{"id":23670,"date":"2017-12-20T20:28:17","date_gmt":"2017-12-20T20:28:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=23670"},"modified":"2018-04-23T15:53:28","modified_gmt":"2018-04-23T15:53:28","slug":"literatura-kaip-vyru-zaidimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/literatura-kaip-vyru-zaidimas\/","title":{"rendered":"Literat\u016bra kaip vyr\u0173 \u017eaidimas"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<\/p>\n<p style=\"padding-left: 60px;\">Kur daugelis \u0161iuolaikini\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 refleksyviai pasirinkt\u0173 ironij\u0105, Knausgaardas i\u0161lieka gilus ir visi\u0161kai nuo\u0161irdus, nebijantis i\u0161sakyti universal\u0173 nerim\u0105, nebijantis atrodyti naivus ir keistas.<br \/>\n<em>James Wood<\/em><!--more--><\/p>\n<p style=\"padding-left: 60px;\">\u0160iomis dienomis itin retas ir vertingas yra Karlo Ove\u2019\u0117s geb\u0117jimas b\u016bti visi\u0161kai \u010dia ir dabar, s\u0105moningai suvokiant savo paties egzistencij\u0105.<br \/>\n<em>Zadie Smith<\/em><\/p>\n<p style=\"padding-left: 60px;\">Kas, jeigu apie motinyst\u0119 ir jos frustracijas dejuot\u0173 moteris, sudirgusi d\u0117l to, kad reikia gaminti vakarien\u0119 ir skalbti, arba moteris, trok\u0161tanti tik u\u017esidaryti kuriam laikui viena ir ra\u0161yti?<br \/>\n<em>Siri Hustvedt<\/em><\/p>\n<p>Prie\u0161 de\u0161imt met\u0173 s\u0117kming\u0105 literat\u016brin\u0119 karjer\u0105 prad\u0117j\u0119s, dar gana jaunas (trisde\u0161imt devyneri\u0173) autorius s\u0117do ra\u0161yti tre\u010diojo romano, kurio jau lauk\u0117 leid\u0117jai, pasirink\u0119s tem\u0105 \u2013 savo t\u0117vo mirt\u012f. Prad\u017eioje jis m\u0117gino kurti fikcij\u0105, naudodamas pramanytus vardus, perkeldamas asmenin\u0119 patirt\u012f istorijon apie kit\u0105 \u017emog\u0173, kit\u0105 \u0161eim\u0105 ir tos \u0161eimos netekt\u012f. Ta\u010diau toks pasakojimas rod\u0117si netikras: \u201e(\u2026) mane vimd\u0117 vien mintis apie i\u0161galvot\u0105 veik\u0117j\u0105 i\u0161galvotame siu\u017eete, mano reakcija buvo fiziologin\u0117\u201c, \u2013 atviravo jis v\u0117liau autobiografinio romano puslapiuose.<\/p>\n<p>I\u0161tiko kriz\u0117. Nepasitik\u0117damas romano forma apskritai, ra\u0161ytojas ka\u017eko lauk\u0117. \u201eFikcija neturi vert\u0117s, dokumentinis pasakojimas neturi vert\u0117s. Vieninteliai \u017eanrai, kuriuose ma\u010diau vert\u0119, kurie vis dar teik\u0117 prasm\u0119, buvo dienora\u0161\u010diai ir es\u0117, literat\u016bros tipai, kuriuose nereik\u0117jo naratyvo, kurie buvo apie niek\u0105, kurie buvo tik balsas, tavo paties asmeni\u0161kas balsas, gyvenimas, veidas, \u017evilgsnis, kur\u012f gal\u0117jai sutikti. Kas yra meno k\u016brinys, jei ne kito \u017emogaus \u017evilgsnis? Nukreiptas ne vir\u0161 m\u016bs\u0173, ne po mumis, bet tame pa\u010diame aki\u0173 lygmenyje. Menas negali b\u016bti patiriamas kolektyviai, niekas negali, menas yra tai, su kuo esi vienas. Sutinki t\u0105 \u017evilgsn\u012f vienas.