[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Kurti eil\u0117ra\u0161\u010dius \u2013 paslaptingas u\u017esi\u0117mimas. Vokie\u010di\u0173 poetas Johannas Wolfgangas von Goethe kart\u0105 pasakoj\u0119s sekretoriui Johannui Peteriui Eckermannui apie apsilankym\u0105 pas savo draug\u0105 Friedrich\u0105 Schiller\u012f. Pastarojo nerad\u0119s namuose, J. W. Goethe nusprend\u0117 luktel\u0117ti, \u0161\u012f t\u0105 para\u0161yti, ir tod\u0117l pris\u0117do prie F. Schillerio ra\u0161omojo stalo. Po kurio laiko poetas pajuto, jog tuoj nualps \u2013 tokia smarv\u0117 tvyrojo kambaryje. I\u0161 prad\u017ei\u0173 J. W. Goethe puol\u0117 prie lango \u012fkv\u0117pti gryno oro, o paskui \u0117m\u0117 ie\u0161koti, i\u0161 kur gi tas baisus dvokas sklinda. Dairydamasis jis pamat\u0117 did\u017eiulius d\u0117klus, pilnus supuvusi\u0173 obuoli\u0173. Tuo metu \u012f kambar\u012f \u012f\u0117jusi F. Schillerio \u017emona paai\u0161kino, jog supuvusi\u0173 obuoli\u0173 d\u0117klai yra tam, jog jos vyras gal\u0117t\u0173 kurti \u2013 be \u0161io kvapo jis nejaut\u0117 jokio \u012fkv\u0117pimo.<\/p>\n
Prid\u0117kime dar tai, jog F. Schilleris m\u0117g\u0119s ra\u0161yti naktimis. Miegui nuvyti kojas pamerkdav\u0119s \u012f \u0161alt\u0105 vanden\u012f, gerdav\u0119s kav\u0105. Jei jos neu\u017etekdav\u0119, tada \u2013 \u0161ampan\u0105. Bet vis d\u0117lto pagrindinis k\u016brybos \u0161altinis b\u016bdav\u0119s supuvusi\u0173 obuoli\u0173 dubuo. B\u016btent j\u0173 kvapas F. Schilleriui, kaip jis man\u0117, buvo tas ka\u017ekas, kas vaizduot\u0117je paskirus dalykus sujungdavo \u012f eilu\u010di\u0173 t\u0117km\u0119.<\/p>\n
I\u0161spr\u0119sti poezijos m\u012fsl\u0119, rasti jos \u0161altin\u012f bandyta begal\u0119 kart\u0173. XX a. antrojoje pus\u0117je pasirod\u0117 tyrim\u0173, kuriuose poezijos ra\u0161ymas imtas sieti su tam tikromis psichiatrin\u0117mis patologijomis, ypa\u010d su taip vadinamuoju Tureto sindromu (Tourette syndrome<\/em>). Kitaip sakant, teigta, jog poezija n\u0117ra jokia mistika, tai tik tam tikr\u0173 neurobiologini\u0173 sutrikim\u0173 pasekm\u0117. \u017dod\u017eiu, ligos komplikacija. Na, o jei tai yra liga, matyt, j\u0105 galima ir i\u0161gydyti.<\/p>\n Kas gi yra tas Tureto sindromas? 1885 metais pranc\u016bz\u0173 mokslininkas Gilles\u2019as de la Tourette\u2019as pasteb\u0117jo keistus kai kuri\u0173 savo pacient\u0173 simptomus: did\u017eiul\u012f emocij\u0173 antpl\u016bd\u012f, \u012fvairi\u0173, tarpusavyje niekaip nesusijusi\u0173 gest\u0173 kartojim\u0105, \u0161\u016bk\u010diojim\u0105, nevalingus keiksmus ar \u012fvairi\u0173 gars\u0173 lojan\u010dias artikuliacijas. Jam pasirod\u0117 svarbu tai, jog visi \u0161ie simptomai buvo nevalingi, visi\u0161kai impulsyv\u016bs. Pats \u017emogus niekaip j\u0173 nepaj\u0117g\u0117 kontroliuoti. Tod\u0117l mokslininkas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, jog \u0161is psichoneurologinis fenomenas yra susij\u0119s su pa\u010diais pirminiais ir primityviausiais s\u0105mon\u0117s impulsais.