakutas, i\u0161kryp\u0117li\u0161kai masina \u0161ilumos, gerumo, laim\u0117s pa\u017eadai, paprasti nam\u0173 malonumai, visa tai, ko negausi, ko niekada netur\u0117jai, net vaikyst\u0117je.<\/p>\n<p>Virtuv\u0117je jau seniai niekas ne\u0161eimininkavo. Kvapas, v\u0117l, tas kvapas. Ak, susitelkti \u012f k\u0105 nors kita, J\u0117zau, tik antra valanda, reik\u0117s kent\u0117ti dar keturias, tas pauk\u0161tis tikras pabaisa, sveria dvylika kilogram\u0173: \u201eTiek, kiek trej\u0173 met\u0173 vaikas!\u201c \u2013 k\u0105 tik pasak\u0117 Patricija, i\u0161did\u017eiai nudr\u0117busi kalakut\u0105 ant stalo, sk\u0117sdama jo \u0161launis ir pilnomis saujomis gr\u016bsdama \u012fdar\u0105&#8230; Vakar\u0117lio valgiais r\u016bpinasi Keit\u0117 ir Patricija, o \u0160onas sujudo sukruto, jis nebuvo numat\u0119s, kad teks uosti pragari\u0161k\u0105 kepamo kalakuto aromat\u0105 laukiant, kol sutems.<\/p>\n<p>Gr\u012f\u017eti \u012f aksomin\u012f lygmen\u012f, nustatyti tiksli\u0105 doz\u0119. Ne matuoti, ne, jis jau nebenori matuoti, tenori i\u0161silaikyti tinkamame lygmenyje \u2013 nuolat b\u016bti aksominiame. Pir\u0161tas, du, trys, aha, \u0161tai. Auksuota skysta ramuma. Skani ir aitri cigaret\u0117. Gerai. Negilus atod\u016bsis. Negilus kosulys. Tada ima vartyti \u201eNew Yorker\u201c. Vienas humoristinis pie\u0161inys j\u012f prajuokina, Pa\u010diulis ateina pasitrinti snukiu jam \u012f koj\u0105 ir reikalauja, kad pakasyt\u0173 u\u017e ausies. \u0160onas ir pats kart\u0105 buvo sugalvoj\u0119s pok\u0161t\u0105, kur\u012f nor\u0117jo nusi\u0173sti \u017eurnalui: \u201eTai ne farsas, tai geriausios garsty\u010dios de\u0161rel\u0117ms i\u0161 tikro far\u0161o!\u201c Tokio tad b\u016bta pok\u0161to, \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaismo apie de\u0161reles, bet D\u017eod\u0117 j\u012f atkalb\u0117jo, anot jos, tokio idioti\u0161ko kalamb\u016bro ne\u012fmanoma iliustruoti. Tai buvo jau beveik j\u0173 santyki\u0173 pabaigoje, pirmaisiais j\u0173 gyvenimo kartu m\u0117nesiais neb\u016bt\u0173 dr\u012fsusi pavartoti \u017eod\u017eio \u201eidioti\u0161kas\u201c tam, k\u0105 jis dien\u0105 ar nakt\u012f gal\u0117jo pasakyti, para\u0161yti, sumanyti. Taip pat \u012f pabaig\u0105 jis \u012ftais\u0117 jai m\u0117lyn\u0119 po akimi u\u017e tai, kad pavadino jo motin\u0105 profesionalia mazochiste (\u0161is prisiminimas netik\u0117tai i\u0161\u0161oko jo s\u0105mon\u0117je ir supurt\u0117 i\u0161 g\u0117dos: tai buvo vienintelis kartas, kai jis pak\u0117l\u0117 rank\u0105 prie\u0161 moter\u012f ir apskritai prie\u0161 \u017emog\u0173; siaubas!). Baigta, jau penkeri metai, kaip baigta. Jis net ne\u017eino, kokiame \u017eemyne ji gyvena.<\/p>\n<p>Taur\u0117je nieko nebeliko. Jis pastato j\u0105 ir nukreipia \u017evilgsn\u012f pro lang\u0105 \u012f plieno pilkumo dang\u0173, kurio per vis\u0105 istorij\u0105 n\u0117 vienas poetas nem\u0117gino paversti eil\u0117mis, n\u0117 vienas kino re\u017eisierius vaizdais, \u012f dang\u0173, kuris netelpa \u012f jok\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105, juokais paver\u010dia bet koki\u0105 metafor\u0105 ir slopina bet koki\u0105 vilt\u012f, \u012f pikt\u0105 lapkri\u010dio dang\u0173, tok\u012f pilk\u0105, kad pilkuma u\u017ekre\u010dia med\u017eius, tvor\u0105 ir pa\u0161i\u016br\u0119. B\u016bsim pa\u0161iurp\u0119, sako