[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Ra\u0161ytoj\u0173 ir meninink\u0173, patyrusi\u0173 sovietin\u0117s okupacijos represijas tiesiogiai ar perduotas t\u0117v\u0173 pasakojimuose, poj\u016b\u010diai da\u017eniau esti vienodi nei pana\u0161\u016bs. Kolektyvin\u0117je pas\u0105mon\u0117je nus\u0117d\u0119 i\u0161gyvenimai sukelia skirtingus vaizdinius, bet visuomet vienod\u0105 jausen\u0105, tarsi priklausytum tam tikrai individ\u0173 r\u016b\u0161iai, kuriai mokslininkai dar ie\u0161ko bendro vardiklio, nes sovietinis genocidas n\u0117ra pripa\u017eintas tarptautiniu mastu.<\/p>\n
Vasario pabaigoje i\u0161 Talino \u012f Vilni\u0173 atvyk\u0119s \u017eymus est\u0173 kino re\u017eisierius, scenaristas, prodiuseris ir ra\u0161ytojas Ilmaras Taska nor\u0117jo, kad l\u0117ktuvai tarp m\u016bs\u0173 miest\u0173 skraidyt\u0173 kasdien. Prie Au\u0161ros vart\u0173 esan\u010diame vie\u0161butyje apsigyven\u0119s, jis gal\u0117jo nujausti, kad tai stebuklingai \u0161venta vieta, nes tuomet, kai dingo viskas, be ko esi niekas \u2013 pasas, pinigai, bilietai, ryt\u0105 visa tai atsirado. Netik\u0117ti atsitiktinumai ir sutapimai, lyd\u0117j\u0119 vie\u0161int Lietuvos sostin\u0117je, keliavo kartu su jo \u201ePobeda 1946\u201c, romanu, apdovanotu presti\u017eine premija Estijoje, i\u0161verstu \u012f septynias kalbas, neseniai \u201eHomo liber\u201c leidyklos i\u0161leistu lietuvi\u0161kai ir \u012fsigijusiu gara\u017e\u0105<\/em> Lietuvoje.<\/p>\n Vien tod\u0117l, kad jaudinan\u010di\u0173 soviet\u0173 genocid\u0105 patyrusio penkiame\u010dio t\u0117\u010dio pasakojim\u0173 klausydavausi nuo vaikyst\u0117s iki jo kelion\u0117s \u017eem\u0117je pabaigos, vien tod\u0117l laukiau Ilmaro. Taip nekantriai, kaip prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 laukiau Imbi Paju, est\u0173 ra\u0161ytojos, kurian\u010dios filmus ir knygas apie soviet\u0173 okupacij\u0105 Baltijos \u0161alyse. Kai susitikome, paai\u0161k\u0117jo, kad I. Taska ka\u017ekur pamet\u0117 pir\u0161tines. Nuolat ir man taip nutinka. Bet t\u0105 vakar\u0105 mano kailini\u0173 ki\u0161en\u0117je, ne\u017einia kod\u0117l, j\u0173 buvo keturios. D\u017eiaugiausi, gal\u0117dama por\u0105 duoti \u017emogui, gimusiam Sibire, Kirove, \u012f Estij\u0105 gr\u012f\u017eusiam vos keleri\u0173 met\u0173 ir mokykloje da\u017enai stov\u0117jusiam kampe, nes k\u0105 nors prisimindavo ir lepteldavo i\u0161 senel\u0117s, buvusios prie\u0161kario Estijos diplomato \u017emonos, pasakojim\u0173. Mano burna niekad taip ir neprasi\u017eiojo apie t\u0117\u010dio mokslus<\/em> Sibire, vakarais stebint i\u0161bad\u0117jusi\u0173 vilk\u0173 akis Makato gyvenviet\u0117je, Kazachstano arb\u016bzus, \u0161iltin\u0119 ir ne\u0161amas i\u0161 barak\u0173 nuo bado mirusias moteris sutinusiomis kojomis.<\/p>\n Istorija n\u0117ra druskos stulpu pavirtusi Loto \u017emona, ji gyvena kartu, \u0161alia, tik da\u017enai nesusp\u0117ja paai\u0161kinti naiviausiems apie po\u017eemini\u0173 upi\u0173 buvim\u0105 ten, kur dar neprasiv\u0117r\u0117 \u017eem\u0117. Prie\u0161 daugel\u012f met\u0173, pirm\u0105 kart\u0105 tyrin\u0117dama Alpi\u0173 kaln\u0173 mar\u0161rut\u0105, \u017eem\u0117lapyje pasteb\u0117jau besirangan\u010dias \u0161viesias juostas. Legenda ai\u0161kino, kad tai up\u0117s. Mar\u0161rutas vingiavo per jas, tarsi b\u016bt\u0173 pastatyti tiltai, bet \u017eenklai \u0161i\u0173 nerod\u0117. Nesupratau, kaip teks \u012fveikti vandenis, kuri\u0173 tiek daug. Po savait\u0117s, nusileidusi i\u0161 kaln\u0173, \u017einojau: \u017eem\u0117lapyje su\u017eym\u0117tos po\u017eemin\u0117s up\u0117s! J\u0173 nereik\u0117jo nei perplaukti, nei pereiti, jos sruveno, t\u016bnodamos po takais, kuriais keliavome, tarsi pas\u0105mon\u0117s vingiai, kuri\u0173 \u0161e\u0161\u0117lius saugo s\u0105mon\u0117. \u201eKuo stipresn\u0117 \u0161viesa, tuo tamsesnis \u0161e\u0161\u0117lis\u201c, \u2013 pasakys Ilmaras. Man atrodys, kuo labiau i\u0161siraizgiusi po\u017eemin\u0117 up\u0117, tuo sunkiau atrasti jos prad\u017ei\u0105 ir pabaig\u0105, kad gal\u0117tumei \u012fveikti \u0161e\u0161\u0117li\u0173 baim\u0119, pasirei\u0161kian\u010di\u0105 potrauminio streso sindromu.