[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Skaitmenin\u0117mis technologijomis medijuotos patirties kult\u016broje vis daugiau \u017emoni\u0173 i\u0161gyvena \u201enesp\u0117jimo su laiku\u201c bei \u0161izofreni\u0161ko s\u0105mon\u0117s i\u0161siskaidymo \u012f kelias laiko zonas b\u016bsen\u0105. Tai i\u0161 dalies lemia ir pasaulio nerimas, baiminantis gresian\u010di\u0173 kar\u0173, klimato at\u0161ilimo ar did\u0117jan\u010dios socialin\u0117s atskirties. Regis, nebeverta fantazuoti apie ateit\u012f \u2013 nebent distopi\u0161kai. Praeityje tikimasi rasti garantij\u0173, bet aptinkami tik socialini\u0173 ir gamtini\u0173 katastrof\u0173 cikli\u0161ko kartojimosi patvirtinimai. Belieka koncentruotis \u012f dabart\u012f, bet jos nebe\u012fmanoma pagauti \u2013 \u0161i i\u0161byra pro pir\u0161tus, b\u0117ga kaip niekada nepaliaujantys kisti elektroninio laikrod\u017eio skai\u010diai. Pasiteisinimas \u201en\u0117ra laiko\u201c jau tapo banalybe, sul\u0117t\u0117jusio laiko nuobodulys virsta geid\u017eiama b\u016bsena, kasdien kyla klausimas, Leonido Donskio \u017eod\u017eiais tariant, kaip \u201egr\u0105\u017einti gyvenimo prasm\u0117s poj\u016bt\u012f beprasmyb\u0117je\u201c1.<\/p>\n
Kita vertus, skaitmenin\u0117s kult\u016bros laikas \u2013 \u201elankstus\u201c ir lengvai manipuliuojamas. Populiariuose literat\u016briniuose ir kinematografiniuose pasakojimuose kelion\u0117s laiku atrodo tokios pat nat\u016bralios kaip kelion\u0117s erdve. Socialin\u0117je plotm\u0117je \u012fprasta matyti skirting\u0173 laikotarpi\u0173 ir trukmi\u0173 sugyvenim\u0105 kartu, o galimyb\u0117 lengvai atsidurti vis kitoje laiko zonoje skatina montuoti dabart\u012f i\u0161 fragment\u0173. Pranc\u016bz\u0173 filosofas Bernardas Stiegleris toki\u0105 dabart\u012f vertina kriti\u0161kai, vadina \u201e\u0161iuolaikine dezorientacija\u201c. Anot jo, naujos technologijos visada k\u0117l\u0117 \u012ftamp\u0105, i\u0161stumdamos \u012fprast\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, ir \u0161i \u201emetastabili pusiausvyra\u201c yra \u201epats laikas: technikos pa\u017eanga inicijuoja pat\u012f laiko i\u0161t\u012fsim\u0105\u201c, naikina laiko realum\u01052.<\/p>\n
D\u0117l technologij\u0173 dabartis virsta vis\u0173 laik\u0173 archyvu \u2013 heterochronija, kaip skirtingas trukmes talpinan\u010dios dabarties istorijos versij\u0173 visuma3. Ta\u010diau praeities archyvai neb\u0117ra stabil\u016bs. Kaip teigia Borisas Groysas, muziejai tampa vietomis, kur teka laikin\u0173 ekspozicij\u0173 srautas, praeitis ir ateitis nuolat perra\u0161in\u0117jamos, tad dabartyje nuolat \u201edauginasi istoriniai naratyvai, kuriuos individui apr\u0117pti ar suvaldyti ne\u012fmanoma\u201c ir ji tiesiog \u201esave reprodukuoja, nevesdama \u012f joki\u0105 ateit\u012f\u201c. Anot Groyso, \u201emes papras\u010diausiai prarandame savo laik\u0105, negal\u0117dami jo saugiai investuoti, jo kaupti nei utopi\u0161kai, nei heterotopi\u0161kai\u201c4. Atrodo, kad nieko negalima realizuoti, nes ir praeitis, ir ateitis, ir \u012fvairialyp\u0117s dabarties moduliacijos nuolat u\u017eb\u0117ga u\u017e aki\u0173, \u012fsiterp\u0119 \u012fvair\u016bs kiti ne sukuria naujus laiko momentus, bet \u012ftraukia \u012f nieko nenuveikimo aritmij\u0105, darbai kaupiasi, ir \u0161iuolaikinis individas da\u017eniausiai g\u0117dinasi es\u0105s nuolatinis atid\u0117liotojas. Ta\u010diau atid\u0117liojimas sukuria s\u0105lygas refleksijai, o susiaur\u0117jusiame dabar s\u0105mon\u0117 tr\u016bk\u010dioja, skirting\u0173 trukmi\u0173 ritmais susieja artimas ir tolimas erdves bei laikus \u012f \u201eperteklingo laiko\u201c patirt\u012f.<\/p>\n
