{"id":23519,"date":"2017-11-20T16:00:16","date_gmt":"2017-11-20T16:00:16","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=23519"},"modified":"2018-04-23T14:56:42","modified_gmt":"2018-04-23T14:56:42","slug":"naujos-kartos-cenzura","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/naujos-kartos-cenzura\/","title":{"rendered":"Naujos kartos cenz\u016bra"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]\u201eTepra\u0117jus keleriems metams, cenz\u016bros \u2013 ir valstyb\u0117s, j\u0105 suk\u016brusios, \u2013 nebeliko. Cenz\u016bra krito pirmoji \u2013 gal d\u0117l to, kad buvo lengviausiai i\u0161spiriamas valstyb\u0117s ramstis, o gal buvo paaukota kaip p\u0117stininkas\u201c, \u2013 knygos \u201eRa\u0161ytojas ir cenz\u016bra\u201c (Vaga, 1992) \u012f\u017eangoje ra\u0161o vert\u0117jas Arvydas Sabonis. Po \u0161ito parei\u0161kimo pra\u0117jus daugiau nei dvide\u0161im\u010diai met\u0173, spaudoje pasirod\u0117 toks jaunos meninink\u0117s (projektas, pagimd\u0119s \u017eod\u012f <em>verktiniai<\/em>) nusiskundimas: \u201eBuvo labai juokinga \u2013 per nakt\u012f tapau t\u0117vyn\u0117s i\u0161davike. (\u2026) Tik tuomet suvokiau, kad Lietuva n\u0117ra tokia laisva, demokrati\u0161ka ir priimanti \u012fvairias nuomones, kaip galvojau. Manau, kad \u0161is projektas daugeliui pad\u0117jo atmerkti akis ir suprasti, kad gyvename visuomen\u0117je, kurioje kuriantys \u017emon\u0117s turi save cenz\u016bruoti, nes kitaip tampa valstyb\u0117s prie\u0161ais.\u201c<!--more--><\/p>\n<p>Tas pats \u017eodis, tas pats emocinis kr\u016bvis, skirtingos reik\u0161m\u0117s ir kita cenz\u016bros kilm\u0117. Pagal apibr\u0117\u017eim\u0105 cenz\u016bra \u2013 draudimas k\u0105 nors i\u0161sakyti garsiai, publikuoti ar demonstruoti vie\u0161ai. Sovietin\u0117 cenz\u016bra buvo palaikoma mil\u017eini\u0161ko, \u012f grybien\u0105 pana\u0161aus tinklo, kurio pagrindinis grybas, jeigu galima taip sakyti, buvo vald\u017eios vir\u0161\u016bn\u0117, sovietini\u0173 funkcionieri\u0173 \u017eiedas, nuleisdav\u0119s direktyvas eiliniams. Cenz\u016bra spaud\u0117 i\u0161 vir\u0161aus, ir kiekvienas \u017eemesnis sluoksnis atsakomyb\u0119 perkeldavo auk\u0161tesniam. \u010cia tikt\u0173 panaudoti Hannah\u2019os Arendt banalaus blogio apibr\u0117\u017eim\u0105 ir kalb\u0117ti apie totalitarin\u0117s kalt\u0117s tirpdym\u0105 sluoksniuose: kiekvienas niekdarys tik vykdo auk\u0161tesniojo niekdario vali\u0105. Lietuvi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 skubiai i\u0161leista <em>susimestin\u0117<\/em> knyga apie sovietin\u0119 cenz\u016br\u0105 liudija t\u0105 pat\u012f: kaltas visada kitas, kalta aplinka, vald\u017eia, bet ne pats. Dauguma prisi\u0117m\u0117 aukos vaidmen\u012f, kurio neatsi\u017eada.<\/p>\n<p>Pasteb\u0117kime cenz\u016bros vadinim\u0105 \u201elengviausiai i\u0161spiriamu valstyb\u0117s rams\u010diu\u201c. \u012edomu, kaip tas ramstis toliau deformavosi? Kaip pri\u0117jome prie \u0161iandienini\u0173 parei\u0161kim\u0173 apie cenz\u016br\u0105? Ar tiesa, kad kai kuriuos dalykus m\u016bs\u0173 valstyb\u0117je u\u017edrausta i\u0161tarti garsiai ar parodyti?<\/p>\n<p>Lotyn\u0173 kalba<em> \u012bnf\u0101ns<\/em> rei\u0161kia \u201enegalintis kalb\u0117ti\u201c. Tur\u0117dami tai omenyje, kiek kitaip juntame \u017eod\u012f<em> infantilumas.