\u201c<\/p>\n<p>Karlas Ove\u2019\u0117 Knausgaardas nusprend\u0117 ra\u0161yti apie save. Jis s\u0117do ir de\u0161imtyse puslapi\u0173 i\u0161liejo paauglyst\u0117s i\u0161gyvenimus. Tai buvo i\u0161 esm\u0117s tekstas apie niek\u0105: jokio siu\u017eeto ar situacij\u0173, tiesiog buitin\u0117s smulkmenos, kasdienyb\u0117s realijos. Ir tik po \u0161io i\u0161siliejimo jis prad\u0117jo ra\u0161yti apie t\u0117vo mirt\u012f \u2013 toki\u0105 pat tikr\u0105, kaip gyvenimas. Reik\u0161minga detal\u0117: ra\u0161ydamas naudojo tikrus vardus \u2013 pagaliau juk tai tekstai sau, o jei taip, viskas galima. Ir b\u016btent toks pasakojimas skamb\u0117jo tikrovi\u0161kai ir nuo\u0161ird\u017eiai, atrod\u0117 gyvas ir vertas kit\u0173 d\u0117mesio. K. O. Knausgaardas i\u0161siuntin\u0117jo eskiz\u0105 keliems draugams, artimiesiems ir tik i\u0161 j\u0173 reakcijos suvok\u0117, k\u0105 padar\u0117. D\u0117l to, k\u0105 ir kaip jis para\u0161\u0117, v\u0117liau teks samdyti advokatus ir gintis teisme.<\/p>\n<p>Pasirodo, sakyti ties\u0105 n\u0117ra visai legalu. \u017dmogus, gebantis b\u016bti kra\u0161tutinai atviras ir nuo\u0161irdus, nusipelno d\u0117mesio, bet ir smerkian\u010di\u0173j\u0173 daug\u0117ja proporcingai. Gali ra\u0161yti nuosavos g\u0117dos kronik\u0105, ta\u010diau nesiek jos su kit\u0173 \u017emoni\u0173 tikraisiais vardais.<\/p>\n<p>Mano pa\u017eintis su K. O. Knausgaardo \u0161e\u0161iatomiu romanu \u201eMano kova\u201c (norv. <em>Min Kamp<\/em>) prasid\u0117jo nuo antrosios knygos \u201e\u012esimyl\u0117j\u0119s vyras\u201c (skai\u010diau angli\u0161k\u0105 vertim\u0105 <em>A Man in Love<\/em>). Pirmasis teksto srautas \u2013 knygoje n\u0117ra skyri\u0173, ji para\u0161yta srautais \u2013 apie tai, kaip \u0161eima su dviem ma\u017eame\u010diais vaikais vyksta atostogauti. I\u0161kart \u012ftraukia atviras pasakojimas apie dirginan\u010di\u0105, klampi\u0105, kar\u0161\u010dio ir tro\u0161kulio nualinto vyro, dviej\u0173 vaik\u0173 t\u0117vo, b\u016bsen\u0105. Jis nor\u0117t\u0173 dirbti, o ne atostogauti, ta\u010diau nusileid\u017eia moters pageidavimui, tiksliau, visuotinai priimtoms normoms, kad \u0161eima turi leisti vasaros atostogas kur nors u\u017emiestyje, nors su vaikais tai labai sunku pavadinti poilsiu. Tai pragaras, o pasakotojas \u2013 kankinys. Netrukus su\u017einome, kad jis yra ra\u0161ytojas, kuriam reikia laiko ir erdv\u0117s vienatvei, k\u016brybai. Visa tai reik\u0117s i\u0161pl\u0117\u0161ti, i\u0161sikovoti. Tokia jo kova.<\/p>\n<p>Penktajame romano tome, pavadinimu \u201eSome Rain Must Fall\u201c (\u201eTur\u0117t\u0173 palyti\u201c), pasakojama apie de\u0161imtmet\u012f, praleist\u0105 Bergene, am\u017eiaus tarpsnyje nuo devyniolikos iki trisde\u0161imties. Tai studij\u0173 ir \u201eu\u017esikabinimo\u201c metai. Kelissyk \u012fsimylima ir sutinkama pirmoji \u017emona. Atveriami norveg\u0173 literat\u016bros u\u017ekulisiai: gerai u\u017esuktas leidybos variklis, egzistuoja kritika, redaktoriai ie\u0161ko nauj\u0173 autori\u0173 ir aktyviai padeda jiems. Su\u017einome, kad su jaunu ra\u0161ytoju leid\u0117jas susitiko \u0161iam dar nepateikus n\u0117 puslapio, nes j\u012f pagyr\u0117 kitas jaunasis debiutantas. Redaktorius perskait\u0117 K. O. Knausgaardo kritinius straipsnius spaudoje ir pakviet\u0117 pasikalb\u0117ti. De\u0161imt