{"id":23635,"date":"2017-12-20T11:56:12","date_gmt":"2017-12-20T11:56:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=23635"},"modified":"2019-07-17T09:57:54","modified_gmt":"2019-07-17T09:57:54","slug":"lietuvos-kulturos-istorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/lietuvos-kulturos-istorija\/","title":{"rendered":"Lietuvos kult\u016bros istorija: dovana, kurios nepasteb\u0117jome?"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<strong>Globali prie\u0161istor\u0117 lokaliai kult\u016bros istorijai<\/strong><\/p>\n<p>Iki pat XX a. prad\u017eios muziejai siek\u0117 parodyti, k\u0105 verta atsiminti, kas i\u0161 daugyb\u0117s \u017emogaus veiklos rezultat\u0173 turi koki\u0105 nors i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119, tad jie tarnavo \u012fvairi\u0173 kult\u016bros vertybi\u0173, aktualiausi\u0173 esantiems visuomen\u0117s hierarchijos vir\u0161uje, i\u0161saugojimui. <!--more-->XX a. pirmaisiais de\u0161imtme\u010diais Europos ir Rusijos avangardistai pareikalavo \u012fleisti \u012f muziejus \u201egatv\u0119\u201c ir kasdienyb\u0119. \u0160ie sutiko ir lankytojas, kartu su menininkais dalyvaudamas \u012fvairiuose performansuose, da\u017enai tapdavo savoti\u0161ku ekspozicij\u0173 bendraautoriumi. Ta\u010diau dabar, kai muziejai pama\u017eu vis labiau pana\u0161\u0117ja \u012f duomen\u0173 bazes, visk\u0105 \u0117m\u0117 lemti tik vartotojas.<\/p>\n<p>Nauj\u0173j\u0173 medij\u0173 teoretikas Levas Manovichius sako, jog klasikiniai muziejai k\u016br\u0117 pasakojim\u0105, kurio lankytojas ateidav\u0119s pasiklausyti. Ta\u010diau dabar muziejai, anot tyrin\u0117tojo, pasakojimo nebekuria, jie bando visais \u012fmanomais b\u016bdais prisitaikyti prie lankytojo. O tai jau duomen\u0173 bazei b\u016bdingas bruo\u017eas. Mat jei klasikin\u012f muziej\u0173 galima palyginti su romanu, kur\u012f ateinama paskaityti, tai duomen\u0173 baz\u0117 labiau primena \u017eodyn\u0105. Lankytojas pastaruoju atveju yra laisvas i\u0161 paskir\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 susikurti tok\u012f pasakojim\u0105, kokio jam reikia.<\/p>\n<p>Amerikie\u010di\u0173 menininkai Jo\u00e3o Enxuto ir Erica Love suk\u016br\u0117 ne\u012fprast\u0105 projekt\u0105. Jie i\u0161galvotame meno leidinyje, kuris pasirodys tik ateityje, paskelb\u0117 straipsn\u012f pavadinimu \u201eArt Project 2023\u201c. Jame i\u0161d\u0117styta daug diskusij\u0173 suk\u0117lusi netolimos ateities muziej\u0173 vizija. Anot meninink\u0173, 2023 metais garsaus Niujorko \u0161iuolaikinio meno muziejaus \u201eMet Breuer\u201c pastat\u0105 bus nusipirk\u0119s \u201eGoogle\u201c korporacijos \u201eGoogle Arts\u201c padalinys. Muziejus bus perdarytas taip, jog lankytojui nereik\u0117s pirkti bilieto, tik prisiregistruoti su Google paskyros duomenimis. Tada speciali paie\u0161kos sistema internete susiras tai, k\u0105 konkretus asmuo m\u0117gsta \u017ei\u016br\u0117ti, ir labai auk\u0161tos kokyb\u0117s ekranuose sukurs jam pritaikyt\u0105 dail\u0117s k\u016brini\u0173 ekspozicij\u0105, vertingiausius darbus atrenkan\u010di\u0105 pagal speciali\u0105 meno k\u016brini\u0173 reitingavimo sistem\u0105 \u201eArtRank\u201c. Atkurti paveikslai bus tokios kokyb\u0117s, jog nepavyks j\u0173 atskirti nuo original\u0173. Deja, prasid\u0117jusi kaip \u0161viesios ateities utopija, Jo\u00e3o Enxuto ir Ericos Love vizija baigiasi apokalipse \u2013 kart\u0105 ka\u017ekas atsitinka \u201eMet Breuer\u201c muziejaus kompiuteriams ir u\u017e\u0117jusius lankytojus pasitinka tik tu\u0161ti juodi ekranai.