<\/em> Ar ne taip galime apib\u016bdinti vie\u0161\u0105j\u012f savo \u0161alies diskurs\u0105: dar negebantis kalb\u0117ti, nepagaunantis, kas yra disputas, vis dar infantilus vap\u0117jimas, pilnas reik\u0161ming\u0173 (arba tu\u0161\u010di\u0173) nutyl\u0117jim\u0173? Skaitant daugumos vie\u0161\u0173j\u0173 asmen\u0173, o ypa\u010d intelektual\u0173, k\u016br\u0117j\u0173 pasisakymus, da\u017enai aplanko jausmas, kad ka\u017ekas nesakoma iki galo. Net tada, kai kuriama baim\u0117s atmosfera, s\u0117jama panika, u\u017esiimama fobij\u0173 puosel\u0117jimu ir konspiracijos teorij\u0173 i\u0161ved\u017eiojimu, nujau\u010diamos \u201eskyl\u0117s\u201c, kurias ir pavadin\u010diau \u0161iuolaikine cenz\u016bros forma. Tik ar tai yra cenz\u016bra \u201ei\u0161 vir\u0161aus\u201c, ar mes j\u0105 patys susikuriame?<\/p>\n<p>Savo straipsnyje \u201eRa\u0161ytojo sutramdymas\u201c poetas Marcelijus Martinaitis ra\u0161\u0117, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 kurian\u010diai asmenybei per sunku prasimu\u0161ti pro stor\u0105 sukomercintos vie\u0161umos luob\u0105: \u201eTyla, tyl\u0117jimas, nutyl\u0117jimas yra gerai veikianti naujoji cenz\u016bra. Ra\u0161yk ir sakyk k\u0105 nori, tav\u0119s nei\u0161girs ir nesiklausys tie, kurie tur\u0117t\u0173 i\u0161girsti.\u201c Nutyl\u0117jimai \u2013 nenauja cenz\u016bros priemon\u0117, j\u0105 gerai iliustruoja pavyzdys, kai pirmaisiais Lietuvos nepriklausomyb\u0117s metais buvo \u201enutyl\u0117tas\u201c Ri\u010dardo Gavelio romanas \u201eVilniaus pokeris\u201c. \u0160itoks parei\u0161kimas, \u017einoma, gali sukelti abejoni\u0173: ar tai tiesa, jei romanas parduotas \u0161imt\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 tira\u017eu, j\u012f perskait\u0117 arba apie jo egzistavim\u0105 \u017eino beveik kiekvienas pilietis, \u0161iandien jo nauj\u0105 leidim\u0105 rasime knygynuose, o sen\u0105j\u012f \u2013 bet kurioje komiso parduotuv\u0117je? Bet faktai \u012fdom\u016bs: publikavus \u0161\u012f \u201ei\u0161 stal\u010diaus i\u0161traukt\u0105\u201c R. Gavelio opus\u0105, pasirod\u0117 tik viena recenzija. J\u0105 para\u0161\u0117 Valdemaras Kukulas, anuomet dirb\u0119s dienra\u0161\u010diui \u201eRespublika\u201c. R. Gavelis v\u0117liau tapo to dienra\u0161\u010dio nuolatiniu autoriumi, jo publicistika buvo a\u0161tri ir nepatogi. Tad gal nereikt\u0173 steb\u0117tis \u2013 o gal visgi reikt\u0173? \u2013 kad R. Gavelis savo k\u016brybin\u0117s veiklos laikotarpiu negavo joki\u0173 literat\u016brini\u0173 apdovanojim\u0173, iki \u0161iol nerasime ir i\u0161samios jo biografijos. Pasidom\u0117jusi, kaip \u0161itai ai\u0161kinama akademiniame sluoksnyje, nustebau gavusi atsakym\u0105, es\u0105 R. Gavelio kalba nebuvusi vaizdinga, per ma\u017eai \u201eliterat\u016brin\u0117\u201c, tod\u0117l jo k\u016briniai n\u0117ra tokie jau meni\u0161kai vertingi. Tokio atsakymo net nekomentuosiu \u2013 atsiverskite bet kur\u012f \u0161io autoriaus roman\u0105 ir rasite vaizding\u0105, gyv\u0105 \u017eod\u012f. Dar viena \u012fdomi smulkmena yra ta, kad tik prie\u0161 kelis metus atsirado pirmoji \u0161io mil\u017eini\u0161k\u0105 \u012ftak\u0105 lietuvi\u0173 kult\u016brai padariusio \u017emogaus k\u016brybos tyr\u0117ja \u2013 jaunosios kartos literat\u016bros kritik\u0117 dr. J\u016brat\u0117 \u010cer\u0161kut\u0117.