<\/p>\n 1973 metais brit\u0173 neurobiologas ir ra\u0161ytojas Oliveris Wolfas Sacksas paskelb\u0117 knyg\u0105 \u201eAwakenings\u201c apie garsi\u0105j\u0105 1917-\u0173j\u0173 taip vadinamojo letarginio encefalito epidemij\u0105 \u2013 m\u012fsling\u0105 lig\u0105, tapusi\u0105 beveik 2 milijon\u0173 \u017emoni\u0173 mirties prie\u017eastimi. Aplinkini\u0173 siaubui, susirgusysis sustingdav\u0119s, b\u016bdav\u0119s beveik be s\u0105mon\u0117s, tarsi u\u017emig\u0119s. Kai kurie ligoniai tokie ir lik\u0119 visam gyvenimui, beveik tre\u010ddalis mir\u0119, ta\u010diau dalis i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 \u0117m\u0119 elgtis labai keistai. O. W. Sacksas j\u0173 elgsenoje atpa\u017eino jau senokai apra\u0161yt\u0105 Tureto sindrom\u0105, ta\u010diau toks didelis kiekis duomen\u0173 apsiskai\u010diusiam ir pa\u010diam ra\u0161an\u010diam mokslininkui pasirod\u0117 \u012f ka\u017ek\u0105 pana\u0161us. Ir jis pirm\u0105 kart\u0105 pasi\u016bl\u0117 id\u0117j\u0105, jog poezija ir Tureto sindromas ka\u017ekuriame neurologiniame lygmenyje tikrai turi tur\u0117ti k\u0105 nors bendro.<\/p>\n Ar poetams jau reik\u0117t\u0173 n\u0117 neskaitant toliau sunerimti? Galima sakyti, prie\u0161ingai, nes, dabartin\u0117s Europos literat\u016bros rinkos po\u017ei\u016briu, psichin\u0117 liga yra literato privalumas. Kaip sako brit\u0173 poetas Roddy Lumsdenas, \u201e\u0161iandien poeto prisipa\u017einimas apie psichines ligas visuomen\u0117s akyse tarsi jam u\u017eaugina raumenis\u201c. Kita brit\u0173 poet\u0117 Suzanne\u2019a Batty, kaip kritika teigia, para\u0161iusi vien\u0105 kontraversi\u0161kiausi\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkini\u0173 \u201eThe Barking Thing\u201c (2007) apie hibridin\u0119 \u0161uns ir \u017emogaus tapatyb\u0119, beveik visus savo skaitymus pradeda pasakojimu apie patirtis psichiatrin\u0117je ligonin\u0117je. O Londono karali\u0161kajame koled\u017ee kasmet vyksta jungtinis poet\u0173 ir psichiatr\u0173 literat\u016bros konkursas \u201eThe Divided Self\u201c (\u201ePerskeltasis A\u0161\u201c). Pra\u0117jusiais metais jame nugal\u0117jo neseniai gydym\u0105 pra\u0117jusio paciento eiliuota novel\u0117 \u201ePoppy Shakespeare\u201c.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-8-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Atsakymo, kas yra poezija, ie\u0161koma \u012fvairiose vietose. \u0160\u012fkart tyrin\u0117tojai susidom\u0117jo tam tikromis smegen\u0173 patologijomis. Jei mokslininkai teis\u016bs, nuo poezijos ra\u0161ymo galima i\u0161(si)gydyti?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":23492,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[258,148,299],"tags":[120],"class_list":["post-23490","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-11","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Saulius Keturakis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23490","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=23490"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23490\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23494,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23490\/revisions\/23494"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/23492"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=23490"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=23490"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=23490"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}