[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Visame pasaulyje jauni menininkai susiduria su ta pa\u010dia problema: kaip surengti pirm\u0105 savo darb\u0173 ekspozicij\u0105, kai nesi \u017einomas, neturi joki\u0173 apdovanojim\u0173 ir nesi dalyvav\u0119s jokiose parodose? Nors problema universali, s\u0117kmei pasirodo es\u0105 labai svarb\u016bs ir istoriniai veiksniai.<\/p>\n
Giotto atradimas, be abejon\u0117s, yra vienas \u012fstabiausi\u0173 atvej\u0173 meno istorijoje. Viena i\u0161 labiausiai meno pasaul\u012f paveikusi\u0173 karjer\u0173 prasid\u0117jo kaip puikus viduram\u017ei\u0161kos praturt\u0117jusio varguolio pasakos pavyzdys. Syk\u012f vienas \u017eymiausi\u0173 to meno dailinink\u0173 pasteb\u0117jo ant lauko akmen\u0173 pie\u0161iant\u012f piemens berniuk\u0105, kur\u012f tu\u010dtuojau nusprend\u0117 paimti savo mokiniu. Ai\u0161ku, tai legenda, bet ji turi pagrind\u0105. Legendos paprastai byloja apie tai, kas nepasiekiama. Daugyb\u0117 jaun\u0173 meninink\u0173 tok\u012f atsitiktin\u012f Giotto atradim\u0105 mato kaip prie\u0161ingyb\u0119 vargui, kur\u012f patiria diena i\u0161 dienos bandydami atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo k\u016bryb\u0105.<\/p>\n
Lyginant Giotto laikus su \u0161iandienos situacija, kult\u016bros peiza\u017eas smarkiai pasikeit\u0117. Jei dabar menininkas suvokiamas kaip k\u016brybos genijus, anuomet jis tebuvo amatininkas. \u012edarbintas kaip turtingo \u0161eimininko i\u0161laikytinis, dailininkas buvo atsakingas tik u\u017e tai, kad \u012fam\u017eint\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173, abat\u0173 ir vyskup\u0173 u\u017egaidas ir id\u0117jas.<\/p>\n
Jeigu tik\u0117sime, kad individai gali pakeisti istorijos t\u0117km\u0119, kiekviena \u0161iuolaikinio menininko istorija tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti nuo Giotto. B\u016btent jis buvo ital\u0173 Renesanso pradininkas, o tobulas k\u016brybos genijaus prototipas \u2013 Leonardo da Vinci \u2013 tapo laikotarpio kulminacija. Tapyba yra daugiau nei amatininko meistri\u0161kumas, \u201eTapybos traktate\u201c teig\u0117 didysis meistras, ir prilygino j\u0105 klasikiniams laisviesiems menams. Tod\u0117l da Vinci \u012fk\u016bnija galutin\u012f virsmo ta\u0161k\u0105, kai pasikeit\u0117 po\u017ei\u016bris \u012f dailinink\u0105. Kaip ten beb\u016bt\u0173, da Vinci ne tik pakeit\u0117 menininko status\u0105, bet ir kardinaliai permain\u0117 jo po\u017ei\u016br\u012f \u012f savo profesij\u0105.<\/p>\n
Da Vinci u\u017etvirtino dailininko virsm\u0105 i\u0161 \u0161eimininko nurodymus skrupulingai vykdan\u010dio amatininko \u012f apimt\u0105 \u012fkv\u0117pimo genij\u0173, kuris vadovaujasi niekuo kitu, kaip savo k\u016brybiniu pol\u0117kiu. I\u0161tr\u016bkus i\u0161 glob\u0117ji\u0161ko \u0161e\u0161\u0117lio, dailininkui atsiv\u0117r\u0117 nauji horizontai. Kurdamas be u\u017esakovo suteikiamo saugumo, jis tampa investuotoju. Paveiksl\u0105 \u0117m\u0119s tapyti prie\u0161 surasdamas klient\u0105, kuris u\u017etikrintai j\u012f nupirks, dailininkas pirm\u0105 kart\u0105 patiki savo k\u016brin\u012f rinkos d\u0117sniams. Tam tikra prasme, tu\u0161\u010dia drob\u0117 virto investicijos objektu.<\/p>\n
Prireik\u0117 dar keli\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173, kol menininkas-investuotojas tapo \u012fprastu rei\u0161kiniu, bet pagrindinis d\u0117mesys i\u0161liko nukreiptas \u012f dailinink\u0105. Netur\u0117t\u0173 stebinti, kad menui galutinai i\u0161pl\u0117\u0161ti i\u0161 glob\u0117j\u0173 gl\u0117bio prireik\u0117 anarchisto. Nusigr\u0119\u017e\u0119s nuo akademinio stiliaus ir pasuk\u0119s realizmo keliu, pranc\u016bz\u0173 dailininkas Gustave\u2019as Courbet i\u0161laisvino ilgai gniau\u017et\u0105 energij\u0105, kuri paspartino tokius meno jud\u0117jimus, kaip impresionizmas ir ekspresionizmas. \u0160ie jud\u0117jimai pagimd\u0117 bohemos artisto, kur\u012f sutinkame Giacomo Puccinio operoje \u201eLa boh\u00e8me\u201c, stereotip\u0105. Tai artistas, kuris gyvena tik d\u0117l meno ir patiria daug vargo d\u0117l vienui vienos prie\u017easties: jis laikosi savo gili\u0173 \u012fsitikinim\u0173. Tai sekuliaraus am\u017eiaus krik\u0161\u010dioni\u0173 kankinio variantas.<\/p>\n