<\/p>\n<p>Toki\u0173 muziej\u0173, kuriuose dominuoja skaitmenin\u0117s \u017einom\u0173 meno k\u016brini\u0173 kopijos, kritikai sako, jog, \u0161iems virstant duomen\u0173 baz\u0117mis, atimama galimyb\u0117 suvokti \u012fvair\u0173 meno k\u016brinio med\u017eiagi\u0161kum\u0105 bei priklausomyb\u0119 nuo vietos. Ta\u010diau \u0161iandienos diskusijose apie muziejus vis d\u0117lto dominuoja meno teoretiko Boriso Groys vadinamojo \u201ehorizontalaus meno\u201c koncepcija. Joje teigiama, jog \u0161iandienin\u0117je kult\u016broje skaitmeni\u0161kumas u\u017etikrina \u201eestetin\u0119 lygyb\u0119\u201c ir muziejaus lankytojas yra laisvas pats spr\u0119sti, k\u0105 manyti apie meno k\u016brinius.<\/p>\n<p><strong>Surinkta kult\u016bros mozaika<\/strong><\/p>\n<p>Masinis informacijos skaitmeninimas ir perk\u0117limas \u012f virtuali\u0105 erdv\u0119, \u0161iuo atveju \u2013 internet\u0105, turi ne tik daugyb\u0119 privalum\u0173 (patogu, visiems prieinama, greitai randama, nuolat papildoma etc.). Toks nei\u0161vengiamas procesas kelia pagr\u012fstus nuog\u0105stavimus: ar \u017eodin\u012f ir vaizd\u0173j\u012f kult\u016brin\u012f palikim\u0105 suskaid\u0119 \u012f \u201evienetukus ir nuliukus\u201c, baitus, pikselius, trumpus tekstukus ir ma\u017eas iliustracijas, nerizikuojame palikti po sav\u0119s mil\u017eini\u0161k\u0105 \u0161\u016bsn\u012f demontuotos mozaikos detali\u0173, be konteksto ir prie\u017eastini\u0173 s\u0105saj\u0173? Ar i\u0161 \u0161i\u0173 atskir\u0173 daleli\u0173 ateinan\u010diai kartai (o gal jau ir \u0161iai?) pavyks sud\u0117lioti paveiksl\u0105 kaip vientis\u0105 kult\u016brologin\u012f pasakojim\u0105?<\/p>\n<p>\u0160iame numeryje publikuojamos \u201eRinktin\u0117s istorijos\u201c ne tik tarnauja pavyzd\u017eiu, kaip atrodyt\u0173 m\u016bs\u0173 kult\u016bros istorija, jeigu j\u0105, lyg i\u0161ardyt\u0105 knyg\u0105, skaitytume atskirais lapais. Jos iliustruoja pasi\u0161ventusi\u0173 kult\u016bros tyrin\u0117toj\u0173 pastangas surinkti Lietuvos kult\u016bros istorijos d\u0117lion\u0119 ir pateikti j\u0105 kaip ri\u0161li\u0105, strukt\u016bri\u0161k\u0105, vaizding\u0105 istoriografij\u0105, para\u0161yt\u0105 su meile bei pagarba m\u016bs\u0173 kult\u016brai ir skaitom\u0105 be \u017eiovulio.<\/p>\n<p>2011-aisiais gim\u0119s sumanymas \u2013 paprastai, ne akademi\u0161kai ir vienoje vietoje pateikti m\u016bs\u0173 kult\u016bros istorij\u0105 platesniam skaitytoj\u0173 ratui \u2013 MO muziejaus steig\u0117j\u0173 Danguol\u0117s ir Viktoro Butk\u0173 id\u0117ja. Kult\u016bros ir meno glob\u0117j\u0173 pora, sukaupusi did\u017eiul\u0119 priva\u010di\u0105 \u0161iuolaikinio meno kolekcij\u0105 (vir\u0161 4500 k\u016brini\u0173), populiar\u0173j\u012f internaut\u0173 \u017eodel\u012f \u201eDalintis\u201c (<em>Share<\/em>) supranta pla\u010diausia jo prasme: 2018 metais duris atvers j\u0173 asmenin\u0117mis l\u0117\u0161omis statomas modernaus meno muziejus MO; \u0161ios poros ger\u0173 darb\u0173 s\u0105ra\u0161e \u2013 \u201eLiterat\u0173 sienos\u201c projektas, \u201eVilniaus kalban\u010dios skulpt\u016bros\u201c, \u201eKeliaujantis muziejus\u201c, daugyb\u0117 edukacini\u0173 ir meno leidini\u0173.