Tad laikas tampa vaizduot\u0119 kaitinan\u010dia dabarties kult\u016bros problema, o kartu ir dar iki galo nesuvokta, vis giliau tyrin\u0117jama fizikinio pasaulio dimensija, dabar suma\u017e\u0117jusia iki kvantinio \u012fvykio be krypties ir be trukm\u0117s, be visus vienijan\u010dios dabarties5. \u017dinoma, \u0161ioje diskusijoje dalyvauja ir menininkai, pasitelkdami \u012fvairias medijas kuriantys kult\u016brinius fenomenus, per kuriuos suprantame bei \u012fsivaizduojame laik\u0105. Pastaruoju metu vizualaus meno k\u016brini\u0173 pavadinimuose itin da\u017enai \u0161m\u0117k\u0161\u010diojanti laiko problema atkreipia tyrin\u0117toj\u0173 d\u0117mes\u012f. Ta\u010diau menininkai \u012f j\u0105 gilinasi ne pirm\u0105 kart\u0105.<\/p>\n
XX a. istorijoje galima i\u0161skirti dvi tokio susidom\u0117jimo bangas: Albertui Einsteinui paskelbus reliatyvumo teorij\u0105, \u012fvair\u016bs modernizmai m\u0117gino pavaizduoti ketvirt\u0105j\u0105 dimensij\u0105 \u2013 ji buvo suvokiama kaip tai, kas nematoma, nepatiriama, bet yra. Tad menininkai \u012fvairiais b\u016bdais steng\u0117si i\u0161vilioti laik\u0105 \u012f erdv\u01196. 7-ajame de\u0161imtmetyje konceptualistai, minimalistai ir akcionistai k\u016brinius da\u017enai suvok\u0117 kaip laiko l\u0117tinimo instrumentus, reaguodami \u012f vartojimu gr\u012fstos ekonomikos raginimus skub\u0117ti ir versti laik\u0105 pinigais. Pamela M. Lee \u0161i\u0105 tendencij\u0105 pavadino \u201echronofobija\u201c. Ji laiko eksperimentus susiejo su pokariu jausta greita pasaulio kaita \u2013 modernizacija, prasid\u0117jusia informacijos revoliucija, automatizacija arba vadinamuoju \u201eateities \u0161oku\u201c, naikinusiu sen\u0105j\u012f gyvenimo b\u016bd\u0105, o taip pat ir dabarties jausm\u01057.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Technologijos greitina laik\u0105, ir tokiu mastu, jog Vokietijoje jau yra \u012fsik\u016br\u0119s \u201eSlow Media Institut\u201c \u2013 L\u0117t\u0173j\u0173 medij\u0173 institutas. O kai kuriose \u0160vedijos au\u0161tosiose mokyklose prad\u0117ta mokyti, kaip atsijungti nuo interneto ir i\u0161gyventi. \u017dinoma, menininkai \u012f \u0161iuos procesus irgi atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24418,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[305,148,110,343],"tags":[249],"class_list":["post-24415","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Agn\u0117 Naru\u0161yt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24415","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24415"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24415\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24420,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24415\/revisions\/24420"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24418"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24415"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24415"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24415"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}