<\/p>\n<p>\u201eNe be reikalo vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 bruo\u017e\u0173, pagal kuriuos atpa\u017e\u012fstamas totalitarinis tekstas, yra nutyl\u0117jimai: kai kurie asmenys ir kai kurie \u012fvykiai (netgi dauguma asmen\u0173 ir \u012fvyki\u0173) laikomi niekada nebuvusiais\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Tomas Venclova. \u017dod\u017eio stabdymas, tildymas, naikinimas visomis priemon\u0117mis \u2013 viena populiariausi\u0173 tem\u0173 distopijose, o distopijos \u0161iuo metu patiria keist\u0105 ir, saky\u010diau, nerim\u0105 keliant\u012f renesans\u0105.<\/p>\n<p>Pra\u0117jus vos dviem savait\u0117ms po naujojo Amerikos prezidento i\u0161rinkimo, bestseleri\u0173 s\u0105ra\u0161uose \u0161oktel\u0117jo dvi knygos: Margaretos Atwood \u201eTarnait\u0117s pasakojimas\u201c ir George\u2019o Orwello \u201e1984-ieji\u201c. Pirmoji i\u0161leista 1986 m., o antroji dar senesn\u0117 \u2013 1949 m. Der\u0117t\u0173 prisiminti ir neprarandant\u012f skaitytoj\u0173 susidom\u0117jimo Ray\u2019aus Bradbury\u2019io roman\u0105 \u201e451 Farenheito\u201c (1953) ir jau galime ap\u017evelgti laisv\u0117s \u017eudymo metodus: i\u0161 \u017eodyno trinami \u017eod\u017eiai, deginamos knygos, draud\u017eiama ne tik skaityti, bet ir i\u0161tarti kai kurias su individo laisv\u0117mis susijusias s\u0105vokas. \u0160i\u0173 pasakojim\u0173 pagrindiniai konfliktai vyksta tiek viduje, tiek aplinkoje: kvestionuojama \u017emogaus laisv\u0117 ir politin\u0117s sistemos santykis su laisvu \u017eod\u017eiu. Atpa\u017e\u012fstame, kaip diktat\u016bros, ideologiniai re\u017eimai riboja i\u0161rai\u0161kos formas, vis\u0173 pirma imdamos kontroliuoti tai, k\u0105 \u017emon\u0117s sako, o po to \u2013 k\u0105 m\u0105sto. Tai, kad \u0161ios trys knygos i\u0161lieka aktualios, rodo, jog represija vis dar krypsta \u012f tuos, kurie geba artikuliuoti id\u0117jas. Paradoksalu, bet bandymai drausti knygas liudija apie nema\u017e\u0117jan\u010di\u0105 \u017eod\u017eio svarb\u0105. Tuo galima b\u016bt\u0173 ir d\u017eiaugtis, jeigu jie neda\u017en\u0117t\u0173.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-8-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kova u\u017e laisv\u0119 nuolat aptinka draudim\u0173 sienas, kurioms sugriauti reikia nauj\u0173 dr\u0105suoli\u0173 ir revoliucionieri\u0173. Straipsnyje svarstomos, regis, paskutiniosios laisv\u0117s ribos, anapus kuri\u0173 gal\u0173 gale b\u016bt\u0173 galima pasiekti necenz\u016brin\u0119 individo rai\u0161k\u0105<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":23520,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[258,148,299],"tags":[120],"class_list":["post-23519","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-11","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Sandra Bernotait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23519","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=23519"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23519\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23522,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23519\/revisions\/23522"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/23520"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=23519"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=23519"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=23519"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}