[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Aktor\u0117 Olita Dautartait\u0117 i\u0161 gyvenimo ima visk\u0105, k\u0105 tik \u0161is begali pasi\u016blyti: daugyb\u0117 teatro ir kino vaidmen\u0173, skaityta tiek poet\u0173, jog daugelio eil\u0117ra\u0161\u010diai nebe\u012fsivaizduojami be jos balso. O kur dar radijas ir gausyb\u0117 rengini\u0173, formali\u0173 bei spontani\u0161k\u0173. Ir nesvarbu, \u010dia, Lietuvoje, ar tolimajame Los And\u017eele, visur O. Dautartait\u0117, dosniai dalindama savo talent\u0105, sugeba nuvyti nuobodul\u012f ir patraukti d\u0117mes\u012f.<\/p>\n
Laikas \u2013 ne i\u0161 maloni\u0173j\u0173 dalyk\u0173, jei kalbame apie b\u016bties laik\u0105, duot\u0105 \u017emogui gyventi. O ir kasdieninis mano laikas, tas, kai reikia tilpti \u012f dien\u0105 ir nakt\u012f, irgi keistas. Labai seniai esu \u012fsitaisiusi nemig\u0105. Sutemus man\u0119s nepasitinka poilsis. Nesu tas \u017emogus, kuris pajunta atsik\u0117limo ryte malonum\u0105 (kaip, pavyzd\u017eiui, koks poetas Robertas Keturakis). Mano kasdieninio laiko b\u0117dos prasideda dvylikt\u0105 vakaro. Negaliu u\u017emigti, tad skaitau knyg\u0105, klausausi radijo, \u017ei\u016briu kok\u012f film\u0105. Ir jei dar pradedi galvoti apie savo gyvenim\u0105, apie tai, jog ka\u017ekada gal negerai pasielgei, tuomet \u0161ans\u0173 pails\u0117ti visai nebelieka. Taip a\u0161 i\u0161 sav\u0119s pagrobiu nakties laik\u0105. Tuomet laukiu dienos ir ypa\u010d pavakar\u0117s, kai turi ateiti mano gyvastingumo metas ir pradedu jaustis geriau.<\/p>\n
O kalbant apie Dievo duot\u0105 laik\u0105 gyventi \u2013 jis trumpas. Ir dabar a\u0161 galvoju, kad jei gal\u0117\u010diau gyventi i\u0161 naujo, tai daug praeities tarpsni\u0173 nenor\u0117\u010diau kartoti. Man keista, kai \u017emon\u0117s sako, jog visk\u0105 priimt\u0173 kaip buvo. O a\u0161 \u2013 ne. Mano gyvenime gal likt\u0173 tik pagrindiniai dalykai \u2013 l\u0117li\u0173 teatras, kuriame atsid\u016briau baigusi Vilniaus kult\u016bros ir \u0161vietimo technikum\u0105, taip pat daugiau kaip trisde\u0161imt met\u0173 \u0160iauli\u0173 dramos teatre. Bet nema\u017eai dalyk\u0173 nekarto\u010diau, ypa\u010d asmeni\u0161k\u0173.<\/p>\n
Jei b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 gyventi kiek u\u017esigeidus, jei b\u016b\u010diau sveika, nor\u0117\u010diau sulaukti koki\u0173 85 met\u0173. Tiek b\u016bt\u0173 gerai. T\u016bkstan\u010dio \u2013 nenor\u0117\u010diau. Nes k\u0105 beveikti, viskas nusibost\u0173. Vienintel\u0117 vieta, kur niekada nenuobodu \u2013 tai scena. Scenoje net neskauda. Gal ka\u017ekas \u012fvyksta galvoje, bet visos negalios ten i\u0161nyksta. Kartais pagalvoji \u2013 gerai b\u016bt\u0173 \u0161iandien nevaidinti, bet tik atsiduri scenoje, ir tokios mintys kaipmat i\u0161sisklaido.<\/p>\n
O dabar laikas toks labai ap\u010diuopiamas. J\u012f ir reik\u0117t\u0173 \u010diupin\u0117ti, jausti kiekvien\u0105 akimirk\u0105, bet man taip nelabai i\u0161eina.<\/p>\n
Vidurin\u0117je mokykloje, ma\u017edaug de\u0161imtoje klas\u0117je, reik\u0117jo para\u0161yti, kuo nor\u0117tume b\u016bti. A\u0161 u\u017era\u0161iau, jog lak\u016bne arba aktore. Kod\u0117l Kauno \u0160an\u010di\u0173 vaikas u\u017esiman\u0117 tapti lak\u016bne, n\u0117 pati dabar ne\u017einau. Gal tiesiog tro\u0161kau skristi, o gal nustebinti mokytoj\u0105 ir klasiokus. O aktore b\u016bti svajojau nuo ma\u017eum\u0117s. Gyvenau \u0160an\u010di\u0173 rajono Kranto al\u0117joje, ten ma\u017eai kas tur\u0117jo medines tvoras, visos buvo vielin\u0117s. Ir, atsistojusi ant nam\u0173 cementini\u0173 laipteli\u0173, u\u017e tos vielin\u0117s tvoros, savo skambiu balsu vis k\u0105 nors praeiviams deklamuodavau.<\/p>\n
Mano t\u0117vas, Lietuvos armijos karininkas, po karo pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, mama anksti mir\u0117, tad mane augino mamos sesuo. Kad lengviau b\u016bt\u0173 i\u0161gyventi, pusantr\u0173 metuk\u0173 mane gimin\u0117s i\u0161sive\u017e\u0117 \u012f kaim\u0105 \u0161iaur\u0117s Lietuvoje, Auk\u0161taitijoje. Dabar galvoju, gal teatro tro\u0161kulys atsirado i\u0161 prava\u017eiuojan\u010dio traukinio \u012fsp\u016bd\u017eio. Tam tikr\u0105 valand\u0105 jis pasirodydavo, o a\u0161 pril\u0117kdavau, \u017ei\u016br\u0117davau ir steb\u0117davausi… Teatras man buvo ir rugi\u0173 vilnijantys laukai, ir \u0105\u017euol\u0173 vainik\u0173 pynimai per atlaidus, ir partizanin\u0117s dainos iki u\u017epu\u010diant \u017eibalin\u0119 lemp\u0105. Tada viskas, kas nebuvo kolchoz\u0173 burok\u0173 kilometrini\u0173 vag\u0173 rav\u0117jimas, atrod\u0117 labai viliojan\u010diai.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pokalbis su \u017einoma aktore apie l\u0117les ir \u017emones, vaikyst\u0119 ir laiko t\u0117km\u0119. L\u0117les valdyti, pasirodo, yra sunkiau nei pat\u012f save, mokytis skaityti galima i\u0161 T. Dreiserio tomelio, o b\u016bsimo aktoryst\u0117s meno \u2013 i\u0161 rugi\u0173 lauk\u0173. Ir nors veiklos geografija ap\u0117m\u0117 tiek Lietuv\u0105, tiek Amerik\u0105, mieliausios liko \u0160iauli\u0173 bei Kauno gatv\u0117s. Ir dvi akimirkos \u2013 kai ateina rytas ir pra\u017eysta alyvos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24206,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[296,148,110,343],"tags":[146],"class_list":["post-24205","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-04","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbina Saulius Keturakis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24205","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24205"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24205\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24207,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24205\/revisions\/24207"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24206"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24205"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24205"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24205"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}