{"id":23167,"date":"2017-09-20T09:02:30","date_gmt":"2017-09-20T09:02:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.nemunas.press\/?p=23167"},"modified":"2018-04-23T14:08:01","modified_gmt":"2018-04-23T14:08:01","slug":"zaidziame-literatura","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/perkami_str\/zaidziame-literatura\/","title":{"rendered":"\u017daid\u017eiame literat\u016br\u0105"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]\u0160i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Bostono koled\u017eo informatikos studentai pagal Jameso Joyce\u2019o roman\u0105 \u201eUlisas\u201c (\u201eUlysses\u201c) suk\u016br\u0117 kompiuterin\u012f \u017eaidim\u0105 \u201eJoycestick\u201c (<em>http:\/\/joycestick.com<\/em>). \u0160is virtualios realyb\u0117s sistemoms skirtas \u017eaidimas atkuria did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f romane nupasakoto (\u0161iandien jau gerokai pasikeitusio) Dublino ir suteikia galimyb\u0119 pasi\u017evalgyti pagal apra\u0161ymus atkurtuose interjeruose. \u010cia nerenkami ta\u0161kai, niekas nieko nesivaiko, tiesiog, anot k\u016br\u0117j\u0173, yra pasi\u016bloma galimyb\u0117 paklaid\u017eioti materializuotame vieno garsiausi\u0173 modernizmo prozos tekst\u0173 pasaulyje, \u201epa\u010diupin\u0117ti\u201c tai, kas iki \u0161iol tebuvo \u017eod\u017eiai.<!--more--> Prisilietus prie romane apra\u0161yt\u0173 daikt\u0173, \u017eaid\u0117jui pateikiami atitinkami teksto fragmentai. Projektui skirtame tinklalapyje galima detaliai susipa\u017einti su J. Joyce\u2019o romano <em>geimifikacijos<\/em> istorija, papasakota tiek i\u0161 programuotoj\u0173, tiek i\u0161 teksto interpretatori\u0173 perspektyvos. Nepaisant tokio pob\u016bd\u017eio literat\u016bros adaptacijose beveik nei\u0161vengiamo supaprastinimo, \u201eJoycestick\u201c pabandyta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kai kuriuos subtilesnius J. Joyce\u2019o poetikos aspektus. Pavyzd\u017eiui, stengtasi vizualizuoti ra\u0161ytojo m\u0117ginimus rasti kalb\u0105, kuri \u017emogaus ir gyv\u016bno santyk\u012f paverst\u0173 moksli\u0161ku. Taip kai kuriose \u017eaidimo scenose atsiranda keistai besielgian\u010dios kat\u0117s. Ir J. Joyce\u2019o specialistai tesprend\u017eia, ar j\u0173 atvaizdavimas atitinka taip vadinam\u0105j\u012f J. Joyce\u2019o<em> veterinarin\u012f<\/em> \u017evilgsn\u012f \u012f gyv\u016bnus. \u012edomu tai, jog projekto simboliu tapo ra\u0161ytojo m\u0117gtos formos akiniai, tarsi senovin\u0117 virtualios realyb\u0117s priemon\u0117, parod\u017eiusi jam toki\u0105 tikrov\u0119, kuri\u0105 \u0161is apra\u0161\u0117 romane.<\/p>\n<p>Angl\u0173 literat\u016bros specialistai min\u0117t\u0105 projekt\u0105 kol kas vertina atsargiai. Arlana Hess, <em>Washington &amp; Jefferson<\/em> koled\u017eo airi\u0173 literat\u016bros tyrin\u0117toja, tvirtina, jog pa\u010diam J. Joyce\u2019ui toks sumanymas b\u016bt\u0173 patik\u0119s. Mat ra\u0161ytojas \u012fsivaizdav\u0119s, jog \u201eUlisas\u201c tur\u0117t\u0173 b\u016bti skaitomas ne bibliotekose, ne akademin\u0117se auk\u0161tosios kult\u016bros erdv\u0117se, bet ten, kur daugiausia kasdienyb\u0117s \u2013<em> pub<\/em>\u2019uose ar kirpyklose. Tod\u0117l kompiuteriniai \u017eaidimai, kaip \u0161iandienos populiariosios kult\u016bros \u017eenkl\u0173 kodas, modernizmo prozos klasikui b\u016bt\u0173 labai priimtini. Anot tyrin\u0117tojos, jam b\u016bt\u0173 patikusi id\u0117ja kompiuterinio \u017eaidimo priemon\u0117mis pad\u0117ti suprasti, kaip reikia skaityti roman\u0105. Ai\u0161ku, pasak A. Hess, yra rizika, jog skaitytojas kompiuteriniame \u017eaidime labiau \u012fsitrauks \u012f nugai\u0161usio \u0161uns maitos spardym\u0105 tre\u010diajame teksto skyriuje nei meditacij\u0105 Tomo Akvinie\u010dio filosofijos temomis. Ta\u010diau jei gal\u0173 gale \u201eJoycestick\u201c nebus \u201eUliso\u201c pakaitalas, o pad\u0117s rasti keli\u0105 \u012f \u0161\u012f tekst\u0105 \u2013 tuomet sumanymo vertinimas tik pozityvus.