sau \u0160onas ir v\u0117l nusijuokia, \u0161\u012fkart visai tyliai, svarstydamas, ar \u0161is atradimas gal\u0117t\u0173 tikti eil\u0117ra\u0161tyje. Prastai, prastai, dilg\u010diojamai kartoja dangus ir, atrodo, niekas neketina jam prie\u0161tarauti. Tamsa bus geriau, nusprend\u017eia \u0160onas. Tamsa yra pa\u017e\u012fstamas matmuo. Su tamsa galima \u0161\u012f t\u0105 nuveikti. Kai \u012fjungi lempas, o lauke tamsu, \u0161is tas pasikei\u010dia. Pasidaro jauku, nam\u0173 \u017eidinys, paguoda&#8230; J\u012f v\u0117l suerzina maisto kvapsnis.<\/p>\n<p>Griebti jaut\u012f u\u017e rag\u0173. Jis ramiais \u017eingsniais art\u0117ja prie virtuv\u0117s apm\u0105stydamas pasakym\u0105 \u201eb\u016bti raguotam\u201c. Kadaise \u017einojau, i\u0161 kur jis kilo, bet nebe\u017einau, sveiki, Alzheimeri, malonu su jumis susipa\u017einti, tikrai, sakot, kad mes jau buvome susitik\u0119? Mat kaip, o man tikriausiai i\u0161garavo i\u0161 galvos, cha cha, mano galva t\u0117ra didelis gartraukis, k\u0105 gi, bet kod\u0117l apgautas vyras \u012fsitaiso ragus? Gal tod\u0117l, kad ragus turi m\u0117nulio pjautuvas, o vyro galva tikriausiai ka\u017ekur m\u0117nulyje? Tikrai ne. Nesijaudink, mamyte. A\u0161 tiesiog nesp\u0117siu sumu\u0161ti tavo u\u017emar\u0161umo rekordo.<\/p>\n<p>Jis u\u017etinka Patricij\u0105 virtuv\u0117je vien\u0105, pasisukusi\u0105 nugara \u012f j\u012f, jos prijuost\u0117s juostos sumegztos kaspinu ant laibo kaip da\u017enos ital\u0117s juosmens, juodi ilgi plaukai susukti \u012f kuod\u0105, kad nekrist\u0173 \u012f maist\u0105, trumpas siauras juodas sijonas pary\u0161kina s\u0117dmen\u0173 i\u0161kilumus; \u0160ono varpa keln\u0117se krusteli, pri\u0117j\u0119s i\u0161 nugaros, jis braukia rankomis Patricijos klubakauliu iki pilvo. Jam visuomet atrod\u0117, kad jos klubakaulis ne\u012ftik\u0117\u010diausias i\u0161 vis\u0173, koki\u0173 b\u016bta per vis\u0105 moter\u0173 gimin\u0117s istorij\u0105: du \u0161veln\u016bs i\u0161siki\u0161imai po juodu sijono audiniu. (\u201eMan patinka ir tavo kr\u016btys, nemanyk\u201c, \u2013 kart\u0105 su\u0161nab\u017ed\u0117jo jai dar tais laikais, kai jie buvo meilu\u017eiai, \u017einodamas, kad \u017eind\u017eiusios moterys gali jautriai reaguoti, kai kalbama apie j\u0173 kr\u016btis, nes tuo metu Patricija jau augino du s\u016bnus, o jis netur\u0117jo nei s\u016bnaus, nei dukters, ir niekada netur\u0117s, nes D\u017eod\u0117 nu\u017eud\u0117&#8230; \u201eTavo kr\u016btys nuostabios, bet tavo klubakaulis vienintelis toks pasaulyje, tai Dievo dovana.\u201c)<\/p>\n<p>Ji neat\u0161lyja, sujuda, junta, kaip stand\u0117ja varpa, o \u0160onas, krimsnodamas jai sprand\u0105, prie kurio prilip\u0119 nuo virtuv\u0117s gar\u0173 sudr\u0117k\u0119 plaukai, pasilenkia per pet\u012f pa\u017ei\u016br\u0117ti, ko yra puode. Brukni\u0173 su tarkuota apelsino \u017eievele, \u017eievel\u0117s pradeda sprogin\u0117ti kaip spraginami kukur\u016bzai, tik tyliau, jos dr\u0117gnesn\u0117s, spalvingesn\u0117s, vos girdimos. Kai tik prasprogsta (\u0160onas prisimena su\u017einoj\u0119s tai i\u0161 D\u017eod\u0117s, kai ji vien\u0105syk m\u0117gino sudominti j\u012f kulinarijos menu), reikia u\u017egesinti po puodu ugn\u012f, pada\u017e\u0105 palikti atv\u0117sti, o paskui laukti, kol jis d\u0117l neperprantamos prie\u017easties pavirs drebu\u010diais.