<\/p>\n Tai, kas nutiko Baltijos \u0161alyse 1940-aisiais ir v\u0117liau, sovietams okupavus ir pasiuntus am\u017einyb\u0117n t\u016bkstan\u010dius gra\u017ei\u0173 ir nekalt\u0173 \u017emoni\u0173, dar n\u0117ra psichologi\u0161kai \u012fvertinta ir i\u0161tirta, nes kol kas neatskirti budeliai ir aukos, visi gyvena tarsi vienoje gatv\u0117je, kurios gale teka up\u0117, \u017eiem\u0105 ne\u0161anti ledus. Mes j\u0105 matome, nes \u0161altis garuoja. Dom\u0117jimasis, kas slypi giliau, po\u017eemini\u0173 vanden\u0173 pasaulyje, ribotas. Nes m\u0105styti apie tai, ko nematai, reikia daugiau pastang\u0173, kurios atkartoja sen\u0105 vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytojo Ericho Maria Remarque\u2019o mint\u012f: \u201e\u017dinojimas daro \u017emog\u0173 nelaiming\u0105\u201c. Bet ar yra tokia j\u0117ga, kuri suvaldyt\u0173 trok\u0161tant\u012f \u017einoti, kai \u017eemi\u0161koji laim\u0117 netapusi siekiamybe?<\/p>\n Kaip mes gyvenome anuomet, 1946-aisiais? Noriu \u017einoti, tik nenor\u0117\u010diau \u012f tuos metus sugr\u012f\u017eti, kramtyti spalving\u0105 Sibiro pap\u016bg\u0105, jau\u010diant burnoje plastiko skon\u012f. Est\u0173 ra\u0161ytojas Ilmaras, dabar jau 64-eri\u0173 auk\u0161ta\u016bgis vyras rusvais plaukais ir ry\u0161kiomis rauk\u0161l\u0117mis kaktoje, apie t\u0105 pap\u016bg\u0105 kalba susitikimuose ir, ma\u010diau, est\u0173 kult\u016bros \u017eurnale skelbia apsakym\u0105 \u201eSibiro pap\u016bga\u201c. Rusi\u0161kai tai b\u016bt\u0173 vyri\u0161ka gimin\u0117, lietuvi\u0161kai nesakysi pap\u016bgas<\/em>. Skirtingos kalbos, skirting\u0173 etnini\u0173 temperament\u0173 \u017emon\u0117s ir vienodas vis\u0173 trij\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 likimas. Kiekvienoje po vien\u0105 i\u0161davik\u0105 \u2013 Lietuvoje kariuomen\u0117s vadas, Latvijoje u\u017esienio reikal\u0173 ministras, Estijoje prezidentas. Tai n\u0117ra vienintel\u0117 prie\u017eastis, bet ir d\u0117l to pajud\u0117jo traukiniai \u012f Sibir\u0105, pasilikusi\u0173j\u0173 namuose \u012fsik\u016br\u0117 demonai.[\/vc_column_text][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Apie \u017einomo est\u0173 re\u017eisieriaus roman\u0105 \u201ePobeda 1946\u201c sakoma, jog jis netrukus taps kino filmu, o gal net opera. Mat jame kinematografi\u0161kai atskleid\u017eiami visi sovietin\u0117s tikrov\u0117s archetipai: tylus kent\u0117jimas, kolaboravimas, kankinimai, persekiojimas. Ta\u010diau svarbiausia, jog romanui pavyksta perteikti sud\u0117ting\u0105 laikme\u010dio atmosfer\u0105, joje gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 psichologij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24109,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[293,148,110,343],"tags":[315],"class_list":["post-24084","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2018-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2018","tag-grozine-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Loreta Jastramskien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24084","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=24084"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24084\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24086,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/24084\/revisions\/24086"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/24109"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=24084"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=24084"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=24084"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}