minu\u010di\u0173 d\u0117mesio, ir jau pasi\u016blymas: kai para\u0161ysi k\u0105 nors, atsi\u0173sk man. O, kok\u012f entuziazm\u0105 suk\u0117l\u0117! Para\u0161\u0119s pirm\u0105 \u0161imt\u0105 puslapi\u0173, i\u0161kart nusiunt\u0117. Redaktorius ilgai neatsak\u0117, ir jaunuolis \u0117m\u0117 save grau\u017eti u\u017e tai, kam pateik\u0117 nes\u0105mon\u0119. Bet \u0161tai at\u0117jo lai\u0161kas: puiku, nuostabu, laukiu likusio teksto, ir jau galime planuoti knygos i\u0161leidim\u0105! K\u0105 j\u016bs manote \u2013 ra\u0161ytojas s\u0117da ir i\u0161pila dar du \u0161imtus puslapi\u0173. V\u0117l siun\u010dia leidyklai. Jam i\u0161kart si\u016blo knygos pavadinim\u0105. Nors romanas nebaigtas, redaktorius nuramina, kad gal\u0117t\u0173 j\u012f publikuoti net ir tuo atveju, jeigu autori\u0173 partrenkt\u0173 autobusas. Po to \u2013 dar trys m\u0117nesiai sunkaus darbo. Jaunuolis it aps\u0117stas plu\u0161a, pamir\u0161\u0119s visk\u0105 pasaulyje (jo \u017emonai tai nepatinka). Galiausiai \u012fvyksta knygos pristatymas, dalyvaujama festivaliuose, susitikimuose su skaitytojais\u2026 K. O. Knausgaard\u0105 i\u0161keikia kai kurie kolegos: debiutantas ra\u0161o prastai, bet u\u017etat koks gra\u017eus! Vienas garbus autorius net griebia u\u017e kiau\u0161\u0173 tikr\u0105ja t\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 prasme. \u0160iltas gildijos pri\u0117mimas! Po kurio laiko romano teises nuperka anglai\u2026 Paskui stoja ilga pauz\u0117 \u2013 ar pavyks ra\u0161yti toliau? \u017dinome, kad pavyks. Knygoje naujas k\u016brybos procesas \u201eu\u017esiveda\u201c prie\u0161 pat pabaig\u0105 \u2013 skyrybas su pirm\u0105ja \u017emona ir i\u0161vykim\u0105 i\u0161 Bergeno.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160\u012f straipsn\u012f reik\u0117t\u0173 skaityti kartu su numeryje skelbiamais Karlo Ove\u2019\u0117s Knausgaardo es\u0117 vertimais, kuriuose matyti ra\u0161ytojo pasirinkta savoti\u0161ko patir\u010di\u0173 metra\u0161tininko pozicija. \u010cia i\u0161kyla daug klausim\u0173. Ar turi teis\u0119 vyras pasakoti apie moter\u0173 patirtis? Kam dera ra\u0161yti, o kam \u2013 tiesiog gyventi? Gal\u0173 gale, ar visi tie svarstymai apie vyr\u0173 ir moter\u0173 ra\u0161ym\u0105 n\u0117ra tik \u017eaidimai vie\u0161\u0105ja nuomone, siekiant d\u0117mesio? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":23671,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[269,148,299],"tags":[120],"class_list":["post-23670","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-12","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Sandra Bernotait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=23670"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23670\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23721,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23670\/revisions\/23721"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/23671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=23670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=23670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=23670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}