<\/p>\n<p>\u2013 Mmm, kaip kvepia, \u2013 su\u0161nab\u017eda braukdamas l\u016bpomis per p\u016bkuot\u0105 Patricijos kair\u0117s ausies spenel\u012f.<\/p>\n<p>\u2013 \u201eSenos knygos paslaptis\u201c, \u2013 sako ji. \u2013 Nauji pranc\u016bzi\u0161ki kvepalai. Patinka?<\/p>\n<p>\u2013 A\u0161 apie maist\u0105, \u2013 sako \u0160onas. \u2013 Jis skaniai kvepia.<\/p>\n<p>\u2013 A! \u2013 tarsteli Patricija.<\/p>\n<p>Apsimestinai \u012fsi\u017eeidusi ji vaizduoja, kad trai\u0161ko jo p\u0117d\u0105 auk\u0161takulnio smaigu. Av\u0117dama auk\u0161takulnius ji yra tokio pat \u016bgio kaip jis, vyrui toks \u016bgis veikiau jau kuklus, o ji, b\u016bdama basa, siekia jo antakius. Jam patinka n\u0117riniuoti jos mar\u0161kiniai, ank\u0161ti sijonai, an\u0173 laik\u0173 moteri\u0161kumas: amerikiet\u0117s taip jau nebesirengia. I\u0161gird\u0119s, kad Keit\u0117 koridoriaus gale esan\u010diame tualete nuleido vanden\u012f, jis palengva mandagiai atsitraukia nuo vis dar jauno ir stangraus Patricijos k\u016bno (nors, savaime suprantama, nebe tokio jauno ir stangraus kaip prie\u0161 septynerius ar a\u0161tuonerius metus, kai Roman\u0173 kalb\u0173 katedra \u012fdarbino j\u0105 sekretore, o \u0160onas ner\u016bpestingai pra\u0117jo pro praviras jos kabineto duris, staiga sul\u0117tino \u017eingsnius koridoriuje, paskui \u017eeng\u0117 tris pla\u010dius \u017eingsnius atatupstas, tada pasisuko ir nukreip\u0117 \u012f Patricij\u0105 neatremiam\u0105 tams\u0173 ir melancholi\u0161k\u0105 \u017evilgsn\u012f. Tuo metu ji dar buvo i\u0161tek\u0117jusi, o jis neved\u0119s, dabar ji i\u0161siskyrusi, jis taip pat vienas, ir k\u0105 daugiau \u010dia bepridursi. O tada, paskutin\u012f syk\u012f perbrauk\u0119s ranka per jos s\u0117dmenis, jis siunt\u0117 li\u016bdnam savo galui nurodym\u0105 gulti \u012f viet\u0105, net \u012fki\u0161o \u012f ki\u0161en\u0119 rank\u0105 ir past\u016bm\u0117 j\u012f \u012f \u0161on\u0105, prie\u0161 tai \u0161eimininki\u0161kai kep\u0161tel\u0117j\u0119s).[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Presti\u017ein\u0117s Kanados \u201eGiller\u201c literat\u016bros premijos laureat\u0117s romano i\u0161trauka. Herojus u\u017etinkame besiruo\u0161ian\u010dius vakarienei, jie uosto rengiam\u0105 maist\u0105, tyrin\u0117ja vienas kito k\u016bnus ir mintis. \u012e \u0161ias klajones kvap\u0173, skoni\u0173, prisilietim\u0173 labirinte neju\u010dia \u012ftraukiamas ir skaitytojas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24438,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[305,148,110,343],"tags":[315],"class_list":["post-24421","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-grozine-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Nancy Huston","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24421","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24421"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24421\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24422,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24421\/revisions\/24422"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24438"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24421"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24421"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24421"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}