Artisto-kankinio \u012fvaizdis atsirado dar prie\u0161 XIX a., o jo prad\u017ei\u0105 galima atsekti oland\u0173 tapybos \u201eaukso am\u017eiuje\u201c. XVI a. atsiskyr\u0119 nuo Habsburg\u0173 imperijos, olandai ne tik pri\u0117m\u0117 protestantizm\u0105 kaip valstybin\u0119 religij\u0105, bet ir \u012fteisino respublik\u0105 kaip valdymo form\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 visiems, kurie dirbo meno sferoje, tai pasirod\u0117 katastrofi\u0161ka. Regis, tik laiko klausimas, kada oland\u0173 dailininkai, \u0161alyje i\u0161nykus katalik\u0173 dvasininkams ir Habsburg\u0173 r\u016bmams, prival\u0117s ie\u0161kotis kito darbo. Ta\u010diau po pirmojo \u0161oko olandai visgi suprato, kad laisvoji rinka neb\u016btinai rei\u0161kia gal\u0105 k\u016brybiniam produktyvumui. Grei\u010diau atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Tiesa, did\u017eiausi oland\u0173 \u201eaukso am\u017eiaus\u201c tapytojai \u2013 nuo Johanneso Vermeerio iki Franso van Mieriso \u2013 tebebuvo remiami turting\u0173 mecenat\u0173. Vis d\u0117lto j\u0173 vaidmuo smarkiai skyr\u0117si nuo kunigaik\u0161\u010di\u0173 ar kardinol\u0173 r\u016bmuose sutinkam\u0173 tradicini\u0173 glob\u0117j\u0173. \u0160ie oland\u0173 nuvori\u0161ai<\/em>, u\u017euot samd\u0119 tapytojus, \u012fsigydavo teis\u0119 pirkti kiekvien\u0105 pabaigt\u0105 darb\u0105, kurio id\u0117j\u0105 sukurdavo pats autorius ir niekas kitas. Dalis \u0161i\u0173 sutar\u010di\u0173 buvo meno \u017einov\u0173 u\u017esakymai, bet svarbi\u0105 dal\u012f u\u017e\u0117m\u0117 toks pat spekuliavimas, koks tuo metu vyko naujai atsiradusiose akcij\u0173 bir\u017eose. Kokios beb\u016bt\u0173 mecenat\u0173 intencijos, laisvoji rinka \u012frod\u0117 galinti dailininkui suteikti ne ma\u017eesn\u0119 naud\u0105 negu senoji glob\u0117j\u0173 sistema. Pavyzd\u017eiui, vienas meno istorijos did\u017ei\u0173j\u0173 vard\u0173, Rembrandtas van Rijnas, jokio glob\u0117jo niekada remiamas nebuvo, o savo reputacij\u0105 grind\u0117 ne tik meistri\u0161kumo \u012fg\u016bd\u017eiais, bet ir klient\u016bros poreiki\u0173 i\u0161manymu.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-8-2017%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kokios istorin\u0117s aplinkyb\u0117s, skirtingas visuomeni\u0173 augimas ir socialini\u0173 grupi\u0173 formavimasis sudar\u0117 nevienodas s\u0105lygas vertinti ir mecenuoti men\u0105? \u012esigilin\u0119s \u012f Lietuvos situacij\u0105, visuomen\u0117s kult\u016brinio \u012fsitraukimo prie\u017eastis analizuoja Adriaanas Hoogduijnas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":23397,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[253,148,299],"tags":[363],"class_list":["post-23316","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-10","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Adriaan Hoogduijn","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23316","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=23316"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23316\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23367,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23316\/revisions\/23367"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/23397"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=23316"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=23316"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=23316"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}