[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Toki\u0173 i\u0161kilmi\u0173, kokios 1988 m. baland\u017eio 14 d. i\u0161 pat ryto d\u0117josi Zakopan\u0117je, \u0161is Podhal\u0117s kurortas jau seniai nemat\u0117. De\u0161imt\u0105 valand\u0105 prie Witkiewicziaus teatro sustojo juodas fordas, i\u0161 kurio buvo i\u0161ne\u0161tas \u0161viesus pu\u0161inis karstas, apdengtas baltos ir raudonos spalv\u0173 v\u0117liava. Pastat\u0117 j\u012f teatro foj\u0117, prie dur\u0173 jau rikiuojantis t\u016bkstan\u010diams nekantri\u0173j\u0173, at\u0117jusi\u0173 paskutin\u012fkart pagerbti lenk\u0173 modernizmo dailininko, ra\u0161ytojo, meno teoretiko, katastrofos filosofo, vizionieriaus, legendinio skandalisto Stanislawo Ignacio Witkiewicziaus, \u017einomo kaip Witkacis. Penkiolikt\u0105 valand\u0105 nacionaliniais kostiumais pasidabin\u0119 kalnie\u010diai, triskart stuktel\u0117j\u0119 karst\u0105 \u012f teatro slenkst\u012f (simboli\u0161kas atsisveikinimas su namais), \u012fk\u0117l\u0117 j\u012f \u012f tradicin\u012f vietos ve\u017eim\u0105, paskui kur\u012f iki pat istorini\u0173 kapinai\u010di\u0173 sek\u0117, pasakojama, jau kelios de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 lydin\u010di\u0173j\u0173. Vaikai ne\u0161\u0117 vainikus, grojo kalnie\u010di\u0173 kapela. Ma\u017eyt\u0117je ba\u017enyt\u0117l\u0117je prie pat kapini\u0173 eisenos lauk\u0117 kunigas profesorius Jozefas Tischneris, kurio pamokslas ne vienam i\u0161spaud\u0117 a\u0161ar\u0105.<\/p>\n
Trumpinant istorij\u0105, t\u0105 dien\u0105 Zakopan\u0117je buvo perlaidojami po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 i\u0161 Ukrainos atgabenti Witkacio palaikai. Kaip tik sukako \u0161imtas met\u0173 nuo jo gimimo. Prasid\u0117jus Antrajam pasauliniam karui, tuomet \u012f \u0161e\u0161t\u0105 de\u0161imt\u012f \u012f\u017eeng\u0119s Witkacis m\u0117gino stoti \u012f Lenkijos kariuomen\u0119, ta\u010diau nebuvo priimtas d\u0117l am\u017eiaus ir sveikatos. Traukdamasis jis per\u0117jo Lenkijos ir Ukrainos sien\u0105. Jezior\u0173 kaime k\u016br\u0117j\u0105 pasiek\u0117 \u017einia apie Raudonosios armijos invazij\u0105 \u012f Lenkij\u0105. Priblok\u0161tas menininkas jau kit\u0105 dien\u0105, 1939 m. rugs\u0117jo 18-\u0105j\u0105, nusi\u017eud\u0117, i\u0161g\u0117r\u0119s vaist\u0173 ir persipjov\u0119s venas. Pirmojo pasaulinio karo metais Witkacis tarnavo carin\u0117je armijoje, i\u0161 arti mat\u0117 Spalio revoliucij\u0105, kuri visam gyvenimui paliko pani\u0161k\u0105 bol\u0161evik\u0173 baim\u0119. Komunizm\u0105 jis laik\u0117 gr\u0117sme europinei kult\u016brai, \u012f bet kok\u012f kolektyvizm\u0105, uniformi\u0161kum\u0105 \u017evelg\u0117 su siaubu. Viename i\u0161 1939 m. ra\u0161yt\u0173 lai\u0161k\u0173 jo apokalipti\u0161kas nusiteikimas daugiau nei i\u0161kalbingas: \u201ePasaulin\u0117 katastrofa vis ar\u010diau. Ar po jos dar atgysime \u2013 abejotina\u201c.<\/p>\n
Lenk\u0173 ra\u0161ytojas Witoldas Gombrowiczius save, Bruno Schulz\u0105 ir Witkac\u012f yra pavadin\u0119s trimis lenk\u0173 avangardo mu\u0161kietininkais. Komunistin\u0117 Lenkijos vald\u017eia atiduoti pagarb\u0105 Witkaciui pasirinko tikrai ne i\u0161 meil\u0117s avangardui ar, juolab, i\u0161 palankumo asmeniui, neatitikusiam nei \u201eteisingo\u201c meno, nei \u201etvarkingo\u201c pilie\u010dio kanon\u0173. Papras\u010diausiai, baigiantis pra\u0117jusio am\u017eiaus devintajam de\u0161imtme\u010diui, socialistinio lagerio vadovyb\u0117 jau nori nenori matavosi liberalesn\u0119 kauk\u0119. Ta\u010diau Witkacio pagerbimas pasirod\u0117 kietas rie\u0161ut\u0117lis. Statyti jubiliejinius spektaklius pagal \u0161io dramaturgo pjeses paskirti re\u017eisieriai nesuprato jo abstraktaus m\u0105stymo, aliuzij\u0173, tad rezultatai tiesiog stulbino primityvumu. I\u0161leidus progin\u012f pa\u0161to \u017eenkl\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kad ant jo atsid\u016br\u0117 visi\u0161kai ne Witkacio, o jo bi\u010diulio T. Langiero atvaizdas. Ta\u010diau did\u017eiausiu sukr\u0117timu tapo \u017einia, jog nusipelniusi\u0173j\u0173 kapin\u0117se Zakopan\u0117je su pompastika palaidoti palaikai \u2013 toli gra\u017eu ne garsiojo menininko.<\/p>\n