<\/p>\n<p>\u0160is \u201eJoycestick\u201c projektas labai suintensyvino diskusijas apie kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 bei gro\u017ein\u0117s literat\u016bros ir ypa\u010d literat\u016bros teorijos santykius, vykusias beveik nuo pat kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 istorijos prad\u017eios. Nes matyti literat\u016br\u0105 kaip tam tikr\u0105 \u017eaidim\u0105 \u2013 labai sen\u0105 tradicij\u0105 turintis po\u017ei\u016bris. Pam\u0105stymai, jog skaitytojas<em> \u017eaid\u017eia<\/em> susiedamas teksto \u012fvykius, sp\u0117damas tolesn\u0119 siu\u017eeto eig\u0105, prisimindamas seniau perskaitytus k\u016brinius ir orientuodamasis pagal juos tarsi pagal jau i\u0161tyrin\u0117t\u0105 \u017eem\u0117lap\u012f, vienokiomis ar kitokiomis formuluot\u0117mis pasirodo beveik visuose literat\u016bros teorijos s\u0105vaduose. Ta\u010diau kai elektronin\u0117s kult\u016bros epochoje \u012f ypa\u010d i\u0161populiar\u0117jusius kompiuterinius \u017eaidimus buvo pabandyta pasi\u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 prie\u0161ingos \u2013 literat\u016bros ir jos teorijos \u2013 pus\u0117s, pasigirdo bals\u0173, jog taip elgtis nedera. Garsiausiai toki\u0105 pozicij\u0105 i\u0161sak\u0117 norvegas Espenas Aarsethas, \u012ftakingas kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 ir elektronin\u0117s literat\u016bros tyrin\u0117tojas. Dar 1997 metais jis paskelb\u0117 reikalavim\u0105 palikti kompiuterinius \u017eaidimus ramyb\u0117je tol, kol nebus sukurta adekvati teorija \u0161iai unikaliai ir su literat\u016bra ma\u017eai k\u0105 bendro turin\u010diai estetini\u0173 galimybi\u0173 sri\u010diai. Bet kokius bandymus kalb\u0117ti apie kompiuterinius \u017eaidimus i\u0161 literat\u016bros teorijos pozicij\u0173 jis pavadino \u201eteoriniu imperializmu\u201c.<\/p>\n<p>Ta\u010diau E. Aarsetho kvietimas i\u0161 esm\u0117s liko nei\u0161girstas. Ypa\u010d po 1995 m. Tedo Friedmano es\u0117 \u201eMaking Sense of Software\u201c, vieno \u012ftakingiausi\u0173 elektronin\u0117s kult\u016bros manifest\u0173, pasi\u016bliusi\u0173 \u012f programavimo kalbomis sukurtus rei\u0161kinius \u017ei\u016br\u0117ti pirmiausia kaip \u012f tekstus. D\u0117l \u0161ios es\u0117 \u012ftakos kompiuteriniai \u017eaidimai gerokai da\u017eniau aptarin\u0117jami kaip naujojo tekstualumo fenomenai, o ne ka\u017ekas visi\u0161kai naujo ir reikalaujan\u010dio radikaliai naujos teorijos. \u010cia vert\u0117t\u0173 pamin\u0117ti bent por\u0105 svarbiausi\u0173 problem\u0173, kurias sprend\u017eiant jie \u012fra\u0161omi \u012f bendr\u0105j\u012f literat\u016bros teorijos diskurs\u0105.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-8-2017%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]\u0160i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Bostono koled\u017eo informatikos studentai pagal Jameso Joyce\u2019o roman\u0105 \u201eUlisas\u201c (\u201eUlysses\u201c) suk\u016br\u0117 kompiuterin\u012f \u017eaidim\u0105 \u201eJoycestick\u201c (http:\/\/joycestick.com). \u0160is virtualios realyb\u0117s sistemoms skirtas \u017eaidimas atkuria did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f romane nupasakoto (\u0161iandien jau gerokai pasikeitusio) Dublino ir suteikia galimyb\u0119 pasi\u017evalgyti pagal apra\u0161ymus atkurtuose interjeruose. \u010cia&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":23168,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[240,148,299],"tags":[120],"class_list":["post-23167","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2017-09","category-perkami_str","category-straipsniu-archyvas-2017","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Saulius Keturakis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23167","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=23167"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23167\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23169,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/23167\/revisions\/23169"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/23168"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=23167"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=23167"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=23167"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}