<\/p>\n<p>\u017diniasklaida gana aktyviai ra\u0161o ir aptarin\u0117ja MO muziej\u0173 \u2013 Butk\u0173 \u0161eimos dovan\u0105 Lietuvai. Ta\u010diau 2014 metais muziejaus interneto svetain\u0117je (www.mmcentras.lt) prad\u0117ta publikuoti \u201eLietuvos kult\u016bros istorija nuo pokario iki \u0161i\u0173 dien\u0173\u201c ka\u017ekod\u0117l nepatenka \u012f vie\u0161\u0105 matymo lauk\u0105, nors \u0161\u012f projekt\u0105, k\u016br\u0117j\u0173 pristatyt\u0105 visuomenei dar 2015 metais Vilniaus knyg\u0173 mug\u0117je, dr\u0105siai galima vadinti MO muziejaus dovana Lietuvos \u0161imtme\u010diui.<\/p>\n<p>Ambicingo sumanymo atspirties ta\u0161ku tapo meno k\u016brini\u0173 kolekcija, Butk\u0173 surinkta nuo 1960-\u0173j\u0173 iki dabar. Jeigu kilt\u0173 klausimas, kod\u0117l b\u016btent nuo \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio, Danguol\u0117 ir Viktoras bema\u017e rimtai paai\u0161kint\u0173, kad nor\u0117jo surinkti sau vienmet\u0119 kolekcij\u0105 \u2013 nuo savo gimimo iki \u0161i\u0173 dien\u0173. I\u0161 ties\u0173, atgavus Nepriklausomyb\u0119, i\u0161ry\u0161k\u0117jo nacionalin\u0117se muziej\u0173 kolekcijose \u017eiojin\u010dios spragos: sovietme\u010diu nebuvo \u012fsigyjama socrealizmo ideologijai nepataikaujan\u010di\u0173 meno darb\u0173, tad Butkai \u0117m\u0117si \u017eygi\u0173 i\u0161sibars\u010diusius \u0161io laikotarpio geriausius k\u016brinius surasti, nupirkti ir i\u0161saugoti. Valstybei stokojant l\u0117\u0161\u0173 vykdyti strategin\u0119 \u012fsigijim\u0173 politik\u0105, jie taip pat nuosekliai kaup\u0117 ir po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo gimusius k\u016brinius.Tuo pa\u010diu stipr\u0117jo suvokimas, kad vizualusis menas t\u0117ra ma\u017ea kult\u016bros dalis. Visos kitos sritys \u2013 teatras, scenografija, literat\u016bra, muzika, fotografija, kinas \u2013 taip pat egzistavo ir buvo tampriai susijusios. Sovietme\u010diu daugelis tapytoj\u0173, literat\u0173, teatral\u0173 pa\u017einojo vienas kit\u0105, j\u0173 istorijos pyn\u0117si kartu \u2013 gyvenimas vir\u0117 vienam katile, j\u0173 k\u016brybos gijos matomos spalvingame kult\u016bros audinyje. Kaip teigia projekto sumanytojai: \u201eKiekvienas kolekcijos k\u016brinys \u012fdomus ir vertingas savaime, ta\u010diau naujoje \u0161viesoje j\u012f galima pamatyti \u017einant kontekst\u0105, kuriame jis buvo sukurtas, bendr\u0105 dail\u0117s istorij\u0105, kurioje jis dalyvauja. Norint geriau pa\u017einti \u0161\u012f kontekst\u0105 \u2013 k\u016brini\u0173 s\u0105sajas, k\u016br\u0117j\u0173 ry\u0161ius, meno sampratos poky\u010dius, madas ir tendencijas \u2013 2011 m. prad\u0117tas Kult\u016bros istorijos projektas.