Gandas, jog \u0161alia Witkacio motinos Marios Witkiewiczowos atgul\u0117 visi\u0161kai ne jos s\u016bnus, spaud\u0105 pasiek\u0117 pra\u0117jus vos porai savai\u010di\u0173 nuo i\u0161kilmi\u0173. I\u0161 ties\u0173 dar po ekshumacijos menininko giminaitis \u012fsp\u0117jo Ukrainos kult\u016bros viceministr\u0105 S. Koltyniuk\u0105, kad bus \u012fvykusi klaida. I\u0161kasta kaukol\u0117 \u0161ypsojosi kone holivudine \u0161ypsena, nors jo d\u0117d\u0119 gerokai kankino nesveiki dantys. \u0160alia aptiktos ukrainieti\u0161kos palaidin\u0117s sagos, dir\u017eas, metalinis \u017eiedelis tikrai nepriklaus\u0117 Witkaciui, o ir antropologiniai duomenys i\u0161dav\u0117, kad tai ma\u017edaug trisde\u0161imtmet\u0117s moters palaikai. Jie jau buvo visi\u0161kai paruo\u0161ti kelionei, kuomet ukrainietis viceministras pasidalino abejon\u0117mis su specialia Lenkijos komisija, atvykusia pasiimti to, kas buvo lik\u0119 i\u0161 garsiojo modernisto. Perpyk\u0119 komisijos nariai nerimstant\u012f Witkiewiczi\u0173 giminait\u012f i\u0161kviet\u0117 grie\u017eto pokalbio \u2013 ar jis siekiantis sugadinti taip sunkiai gerintus Lenkijos santykius su Ukraina ir Soviet\u0173 S\u0105junga? O gal nori su\u017elugdyti savo karjer\u0105?<\/p>\n
Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 teko stov\u0117ti prie minimo kapo su vietoje Witkacio i\u0161kilmingai perlaidota jauna ukrainiete. Tada Zakopan\u0117s gidas papra\u0161\u0117 turist\u0173 surasti senosioms \u0161io miesto kapinait\u0117ms neb\u016bding\u0105 antkap\u012f, pridurdamas: \u201eGal tarp m\u016bs\u0173 esantys lietuviai j\u012f atpa\u017eint\u0173?\u201c Tai nebuvo sunki u\u017eduotis \u2013 kaipgi neatpa\u017einsi lietuvi\u0161ko koplytstulpio, \u017eymin\u010dio Witkacio t\u0117vo \u2013 dailininko, meno kritiko, Zakopan\u0117s architekt\u016brinio stiliaus k\u016br\u0117jo Stanislawo Witkiewicziaus paskutiniojo poilsio viet\u0105. Jis buvo kil\u0119s i\u0161 \u017demaitijos bajor\u0173, \u0161eim\u0105 suk\u016br\u0117 su Try\u0161kiuose gimusia bajoraite, Var\u0161uvos konservatorijos absolvente Maria Pietrakiewicz. I\u0161 Var\u0161uvos \u012f kalnus 1890-aisiais Witkiewicziai persik\u0117l\u0117 d\u0117l \u0161eimos galv\u0105 u\u017epuolusios d\u017eiovos. XIX\u2013XX a. sand\u016broje Zakopan\u0117 jau gars\u0117jo ne tik kaip \u0161ios ligos gydymo centras, bet ir kaip dvasin\u0117 Lenkijos sostin\u0117. Ji it magnetas trauk\u0117 dailininkus ir poetus, Tatr\u0173 kalnus bei juose knib\u017edan\u010dias gyvyb\u0117s formas tyrin\u0117jusius gamtos mokslininkus, netgi politikus. Zakopan\u0117je Witkiewicziai antr\u0105syk pakrik\u0161tijo savo tuomet penkiamet\u0119 at\u017eal\u0105, b\u016bsim\u0105j\u012f avangardist\u0105 Witkac\u012f. Jo krik\u0161tamote tapo garsi lenk\u0173 aktor\u0117 Helena Modrzejewska.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dailininko Stanis\u0142awo Ignacio Witkiewicziaus, labiau \u017einomo pseudonimu Witkacis, gyvenimas b\u016bt\u0173 vertas TV serialo. Jo krik\u0161to mama \u2013 viena ankstyvojo kino \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, pats dailininkas nuo vaikyst\u0117s bendravo su Bronis\u0142awu Malinowskiu, vienu svarbiausiu XX a. antropolog\u0173, kartu su juo keliavo. Ir dar pie\u0161\u0117, be to, eksperimentavo su narkotikais…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24344,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[302,148,110,343],"tags":[249],"class_list":["post-24342","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Jolanta Mi\u0161kinyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24342","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24342"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24342\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24345,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24342\/revisions\/24345"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24344"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24342"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24342"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24342"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}