\u201c<\/p>\n<p>Nuo sumanymo prad\u017eios iki projekto pavie\u0161inimo prab\u0117go penkeri intensyvaus darbo metai, buvo investuota vir\u0161 100 000 eur\u0173, i\u0161 kuri\u0173 devynios de\u0161imtosios \u2013 priva\u010dios steig\u0117j\u0173 l\u0117\u0161os. Pasirinkta 11 sri\u010di\u0173: dail\u0117, taikomoji dail\u0117, fotografija, kinas, literat\u016bra, architekt\u016bra, teatras, scenografija, \u0161okis, dizainas, muzika. Vienintel\u0117 muzika nebuvo i\u0161samiai pristatyta tik tod\u0117l, kad neatsirado muzikolog\u0173, norin\u010di\u0173 jos imtis. Ta\u010diau esama puiki\u0173 kompozitoriaus \u0160ar\u016bno Nako publikacij\u0173 radijo laidose, kurios sugul\u0117 kaip nuorodos \u0161ioje skiltyje. Reng\u0117jai ie\u0161kojo profesionali\u0173 autori\u0173, galin\u010di\u0173 sukurti atskir\u0173 istorijos dali\u0173 turin\u012f. Projekto koordinatorei Monikai Saukaitei teko did\u017eiulis kr\u016bvis \u2013 organizuoti nemenkos profesional\u0173 komandos skland\u0173 bendradarbiavim\u0105. Prie projekto dirbo 17 \u017einom\u0173 savo srities specialist\u0173, kai kuriuos skyrius reng\u0117 keli autoriai: dr. Erika Grigoravi\u010dien\u0117 (dail\u0117), dr. Lijana Natalevi\u010dien\u0117 (taikomoji dail\u0117), Jolanta Marci\u0161auskyt\u0117-Jura\u0161ien\u0117 ir dr. Tomas Pabedinskas (fotografija), dr. Lina Kaminskait\u0117-Jan\u010dorien\u0117 ir \u017divil\u0117 Pipinyt\u0117 (kinas), dr. Rimantas Kmita, dr. Tomas Andriukonis ir Virginija Cibarausk\u0117 (literat\u016bra), dr. Marija Dr\u0117mait\u0117 (architekt\u016bra), dr. \u0160ar\u016bn\u0117 Trink\u016bnait\u0117 (teatras), dr. Raimonda Bitinait\u0117-\u0160irvinskien\u0117 (scenografija), a. a. dr. Vita Moz\u016brait\u0117, dr. Helmutas \u0160abasevi\u010dius ir dr. Audron\u0117 \u017di\u016braityt\u0117 (\u0161okis), dr. Karolina Jakait\u0117 (dizainas), Irut\u0117 Tumait\u0117 (monumentalioji dail\u0117). \u201eKiekvienas autorius, \u012fne\u0161\u0119s savo ind\u0117l\u012f, turi individuali\u0105 patirt\u012f ir subjektyvi\u0105 \u017ei\u016br\u0105, tad kult\u016bros istorija n\u0117ra ir negali b\u016bti vientisa ar objektyvi. Ji pana\u0161esn\u0117 \u012f spalvot\u0105 kaleidoskop\u0105, kuriame skleid\u017eiasi ne tik \u012fvykiai, faktai, datos, vardai, k\u016briniai, bet ir skirtingos j\u0173 interpretacijos, gimstan\u010dios \u017evelgiant i\u0161 \u0161i\u0173 dien\u0173 perspektyvos\u201c, \u2013 teigia projekto k\u016br\u0117jai.<\/p>\n<p>Pam\u0117ginkime \u012fsivaizduoti atlikto darbo apimtis: \u201eLietuvos kult\u016bros istorijoje\u201c publikuojama vir\u0161 300 specialiai \u0161iam projektui para\u0161yt\u0173 tekst\u0173, iliustruot\u0173 t\u016bkstan\u010diais nuotrauk\u0173 ir iliustracij\u0173, sukaupt\u0173 instituciniuose ar asmeniniuose archyvuose, publikuot\u0173 \u012fvairiuose leidiniuose. Ma\u017ea to, visi tekstai Dariaus Su\u017eied\u0117lio i\u0161versti \u012f angl\u0173 kalb\u0105 pilna apimtimi ir pateikti MO muziejaus svetain\u0117je. Tod\u0117l \u201eLietuvos kult\u016bros istorija\u201c turi ne tik i\u0161liekam\u0105j\u0105, bet ir reprezentacin\u0119 vert\u0119.<\/p>\n<p>Tikriausiai nat\u016bralu, kad Dail\u0117s skiltis, glaud\u017eiausiai besisiejanti su MO kolekcija, pristatoma pla\u010diausiai ir iliustruojama kolekcijos k\u016briniais. \u010cia straipsniai, grupuojami pagal vaizduojamosios dail\u0117s \u0161akas \u2013 tapyb\u0105, grafik\u0105, skulpt\u016br\u0105, ap\u017evelgiama j\u0173 raida: nuo at\u0161ilimo po Stalino mirties iki XX a. pabaigos modernaus meno. Kitos skiltys skirstomos laikotarpiais, kuriuose i\u0161skiriamos kelios ar daugiau tem\u0173. \u012evairi\u0173 sri\u010di\u0173, bendrais bruo\u017eais pristatan\u010di\u0173 atskirus periodus, s\u0105sajas bei skirtumus skaitytojas tur\u0117t\u0173 atrasti pats, naudodamasis nuorodomis \u012f lydin\u010dius apra\u0161ymus ir papildom\u0105 literat\u016br\u0105. Projekto k\u016br\u0117jai \u017eada visas skiltis nuolat papildyti. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad tai n\u0117ra enciklopedija, ta\u010diau \u201eLietuvos kult\u016bros istorija\u201c atlieka tam tikr\u0105 enciklopedin\u0119 funkcij\u0105, nes \u010dia per\u017evelgiama visa, kas buvo svarbu viename ar kitame de\u0161imtmetyje, kas negali likti nepasteb\u0117ta: kult\u016bros rei\u0161kini\u0173 ir \u012fvyki\u0173 kaita, l\u016b\u017eiai bei virsmas politini\u0173, istorini\u0173 aplinkybi\u0173 kontekste, i\u0161kilios asmenyb\u0117s ir menininkai, savo id\u0117jomis bei k\u016briniais paveik\u0119 m\u016bs\u0173 kult\u016bros raid\u0105.<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p> MO muziejus besidomintiems kult\u016bros istorija si\u016blo j\u0105 pa\u017einti kitaip. \u010cia meno k\u016briniai apauginami pa\u010diais \u012fvairiausiais kontekstais: suk\u016brimo aplinkyb\u0117mis, laikotarpio bruo\u017eais, k\u016br\u0117j\u0173 tarpusavio santykiais, \u012fvairiomis \u012ftakomis. Tokiame tinkle i\u0161ry\u0161k\u0117ja ry\u0161iai, kuri\u0173 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nematyti \u2013 tarp dail\u0117s, fotografijos, literat\u016bros, teatro ar kino. Labiau \u012f duomen\u0173 baz\u0119 nei \u012f tradicin\u012f muziej\u0173 pana\u0161us projektas susilaukia vis daugiau profesional\u0173 ir lankytoj\u0173 d\u0117mesio. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":23769,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[269,148,299],"tags":[363],"class_list":["post-23635","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-12","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Egl\u0117 Petreikien\u0117, Saulius Keturakis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23635","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=23635"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23635\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23730,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23635\/revisions\/23730"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/23769"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=23635"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=23635"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=23635"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}